Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas B. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovų priteisti 868 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2014-03-01 į jo butą (duomenys neskelbtini) įsiveržė policijos pareigūnai ir nors ieškovas sunkiai sirgo, išsivedė jį į lauką, kur jėga pasodinę į automobilį, privertė pasirašyti kažkokius dokumentus. Kaip vėliau paaiškėjo, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. 2015-02-20 administracinėje byloje Nr. A.2.6-105-659/2015 buvo priimtas nutarimas nubausti ieškovą 868 Eur bauda ir atimti vairuotojo pažymėjimą 3 metams. Teigė, kad teismo nutarimas pagrįstas spėjimais, inkriminuoto pažeidimo metu ieškovo automobilis buvo neveikiantis, o pats ieškovas sirgo. Pažymėjo, kad liudytojo M. parodymai yra melagingi, o liudytojų I. B., A. P. ir K. V. parodymus teismas nepagrįstai ignoravo. Byloje nebuvo surinkta ieškovo kaltę patvirtinančių įrodymų, nebuvo paskirtos automobilio techninė ir trasologinė ekspertizės. Aukštesnių instancijų teismai minėtą nutarimą paliko galioti. Taip pat nurodė, kad 2016-02-11 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą dėl parašų klastojimo fakto ir policijos pavartotos jėgos, tačiau prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti šį nutarimą. Šiais neteisėtais pareigūnų veiksmais ieškovui buvo padaryta 868 Eur turtinė ir 20 000 Eur neturtinė žala.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, jog siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo ieškovas nubaustas dėl administracinio pažeidimo, yra patikrintas instancine tvarka – Klaipėdos apygardos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kurie nerado esminių ATPK nuostatų pažeidimų ir yra įsiteisėję. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti teismų veiksmus nagrinėtose administracinėse bylose kaip neteisėtus. Be to, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos, neįrodė įstatyme įtvirtintų deliktinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo padaryti žalos ieškovui, todėl manė, jog yra netinkamas atsakovas šioje byloje ir prašė įtraukti į bylą atsakovu Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovas neatleistas nuo LR CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir/ar teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). 2014-03-01 ieškovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-02-21 vairuodamas automobilį, atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir iš autoįvykio pasišalino. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-20 nutarimu pripažino, kad ieškovas padarė administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Ieškovas šį nutarimą apskundė apeliacine ir kasacine tvarka, bet ieškovo skundus apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai atmetė. Bylą nagrinėję teismai nenustatė kad patraukiant ieškovą administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant bylą ar skiriant administracinę nuobaudą, buvo kaip nors pažeistas administracinis procesas, įskaitant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises. 2016-02-09 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, kadangi pastebėjo, jog kai kurie administracinės bylos dokumentai yra suklastoti. Prokuroras 2016-02-11 priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą – kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-03-14 nutartimi, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-19 nutartimi paliko galioti. Taigi buvo nustatyta, kad prokuroras priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą ir esant galiojančiai nutarčiai, nėra jokio pagrindo jos kvestionuoti ir tikrinti nutartimi konstatuotų faktų, tuo labiau civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė turtinei ir neturtinei žalai atlyginti būtinų atsakomybės sąlygų. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, kadangi ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būvimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas pažymėjo, jog ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Iš byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos, teismas nustatė, kad tiek procesinių veiksmų teisėtumas administracinio teisės pažeidimo procese, tiek procesinių veiksmų teisėtumas ikiteisminio tyrimo procese buvo detaliai ir nuodugniai patikrinti instancine tvarka, pagrįstai konstatuojant jokių pažeidimų nebuvimą, o teismas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, nenustatė kitų esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas kitokiai išvadai, nei buvo padaryta patikrinus procesinių veiksmų administracinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje teisėtumą instancine tvarka, todėl konstatavo, kad neturi jokio pagrindo