- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-100-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06728-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė (pran.), Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- G. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., valstybės įmonei Registrų centras, S. B.
- Advokatai
- Gilbertas Kinderevičius, Aidas Venckus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. B. (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant S. M., dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. B., atsakovės G. Ž. atstovui advokatui Aidui Venckui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T., trečiojo asmens R. B., atstovaujančios ir S. B., atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės G. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-151-454/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei G. Ž., tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras, R. B., S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė parašė panaikinti atsakovės neteisėtai surašytos 2011-03-31 deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą ir jos pagrindu atliktą tvoros t1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios tarp sklypų (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovo 2010-08-23 reikalavimą Nr. RE-256, kurio įvykdymo terminas buvo pratęstas 2010-12-07 reikalavimu Nr. RE-540, - išardyti mūrinę tvorą tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir įvykdžius nurodytus veiksmus sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą tvorą tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad 2010-06-17 gavo R. B. prašymą dėl mūro tvoros (duomenys neskelbtini), patikrinimo. Ieškovės specialistai, atlikę patikrinimą, nustatė, jog tarp sklypų (duomenys neskelbtini), pastatyta mūrinė tvora. 2010-08-23 surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-100823-00047 konstatuota, kad mūrinė tvora pastatyta savavališkai. Šio akto pagrindu 2010-08-23 surašytas reikalavimas Nr. RE-256 atsakovei iki 2011-01-01 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti mūrinę tvorą ir įvykdžius nurodytus veiksmus sutvarkyti statybvietę. 2010-11-24 atsakovė kreipėsi su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą. Atsižvelgus į prašymą terminas pratęstas iki 2011-04-01. 2011-04-11 atlikus patikrinimą, nustatyta, kad atsakovė reikalavimo dėl savavališkos statybos pašalinimo neįvykdė. 2011-05-12 ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo. 2011-05-30 atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad tvora pažeminta nuo 2,6 m aukščio iki 1,95 m, t. y. reikalavimas neįvykdytas. Atsakovės iki 1,95 m aukščio pažeminta tvora priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kurį statant privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui. Be to, atsakovės pastatyta tvora yra pastatyta ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtoje sklypų ribų schemoje nurodoma, kad sklypo (duomenys neskelbtini), nukrypimai nuo VĮ Registrų centro įregistruotos sklypo ribos skiriasi nuo 0,24 iki 0,41 cm. Atsakovė pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad tvora yra įregistruota 2011-03-31 Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Tačiau ši Deklaracija yra surašyta neteisėtai, kadangi joje nurodyti statiniai pastatyti ne projekte nurodytoje vietoje ir dėl jų surašytas savavališkos statybos aktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Teismas panaikino atsakovės neteisėtai surašytos 2011 m. kovo 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą ir jos pagrindu atliktą tvoros t1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios tarp sklypų (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; nustatė atsakovei šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus LR statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą; atsakovei per nustatytą šešių mėnesių terminą neparengus projektinės dokunetacijos, įpareigojo per šešis mėnesius, pasibaigus terminui gauti projektinę dokumentaciją, savo lėšomis išardyti savavališkai pastatytą umūrinę tvorą tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir įvykdžius nurodytus veiksms sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - įpareigojo ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą tvorą tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės; priteisė iš atsakovės 200 Lt žyminio mokesčio ir 37,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai bei 1700 Lt išlaidų už advokato pagalbą R. B. naudai.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, išnagrinėjęs trečiojo asmens VĮ Registrų centras prašymą, nutarė išaiškinti 2012 m. kovo 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kad panaikinti atsakovės neteisėtai surašytos 2011 m. kovo 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą dalyje tvoros t1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios tarp sklypų (duomenys neskelbtini), jos pagrindu atliktą teisinę registraciją.
