Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. atstovo advokato R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimo, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. bei nubaustas 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad po to, kai 2012-04-28, apie 18.05 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties Didlaukio g. 49 pastatu, jo vairuojamas automobilis Mercedes Benz S369, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius policijos automobilius VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo sužeisti 5 žmonės ir apgadintos transporto priemonės, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu (red., galiojusi pažeidimo padarymo metu), 231.4 punkto reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo buvo susijęs, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po eismo įvykio A. T. buvo nesąmoningas, kadangi pats patyrė sužalojimus, kurie galėjo sukelti skausmo šoką, todėl nesiorientavo aplinkoje. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai galėjo turėti įtakos jo sąmoningumo praradimui ir jo sprendimų priėmimui, todėl jis iš eismo įvykio vietos galėjo pasitraukti visiškai to nesuprasdamas. Šias aplinkybes patvirtina medicininiai dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie liudija, jog A. T. sužalojimai fiksuoti iš karto po autoįvykio ir jų padariniai pašalinti tik liepos mėnesį, atlikus operaciją. Medicininiai dokumentai įrodo, jog A. T. po eismo įvykio ne vieną kartą buvo gydomas medicinos įstaigoje, kol jam liepos mėnesį buvo atlikta operacija, todėl iki šiol nėra aišku, kokią įtaką sužalojimai galėjo turėti A. T. sąmoningumo praradimui po eismo įvykio bei jo veiksmams.

Šios aplinkybės buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme administracinės bylos nagrinėjimo metu, buvo prašoma skirti teismo medicininę ekspertizę. Be to, buvo prašoma bent jau iškviesti medicinos ekspertą ir apklausti jį kaip specialistą teisme. Iškilus abejonėms ir neaiškumams bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, turėjo būti atliekama ekspertizė dėl A. T. psichinės būsenos eismo įvykio metu. Prašymas dėl minėtos ekspertizės atlikimo buvo pateiktas bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas išklausęs prašymą, nutarė jį atmesti. Teismas, neturėdamas specialiųjų medicinos žinių, pats įvertino medicininius dokumentus, nors sprendimo motyvuose net nepasisakė, kodėl ekspertizė neskirta.

Pažymima, kad, siekiant nustatyti byloje tiesą, buvo būtina skirti medicininę ekspertizę, nes tik gavus ekspertų išvadą dėl A. T. padaryto įvykio metu sužalojimo sunkumo laipsnio ir aukščiau nurodytų abejonių, galimą būtų atsakyti, ar A. T. pasišalino iš eismo įvykio vietos, būdamas sąmoningas. Neištyrus šių aplinkybių, yra akivaizdžiai pažeista A. T. teisė į gynybą bei teisingą ir nešališką teismą. Be to, atmesdamas prašymą dėl ekspertizės, pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą.

Skunde pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą priėmė neteisingai įvertinęs baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymus. Nei vienas apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog matė kaip A. T. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Priešingai, kai kurie liudytojai nurodė, kad A. T. po eismo įvykio buvo nesąmoningas, nesiorientavo aplinkoje.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliantas mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimas buvo priimtas nepagrįstai ir šioje byloje yra pagrindas paskirti A. T. medicininę ir psichinės būsenos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar eismo įvykio metu jis buvo sąmoningas, ar patirti įvykio metu sužalojimai turėjo įtakos jo veiksmams ir sprendimams.

Motyvuojamoji dalis

2013 05 31 adv. R. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

A. T. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-780/2013 Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2013 m. liepos 24 d. 13 val. Tą pačią dieną gautas A. T. atstovo adv. R. M. prašymas bylos nagrinėjimą atidėti tuo pagrindu, jog iki 2013 08 15 bus atlikta ekspertizė.

Prašymas bylos nagrinėjimą atidėti buvo tenkintas ir byla rašytinio proceso tvarka paskirta nagrinėti 2013 08 19.

2013 08 19 gautas A. T. atstovo adv. R. M. prašymas sudaryti galimybę ekspertui susipažinti su išreikalauta prie administracinės bylos laikoma medicinine dokumentacija, siekiant atlikti medicininę ekspertizę. Netenkinus tokio prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti medicinos ekspertą bei spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo.

