- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- 1-3247-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21515-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Kaltinamasis
- A. Š., A. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990 m. vasario 3 d., Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., teistas: 2019 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 34 MGL (1700 Eur) bauda, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, laikomas sumokėjęs 100 Eur baudą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. rugsėjo 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su A. M., 2019 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., kieme, kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą D. A. į kairę ausį, dešimt kartų į veidą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės, ir vieną kartą spyrė jai į kūną, po to A. M. tyčia kastuvu trenkus D. A. vieną kartą į veidą, šiais bendrais veiksmais padarė kraujosruvą kairės ausies srityje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą veido kairėje, pereinant į smakrą bei kaklo kairę pusę, nubrozdinimą veido kairėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą dešinio peties išorinėje bei užpakalinėje dalyse, kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje blauzdoje, šiais bendrais veiksmais sukėlė D. A. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su A. Š., 2019 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., kieme, kilusio konflikto metu, tyčia A. Š. kumščiu sudavus vieną kartą D. A. į kairę ausį, dešimt kartų į veidą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės, ir vieną kartą spyrus jai į kūną, po to jis – A. M., tyčia kastuvu trenkė D. A. vieną kartą į veidą, šiais bendrais veiksmais padarė kraujosruvą kairės ausies srityje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą veido kairėje, pereinant į smakrą bei kaklo kairę pusę, nubrozdinimą veido kairėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą dešinio peties išorinėje bei užpakalinėje dalyse, kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje blauzdoje, šiais bendrais veiksmais sukėlė D. A. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žodžiu grasino nužudyti D. A., ir realizuodamas šį siekį išreikštą žodžiais „reikia nepaleisti, užmušti, kad niekam nepasiskųstų“, taip sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 metų gegužės 18 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, kartu su A. M. ir D. A. kieme gėrė alų ir brendį. D. A. pas jį į namus jau būdama neblaivi. Jie visi buvo girti, dėl ko kilo ginčas, nepamena. Sėdėdamas šalia D. A. jai kumščiu sudavė vieną kartą į kairę ausį, po to į veidą. Kiek kartų jai sudavė, neatsimena. Tikėtina, kad iki 10 kartų. Pamena, kad D. A. nugriuvo ant žemės, ir jis jai atsistojęs įspyrė. Kur pataikė, pasakyti negali. Kadangi buvo labai girtas, negali nurodyti ar A. M. jai sudavė kastuvu į veidą. Supranta, kad suduodamas smūgius D. A. jai sukėlė fizinį skausmą ir sužalojimus. Dėl tokio savo elgesio gailisi, Dianos po įvykio atsiprašė.
Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. gegužės 18 d. vakare gėrė alų ir brendį pas draugą A. Š. namuose, Kalnaberžės k., Kėdainių r. Pas Š. atvyko D. A., kuri buvo neblaivi. Ją su motoroleriu atvežė jos brolis ir paliko. A. Š. susiginčijo su D. A.. A. Š. kelis kartus, sudavė D. A. į veidą. Kuomet Š. su Diana konfliktavo, jis prie namo rado kastuvą, kurį pasiėmė ir juo D. A. sudavė vieną kartą į veidą. Kodėl taip padarė, pasakyti negali. Gali būti, kad girtas sakė Š., kad nereikia jos paleisti, užmušti ją, kad niekam nepasiskųstų. Dėl ko taip pasielgė nurodyti negali, nes buvo visiškai girtas. Kastuvas buvo metalinis, raudonos spalvos. Dėl savo elgesio labai gailisi. Supranta, kad suduodamas smūgį D. A. kastuvu į veidą, jai sukėlė fizinį skausmą ir sužalojimą. Grasinimas galėjo būti tikrai realus, juos išsakė iškart po smūgio sudavimo. Atsiprašė.
Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be pačių kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:
2019 m. gegužės 23 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 1-2).
