Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos M. M. atstovo advokato Giedriaus Abramavičiaus (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2014-07-30 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01503-14 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ~ LR BK) 140 str. 2 d., dėl pranešimo, kad 2014-06-30, apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. M. sumušė jos buvęs vyras S. S., kuris tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą.

2014-12-16 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Stanislav Barsul, vadovaudamasis LR BPK 212 str. 2 d. ikiteisminį tyrimą nutraukė, nurodydamas, kad atlikus visus proceso veiksmus nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių S. S. kaltę, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos prokuratūroje Vilniaus apylinkės prokuratūros aukštesniajam prokurorui dėl prokuroro 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškuno 2015-01-30 nutarimu skundas buvo atmestas ir atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prašė panaikinti M. Taškuno 2015-01-30 nutarimą atmesti skundą ir atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus, neįvertinus visų byloje esančių įrodymų visumos, patvirtinančių, kad nukentėjusiosios sveikatą sutrikdė būtent S. S.. Pareiškėjo manymu, kad jeigu, prokuroro vertinimu, dėl apklaustų asmenų parodymų prieštaringumo nėra galimybės nustatyti tiesos, turėjo būti išnaudotos papildomos procesinės galimybės įrodymams surinkti. Pareiškėjas prašė atlikti M. M. bei S. S. akistatą ir apklausti P. S. bei A. S., prijungti prie ikiteisminio tyrimo byluos, ligos istorijos ekspertizės kopiją.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškuno 2015-01-30 nutarimo panaikinimo atmestas ir atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusiosios įsitikinimu, byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad 2014-06-30 nukentėjusiosios sveikata buvo nežymiai sutrikdyta ir tai padarė būtent S. S.. Pareiškėjo teigimu, liudytojų parodymai patvirtina, kad 2014-06-30 nukentėjusioji į juos kreipėsi pagalbos dėl S. S. panaudoto fizinio smurto, 2014-06-30 kai kurios nukentėjusiosios kūno vietos buvo paraudusios, praėjus kelioms dienoms po konflikto ant jos rankų ir kojų matėsi mėlynės, o šias aplinkybes patvirtina ir 2014-07-04 specialisto išvada. Be to, 2015-01-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad kambario, kuriame gyveno nukentėjusioji, duris išlaužė S. S..

Pasak pareiškėjo, ikiteisminio tyrimo metu apklausti 6 liudytojai, iš kuriu 4 nurodė, jog po konflikto su S. S. ant nukentėjusiosios kūno matė smurto žymes. Be to, visų liudytojais apklaustų asmenų parodymai dėl 2014-06-30 įvykiu sutampa, visi liudytojai nedviprasmiškai nurodo, kad nukentėjusioji skundėsi, kad 2014-06-30 ją sumušė buvęs vyras S. S.. Pareiškėjas skunde teigia, kad nukentėjusioji liudytojais apklaustiems asmenims M. G., D. M., T. M., V. G., L. L. ir B. S. pateikė nuoseklią įvykių versiją, kuri sutampa su pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta įvykių seka kad 2014-06-30 d. S. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą. Liudytojos B. S. parodymai, jog 2014-06-30 vakare jai skambino nukentėjusioji ir pasakė, kad į jos kambarį įėjęs S. S. pradėjo prie jos kabinėtis, mušti, ėmė už veido, spardė kojomis, patvirtina, kad nukentėjusiosios nurodytos konflikto aplinkybės yra teisingos ir įvykių versija atitinka tikrovę.

Pareiškėjas skunde nesutinka su teismo argumentu, kad abejonių kelia faktas, jog nukentėjusioji su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo į teisėsaugos instituciją kreipėsi tik 2014-07-30. Nurodo, kad nukentėjusioji į komisariatą kreipėsi dar 2014 m. liepos mėn. pradžioje, tačiau pareigūnas atsisakė priimti pareiškimą, motyvuodamas, jog "nieko iš to nebus", nukentėjusiosios žiniomis, dėl šio įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tačiau šio patikrinimo rezultatai nežinomi.

Be to, anot pareiškėjo, sutinkamai su 2012-01-31 įsakymu Nr. S-V-84 patvirtinto Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašo 11 p., ikiteisminio tyrimo pareigūnas tikrina žinybiniuose registruose esančius duomenis apie smurtautoja, todėl prokuroras turėjo įvertinti aplinkybę, jog įtariamasis S. S. anksčiau buvo teistas.