Teismas sprendime nurodė, kad atsakovei priklausanti tvora pažeminta iki 1,95m, priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 priedo 6 punktu 3.2. statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi. Atsakovė byloje pateikė tvoros projektą (II t b. l. 8-19). Tačiau iš pateikto byloje rašytinio įrodymo matyti, jog projektuojama namų valdos sklypo tvora yra derinta dėl taškų 7I-1-2-5 (II t b. l. 14). Taip pat šiame dokumente nurodyta, jog susitarus su gretimų sklypų savininkais tvora gali būti statoma ant gretimų sklypų ribos, o nesusitarus – savame sklype. Iš pateiktos sklypo ribų kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, jog ginčo tvora pastatyta ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nurodė, kad mūro tvora, kurios aukštis buvo 2,6 m, nepriskirta nei ypatingų statinių, nei nesudėtingų statinių kategorijai, todėl remiantis savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR.l.05.06:2005 „Statinio projektavimas", patvirtinto LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. Dl-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80), 6.17 punkte pateikta neypatingo statinio sąvoka, priskiriama neypatingų statinių kategorijai, kurios statinių statybos darbams vykdyti, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, reikalingas statybos leidimas. Savavališkos statybos akto surašymo metu atsakovė nepateikė leidimo statyti ginčo statinį. Toks leidimas nepateiktas iki šiol. Iš 2011 m. gegužės 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, jog kiemo statiniai (tvora t1) yra įregistruoti 2011 m. kovo 31 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas sprendė, kad Deklaracija yra surašyta neteisėtai, nes joje nurodyti statiniai pastatyti ne projekte nurodytoje vietoje ir dėl jų yra surašytas savavališkos statybos aktas. Todėl minėtą Deklaraciją dėl kiemo statinio (tvoros t1) dalyje teismas panaikino (LR statybos įstatymo 24 str. 4 p., Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-828, VII d. 48 p.). Sutinkamai su LR statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies ir 7 dalies reikalavimais, teismas nustatė atsakovei šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus LR statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės 2012 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir prieštaringas. Teismas byloje neteisingai vertino aplinkybes dėl 2010 m. rugpjūčio 23 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-100823-00047, kuriame konstatuota, kad mūrinė tvora tarp sklypų pastatyta savavališkai, nes pastatyta be statybos leidinio. Nors šis aktas nebuvo ginčytas, tačiau jis neturi privalomos galios, o yra vienas iš įrodymų, kuris turėjo būti vertintas sistemiškai kartu su kitais bylos įrodymais ir normatyviniais aktais. Byloje pateiktas tvoros projektas patvirtina, kad 2010 m. gegužės 7 d. atsakovė papildomai kreipėsi dėl tuometinės savininkės G. V. 1994 m. projekto derinimo ir jis buvo suderintas. Projekto nuorašas buvo saugomas Savivaldybės Urbanistikos skyriuje. Teismo sprendime nėra išdėstyti faktiniai ir teisiniai argumentai, kuo yra ydingas projektas bei jo derinimas. Teismas nevertino, kad tuometinė sklypo plane pasirašiusi ir atskirą sutikimą davusi kaimynė p. Lakomkinienė, davė sutikimą tvoros statybai tik su ta sąlyga, jei jos aukštis bus virš dviejų metrų, siekiant kaimynams atsiriboti vieniems nuo kitų ir tokiu būdu turėti daugiau privatumo. 