Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1‑207-1054/2019 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 02.00 val., kelyje Skuodas-Mosėdis-Šaukliai, Krakių k., Skuodo r., vairavo V. U. vardu registruotą automobilį „Peugeot 205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. A. D. jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,52 procentų (promilės) etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2018 m. rugsėjo mėn., jam brolis D. D. nupirko ir padovanojo automobilį „Pegoet 205“, valst. numerio nebepamena, raudonos spalvos. Tą automobilį pirko iš U., gyv. Kretingos r., jokios prikimo-pardavimo sutarties nesurašė. Planavo su tuo automobiliu kiek pasivažinėti ir parduoti. 2018 m. rugsėjo 25 d. kartu su sugyventine R. P. ir drauge L. K. sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Namuose buvo išgėręs 3 litrus alaus, 5-7,5 laipsnių stiprumo. Jo vairuojamu automobiliu „Peugeot 205“ išvažiavo į (duomenys neskelbtini), apie 12 val. Važiuojant dar gėrė alų, išgėrė 3 litrus, gėrė visi trys. Važiuojant keliu Krakių k., Skuodo r., sugalvojo apsisukti ir grįžti. Sukant atbuline eiga, automobilis nuvažiavo nuo kelio. Bandė dar važiuoti, bet automobilis užgeso. Tuo metu galėjo būti naktis, apie 2.00 val., 2019 m. rugsėjo 26 d. Per visą naktį liko automobilyje. Ryte atvažiavę policijos pareigūnai nustatė 1,65 promilės girtumą. Dėl to labai gailisi (b. l. 134-135).

Liudytoja L. K. parodė, kad su A. D. yra pažįstami. 2018 m. rugsėjo mėn., pabaigoje, tikslios dienos nepamena, dienos metu pas ją į namus atvažiavo A. D. su R. P.. A. D. pasiūlė važiuoti pasivažinėti, o ji sutiko. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. D.. Kiek pabuvo pas A. D. namuose, sugalvojo važiuoti pas ją. Ar A. D. buvo gėręs, nematė, bet jis jau buvo ar neblaivus ar pavargęs, gerai nesuprato, tačiau tada nieko negėrė. Pas ją taip pat trumpai pabuvo ir A. D. vairuojamu automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas jo tėvą. Ten jau gėrė alų. Ji tai gėrė, gal ir A. D. gėrė, bet nematė, tačiau jis atrodė neblaivus ir susinervinęs. Vėlai vakare A. D. pasiūlė ją parvežti į namus. Vėl trise važiavo A. D. vairuojamu automobiliu. Ji sėdėjo automobilio gale ir snaudė. Ar važiuojant A. D. gėrė alkoholį, nematė. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jis pravažiavo keliuką, kur reikėjo sukti link jos namų, todėl jis sustojo ir norėjo ant kelio apsisukti, tačiau nesugebėjo ir nuvažiavo nuo kelio. Jis bandė išvažiuoti ant kelio, bet jam nepavyko, tai taip ir liko nuvažiavę nuo kelio automobilyje per naktį. Po nuvažiavimo nuo kelio, alkoholio nė vienas nebegėrė, nes jo neturėjo. Ryte A. D. stabdė automobilius, kad jį ištemptų ant kelio, tačiau niekas negalėjo padėti. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir nustatė jiems girtumą, o automobilį išvežė (b. l. 81-82).

Liudytoja R. P. parodė, kad A. D. yra jos sugyventinis. Prieš jį parodymus duoti sutinka. 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tikslios datos nepamena, su A. D. iš (duomenys neskelbtini). išvažiavo į namus (duomenys neskelbtini), važiuodami iš (duomenys neskelbtini), pasiėmė L. K.. Namuose (duomenys neskelbtini), visi trys gėrė alų. A. D. taip pat gėrė, tačiau jai labai girtas neatrodė. Pati buvo stipriai girta, todėl ne viską gerai pamena. Vakare sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. D., jis buvo apgirtęs. Žino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau važiuoti moka. Važiuojant keliu, kažkur panašiai (duomenys neskelbtini), A. norėjo apsisukti, tačiau nuvažiavo nuo kelio. Nuvažiavus nuo kelio automobilis nebeužsivedė, taip ir liko pakelėje. Alkoholio su savimi nebeturėjo, todėl nieko nebegėrė, automobilyje išmiegojo iki ryto. Ryte atvažiavę policijos pareigūnai jai nustatė girtumą virš 3 promilių, o A. D. virš 1,6 promilės (b. l. 87-88).