Pareiškėjo manymu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi visų procesinių priemonių siekiant nustatyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t.y. neatlikta S. S. ir nukentėjusiosios akistata, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp šių asmenų parodymų, bei neapklausti nukentėjusiosios sūnus P. S. ir A. S., kuriems gali būti žinoma apie šio įvykio aplinkybes, nes nukentėjusioji po įvykio iš karto jiems paskambino.

Skundas netenkintinas.

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad 2014-12-16 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stanislav Barsul nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi kad atlikus visus proceso veiksmus nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių S. S. kaltę, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia pareiškėjas, jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra pagrindo minėtų procesinių sprendimų naikinti.

Susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog prokuroras S. Barsul išsamiai išnagrinėjo nukentėjusiosios 2014-07-30 pateiktą pareiškimą, ištyrė su pareiškimu susijusią medžiagą ir padarė tinkamą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumos nepakanka, jog patraukti S. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 str. 2 d. Prokuroras nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytojus ir įvertinus kitą surinktą medžiagą, matyti, kad atlikus visus proceso veiksmus nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių S. S. kaltę, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Aukštesniojo teismo manymu, prokuroras pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nėra neginčijamų duomenų, kad būtent 2014-06-30 konflikto metu M. M. buvo padarytos mėlynės ant rankos ir kojos, taip pat, kad S. S. būtų tyčia smurtavęs prieš M. M.. Nagrinėdami pareiškėjo skundą, kontrolinę faktinių duomenų bei juos pagrindžiančių dokumentų analizę ir jų atitikimą Baudžiamojo kodekso prašomos inkriminuoti nusikalstamos veikos sudėčiai atliko aukštesnysis prokuroras Mindaugas Taškunas, kuris 2015 m. sausio 30 d nutarimu atmetė nukentėjusiosios M. M. advokato skundą, bei ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamoje nutartyje, vyriausiojo prokuroro 2015-01-30 nutarime padarytai išvadai, jog 2014-12-16 prokuroro S. Bačul nutarime išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl nukentėjusiosios atstovo išdėstytų aplinkybių, susijusių su S. S. galimai padaryta nusikalstama veika. Pareiškėjo skunde pateikti duomenys nėra nauji, pakartotinai dėstyti minėtame prokuroro 2014-12-16 nutarime bei teismo nutartyje nurodytas aplinkybes bei daryti iš esmės analogiškas išvadas, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nėra tikslinga, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jie buvo išnagrinėti, prokurorų priimtuose sprendimuose pateiktos išvados yra motyvuotos, išdėstyta nuomonė yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, preliminarus duomenų atitikimas Baudžiamajame kodekse reglamentuotoms nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, todėl tiek prokuroras, tiek aukštesnysis prokuroras ir teisėjas, atlikę M. M. pateiktų duomenų analizę ir nustatę, kad nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių S. S. kaltę, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., priėmė sprendimą nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusiosios advokato skunde nurodyti faktai nepatvirtina esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., požymiams. Tokią pačią išvadą padarė ir pareiškėjo skundą tyrę prokuratūra bei apylinkės teismas. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, ir aukštesnysis prokuroras bei teismas, palikdamas galioti prokurorės 2014-12-16 d. nutarimą, priešingai negu nurodo pareiškėjo advokatas, tinkamai taikė BPK 212 str. nuostatas.

Apygardos teismui paduotame skunde pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos ji nurodė skunduose dėl prokurorų nutarimų panaikinimo ir į kuriuos tiek prokurorai, tiek teisėja išsamiai atsakė savo procesiniuose sprendimuose. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, iš bylos medžiagos matyti, kad buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo išnaudotos visos įstatyme numatytos galimybės surinkti reikšmingus objektyviam ir visapusiškam bylos ištyrimui duomenis, ir tik tada prokuroras S. Bačul priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

