Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2011-05-06 V. K. ir atsakovas R. Š. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas V. K. išnuomojo atsakovui trejų metų laikotarpiui 10,00 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 41 b. l.); sutarties 8 p. numato nuomininko teisę savo reikalavimu nutraukti sutartį, jeigu nuomotojas įspėja nuomininką apie sutarties nutraukimą raštu prieš tris mėnesius; nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre (1 t., 47 b. l.); 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas A. D. nusipirko minėtą 10,00 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (toliai – ginčo žemės sklypas) iš V. K. (1 t., b. l. 11-18); 2013-07-02 atsakovui buvo įteiktas ieškovo pranešimas apie tai, kad pastarasis nutraukia žemės nuomos sutartį ir reikalauja nuomojamo žemės sklypo nebeužsėti ar kitaip nebeužsodinti (1 t., 43-45 b. l.); bylos šalių pripažinta ir neginčijama aplinkybė, jog atsakovas, būdamas įspėtas apie nuomos sutarties nutraukimą, ir po 2013-10-02 ginčo žemės sklypu naudojosi, 2014 metų pavasarį sėjo jame javus, kurių derlių nuėmė 2014 m. rugpjūčio mėnesį (1 t., b. l. 103-104); ieškovas 2012 metais turėjo 237819 Lt grynojo pelno ir deklaravo iš viso 98,01 ha žemės plotų: naudmenų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos – 97,88 ha, plotų, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos – 0,13 ha, 2012 m. pelnas iš 1 ha sudarė vidutiniškai 2426,48 Lt (237819 / 98,01) (1 t., 105-114, 137 b. l.); ieškovas 2013 metais turėjo 214171 Lt grynojo pelno ir deklaravo iš viso 102,34 ha žemės plotų: naudmenų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos – 102,22 ha, plotų, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos – 0,12 ha, 2013 m. pelnas iš 1 ha sudarė vidutiniškai 2092,74 Lt (214171 / 102,34) (1 t., 126-137 b. l.); ieškovas 2014 metais deklaravo iš viso 126,43 ha žemės plotų, iš 1 tonos kviečių pardavimo turėjo apie 605 Lt pajamų; liudytojo V. K. parodymais nustatyta, kad jis 2011 metais su atsakovu R. Š. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, sklypą jam perdavė geros būklės: vienam sklypo gale buvo juodžemis sustumdytas, išnuomotą žemės sklypą vėliau pardavė ieškovui, ieškovas pretenzijų dėl nuomos sutarties termino nereiškė, apie ieškovo ketinimus nutraukti sutartį prieš terminą liudytojas nieko nežinojo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnis nustato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais (1 dalis); apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo (2 dalis); jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius (3 dalis). CK 6.217 str. 5 d. numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. ir atsakovo 2011-05-06 sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre, todėl galioja ir naujam sklypo savininkui – ieškovui A. D. (CK 6.559 str.). Ieškovas, laikydamasis 2011-05-06 nuomos sutarties 8 p. reikalavimu, įspėjo atsakovą apie sutarties nutraukimą rašytiniu pranešimu, kurį atsakovas gavo 2013-07-02, ir tokiu būdu vienašališkai nutraukė su atsakovu 2011-05-06 nuomos sutartį nuo 2013-10-02. Atsakovas, 2013-07-02 gavęs pranešimą apie sutarties nutraukimą, turėjo galimybę iki 2013-10-02 nusiimti 2013 metų derlių ir, kaip matyti iš bylos duomenų, tą ir padarė, todėl CK 6.564 str. 3 d. numatyta nuomininko teisė nebuvo pažeista. Taigi, konstatuotina, kad ieškovas, vienašališkai nutraukdamas 2011-05-06 nuomos sutartį prieš terminą, nepažeidė nei CK 6.564 straipsnio reikalavimų, nei pačios nuomos sutarties sąlygų, todėl toks sutarties nutraukimas laikytinas teisėtu.

Atsakovo pusės argumentai, jog žemės nuomos sutartyje šalys savo susitarimu negali nustatyti papildomų pagrindų žemės nuomos sutarčiai nutraukti prieš terminą, kitus žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus gali nustatyti specialūs įstatymai, žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo iniciatyva siejamas su netinkamu nuomininko pareigų vykdymu arba kitais įstatymų numatytais atvejais, bet ne su nuomotojo laisvu pasirinkimu, yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini. CK 6.564 str. 1 d. 3 p. aiškiai numato galimybę vienašališkai nutraukti sutartį kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas yra patvirtintas įstatymu, todėl jame nustatytos teisės normos yra įstatymo normos. CK 6.217 str. 5 d. numatytas vienašališko sutarties nutraukimo atvejis yra įstatymo nustatytas atvejis, todėl jo nuostatos galioja abiem šios bylos šalims. 2011-05-06 nuomos sutarties 9 p. numatyta pareiga atlyginti išlaidas niekaip neapriboja ir nepanaikina 8 p. numatytos nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas nuo 2013-10-02 naudojosi ieškovui priklausančiu ginčo žemės sklypu be teisėto pagrindo ir esant nutrauktai žemės nuomos sutarčiai, todėl pažeidė ieškovo teisę be apribojimų naudotis savo nuosavybe (CK 4.37 str., 4.39 str. 1 d.) ir tokiu būdu veikė neteisėtai. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas, žinodamas apie su juo nutrauktą žemės nuomos sutartį, 2014 m. pavasarį užsėjo ginčo žemės sklypą vasariniais kviečiais, kurių derlių nuėmė 2014 m. rugpjūtį. Todėl konstatuotina, jog atsakovas neteisėtai veikė tyčia. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui nuostolius, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais.