Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Širvintose, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, neteistas, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 145 str. 1 dalį ir 145 str. 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sistemingai baugino savo senyvo amžiaus tėvą V. J. G. ir motiną J. G., naudodamas psichinę prievartą. 2012 m. vasario 13 d. apie 19 val. V. G., būdamas neblaivus, iškeikė tėvus necenzūriniais žodžiais ir grasino juos sužaloti ir nužudyti, ir, baugindamas, kad grasinimą jis gali įvykdyti, motinai J. G., tyčia spyrė į kairę koją, sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to 2012 m. vasario 13 d. nuo 23 val. iki kitos dienos 4 val. 30 min. nakties, baugino J. G. ir V. J. G., grasindamas juos sužaloti ir nužudyti. Baugindamas, kad grasinimą gali įvykdyti, mėtė į kriauklę lėkštes, įėjęs į tėvų kambarį, spardė kambario duris, rėkė, kad „duosiu per galvą ir užmušiu, kad jūs man ne tėvai“, keikė juos necenzūriniais žodžiais. 2012 m. vasario 14 d. apie 13 valandą V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vėl baugino savo motiną J. G.: keikė ją necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti.

2012 m. vasario 14 d. apie 15 val. V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo tėvų bute (duomenys neskelbtini) konflikto su seserimi R. V. metu, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais ir, paėmęs nuo stalo metalinę šakutę, grasino ją ja pasmeigti, tuo sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

V. G. teismo posėdyje kaltu iš dalies prisipažino. Paaiškino, kad tą dieną atėjo iš darbo, žodis po žodžio ir įsismagino. Buvo girtas, todėl neprisimena, ką sakęs. Pripažįsta, kad buvo įsikarščiavęs. Motinai įspyrė, tačiau tai padarė nenorėdamas. Pripažįsta, kad juos keikė, tėvai ligoniai, nusenę, supranta, kad jiems reikia ramybės. Dabar jis padarė išvadas ir stengiasi palaikyti normalius santykius su tėvais, seserimi. Su seserimi taip pat susiginčijo, žodis po žodžio ir taip gavosi.

Motyvuojamoji dalis

Jo kaltė įrodyta bylos medžiaga, nukentėjusių parodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuota įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos paimta virtuvinė šakutė.

Policijos pareigūno Laimučio Juzėno tarnybiniame pranešime yra konstatuota, kad bute Kalnalaukio 23-2, Širvintų m. V. G. abiejų tėvų ir sesers atžvilgiu vartojo psichinį ir fizinį smurtą.

Nukentėjusioji J. G. paaiškino, kad ji ir jos vyras Vytautas J. G. yra ligoti žmonės, tačiau dažnai pas juos apsistojantis sūnus V. G. sistemingai jų atžvilgiu naudoja tiek fizinį, tiek psichinį smurtą. Abu su tėvu, kai jis yra, turi gyventi baimėje, strese, nerime ir įtampoje. Tai tęsiasi ne vieni metai. Tiek ji, tiek jos vyras yra bejėgiai prieš sūnaus prievartą, nuolat patiria baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Sūnus neturi kur gyventi, todėl abu su tėvu jo nevaro, bet nuolat priversti gyventi baimėje. Š.m. vasario 13 d. apie 19 val. sūnus parėjo girtas. Tuo metu ji sėdėjo virtuvėje ant kėdės, o vyras gulėjo miegamajame kambaryje. Ji sūnaus tik paklausė, ar valgys, ar rado darbą, tai jis pradėjo keiktis, o, priėjęs prie jos, spyrė į koją. Ji nuo skausmo pradėjo rėkti, o sūnus išlėkė pro duris. Sugrįžo apie vienuoliktą valandą vakaro. Ji su tėvu gulėjo lovoje. Sūnus pradėjo rėkti, daužytis, mėtyti į kriauklę lėkštes, lakstyti po butą, muziką garsiai paleido, duris spardė. Atsistojęs prie jų miegamojo durų, ėmė grasinti „aš jums duosiu per galvą, užmušiu jus, jūs man ne tėvai“. Tėvas dar bandė jį raminti, bet ji gulėjo ir tylėjo, bijojo, nes nežinojo, ko galima iš sūnaus sulaukti. Peiliai paslėpti, tai ištraukia šakutę ir į bufetą „aš jus užmušiu“. Taip jis siautėjo iki pusės penkių ryto, o po to užmigo. Kitą dieną, tėvą išvežė į ligoninę. Kai apie 13 val. sugrįžo, sūnus jau buvo vėl girtas, dar atsinešė namo ir alaus. Virtuvėje priėjo prie jos ir ėmė grasinti - sako „dabar tėvo nebėra, papjausiu, sukaposiu tave į gabalus“. Ji bijodama jam nieko neatsakė, jai pasidarė baisu su juo pasilikti. Gerokai po pietų sugrįžo ir dukra, ji tuo metu buvo kambaryje. Girdėjo, kad jie abu barėsi, sūnus šaukė, kad užmuš, bet, ką jis konkrečiai darė, ji nematė. Iš sūnaus ji nieko kito negirdi, kaip „užmušiu“, „padla“, „suka“, „duok pinigų“. Jis visai nesitaiso. Balandžio 23 d. jam pasakiau eiti miegoti, tai jis jai davė per galvą, spyrė, grasino, kad ją užmuš.

