- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- II-256-725/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00983-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Advokatai
- Redvita Mocevičienė
- Kategorijos
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2019 m. balandžio 28 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. kovo 27 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl rasto apgadinto automobilio VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso E. M.. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. kovo 27 d. apie 06.30 val., eismo įvykio metu, (duomenys neskelbtini), į jo automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kaimynės D. K. vairuojamas automobilis TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat D. K., vairuodama automobilį, atsitrenkė ir į kitą automobilį RENAULT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R. D.. R. D. buvo nurodęs, kad apie apgadinimus praneš vėliau, tačiau jis jokių pretenzijų nepateikė.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. balandžio 28 d. nutarimu, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo įvykio sudėties (administracinio nusižengimo bylos ROIK 19100435015 medžiagos 1 lapas).
Šalies argumentai
E. M. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo 2019 m. balandžio 28 d. nutarimą panaikinti.
Skunde nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2019 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną remiantis tuo, kad filmuotoje medžiagoje nesimato, kad automobilis TOYOTA atsitrenktų į stovėjusį automobilį VW GOLF, bei esant nepakankamai duomenų, kad D. K., vairuodama automobilį TOYOTA, apgadino stovėjusį automobilį VW GOLF ir iš įvykio vietos pasišalino. Pareiškėjas nurodė, kad pagal ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, tačiau institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti. Pareiškėjas pažymėjo, kad policijos pareigūnams nurodė, kad 2019 m. kovo 27 d. apie 06.30 val. išgirdęs savo automobilio VW GOLF suveikusią signalizaciją, pažiūrėjęs per langą pamatė, kad automobilis TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bandydamas išvažiuoti iš kiemo, kliudė greta jo stovinčias transporto priemones – pareiškėjo automobilį VW GOLF ir automobilį RENAULT. Automobilį vairavęs asmuo, kliudęs minėtas transporto priemones, iš automobilio neišlipo ir nestabtelėjęs išvažiavo, todėl nėra abejonių, kad kai pažeidėjo vairuojamai transporto priemonei judant buvo apgadinta bent viena transporto priemonė ar koks kitas įvykio vietoje esantis turtas, laikoma, kad buvo padarytas eismo įvykis. Remiantis Kelių eismo taisyklių 220 punktu, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykto vieloje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Šiuo atveju nebuvo atlikti jokie Kelių eismo taisyklėse nurodyti veiksmai, kuriuos atlikęs automobilio TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas galėjo išvykti iš eismo įvykio vietos. Pareigūnas, priėmęs ginčijamą nutarimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios filmuotos vaizdo medžiagos akivaizdu, kad automobilio TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. K. turėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodama transporto priemonę TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino transporto priemones VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir RENAULT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. įvykus eismo įvykiui ir apgadinus transporto priemones, apie įvykį nepranešė nei policijai, nei transporto priemonių savininkams ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Net ir tuo atveju, jei pareigūnui iš bylos medžiagos nepakako duomenų konstatuoti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta pareiškėjui E. M. priklausanti transporto priemonė, tačiau esant akivaizdžiam faktui, kad buvo atsitrenkta į kitą kieme stovėjusią transporto priemonę RENAULT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri nuo smūgio pašoko ir girdėjosi aiškus atsitrenkimo garsas, ir faktui, kad TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja, sukėlusi eismo įvykį, net neišlipo iš savo automobilio ir nuvažiavo, jis negalėjo konstatuoti, kad šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo įvykio sudėties ir priimti nutarimą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, automobilio TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja negalėjo nepastebėti ir negirdėti, kad ji vairuodama transporto priemonę sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į stovėjusius automobilius, tačiau nesikreipė į nukentėjusiuosius ir nekvietė policijos, kas rodo, kad ji sąmoningai, suvokdama savo elgesio neteisėtumą, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pareiškėjas nurodė, kad kritiškai vertina pareigūno, surašiusio nutarimą, nuomonę, kadangi ji yra tik subjektyvi.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog policijos pareigūnai apžiūrėjo eismo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, nufotografavo transporto priemones, jų apgadinimus. Iš įvykio schemos, nuotraukų matyti, jog vairuotojai skirtingai nurodė eismo įvykio aplinkybes, dėl to nebuvo galima nustatyti kaltų asmenų. Nurodoma, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius administracinio nusižengimo sudėtį. Įvertinus prieštaringus įvykio dalyvių paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemoje ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime esančius duomenis, automobilių apgadinimus bei aplinkybes, kad byloje nėra galimybės nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sukėlė eismo įvykį, nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų kurio nors iš eismo įvykio dalyvių kaltę, todėl prašoma apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.