Sprendžiant 2013 08 19 pateiktą teismui prašymą, pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas, tikslu prijungti prie bylos advokato prašomus papildomus įrodymus, t. y. ekspertizės aktą, padarė byloje pertrauką ir bylą rašytinio proceso tvarka skyrė nagrinėti 2013 08 19. Akcentuotina tai, kad 2013 07 24 dienos prašyme teismui buvo nurodoma, jog A. T. med. dokumentai yra pateikti ekspertui, kuris nurodė, jog ekspertizė bus parengta ne anksčiau kaip 2013 08 15. Tuo tarpu 2013 08 19 prašymu vėl prašoma bylos nagrinėjimą atidėti.

2013 08 19 adv. R. M. prašymas netenkinamas. Byla, kaip buvo nuspręsta anksčiau, nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pažymint, kad proceso dalyviams buvo suteikta galimybė pateikti į bylą iki 2013 08 19 naujus įrodymus, tačiau tokie pateikti nebuvo. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas. Byla išsamiai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui pateikti visi bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys, apeliacinio skundo argumentai aiškiai išdėstyti skunde, dėl advokato prašymų pasisakyta aukščiau.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. T. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas savo daromų veiksmų pasekmių, nes dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis nesiorientavo aplinkoje, nebuvo sąmoningas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgdamas į šią nuostatą, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. T. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymo. Priimdamas skundžiamą nutarimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą spendimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. užtraukia administracinę atsakomybę asmenims, pasišalinusiems iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pagal Kelių eismo taisyklių 231.4.punktą, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. neneigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijos pareigūnams, tačiau apeliantas neigia tai padaręs sąmoningai, aiškina, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jis nesiorientavo aplinkoje, neprisimena, kas vyko po eismo įvykio.

Lietuvos Respublikos ATPK 10 str. įtvirtinta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už tam tikro administracinio teisės pažeidimo padarymą, būtina nustatyti ne tik asmeniui inkriminuojamo pažeidimo objektyviuosius požymius, bet ir subjektyviąją tokio pažeidimo pusę, t.y. kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. T. po eismo įvykio buvo nesąmoningas, kadangi pats patyrė sužalojimus, kurie galėjo sukelti jam šoką, todėl nesiorientavo aplinkoje ir iš įvykio vietos galėjo pasitraukti visiškai to nesuprasdamas, apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tokią skunde nurodomą aplinkybę visiškai paneigia asmenų, su kuriais A. T. bendravo iš karto po nagrinėjamo eismo įvykio, parodymai.

Liudytojos D. U. apklausos protokolo (b. t. 3, b. l. 66-67) duomenimis, ji matė eismo įvykį, taip pat tai, kaip iš po eismo įvykio sustojusio automobilio Mercedes vairuotojo vietos, lėtai atidaręs duris, išlipo vyriškis. Ji nematė, kada ir kaip jis pasišalino iš įvykio vietos, tik spėjo pamatyti, kad tai apie 180-190 cm jaunas vyriškis.

Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 5 būrio patrulio L. V. tarnybinio 2012-04-28 pranešimo, apie 20.10 val., jis gavo iškvietimą, kad Kalvarijų g. 300, prie namo vaikšto kruvinu veidu vyriškis, kuris gali būti pasišalinęs iš įvykio vietos Geležinio Vilko – Didlaukio g. sankryžoje. Atvykus į nurodytą vietą, vyriškio pastarasis nepastebėjo. Bendraujant su tuo pačiu adresu garaže buvusiu S. I., jis paaiškino, kad apie 19.30 val. į jį kreipėsi vyriškis, apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, buvo apsivilkęs juodos spalvos odinę striukę, kuri buvo sudraskyta ir purvina, vyriškis paprašė paskambinti iš S. I. mobilaus telefono, po skambučio vyriškį atvažiavo paimti automobilis, kurį vairavo moteris (b. t. 3, b. l. 38). Analogiškas aplinkybes liudytojas S. I. nurodė ir apklausiant jį ikiteisminio tyrimo institucijoje, kur pastarasis paaiškino, kad 2012-04-28, apie 19.40 val., šalia garažų, esančių Kalvarijų g. 296, Vilniuje, jo paprašė telefono, juo skambino moteriai, prašė tai moteriai paaiškinti, kaip atvažiuoti iki buvimo vietos, po pokalbio pasišalino (b. t. 3, b. l. 72).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje apklaustų liudytojų parodymus, sprendžia, kad A. T. iš karto po eismo įvykio, iš kurio pastarasis pasišalino, nebuvo praradęs sąmonės, sugebėjo paprašyti pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, prisiminė asmenų, kuriems skambino, numerius, orientavosi aplinkoje, t. y. žinojo kam ir kokiu tikslu skambina. Tokie veiksmai aiškiai parodo, jog veiksmai buvo sąmoningi, adekvatūs situacijai, kryptingi.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojos, kuri teigė, jog A. T. sunkiai orientavosi aplinkoje, parodymus, tačiau, atsakydamas į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šios liudytojos, t. y. I. V. parodymai, nepatvirtina versijos apie A. T. nesugebėjimą po autoįvykio suvokti savo veiksmų esmės. Nurodytos liudytojos apklausos protokole užfiksuota, jog vyras, prašęs jos paskambinti telefonu, buvo apspangęs, dizorientuotas, judesiai nekoordinuoti. Vertinant šiuos parodymus pažymėtina, kad tai, jog liudytoja būtent taip apibūdino jos sutiktą asmenį dar neįrodo šio asmens nesąmoningumo būklės. Kaip matyti, asmenį, t. y. A. T., liudytoja pamatė išeinantį iš krūmų. Priėjęs prie jos, jis iš karto paprašė duoti paskambinti. Taigi asmuo buvo orientuotas, išsakė prašymą, o ta aplinkybė, jog jis pasirodė iš krūmų, rodo, jog jis vengė jo aptikimo po įvykdyto eismo įvykio. Pastebėtina ir tai, kad liudytoja I. V. siūlė A. T. kreiptis pagalbos ir iškviesti policijos pareigūnus (nes pastarasis jai paaiškino, jog buvo sumuštas miške), tačiau jis to atsisakė.

Abejonių apelianto pateikta versija kelia ir tai, kad į gydymo įstaigą A. T. kreipėsi tik praėjus dviems dienoms po nagrinėjamo eismo įvykio, t.y. 2012-04-30. Remiantis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktais medicininiais dokumentais, A. T. galvos traumos nepatyrė.

Kaip matyti iš Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės 2012-04-30 epikrizės, ligonis, t.y. A. T., stacionarizuotas dėl didelio AKS, skausmo kairėje krūtinės ląstos srityje, blogai jaučiasi antra para; bendra būklė patenkinama; nubrozdinimai dešiniajame šone, dešinėje plaštakoje ir dilbyje. Apžiūrėtas chirurgo, išrašomas ambulatoriniam gydymui ( b. t. 1, b. l. 152).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos duomenis konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo nustatyti galvos ar smegenų pažeidimai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą skirti byloje teismo psichiatrinę ekspertizę ir nevilkindamas bylos ją tinkamai išnagrinėjo. Tuo tarpu A. T. atstovo advokato R. M. prašymai nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka, skirti byloje ekspertizę yra nepagrįsti bei pertekliniai. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendė, kad skirti nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą žodinio proceso tvarka pagrindo nėra. Byloje pakanka duomenų, įrodančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio pasišalino suvokdamas savo veiksmus, pagal pateiktus medicininius dokumentus A. T. galvos traumos, dėl kurios po eismo įvykio galėjo būti nesąmoningas, nepatyrė, buvo sąmoningas, suvokė savo daromų veiksmų esmę. Natūralu, kad po eismo įvykio jis galimai patyrė šoką, kurį patiria dauguma į eismo įvykius patekusių asmenų, tačiau kaip jau minėta anksčiau, tai nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes iš visų A. T. veiksmų visumos aiškiai matyti, jog įvykio situaciją jis suvokė ir koordinavo savo veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir jų pagrindu pagrįstai A. T. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. atstovo advokato R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.