pripažinti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtais. Remiantis išdėstytu, teismas nurodė, kad, nesant pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, nėra ir civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios LR CK 6.246 str. nurodytos sąlygos.Teismas pažymėjo, jog ieškovas prašomą priteisti 868 Eur turtinę žalą sieja su jam paskirta administracine nuobauda, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp neteisėtų pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų ir ieškovui skirtos administracinės nuobaudos yra būtinas priežastinis ryšys civilinei atsakomybei kilti. Nenustačius neteisėtų pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, valstybės prievolė atlyginti ieškovui žalą dėl pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, nesant civilinės teisės pažeidimo (delikto) sudėties, šiuo konkrečiu atveju nekyla.Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą ir kasacinio teismo praktiką neturtinė žala atsiranda ir gali būti atlyginama tik nustačius, kad ieškovas patyrė žymių, esminių, išskirtinio sunkumo, ne vienkartinių ar trumpalaikių LR CK 6.250 str. 1 d. nurodytų nepatogumų, kurie peržengia įprastą rūpesčių ir neišvengiamos būtinybės ginant savo teises ribas. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, neįvykdė procesinės pareigos pagal LR CPK 178 str. įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir neįrodė nei vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, teismas sprendė, kad tai sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad žalos atlyginimas negalimas, nes nagrinėjamu atveju žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas B. L. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą- ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad administracinėse bylose nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas neatliko apelianto automobilio techninės būklės ekspertizės, neperžiūrėtos stebėjimo kameros iš UAB „Miesto sauga“, neatlikta trasologinė ekspertizė, neatkreipta dėmesio į liudytojų parodymus, kurie teisme buvo įspėti apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu tarnybinį policijos darbuotojo, kuris nebuvo autoįvykio liudytoju, pranešimą teismas palaikė įrodymu.Vilniaus miesto apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad prokurorė I. B., atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, ignoravo LR BPK 168 str. 1 d. ir nepaskyrė grafologinės ekspertizės bei nenustatė kas suklastojo apelianto parašus, neįvertino policininkų, kurie užlaužė apeliantui rankas jo bute ir ištempė jį į gatvę per šaltį, kai jis sirgo ir turėjo aukštą temperatūrą, veiksmų.Teismas užėmė atsakovų poziciją, o į apelianto argumentus nekreipė dėmesio ir ieškinį dėl to atmetė. Teismas, nekreipdamas dėmesio į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja V. B. priimdama nutartį administracinėje byloje Nr. A.2.6-105-659/2015 motyvavo tuo, kad su tokia liga kaip apelianto, jis negali važinėtis visuomeniniu transportu, o gali važiuoti tik savo automobiliu ir vis tiek atėmė iš apelianto vairuotojo pažymėjimą, ko pasekoje apeliantas liko be galimybės važiuoti į darbą, o be to, su tokiomis ligomis, kurios atsirado pas apeliantą po policijos savivalės, apeliantas nebegalėjo dirbti. Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė priežastinio ryšio tarp nusikalstamų policijos pareigūnų veiksmų, kurie pavartojo prieš apeliantą jėgą. Po tokių policijos darbuotojų, prokuratūros ir teisėjų veiksmų, apeliantui atsirado problemų su sveikata. Be to, apeliantas pažymi, jog kai baigsis 3 metų vairuotojo pažymėjimo atėmimo laikotarpis, apeliantui dėl jo grąžinimo reikės praeiti medicininę komisiją ir joks gydytojas apeliantui neduos pažymos, kad jis gali vairuoti automobilį. Tai reiškia, kad apeliantas iki gyvenimo pabaigos yra netekęs vairuotojo pažymėjimo ir teisėja V. B., priimdama nutartį, peržengė LR ATPK, kuris tokios bausmės nenumato, o tai ir yra moralinė žala. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka bei pažymi, kad materialaus teisinio suinteresuotumo neturi, nes šioje byloje nėra tinkama atsakovė. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas pateiktame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Apeliacinis skundas grindžiamas subjektyvia apelianto nuomone ir aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos teisme. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį neatkreipė dėmesio į tai, kad prokurorė, priimdama nutartį atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, praignoravo LR BPK 168 str. 1 d., nepaskyrė grafologinės ekspertizės ir nenustatė, kas suklastojo apelianto parašus, neįvertino policininkų, kurie užlaužė jam rankas ir ištempė į gatvę per šaltį, kai jis sirgo ir turėjo aukštą temperatūrą, veiksmų. Šiuos argumentus apeliantas nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių, į jas neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, t. y. nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo valstybei atlyginti žalą. Viena iš jų tai neteisėti veiksmai ir šiuo atveju reikėjo nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus padarė valstybei atstovaujančių institucijų darbuotojai ar teismas. Tokių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė. Teisingumo ministerija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė ieškinį. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas skundo argumentus grindžia iš esmės tais pačiais motyvais ir argumentais, kurie buvo pareikšti ieškinyje, teismo išsamiai išnagrinėti ir atmesti. Teismas pagrįstai sprendė, kad tiek procesinių veiksmų teisėtumas administracinio teisės pažeidimo procese, tiek procesinių veiksmų teisėtumas ikiteisminio tyrimo procese buvo detaliai ir nuodugniai patikrinti instancine tvarka, pagrįstai konstatuojant jokių pažeidimų nebuvimą, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog nėra jokio pagrindo pripažinti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtais. Apelianto skundo argumentai grindžiami tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais, nenurodant, kokius konkrečius pažeidimus teismas padarė priimant skundžiamą sprendimą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau visiškai nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos kitos išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, reikiamai pritaikė materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 306 straipsnis nustato, koks turi būti apeliacinio skundo turinys, vienas iš reikalavimų, numatytų šio straipsnio 1 dalies 4 punkte – nurodyti, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiai įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias civilinės atsakomybės, kurią prašo taikyti ieškovas, sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Kadangi ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad policijos pareigūnai įsiveržė į jo butą, ir nors ieškovas sunkiai sirgo, išsivedė jį į lauką, kur jėga pasodinę į automobilį, privertė pasirašyti kažkokius dokumentus, neteisėtais pareigūnų veiksmais ieškovas nurodė įsiveržimą į butą, naudojimą jėgos, jį įsodinant į automobilį, privertimą pasirašyti dokumentus. Teismo sprendime padarius išvadas, kad iš byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos, teismas nustatė, kad tiek procesinių veiksmų teisėtumas administracinio teisės pažeidimo procese, tiek procesinių veiksmų teisėtumas ikiteisminio tyrimo procese buvo detaliai ir nuodugniai patikrinti instancine tvarka, pagrįstai konstatuojant jokių pažeidimų nebuvimą, o teismas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, nenustatė kitų esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas kitokiai išvadai, ieškovo pareiga buvo nurodyti, kuo jis įrodė priešingai, t.y. kad pareigūnai neteisėtai įsiveržė į butą, kad jie naudojo jėgą ir prievartą jo atžvilgiu. Apeliaciniame skunde jam nenurodžius įrodymų, kuriais jis byloje pagrindė šias ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismo išvada, kad ieškinys nebuvo įrodytas, nebuvo paneigta. Ieškovas nurodo kad nutarimai, kuriuos priėmė pagal jo pareiškimą dėl parašų klastojimo ir policijos pavartotos jėgos Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, Klaipėdos apylinkės teismas, jam padarė žalą, tačiau kurie veiksmai, atlikti ar neatlikti ikiteisminio tyrimo pareigų, prokuratūros ar teismo nulėmė jam 868 Eur baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, ieškovas nenurodo. Tai, kad dėl kaltų pareigūnų veiksmų buvo priimtas neteisėtas nutarimas, kuris neturėjo būti priimtas ieškovo atžvilgiu, įrodyti buvo ieškovo pareiga. Tai, kad nutarimas negalėjo ir nebuvo pakeistas ar panaikintas dėl to, kad pareigūnų kalti veiksmai nulėmė jo tolesnį, tačiau nepagrįstą ir neteisėtą galiojimą, gali būti pagrindu daryti išvadai apie neturtinę žalą asmeniui, tačiau teismui nebuvo patiekti įrodymai, kurie leistų daryti išvadą apie priimtų nutarimų ieškovo atžvilgiu neteisėtumą. Tik esant pagrindui daryti išvadai, kad ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka nepagrįstai, kad jam paskirtos baudos panaikintos, galėtų būti svarstomas klausimas dėl jam atsiradusios neturtinės žalos. Pagrindas daryti išvadai, kad pareigūnų veiksmų neteisėtumas ieškovui padarė moralinės žalos, yra konstatuoti neteisėti veiksmai. Tai, kad nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka nepagrįstai, baudos jam paskyrimas nėra atsiradusia turtine žala, tai yra tik jam atsiradę nuostoliai dėl jo paties priešingo teisei veikimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.