S. S. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 140 str. 2 d., kad jis 2014-06-30, apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumušė buvusią savo sutuoktinę M. M. ir tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu tiek liudytoja apklausta M. M., tiek įtariamuoju apklaustas S. S. pateikė skirtingas įvykio versijas. M. M. parodė, kad 2014-06-30 jos buvęs vyras įsiveržė į jos kambarį, pradėjo su ja konfliktuoti, sukinėjo jai rankas, sukeldamas jai fizinį skausmą, spaudė sukdamas savo ranka jai veidą, po to įspyrė jai į kairę koją. Tuo tarpu S. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą vakarą atėjęs į kambarį su M. M. pasikalbėti apie vaikus, siūlydamas sūnums dovanojimo teise atiduoti jiems bendra nuosavybe priklausantį butą ir žemės sklypą, tačiau šiai nesutikus, susipyko, po ko ji priėjusi prie jo užsimojo, tačiau jis spėjo ją sulaikyti už rankų ir pasodino ant lovos. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojomis apklaustos B. S. ir V. L., kurios yra nukentėjusiosios marčios, atvykusios pas M. M. į butą tą vakarą jokių akivaizdžių smurto žymių ant M. M. veido ar rankų nesimatė, mėlynių nebuvo. Kiti apklausti liudytojai T. M., V. G., L. G., D. M. parodė, kad pateis įvykio konflikto, įvykusio tarp S. S. ir M. M., jie nematė, taip pat ir M. M. iš kart po įvykio jie nematė. Liudytojai tik patvirtino tai, kad M. M. po įvykio pasakojusi, kad ją buvęs vyras mušė, ant jos rankos ir kojos buvo matyti mėlynės, tačiau paties konflikto tarp jos ir buvusio vyro nematė. Liudytojas T. M. parodė, kad jo sesuo M. M. jam skundėsi, jog S. S. ją suėmė už rankos, tačiau apie įvykusį konfliktą tarp jos sesers ir jos buvusio vyro nieko papasakoti negali. Be to, pažymėtina ir tai, kad apklaustos liudytojos B. S. ir V. L. parodė, jog nukentėjusioji yra konfliktiško būdo žmogus, pati sukelia konfliktus, gali supriešinti žmones. Tuo tarpu liudytoja B. S. įtariamąjį S. S. apibūdino kaip ramų ir adekvataus elgesio žmogų. Kiti liudytojai patvirtino, kad M. M. po įvykio pasakojusi, kad ją buvęs vyras mušė, ant jos rankos ir kojos buvo matyti mėlynės, tačiau paties konflikto tarp jos ir buvusio vyro nematė.

Į. S. S. ir kaip liudytojai apklaustos nukentėjusiosios marčios paneigė išdėstytas aplinkybes. Daugiau jokių pareikštą įtarimą pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Todėl atlikti dar kokius nors ikiteisminio tyrimo veiksmus, kaip to skundu prašo pareiškėjas, yra netikslinga, nes pašalinti prieštaravimus tarp asmenų parodymų, nustatyti įvykio aplinkybes nėra galimybės. Nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių S. S. pareikštą įtarimą, nebūtų galimybės pagrįsti ir kaltinimo jam. Pažymėtina, kad pati M. M. dėl 2014-06-30 įvykusio konflikto kreipėsi į teisėsaugos institucijas tik 2014-07-30, t.y. praėjus mėnesiui po įvykio.

Pareiškėjo skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, yra nemotyvuotas ir deklaratyvus. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs visą pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys bei intensyvumas rodo, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjos M. M. nurodytas aplinkybes apie jos manymu S. S. padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau vien tai, kad prokurorų ir apylinkės teismo procesiniai sprendimai netenkina nukentėjusiosios bei jos atstovo interesų, o pareiškėjo tokį nesutikimą su prokurorų ir teismo sprendimais argumentuoja savo subjektyviomis prielaidomis ir svarstymais, nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi visų procesinių priemonių siekiant nustatyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t.y. neatlikta S. S. ir nukentėjusiosios akistata, neapklausti liudytojais P. S. ir A. S., yra atmestini. Spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinė prokuroro teisė, taip pat tik prokuroras sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti ir jis neprivalo atlikti visų proceso dalyvių pageidaujamų veiksmų, jei motyvuotai mano, jog jie nėra reikalingi. Prokuroro statusas leidžia bei baudžiamojo proceso įstatymai įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad vis dėlto ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai. Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas kompleksiškai įvertinus visus byloje surinktus duomenis. Todėl tiek prokurorų nutarimai, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjos M. M. atstovo advokato Giedriaus Abramavičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas A. C.