2010 m. rugpjūčio 23 d. savavalinės statybos akte nurodyta tvoros savavališkumo priežastis, t. y. tai, kad statinys yra neypatingas ir jam turėjo būti gautas statybos leidimas. Bylos nagrinėjimo eigoje ir sprendimo priėmimo metu teismas neturėjo pagrindo vadovautis akte įtvirtintomis nuostatomis. Po akto surašymo buvo sumažintas tvoros aukštis, kas užfiksuota ir statybos inspekcijos 2011 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo akte. Ši nustatyta aplinkybė radikaliai pakeitė ginčo esmę, kas akivaizdu iš kitų įrodymų. Po pakartotinio projekto suderinimo, tvoros aukščio sumažinimo, Statybos užbaigimo deklaracijos įforminimo, tvora buvo įregistruota ne kaip ypatingas, o kaip 2 gr. nesudėtingas statinys. Tokio tipo statiniui nereikalaujamas statybos leidimas, o tik rašytiniai pritarimai projektui. Taigi, atsakovė po akto surašymo pašalino priežastį, dėl kurios būtų reikėję gauti statybos leidimą. Todėl teismui nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad tvorai reikia statybos leidimo ir kad nesant jo,- tvoros dalis tl tampa savavaline statyba. Statybos inspekcija po 2010 m. rugpjūčio 23 d. akto, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, nesurašė kito akto, kuriame konstatuotų tvoros savavališkumo faktinius ir teisinius pagrindus, nors ieškinį grindė minėtu aktu. Sumažinus tvoros aukštį iki 1,95 m, jai taikomi visai kitokie Statybos techniniai reikalavimai. Be to, statybos Deklaracija nebūtų įforminta, priimta ir laikyta tinkamu tvoros registravimo pagrindu, jei ji būtų neteisėta, o projektas nebūtų suderintas, tvoros aukštis nesumažintas.
Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kad tvoros projektas buvo suderintas ne tik 1994 m., bet dar kartą buvo suderintas 2010 m. Tuo pačiu, teismas neanalizavo, kad 1994 m. rengiant projektą derinant bei vykdant statybos darbus buvo atsakingai žiūrima į sklypo ribas, kurios tuo metu buvo nužymėtos riboženkliais (kuoliukais). Šiuo metu ribos tikrinamos lazeriniu būdu ir beveik visuomet nustatoma paklaida. Atsakovė 2011 m. spalio mėn. užsakė dar vieną papildomą patikrą, ir buvo nustatyta leistina paklaida pagal žemės sklypo koordinates, išskyrus nežymų nukrypimą vienoje tvoros atkarpoje, t. y. tvoros ilgyje 3,67 m, leidžiama 10 cm paklaida viršijama 3 cm (2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 32.7. p.). Apeliantės užsakymu atliktų matavimų paklaida nesutampa su ieškovės nurodyta UAB „Žemėtvarkos darbai“ schemoje, kurios duomenimis remiantis yra labai didelė paklaida. Tuo tarpu teismas rėmėsi būtent ieškovės pateikta sklypų ribų schema, kurioje nurodyta, kad įregistruoto sklypo ribos skiriasi nuo 0,24 iki 0,41 m. Vertinant kontrolinius matavimus teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nekilnojamojo turto registro įstatymą, kuris preziumuoja, kad nekilnojamojo turto kadastro registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, iki kol jie nenuginčyti. Darytina išvada, kad VĮ Registrų centro pateiktas atsakymas ir atliktas kontrolinis matavimas (b. l. 112, 129) yra nenuginčytas, teisingas ir teismas neturėjo pagrindo juo nesivadovauti. Apeliantės nuomone, nėra pagrindo laikyti tvorą savavaliniu statiniu, kadangi VĮ Registrų centras prieš registruojant tvorą, atliko matavimus, nenustatė jokių pažeidimų, nematė kliūčių, neatitikimų sklypo riboms ir netrukdomai kiemo statinį - tvorą įregistravo pagal pateiktą projektą, G. Ž. prašymą, deklaraciją. Teismas dėl neaiškių aplinkybių nesivadovavo 2011 m. lapkričio 10 d. VĮ Registrų centras raštu Nr. (3.4.5)8-3723, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), kiemo statinių - tvorų tl (28,65 m) ir t2 (53,09 m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirminiai kadastriniai matavimai nustatyti 2010 m. rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo turto registre šios tvoros ir teisės į jas įregistruotos 2011 m. gegužės 3 d. kadastrinių matavimų ir 2011 m. kovo 31 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Taip pat patikrinus duomenis kadastro žemėlapyje nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos atitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų gretimų žemės sklypų ribas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas neįvertino suformuotos LAT praktikos ir VĮ Registrų centras atsiliepimo į ieškinį, kuriame nurodoma, kad nebuvo nustatyta Nekilnojamojo turto įstatymo 14 straipsnyje kliūčių, todėl tvora buvo įregistruota. Teismas be pagrindo panaikino deklaracijos galiojimą net neįvertinęs, kad jos pagrindu buvo įregistruota ne tik tvora t1, bet ir t2. Deklaracijos