2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tyrėjo T. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 7.59 val., nuvykę kelyje Skuodas - Mosėdis-Šaukliai, likus apie 1 km iki Krakių k., pastebėjo dešinėje kelio pusėje ant sankasos užvažiavusį automobilį „Peugeot 205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo trys asmenys. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlipęs iš vairuotojo vietos nurodė, kad 2018-09-26 apie, 02.00 val. ,vairavo automobilį nuo Skuodo pusės link Mosėdžio mstl., Skuodo r., pusės ir norėjo kelyje apsisukti, bet apsisukinėjant užvažiavo ant kelio sankasos ir nebegalėjo išvažiuoti, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, automobilis eismo įvykio metu neapgadintas. Be kita ko, nurodė, jog automobilį vairavo neblaivus, o po įvykio alkoholinių gėrimų nebevartojo. Automobilio vairuotojui alkotesteriu nustatytas 1,65 promilės girtumo laipsnis (b. l. 1-2).

2018 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis nustatyta, kad kelyje Skuodas-Mosėdis-Šaukliai, 5,600 km, ant kelio sankasos yra stovintis raudonos spalvos „Peugeot 205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis (b. l. 12-13, 16-20).

Specialisto išvada Nr. T-A 9830/2018(01) nustatyta, kad A. D. jo kraujyje, paimtame 2018 m. rugsėjo 26 d., 8.35 val., buvo mažiausia koncentracija 1,52 promilės etilo alkoholio (b. l. 70).

Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma nustatyta, kad VšĮ „Emprekis“ 2018 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, automobilio „Peugeot 206“, pagaminto 1992 metais, variklio darbinis tūris 1905 cm³, variklio galia 47 kW, vertė yra 240,00 Eur (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. D. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (A. D. jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,52 promilės etilo alkoholio koncentracija). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. D. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo A. D. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo šie byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tyrėjo T. M. tarnybinis pranešimas, kuriuo užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės atitinka kaltinamojo ir liudytojų parodymus (b. l. 1-2); 2) 2018 m. rugsėjo 26 d. įvykio apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriuo užfiksuota įvykio vieta ir nurodyta, kad kelyje Skuodas-Mosėdis-Šaukliai, 5,600 km, ant kelio sankasos yra stovintis raudonos spalvos „Peugeot 205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis (b. l. 12-13, 16-20); 3) Specialisto išvada Nr. T-A 9830/2018(01), kuria nustatyta, kad A. D. kraujyje, paimtame 2018 m. rugsėjo 26 d., 8.35 val., buvo mažiausia koncentracija 1,52 promilės etilo alkoholio (b. l. 70); 5) liudytojų L. K. ir R. P. pateikti parodymai, kurie atitinka kaltinamojo nurodytas faktines aplinkybes (b. l. 81-82, 87-88).

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – A. D. suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl įvykio. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo A. D. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, A. D. skiriama Lietuvos Respublikos prokuroro siūloma BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, todėl skiriama bausmė A. D. mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi A. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,52 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 2 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam A. D. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas šiuo atveju atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teistas, padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, naudojosi šia specialia teise – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (jo kraujyje nustatyta 1,52 promilės etilo alkoholio), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (žala nusikalstama veika nepadaryta), nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) pažeidėjams yra privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė, nei administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, tai, kad baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė už administracinę atsakomybę, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 m. ir 6 mėn.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, teismo vertinimu, jos, kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Apie tai pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, kurioje nurodo, kad transporto priemonė yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, taigi, transporto priemonės panaudojimas kaip nusikaltimo padarymo priemonės yra būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos.

Byloje nustatyta, kad A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausia koncentracija 1,52 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Peugeot 205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso V. U.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko konfiskuotina minėto automobilio vertė. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina (BK 72 straipsnio, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš kaltinamojo A. D. priteistinos 65,70 Eur proceso išlaidos Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. D. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio „Peugeot 205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, t. y. 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų).

Priteisti iš A. D. 65,70 Eur (šešiasdešimt penkių eurų septyniasdešimt euro centų) proceso išlaidas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191008577.

Panaikinti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.