Teismo posėdyje pareiškėjas E. M. ir jo atstovė advokatė Redvita Mocevičienė skundą palaikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. paaiškino, kad 2019 m. kovo 26 d. grįžęs po darbo namo, pasistatė savo automobilį kieme. Ryte atsikėlęs išgirdo veikiančią automobilio signalizaciją, pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kad D. K. automobilis atsirėmęs į pareiškėjo automobilį. Tai pamatęs pradėjo mobiliuoju telefonu filmuoti ir fiksuoti, kaip automobilis, kurį vairuoja kaimynė D. K., atsitrenkia į jo automobilį ir į už jos, vairuojamos transporto priemonės, buvusį kaimyno automobilį ir pasišalina iš įvykio vietos. Pareiškėjas nuvežė vaikus į darželį, išsikvietė policiją bei kito automobilio savininką – kaimyną. Paaiškinus situaciją ir parodžius nufilmuotą telefonu vaizdo įrašą, policijos pareigūnai pasakė, kad tai yra pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Policijos pareigūnai užfiksavo pažeidimus, esančius ant automobilio VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. K. apie eismo įvykį nepranešė, niekur nesikreipė ir, tik policijos pareigūnams susisiekus su ja, nuvyko ir davė paaiškinus. Kitą dieną pareiškėjui paskambino policijos pareigūnas S. K., kuris nurodė atvažiuoti į policiją. Pareiškėjas nuvykęs parodė minėtą vaizdo įrašą. Pareigūnas peržiūrėjęs paaiškino, kad nemato jokio atsitrenkimo, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Taip pat sekančią dieną po įvykio buvo papildomai sustatyti automobiliai TOYOTA, kurį vairavo D. K., ir VW GOLF, kuris priklauso E. M., bei nustatyti apgadinimai esantys ant transporto priemonių. Pareiškėjas kreipėsi į draudimo bendrovę, kurioje jam buvo nurodyta, kad net atsirėmimas į kitą transporto priemonę laikomas eismo įvykiu. Todėl, esant objektyviems įrodymams, kaip vaizdo įrašas, kur užfiksuota, kaip D. K. transporto priemonė atsitrenkia į kitą automobilį, nuo ko girdisi net garsas, policijos pareigūnai netinkamai įvertino aplinkybes ir nekonstatavo D. K. veiksmų kaip pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Pareiškėjo E. M. atstovė advokatė Redvita Mocevičienė skundą palaikė ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus 2019 m. balandžio 28 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nenustačius administracinio nusižengimo įvykio sudėties ir perduoti medžiagą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui aplinkybių ištyrimui ir procesinio sprendimo priėmimui. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad liudytojas S. K. paaiškino, kad žala atsiradusi ant pareiškėjo automobilio, turėtų būti padaryta aštraus daikto, pavyzdžiui kablio, tačiau atstovė pažymėjo, jog minėtas kablys taip pat yra aptakus, todėl liudytojo parodymai yra prieštaraujantys. Be to, žala galėjo atsirasti nuo menkiausio kontakto, todėl darytina išvada, kad eismo įvykis turėjo būti išsamiau ištirtas.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma. Prašymų negauta, neatvykimo priežastis nežinoma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Kaip matyti šiuo atveju, pareiškėjas pateiktu skundu nurodo, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančios filmuotos vaizdo medžiagos, matyti, kad automobilio TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. K. turėjo būti trauktina administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad, vairuodama transporto priemonę, atsitrenkė ir apgadino transporto priemones VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir RENAULT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įvykus eismo įvykiui, apie įvykį nepranešė policijai, transporto priemonių savininkams bei iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (Kelių eismo taisyklių 2 straipsnis). Tai rodo, kad žala – vienas iš pagrindinių sudėties požymių, kad būtų galima konstatuoti, jog įvyko eismo įvykis. Iš byloje esančios pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kaip D. K. vairuojant automobilį, kliudomi kiti – priešais ir už jos esantys automobiliai, tačiau žalą pagrindžiančių įrodymų nėra. Automobilio RENAULT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas R. D. dėl patirtos žalos (iš bylos duomenų matyti, kad yra tik nežymiai įlenktas numerio kraštelis) pretenzijų neturi, nors į jo automobilį buvo atsitrenkta stipriau. Todėl D. K. važiuojant atbulomis atsitrenkus į R. D. automobilį, kad ir esant akivaizdžiam kontaktui, tačiau eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo nėra, kadangi nėra žalos. Taip pat D. K., bandydama išvažiuoti, savo automobiliu kliudė priekyje stovintį pareiškėjo automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo teigimu, jis patyrė