Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-01-09 nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) 2017-10-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-121786276–17 K. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad jis 2017-10-07, apie 00.14 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,46 promilės), jam paskirta 300 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2018-01-09 nutartimi K. M. skundą tenkino, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2017-10-07 nutarimą Nr. 30ANN-121786276-17 pakeitė, nustatė, jog K. M. skiriama 300 Eur bauda ir atimama teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesių terminui bei 6 mėnesių terminui išdėstė baudos sumokėjimą.Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-01-09 nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK 2017-10-07 priimtą nutarimą Nr. 30ANN-121786276-17. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netaikyti poveikio priemonės.Atsiliepime į apeliacinį skundą K. M. atstovas advokatas Laimonas Strauka nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir tinkamai individualizavo nuobaudą K. M.. Nurodo, jog tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju K. M. nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,46 prom. (±0,02 prom. paklaida), jis su žmona augina 5 mokyklinio amžiaus vaikus, abu dirba, šeima charakterizuojama teigiamai, jis darbe taip pat charakterizuojamas teigiamai. Paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių labiausiai nukentės jo nepilnamečiai vaikai. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išdėstyti paskirtos piniginės baudos sumokėjimo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas pareiškėjui K. M. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių sąlygų ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo termino trumpinimui.Analizuojant ANK 22 straipsnio 2 dalies turinį matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama anksčiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – skyrimo klausimą, atsižvelgė į šias aplinkybes: K. M. nuo pat pradžių neneigė padaręs administracinį nusižengimą, jį pripažino, gailėjosi, jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis nežymiai viršijo leistiną maksimalų alkoholio kiekį, už tokio pobūdžio nusižengimą administracinėn atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, galiojančių nuobaudų neturi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, darbovietėje bei seniūnijoje, kurioje gyvena, charakterizuojamas teigiamai, pažeidėjas su sutuoktine augina 5 nepilnamečius vaikus, pažeidėjui iki darbovietės yra apie 30 km, važinėja nuosavu transportu, nes viešasis transportas iki darbovietės nekursuoja. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog dėl savo elgesio K. M. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys, todėl administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. paskyrus švelnesnę negu ANK 422 straipsnio 9 dalyje nustatyta minimali administracinio poveikio priemonė, sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis negu nustatyta ANK 422 straipsnio 9 dalies sankcijoje. Nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog K. M. turi patirti neigiamų padarinių, nes padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau apygardos teismas pažymi, jog nustatytas neblaivumo laipsnis labai nežymiai viršijo leistiną neblaivumo laipsnį, K. M. nustatytas 0,46 prom. girtumas. Be to, sutinkant su apeliacinio skundo argumentu, jog K. M. turi patirti neigiamų padarinių už padarytą administracinį nusižengimą, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nei pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nekvestionavo tokio Institucijos argumento, t. y. K. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui, nes kitu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Tačiau nesutiktina su Institucija, jog nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimą būtina skirti 12 mėnesių terminui. Kaip jau minėta, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Apygardos teismo vertinimu, net paskyrus minimaliam sankcijoje nustatytam terminui poveikio priemonę, t. y. vienerių metų terminui atėmus specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones), ši poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, būtų per griežta.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją taikė.ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Apygardos teismas, spręsdamas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo termino klausimą, atsižvelgęs į tai, kad K. M. nuo pat pradžių pripažino padaręs administracinį nusižengimą, viso nusižengimo nagrinėjimo metu nuoširdžiai gailėjosi, suprato savo elgesio pasekmes, jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis tik labai nežymiai viršijo leistiną maksimalų alkoholio kiekį, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kartu su sutuoktine augina 5 nepilnamečius vaikus, taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė policijos pareigūnų suteikti galimybę alkotesteriu neblaivumo lygį pasitikrinti pakartotinai, tačiau tokia teisė K. M. suteikta nebuvo. Institucija šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju paskyrus ANK 422 straipsnio 9 dalies sankcijoje nustatytą poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą nustatytam terminui, tokia poveikio priemonė nebus proporcinga teisės pažeidimui bei neatitiks siekiamų tikslų, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį varžys akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skiriamos poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) – terminą, kaip jau minėta, pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skyrė trumpesnį negu numatytas ANK 422 straipsnio 9 dalies sankcijoje specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, t. y. skyrė K. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui.Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, pakeitę Institucijos 2017-10-07 nutarimą Nr. 30ANN-121786276-17 bei sutrumpinę paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-01-09 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.