- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-16
- Bylos Nr.
- e2-1021-503/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00042-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- A. V., B. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams B. K., A. V., išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba), dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. K. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad atsakovas B. K. nėra D. K. tėvas; 2) nustatyti, kad atsakovas A. V. yra D. K. tėvas; 3) panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą, panaikinant įrašą apie tėvą B. K. ir įrašant tėvą A. V.) priteisti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu B. K. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)įregistravo santuoką. Ji ir atsakovas B. K. kartu kaip šeima gyveno iki tol kol ji B. K. paliko ir išvyko iš bendrų namų ir daugiau į šiuos negrįžo. Nuo šio momento ji su atsakovu B. K. daugiau nesimatė ir su juo nebendravo, nors jų santuoka dar nėra nutraukta iki šios dienos. Be to prieš išsiskiriant su B. K., ji susipažino su atsakovu A. V.. Ji (duomenys neskelbtini) išvyko į Šiaulius čia gyveno apie vienerius metus. Po to jai ir atsakovui A. V. gyvenant kartu, jie turėjo lytinių santykių. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. K.. Kadangi santuoka su atsakovu B. K. nebuvo nutraukta, todėl D. gimimo liudijime buvo įrašytas tėvu B. K.. Kadangi ji jau nuo (duomenys neskelbtini) su atsakovu B. K. bendro ūkio nevedė, negyveno santuokinio gyvenimo, todėl jų santuoka buvo faktiškai iširusi. Gimus D. K., atsakovas A. V. pripažino, kad D. yra jo sūnus, juo rūpinosi, iš dalies teikė ir teikia materialinį išlaikymą. Atsakovas B. K. D. nesirūpino ir nesirūpina, jam materialinio išlaikymo neteikė(-ia). Dėl anksčiau nurodytų priežasčių D. K. gimimo įrašo dalis dėl tėvo nėra teisinga, todėl ji turi būti pakeista.
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Iš esmės pakartojo ieškinyje aprašytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas B. K. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko. Tačiau pažymėjo, jog byloje skirtina medicininė (DNR) ekspertizė dėl giminystės tarp A. V. ir D. K. nustatymo. Atsakovas B. K. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai. Iki teismo posėdžio pradžios iš jo jokio prašymo teisme negauta. Jį teismo posėdyje atstovavo advokatas A. S.. Pagal šias aplinkybes bei nesant procesinių kliūčių teismas nutarė bylą išnagrinėti atsakovui B. K. nedalyvaujant.
Atsakovas A. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Atsakė, jog ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai teisingi.
Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje iš esmės nurodė, kad B. K. tėvystės nuginčijimas D. K. atžvilgiu ir nustatymas, kad A. V. yra D. tėvas neprieštarauja šio vaiko teisėms ir geriausiems jo interesams.
Teismo posėdžio metu tarnybos atstovė į bylą pateiktą išvadą palaikė. Pagal byloje surinktus įrodymus, ypač atkreipdama dėmesį į bylą pateiktą DNR tyrimą ir pagal šį gautą ekspertizės išvadą, mano, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. K.. Tai patvirtinta Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame gimimo liudijime tėvu įrašytas tuo metu ieškovės buvęs sutuoktinis, atsakovas B. K.. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. kovo mėnesio su atsakovu B. K. gyveno skyriumi, bendro ūkio nevedė. Todėl, ir nors santuoka jų nenutraukta, jos teigimu, atsakovas B. K. nėra ir negalėjo būti sūnaus D. tėvu, o D. tėvas yra A. V., nes ji su šiuo kartu gyveno, nuo pat sūnaus D. gimimo A.s tėvystę pripažino, prisidėjo prie šio išlaikymo.
Atsakovai teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo. Tarnybos išvadoje nurodyta, bei Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu iš esmės nurodė, kad tarnyba neturi duomenų, kad B. K. tėvystės D. K. nuginčijimas ir A. V. tėvystės D. K. nustatymas galėtų prieštarauti šio mažamečio interesams, netgi priešingai – būtų užtikrinta įstatymuose įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tikruosius tėvus.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376 straipsnis, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Kadangi byloje nekilo ginčai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, atsakovai su pareikštais reikalavimais sutiko, ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtintos įrodymais : ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, atsakovo B. K. atsiliepime į ieškinį nurodyta pozicija – jog su ieškiniu sutinka, atsakovo A. V. teismo posėdžio metu nurodyta pozicija - jog su ieškinius sutinka, ekspertizės akte (DOK -35458) nurodyta išvada, jog A. V. yra vaiko D. K. biologinis tėvas su 99,9999999997968% tikimybe, todėl teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas (CK 3.149, 3.150 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų priteisti neprašė, todėl šioje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (remiantis pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu); 174,74 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (pažyma Nr. 12.33 Mr) PT-2386; 229,70 Eur už ekspertizės atlikimą (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, sutinkamai su CPK 96 straipsnio nuostatomis, šias išlaidas valstybei turėtų atlyginti atsakovai. Teismas nusprendžia minėtų išlaidų valstybei nepriteisti, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, būtent : tarp šalių ginčo dėl fakto, kad atsakovas B. K. nėra ieškovės sūnaus D. tėvas, nuo pat proceso pradžios nebuvo; atsakovas A. V. faktą, jog jis D. tėvas, taip pat nuo proceso pradžios pripažino; duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė buvo priversta inicijuoti civilinį procesą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad atsakovas B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, duomenis, kad jo tėvas yra B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Fyra atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.