- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- ATP-402-348/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK ) 50 str. buvo surašytas už tai, kad ji 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, iš kaimynui R. S. priklausančio kolektyvinio sodo teritorijos pavogė du metalinius vamzdelius ir tuo padarė R. S. nežymią materialinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. S. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jos veiksmuose ATPK 50 str. numatyto pažeidimo sudėties.
Šį nutarimą R. S. apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismas nutartimi panaikinto Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
2016 m. kovo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismas nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad L. S. veiksmuose nėra ATPK 50 str. numatyto pažeidimo sudėties. Be to, teismas pažymėjo, jog policijos pareigūnai tyrę R. S. pareiškimą apie vamzdelių pasisavinimą, neįvertino aplinkybių, jog keltuvą šakoms genėti samdė G. S., kuris policijoje nebuvo apklaustas.
Šalies argumentai
R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nutarimą ir priimti naują nutarimą bylą išnagrinėjant iš esmės bei L. S. nubausti.
Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nutarimu, nes teismas skundžiamą nutarimą priėmė neįvertinęs L. S. parodymų duotų 2016-01-12. Pastarieji parodymai patvirtina, jog jos aiškinimas apie įvykio aplinkybes nėra nuoseklius. Minėtuose parodymuose ji nurodė, kad pati paėmė du metalinius vamzdelius ir parsinešė į savo sklypą. Tokias pačias aplinkybes ji nurodė ir tyrėjui. Tai, kad vamzdeliai buvo pasisavinti tyčia, patvirtina aplinkybė, jog vieta iš kurios buvo ištraukti vamzdeliai buvo užpilta žemėmis. Dėl L. S. parodymų pakeitimo, pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti ne tik jos sutuoktinį, bet ir įvykį tyrusį tyrėją.
Taip pat apeliantas pažymi, kad toks atvejis kaip L. S. pažeidžia jo teises, jau yra ne pirmas kartas.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atsiliepime į R. S. apeliacinį skundą nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.
R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis.
Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 str., kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutarimas Nr. N556-1022/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertino ir ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pažeidimo sudėties elementus ir priimdamas procesinį sprendimą vadovavosi bendraisiais administracinės atsakomybės principais.
Apeliantas skunde pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog L. S. buvo pripažinusi, kad ji paėmė metalinius vamzdelius, tačiau nagrinėjant bylą teisme teigė, jog jos įvykio dieną sode nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. apklausiama tyrėjo paaiškinime nurodė aplinkybes apie jos vyro G. S. medžio šakų genėjimo darbų organizavimą ir tai, jog ji paėmė du vamzdelius, kuriuos parsinešė į savo sklypą. Tačiau iš visų L. S. parodymų matyti, jog ji nuosekliai aiškino aplinkybę, kad nieks jokių vamzdelių pagrobti neketino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybę, kad jos įvykio dieną sode nebuvo, L. S. nurodė dar 2015 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje. L. S. parodymus patvirtino ir G. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą.
Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Veika numatyta ATPK 50 str. pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Taigi kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 50 str. padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apylinkės teismas ištyręs bylos įrodymus pagrįstai nustatė, kad byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, neginčijamų įrodymų, kad L. S. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą tyčia. Taip pat teismas pagrįstai pažymėjo, jog policijos pareigūnai neatliko išsamaus įvykio tyrimo, L. S. nuo pat pradžių parodė, jog darbus sode organizavo ne ji, o jos vyras, G. S..
Pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, išanalizavo pažeidimo sudėties elementus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.