Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Irina Serafin, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nesusituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirba užsienio valstybėje Anglijoje mechaniku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. J. neblaivus vairavo transporto priemonę.

N. J. 2025-07-04 apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 18.32 val. alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 2,37 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Motyvuojamoji dalis

2. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo N. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 63-66), liudytojų D. B. ir D. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 44-45, 48-51), tarnybiniais pranešimais (b. l. 1-3, 21-22, 36-37, 107-109), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 10-12, 14-18), kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 39-41), alkotesterio matuoklio duomenimis (b. l. 25-26), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 23), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 27).

3. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BPK 418 straipsnio 1 dalimi ši byla užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

5. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

6. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius), kaltinamasis neteistas (b. l. 73-79), administracine tvarka 1 metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 87-88), dirba.

7. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyt bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant nurodytos bausmės rūšies dydį (BK 47 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2 punktas).

8. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, remiantis BK 64¹ straipsniu bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.

9. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 2,37 promilių neblaivumas. Nėra abejonių, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025-07-10 (b. l. 67-70). Termino trukmė siejama su nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytu vidutiniu (2.37 promilių) girtumo laipsniu. Pagal teismų praktiką, draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

10. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). N. J. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš bylos medžiagos ir dokumentų matyti, kad automobilis priklauso D. M. (b. l. 13, 19), kuris 2025-07-10 nutarimu buvo grąžintas savininkei (b. l. 31-33). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Duomenų, jog D. M. būtų žinoma apie tai, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, nėra. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis lengvojo automobilio „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina su PVM Lietuvoje – 2250 Eur (b. l. 20). Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2250 Eur. Ši baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, yra proporcinga ir adekvati ja siekiamų tikslų įgyvendinimui užtikrinti.

11. BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu N. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įpareigojant atlikti per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

12. Kaltinamajam BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme. Prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 3 metų laikotarpiui (b. l. 105-106).

13. Kaltinamajam 2025-07-10 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67-70), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Teismas, įvertinęs tai, kad N. J. dirba, duomenų apie kaltinamojo turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį ar kitą turtą byloje nėra, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos baudos dydį, kuris yra pakankamai didelis, jam šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę – turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimą (2250 Eur), daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį 3 metams. Teismo nuomone toks skirtinos baudos išdėstymo terminas yra teisingas.

15. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę baudą 75 MGL (3750 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. J. paskirti galutinę bausmę baudą 50 MGL (2500 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti N. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-07-10. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, N. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti automobilio „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2250 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti N. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įvykdant ją per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

N. J. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą, saugomus pas D. M., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti D. M.;

kompaktinį diską, 1 vnt., su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti N. J., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 3 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų (Širvintose) raštinei.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti N. J., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas (2250 Eur), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuoto turto vertė“ ((būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6610): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas, nuosprendžio vykdymą šioje dalyje perduoda vykdyti nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, kuris išieškojimą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaltinamasis matydamas, jog neturi galimybės iš karto sumokėti visos išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį, kuris vykdo išieškojimą, ir individualiai suderinti išieškotinos sumos mokėjimo terminus.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.