galiojimo panaikinimą teismas nepagrindė teisiniais argumentais. Vienas motyvas, kad tvora stovi valstybinėje žemėje, nesusijęs su deklaracijoje nurodomais duomenimis. Statybos deklaracija nurodo, ką pripažįsta ir VĮ Registrų centras, kad tvora yra 2 gr. nesudėtingas statinys. Deklaracijoje duomenys apie tai, kad ji atitinka projektą nenuginčyti. Deklaracijoje jokių duomenų apie žemės sklypo duomenis nenurodoma ir teismas neišdėsto argumentų, kuo dabar esanti tvora neatitinka projekto, kuo jį pažeidžia. Taigi, Deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimas akivaizdžiai pažeidžia apeliantės teises, nes ji panaikinta be teisinio pagrindo.
3. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens R. B. naudai. Ji nėra nei sklypo, nei namo savininkė, o tik kerštaujantis asmuo, kurio jokios įstatyminės teisės nepažeidžiamos. Ieškinyje nurodoma, kad ji įtraukiama į bylą tik dėl to, kad pagal jos skundą atliktas patikrinimas, o ne dėl to, kad pažeidžiamos jos teisės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl 2010 m. rugpjūčio 23 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-100823-00047. Nei 2010 m. rugpjūčio 23 d. savavališkos statybos aktas nei reikalavimas, kuriuo pareikalauta atsakovės iki 2011 m. sausio 1 d. pašalinti svavališkos statybos padarinius, nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. jie nėra nuginčyti, todėl yra teisėti, turi privalomąją galią ir turi būti vykdomi (CPK 197 str. 2 d.). Kadangi apeliantė ieškovės Reikalavime numatytu terminu savavališkos statybos padarinių nepašalino, ieškovė, vadovaudamasi LR statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 28 straipsnio 6 dalimi kreipėsi į teismą.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad teismas nevertino, kad tuometinė sklypo plane pasirašiusi ir atskirą sutikimą davusi kaimynė Lakomkinienė davė sutikimą tvoros statybai tik su ta sąlyga, jei jos aukštis bus ne mažesnis kaip 2 m. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir ją patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiuo atveju ginčas kyla dėl 28 m ilgio tvoros tl, kuri yra pastatyta ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), o nuo 0,24 iki 0,41 cm įsiterpusi į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris davusiai sutikimą L. niekada nuosavybės teise nepriklausė. Taigi, teismas ginčijamame sprendime teisingai nurodė, kad projektuojama tvora su L. buvo derinta tik dalyje tarp taškų 1-2-5-7, o ginčo tvoros nukrypimai fiksuojami nuo taškų 8-9-10-11. Be to, vadovaujantis tiek savavališkos statybos akto surašymo metu, tiek atsakovei sumažinus tvoros aukštį iki 1,95 m metu galiojusių teisės aktų reikalavimais, tiek šiuo metu galiojančių teisė aktų reikalavimais atsakovei kaip ir nurodyta Savavališkos statybos akte buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kurio apeliantė ieškovei nėra pateikusi. Taigi, sumažindama tvoros aukštį apeliantė savavališkos statybos padarinių nepašalino, naujo statinio nepastatė ir ieškovei neatsirado pareigos surašyti naują savavališkos statybos aktą ir reikalavimą. Be to, nors apeliantė kalba apie 1994 m. suderintą statybos projektą, tačiau minimame projekte suderinta tvora yra suprojektuota adresu (duomenys neskelbtini), o ne tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taigi šis suderintas projektas ginčo tvoros neapima.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad savavališkos statybos akte nebuvo nurodyta aplinkybė, jog tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje. Savavališkos statybos akte yra labai aiškiai nurodyta, kad ginčo tvora yra pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento, t. y. pažeidžiant Įstatymo 12 ir 23 straipsnius. Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė būti statytoju įgyvendinama kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi, apeliantė išvis neturėjo teisės būti statytoja, o savavališkos statybos akte buvo aiškiai nurodyti teisės aktai, kuriuos ji pažeidė pastatydama ginčo tvorą.
Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas neįvertino 2000 m. kovo mėn prieš žemės sklypo padalijimą atlikto žemės sklypo ribų paženklinimo akto, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo ribos. Ieškovė pažymi, kad byloje ginčo dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nekilo. Taip pat ieškovė nurodo, kad apeliantė nepagrįstai remiasi 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių" 32.7. punktu, nes minėtose taisyklėse kalbama ne apie statinių, o apie žemės sklypų koordinačių nustatymą. Taigi, apeliantės teiginiai, jog tvoros koordinačių paklaida yra leistina iki 10 cm yra niekiniai. Tuo labiau, kad apeliantė pati pripažįsta, kad net ir su 10 cm paklaida yra nežymus 3 cm nukrypimas.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad būtent ginčo deklaracija apie statybos užbaigimą bei jos pagrindu atlikta teisinė registracija patvirtina, jog tvora nėra savavalinis statinys. Atsakovės atlikti statybos darbai atitinka savavališkos statybos sąvoką tiek vadovaujantis Savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, tiek šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis. Be to, tai, jog statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nedaro jo sukurto teisės aktų nustatyta tvarka, ir jeigu statytojas neturi galiojančio statybą leidžiančio dokumento, nėra pagrindo teigti, jog tai ne savavalinė statyba.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys R. B., S. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas teismo sprendime nurodytais motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad tikrindamas R. B. 2010-06-17 prašymą (t. 1, b. l. 7), vadovaudamasis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-10-01) 28 straipsniu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-22 įsakymu Nr. D1-555 (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2010-10-01), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros specialistas 2010-08-23 surašė atsakovei G. Ž. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-100823-00047 (toliau – Savavališkos statybos aktas), kad mūrinė tvora tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (aukštis 2,6 m, ilgis 28,0 m) pastatyta neturint statybos leidimo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, taip pat 23 straipsnio 1 dalį, nes statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą (t. 1, b. l. 32). Savavališkos statybos akte nurodyta, kad statytojas pateikė tvoros konstrukcijos įrengimo projektą, parengtą projektų vadovo S. K. at. Nr. A571. Savavališkos statybos akto pagrindu bei vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 41.1 ir 43 punktais, 2010-08-23 reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-256 (toliau –Reikalavimas) atsakovė G. Ž. iki 2011 m. sausio 1 d. buvo įpareigota savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: t.y. išardyti mūrinę tvorą tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios aukštis 2,6 m, ilgis 28 m ir sutvarkyti statybvietę (t. 1, b. l. 21). 2010 m. lapkričio 24 d. Statybos inspekcija gavusi atsakovės prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą (t. 1, b. l. 14), 2010 m. gruodžio 7 d. paminėtą terminą pratęsė iki 2010 m. balandžio 1 d. (įvertinusi bylos medžiagą, nurodytus 2010 m. teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą- turėtų būti 2011 m.) (t. 1, b. l. 20). 2011 m. balandžio 11 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-238 (t. 1, b. l. 18) konstatuota, kad G. Ž. reikalavimą, kuriame nurodyta iki 2011 m. balandžio 1 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti mūrinę tvorą tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neįvykdė. 2011 m. gegužės 30 d. Statybos inspekcijos specialistai, atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte NR. FAK-1562 konstatavo, kad tvora tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažeminta nuo 2,6 m aukščio iki 1,95 m (t. 1, b. l. 72-74).