2019 m. gegužės 23 d. nukentėjusios D. A. pareiškimu, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kuriame nukentėjusioji nurodė, kad 2019 m. gegužės 18 d., Kėdainių r. sav., Surviliškio sen., Kalnaberžės k., Beržų g., esančio namo kieme, ją po žodinio konflikto sumušė A. Š. ir A. M.. A. Š., jai sėdint kieme ant suoliuko greta, vieną kartą trenkė kumščiu į kairės pusės ausį Taip pat sudavė ranka ne mažiau 10 smūgių į įvairias veido vietas. Po smūgių ji nugriuvo ant žemės ir jis vieną kartą spyrė į kūną. Po šių smūgių ji atsisėdo ant suoliuko. Tada A. M. atsinešė kastuvą ir metaline dalimi trenkė jai į veidą. A. M. sakė Š., kad jos reikia nepaleisti, o užmušti, kad niekam nepasiskųstų. Ji suprato, kad reikia pabėgti, todėl iššoko per kambario langą ir pabėgo pas mamą į (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. Mama iškvietė medikus. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 11-12).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Namo kieme, šalia tvoros, rastas suoliukas, šalia stiklainis su nuorūkomis (1 tomas, b. l. 18-19).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2019 m. gegužės 19 d., 03 val. 30 min., D. A. buvo nustatytas 1,98 promilės neblaivumo laipsnis (1 tomas, b. l. 25-26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2019 m. gegužės 24 d. išvadoje Nr. G1283/2019(02) nurodyta, kad D. A. nustatyta kraujosruva kairės ausies srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva veido kairėje, pereinant į smakrą bei kaklo kairę pusę, nubrozdinimas vaido kairėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva dešinio peties išorinėje bei užpakalinėje dalyse, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva su nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kraujosruva su nubrozdinimu kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti buku daiktu ar daiktais, jie galėjo būti padaryti dėl nemažiau kaip aštuonių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių. Ar tiriamajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nustatyti neįmanoma (1 tomas, b. l. 61-62).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2019 m. liepos 8 d. išvadoje Nr. pG1735/2019(02) nurodyta, kad sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai negalėjo atsirasti tiriamajai griūnant ant asfalto (1 tomas, b. l. 67).
Savanoriškų daiktų pateikimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad A. Š. savanoriškai 2019 m. spalio 11 d. pateikė turėtą „Kertus“ firmos, juodos ir raudonos spalvos kastuvą (1 tomas, b. l. 99-108).
Iš 2019 m. spalio 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kastuvas yra metalinis. Kastuvo ilgis yra 121 cm. Kastuvo rankena - juodos spalvos, padengta plastiku. Kotas yra raudos ir juodos spalvos. Kastuvo paminos užlenktos į vidinę pusę, paminų ilgis - 7 cm. Jos yra 1,5 cm pločio. Kastuvo mentė yra 28 cm aukščio ir 20 cm pločio. Ašmenys nugaląstos, smailėjančios. Ant kastuvo mentės yra žemių dalių (1 tomas, b. l. 105-109).
Nukentėjusiosios D. A. parodymais, kur ji parodė, kad 2019 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val. nuėjo pas A. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini)Ten be Š. taip pat buvo A. M. ir Š. motina vardu R.. Jie visi namo kieme gėrė brendį. Tarp jos ir A. M. kilo žodinis konfliktas. Tuomet ją sumušė A. Š. suduodamas smūgį kumščiu į ausį, ir ranka ne mažiau kaip 10 kartų į veido sritį. Jai nugriuvus, Š. spyrė jai į kūną. Atsisėdus ant suoliuko A. M. kastuvu sudavė jai į veidą. M. taip pat sakė, kad reikia jos nepaleisti, o užmušti, kad niekam nepasiskųstų. Muštynės truko apie pusvalandį. Pasitaikius progai, iššoko pro kambario langą ir pabėgo pas mamą, kuri iškvietė medikus. Grasinimas buvo realus, nes ji buvo mušama ir tikrai bijojo (1 tomas, b. l. 28-29, 46-49).
Liudytoja R. Š. parodė, kad 2019 metų gegužės mėnesio viduryje, šeštadienio pavakarę, matė, kad pas brolį A.atėjo draugas A. M.. Brolis A. su M. buvo kieme, gėrė alų. Ji buvo savo kambaryje. Mama vaikštinėjo iš kambario į kiemą. Ar ji gėrė, nematė. Būdama kambaryje pro langą pastebėjo, kad pas juos į kiemą su motoroleriu atvežė D. A.. Jai būnant kambaryje girdėjo, kaip kieme garsiai rėkauja D. A.. Ji nuėjo miegoti apie 22.00 val., o kas vyko lauke - nežino (1 tomas, b. l. 76-81).