turtinę žalą, tačiau iš pateiktų nuotraukų, liudytojo policijos pareigūno S. K. paaiškinimų darytina išvada, kad tokia žala dėl D. K. atsitrenkimo pareiškėjo automobiliui negalėjo būti padaryta (administracinio nusižengimo bylos ROIK 19100435015 medžiagos 7, b. l. 48) – esantys apgadinimai prie automobilio VW GOLF numerio galėjo būti padaryti aštresne ir atsikišusia kito automobilio dalimi, todėl įvertinant automobilio VW GOLF apgadinimų pobūdį, abiejų minėtų automobilių išorines detales, ant pareiškėjo automobilio matomi apgadinimai negalėjo atsirasti nuo D. K. vairuojamo automobilio. Pažymėtina, kad jei manant, jog minėta žala automobiliui VW GOLF padaryta nuo kontakto su automobiliu TOYOTA, tai tame pačiame aukštyje ir vietoje turėtų būti apgadinimai ir ant pačio automobilio TOYOTA, tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, kad jokių apgadinimų ant automobilio TOYOTA nėra (administracinio nusižengimo bylos ROIK 19100435015 medžiagos 7). Iš filmuotos medžiagos nustatyta, kad tarp TOYOTA automobilio ir RENAULT automobilio kontaktas buvo stipresnis. Minėtą aplinkybę patvirtinta filmuotoje medžiagoje girdimas garsas iš devinto aukšto, matomas atsitrenkimo stiprumas, tačiau automobiliui RENAULT padaryti apgadinimai, net jei ir būtų minėto automobilio savininko pretenzijos dėl žalos – tai tik šiek tiek nedidelėje dalyje įlenkti automobilio numeriai. Tuo tarpu su automobiliu VW GOLF automobilis TOYOTA kontaktuoja visiškai švelniai, todėl darytina išvada, kad, esant tokiam mažam ir švelniam kontaktui, žala negalėjo būti padaryti didesnė ar iš viso padaryta. Teismas atkreipia dėmesį, kad esantis ant automobilio VW GOLF apgadinimas – stiprus įbrėžimas taipogi negalėjo būti padarytas nuo kontakto su automobiliu TOYOTA, kadangi esantis apgadinimas – tai stiprus įrėžimas iki grunto ant automobilio VW GOLF galinio bamperio. Kaip ir buvo nurodyta, ant automobilio TOYOTA nėra tokios išsikišusios dalies, kuri galėjo padaryti tokio pobūdžio žalą, bei ant pačio automobilio TOYOTA nėra patirtų apgadinimų. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas S. K. patvirtino, kad esantys apgadinimai ant VW GOLF negalėjo atsirasti nuo automobilio TOYOTA kontakto, kadangi minėta žala turėjo būti padaryta su kokiu aštriu daiktu, pavyzdžiui kabliu, krovininio automobilio atsikišusia dalimi, o ne aptakiu bamperiu. Taip pat liudytojas nurodė, kad tikėtina, jog esantis apgadinimas ant automobilio VW GOLF yra iš anksčiau, kadangi minėta automobilio VW GOLF numerio apgadinimo vieta visa „apaugusi“ purvu, ko nebūtų, jei automobilis toje vietoje būtų kontaktavęs. Liudytojas nurodė, kad apklausiant automobilio RENAULT savininką, kuris teoriškai turėtų būti patyręs didesnę žalą, šis paaiškino, kad dėl esančios padėties kieme bei parkavimosi jame, ten yra nusistovėjusi praktika palikti transporto priemonę ant laisvos pavaros ir, esant būtinybei, ją galima pastumti bei niekas dėl to neturės pretenzijų.
Kadangi nėra nustatyta, kad buvo eismo įvykis, todėl nėra D. K. pasišalinimo iš įvykio vietos, tikintis apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengiantis paslėpti eismo įvykio pėdsakus, todėl jos veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje esančio nusižengimo sudėties.
Tačiau teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, mano, kad 2019 m. kovo 27 d. apie 06.30 val. (duomenys neskelbtini), D. K., vairuodama automobilį TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažinėdama iš parkavimosi vietos ir kliudydama stovinčias transporto priemones, galimai nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, eismo saugumui (apie ką nurodė ir liudytojas S. K. (2019 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 31:07 s – 31:29 s)).
Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, mano, jog tyrimas buvo atliktas nepilnai, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto S. K. 2019 m. balandžio 28 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 1910035015, priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti, t. y. atlikti tyrimą dėl D. K. veiksmų atsižvelgiant į KET 9 punkto nuostatos, kuriose nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Atsižvelgiant į tai, pareigūnai privalo atlikti visus būtinus ir šiame procesiniame sprendime aptartus papildomos veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto S. K. 2019 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 1910035015 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, pasiūlant įvertinti, ar ginčo situacijoje negali būti taikomos kitų ANK straipsnių dispozicijos ir sankcijos.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.