Siekiant išsiaiškint, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys (tvora, pažymėta indeksu t1), byloje turi būti tinkamai nustatytas šio statinio statymo laikotarpis.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir svarbius bylai įrodymus.
Nors atsakovės atstovė teismo posėdyje (t. 2, b. l. 55) ir pati apeliantė apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 79) teigia, kad tvora pastatyta 1994 m., tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše pateiktą informaciją, ginčo statinys – tvora t1, baigtas statyti 1993 m. (t. 1, b. l. 56-60), o visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl dėl pastatytos tvoros t1 teisėtumo turi būti sprendžiama pagal 1993 metais galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pastatyti statinį, ar buvo reikalingi tam tikri statybos leidimai ir kt.
1964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1983-12-11 iki 1995-07-05) buvo įtvirtinta, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.); toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita. Statybinės medžiagos, gautos, gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė. Pastatytas ar perstatytas arba iš esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Liaudies deputatų tarybos fondą; pagal šį straipsnį neatlygintinai paėmus iš savavališko statytojo gyvenamąjį namą (arba jo dalį), rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškiniu iš statytojo ir su juo gyvenančių asmenų teismine tvarka gali būti atimta teisė naudotis gyvenamuoju plotu tame name; šio straipsnio taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl statybos pagrindų laikinųjų nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 1992-12-10 iki 1996-09-01) buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, kad statytojas turi turėti parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ (originali redakcija) patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 1 punktas numatė, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai (toliau vadinama – pastatai, statiniai ir butai) turi būti teisiškai registruojami. 1993 - 1994 metais statinių registraciją reglamentavusi Instrukcija nenumatė kiemo statinių registravimo; jie buvo tik aprašomi inventorinėje byloje. Tik 1996 m. rugpjūčio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1011 patvirtintos Teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos 1 p. praplėtė statinio sąvoką.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Namų valdos žemės sklypo ribų planas adresu (duomenys neskelbtini), 1994-06-01 buvo suderintas su Žemėtvarkos tarnybos viršininke L. Š. (t. 2, b. l. 11), to paties sklypo planas 1996-12-16 buvo suderintas su Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininke V. K. (t. 2, b. l. 3). Valstybinio žemės kadastro duomenų registre sklypas įregistruotas 1994 m. rugsėjo 21 d. ( t. 2, b. l. 9). 2000-05-26 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-4196 buvo leista padalyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) į du sklypus: į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2 , b. l. 5). Prieš priimat minėtą įsakymą, 2000 m. kovo mėnesį buvo surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo ribos, vietoje paženklintos 13 laikinų riboženklių (t. 2, b. l. 6).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus archyve yra saugomas suderintas namų valdos sklypo tvoros adresu (duomenys neskelbtini) projektas, kurį 1994 metais parengė S. K. įmonė (t. 2, b. l. 7-18). Prie projekto yra pateiktas 1993 m. birželio 8 d. tuometinės savininkės V. G. ir L. I. susitarimas dėl tvoros statybos (t. 2, b. l. 12); tvoros su vartais įrengimas 1991 m. buvo suderintas su Kauno miesto Vyriausiojo architekto pavaduotoju (t. 2, b. l. 13), namų valdos sklypo tvoros projektas 1994-11-27 suderintas su Žaliakalnio ir Lampėdžių rajonų architekte E. L. (t. 2, b. l. 14). Tas pats projektas dar kartą buvo suderintas 2010-05-07 su Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus architekte E. E. L..
Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis tvora t1 ir t2 (unikalus Nr. 4400-2083-2977), adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruota nuosavybės teise atsakovei G. Ž. 2011 m. kovo 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu (t. 1, b. l. 57-60). Patikrinus duomenis kadastro žemėlapyje nustatyta, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribos atitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų gretimų sklypų ribas (t. 1, b . l. 111). Iš 2011 m. spalio 27 d. VĮ Registrų centras pateiktos kontrolinės geodezinės nuotraukos, kurioje yra tvoros vietos padėties schema sklypo ribų atžvilgiu (t. 1, b. l. 130), matyti, kad tvora (duomenys neskelbtini) žemės sklype yra 0,02 m - 0,13 m atstumu nuo sklypo ribos. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių“ patvirtintų taisyklių 32.7 punktas, kuriame nurodyta, kad bendrų riboženklių koordinačių skirtumai neturi būti didesni kaip 10 cm miestuose, taikytinas žemės sklypų, o ne statinių koordinačių nustatymui, tačiau tuo nepaneigiami apeliantės argumentai, jog rengiant projektą ir vykdant tvoros statybos darbus, sklypo ribos tuo metu buvo nužymėtos riboženkliais (kuoliukais), o šiuo metu ribos yra tikrinamos lazeriniu būdu ir beveik visuomet nustatoma paklaida. Tai logiška ir dėsninga, nes technologiniu požiūriu rankiniu būdu nustatant ribas galima centimetrų paklaida. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog 1994 m. parengtas projektas statyti tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tačiau įvertinant byloje nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais (CK 1. 5 str.), kad statant tvorą prie tuo metu riboženkliais nužymėtos sklypo ribos, o vėliau, jau pastačius tvorą, sklypo ribas patikrinus lazeriniu būdu, neišvengiami tvoros vietos padėties neatitikimai sklypo ribų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtos schemos duomenimis, kuriose yra konstatuotas didžiausias skirtumas tarp sklypo ribos ir esamos tvoros (t. 1, b. l. 8, 17), tačiau neanalizavo ir nesivadovavo nei su VĮ Registrų centro Kauno filialo kontrolinės geodezinės nuotraukos duomenimis (t. 1, b. l. 130), nei su IĮ „Topomatas“ tvoros išpildomosios geodezinės nuotraukos duomenimis (t . 1, b. l. 61). Iš VĮ Registrų centras pateiktų nenuginčytų oficialių rašytinių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., CPK 197 str. 2 d.) akivaizdu, kad tvora, kurios bendras ilgis 28 m yra 0,02 m – 0,13 m atstumu nuo sklypo ribos: tik atkarpoje tarp taškų 10-11, kurios ilgis 3,67 m, ir tai tik smailiu kampu, yra 0,13 m atstumu nuo sklypo ribos.
Savavališkos statybos nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numatė, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais pagrindais, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą bei išduotą statybos leidimą. Statytos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustatė statytojui pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir statybos leidimą. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numatė, jog statybos leidimas statinio statybai yra privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir paprastąjį remontą, o šio straipsnio 6 dalies 4 punkte išvardyti dokumentai, kuriuos turi pateikti statytojas, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje buvo nurodyta, jog savavališka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Savavališkos statybos akte nurodyta, kad 2,6 m aukščio ir 28,0 m ilgio mūrinė tvora, pastatyta tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priskiriama neypatingo statinio kategorijai. Pagal Savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymo Nr. D11-708 (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2010-10-01) 6.17 punkte pateiktą neypatingo statinio sąvoką - tai statinys, kuris nepriskirtas ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių kategorijai, o tokių statinių statybos darbams vykdyti reikalingas statybos leidimas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d.).