Nukentėjusioji R. V. paaiškino, kad vasario 14 d. ryte atvažiavo pas tėvus, nes tėvuką reikėjo nuvežti į ligoninę. Brolis buvo pagiringas. Ji įspėjo jį, kad negertų, bet jis išėjo. Kai ji grįžo apie 15 val., brolis jau buvo namuose, virtuvėje rūkė, o ji pradėjo gaminti valgį. Ji ėmė jam priekaištauti, kad geria, neduoda pinigų. Jis klausėsi, klausėsi, o po to griebė šakutę, su kuria ji vartė kotletus, akys tik baltos pasidarė, sako „aš tave dabar pasmeigsiu“, jis išsigando, sušuko, atbėgęs jos vyras, čiupo jį už sprando ir išstūmė pro duris, iškvietė policiją. Ši nukentėjusioji paliudijo, kad brolis pastoviai kolioja, įžeidinėja abu tėvus, kartais panaudoja ir fizinę jėgą.

V. G. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 str. 2 dalį, nes jis sistemingai baugino savo tėvus, panaudodamas psichinę prievartą. Iš nukentėjusiųjų paaiškinimų matosi, kad V. G. sistemingai įžeidinėja savo tėvus, prie jų priekabiauja, grasina užmušti, triukšmauja, kartais jų atžvilgiu smurtauja. Tokiais tyčiniais V. G. veiksmais, daromais sistemingai, jo motina J. G. ir tėvas V. J. G. yra verčiami nerimauti, bijoti, nesaugiai jaustis.

V. G. veiksmai kvalifikuojami ir pagal BK 145 str. 1 dalį, nes grasino sunkai sužaloti savo seserį. Bylos medžiaga rodo, kad grasinimas buvo realus, nes pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes(buvo neblaivus, užsimojo šakute) nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti grasinimo įgyvendinimo, o V. G. siekė būtent tokios jos būsenos, t.y., sukelti baimę, sudaryti įspūdį, kad grasinimas bus įvykdytas. Ar jis iš tikrųjų ketino padaryti ar ne, atsakomybei tai reikšmės neturi.

V. G. skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas vienas iš jų pagal BK yra apysunkis nusikaltimas, taip pat į kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 dalyje. V. G. teisiamas pirmą kartą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis kaltu prisipažino ir pažadėjo elgtis su tėvais tinkamai, juos netraumuoti. Visos šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti, skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o už nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 dalyje padarymą - be realaus bausmės įvykdymo. Todėl, paskyrus galutinę laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidedamas. Taikoma smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonė, numatyta įstatymo 5 str. 1 dalies 2 punkte.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 145 str. 2 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 145 str. 1 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 punktu bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Įpareigoti V. G. 3 mėnesius nesiartinti prie V. J. G. ir J. G., nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.

Kardomosios priemonės, kol įsiteisės nuosprendis, neskirti.

Šakutę grąžinti J. G..

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.