2011 m. gegužės 30 d. Statybos inspekcijos specialistai atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje konstatavo, kad tvora tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažeminta nuo 2,6 m aukščio iki 1,95 m (t. 1, b. l. 72-74). Ginčo tvora laikytina nesudėtingu statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 (originali redakcija) atsakovės G. Ž. iki 1,95 m aukščio pažeminta tvora priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai (šio reglamento 2 lentelės eil. Nr. 11). Reglamento pastabose nurodyta, kad tvora ant žemės sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo prie žemės sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos tvoras galima statyti: 1) statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>) 315° ir (<) 45°) – ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50 % bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) (toliau – kiaurymių plotas); 2) statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse: ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%;3) statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir (<) 225°) – tvoros tipas nereglamentuojamas. Statybos Techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 32 punktas ir 6 priedo 3.2 punktas numato, kad statant II grupės nesudėtingą statinį mieste yra privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui.
Teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog ginčo tvoros pripažinimui teisėta būtina pripažinti, kad tenkintini trys reikalavimai: pirma, parengtas supaprastinto statinio (tvoros) projektas; antra, supaprastintas projektas patvirtintas savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo; trečia, gautas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas statant tvorą ant sklypo ribos. Dėl pirmojo reikalavimo pastebėtina, kad sklypo tvoros projektas buvo parengtas 1994 metais. Projektas tvoros statybai buvo suderintas ir patvirtintas atsakingo Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo tiek 1994 m. lapkričio 27 d., tiek ir 2010-05-07. Dėl trečiojo reikalavimo pažymėtina, kad gretimo sklypo patikėtiniai nei Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra davusi raštiško sutikimo ginčo tvoros statybai, tačiau tiek 1996-12-16 Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkė V. K. tvirtindama namų valdos žemės ribų planą ( t. 2, b.l. 30), tiek 2000 m. kovo mėn. Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. M. tvirtindamas, jog žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikalavimus žemėnaudų formavimui (t. 2, b. l. 6 a. p.), negalėjo nepastebėti esamos ginčo tvoros, o paaiškėjus, kad tvora pastatyta be raštiško sklypo patikėtinio sutikimo – per protingą terminą ginti savo pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jokių priemonių savo tikėtina pažeistai teisei apginti nesiėmė. Be to, dėl maždaug prieš 18 metų pastatytos tvoros ir tretieji asmenys 16 metų nereiškė jokių pretenzijų.
Pažymėtina dar viena aplinkybė, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies nuostatas, savavališka statyba tai – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta dėl sklypo ribų nustatymo, konstatuotus tvoros neatitikimus sklypo ribai, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo tvora pastatyta pažeidus esminius statinio projekto sprendinius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčo tvora nėra savavališkai pastatytas statinys.
Nekilnojamo turto registre kiemo statiniai (tvora t1) yra įregistruoti 2011-03-31 Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu (t. 1, 57-60, 65). Statybos inspekcijos teigimu, Deklaracija yra surašyta neteisėtai, kadangi joje nurodyti statiniai pastatyti ne projekte nurodytoje vietoje, tačiau visų išdėstytų aplinkybių kontekste šie argumentai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Sprendimą panaikinus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.). Iš ieškovės valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 5 p.).
Atsakovė už atsiliepimų surašymą, atstovavimą pirmosios instancijos teisme už advokato paslaugas sumokėjo 1200,00 Lt (t. 1, b. l. 48, 151, 152). Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau jau kitam advokatui, atsakovė sumokėjo 2420 Lt. Atsižvelgiant į advokato užimtumą apeliacinės instancijos teisme, į jo parengtą prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo, atsakovės nurodomos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme viršija Rekomendacijų maksimalius dydžius, o taip pat vertinant tai, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra paprasta, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, atsakovei priteistina 1 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 2 200 Lt už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str. 1 d.).
Atsakovė, paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 100,00 Lt žyminį mokestį, kuris, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinas iš ieškovės (t. 2, b. l. 83, CPK 93 str. 1 ir 5 d.).
Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 2300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.).
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvavo ieškovės pusėje, todėl ieškinį atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 47 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) atsakovei G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 300 Lt (du tūkstančius tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.