Liudytoja N. D. parodė, kad 2019 metų gegužės mėnesio viduryje, šeštadienį, dienos metu buvo atvykusi jos dukra D. A.. Šviesiu paros metu, dukrą iš jos motoroleriu išvežė jos sūnus, kuris turėjo ją nuvežti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kėdainių r. Naktį, apie 02.00 val., jai į kambario langą pabeldė ir prikėlė iš miegų dukra D.. Atidarius duris, į vidų įėjo neblaivi D.. Ant jos rūbų, krūtinės matėsi kraujo. Ji verkė. Lūpos sukritusios, pajuodavusios, iš burnos bėgo kraujas su seilėmis. D. pasakė, kad buvo pas Š. ir kad jis ją sumušė. D. taip pat buvo sumuštas kairės pusės žandas, kuris tino. Ji iškvietė greitąją. D. pasakė, kad buvo M., kuris „kusino“ Š., kad ją muštų. Kiek kartų ir su kuo Š. ją mušė, jai D. nieko nesakė. Tuomet atvyko greitosios medicinos pagalba ir D. išsivežė į gydymo įstaigą. Po kokių 20-30 min., atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad įvykis įvyko ne pas ją (1 tomas, b. l. 82-85).
Liudytojas Ž. D. parodė, kad D. A. yra jo sesuo. 2019 metų gegužės mėnesio viduryje, savaitgalį, jis motoroleriu pas Š. nuvežė ir paliko D. A.. Kas ten vyko, nežino. Kai grįžo naktį sumušta neblaivi D. A., ji jam sakė, kad ,,lenkas“ ir Š. ją mušė, davė su kastuvu. Š. sesuo Reda jam pasakojo, kad įvykio metu ji slėpė Dianą kambaryje, kuri paskui pabėgo pro langą (1 tomas, b. l. 88-92).
Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios D. A. atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiąja jo nesieja nei šeimyniniai, nei giminystės ryšiai. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajai suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma taip pat nustatyta, kad kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis prisipažino, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, grasino ją nužudyti. Pripažino, jog nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su A. Š., tyčia kastuvu trenkė D. A. vieną kartą į veidą, šiais bendrais veiksmais padarė kraujosruvą kairės ausies srityje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą veido kairėje, pereinant į smakrą bei kaklo kairę pusę, nubrozdinimą vaido kairėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą dešinio peties išorinėje bei užpakalinėje dalyse, kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje blauzdoje, šiais bendrais veiksmais sukėlė D. A. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žodžiu grasino nužudyti D. A., ir realizuodamas šį siekį išreikštą žodžiais „reikia nepaleisti, užmušti, kad niekam nepasiskųstų“, taip sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir jis yra realus. Kaltinamasis veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad A. M. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jie yra kvalifikuoti teisingai, kaltinamasis yra baustinas.
Dėl bausmių skyrimo
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis A. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, bausmės neatlikęs (1 tomas, b. l. 143-157), administracine tvarka baustas (1 tomas, b. l. 169-172), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 tomas, b. l. 177-178), nuo 2014 m. sausio 22 d. yra VšĮ Kėdainių pirminio sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų priežiūros grupėje; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra įrašytas (1 tomas, b. l. 175), Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, taip bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų. Bausmių dydis nustatytinas mažesnės nei vidutinio dydžio bausmės. Teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir 4 punkte: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir gydytis nuo alkoholizmo. Taip pat kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir protinga kaltinamajam paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris nėra numatytas BK 48 straipsnyje, teismas mano, kad šis įpareigojimas darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. Š. šią nusikalstamą veiką padarė prieš priimant 2019 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, veikos yra baigtos. A. M. teistas, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (2 tomas, b. l. 30-43), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 tomas, b. l. 48-49), nuo 2018 m. balandžio 17 d. yra VšĮ Kėdainių pirminio sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų priežiūros grupėje; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra įrašytas (1 tomas, b. l. 44). Teismas kaltinamajam A. M. bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytas laisvės apribojimo bausmes mažesnes nei vidutinio dydžio. Teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir 4 punkte: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir gydytis nuo alkoholizmo. Taip pat kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir protinga kaltinamajam paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris nėra numatytas BK 48 straipsnyje, teismas mano, kad šis įpareigojimas darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.
Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2015 m. rugsėjo 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda.
Dėl kitų procesinių klausimų
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo įrašas, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (1 tomas, b. l. 92).
Kastuvas, saugomas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate (1 tomas, b. l. 112), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis (72 straipsnio 2 dalis) ir sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
A. Š. 2019 m. gegužės 28 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 134-135) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
A. M. 2019 m. birželio 3 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 22-23) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį – jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. Š.:
- per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti gydytis nuo alkoholizmo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2019 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. Š.: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pradėti gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
Į subendrintą baudos bausmę įskaityti pagal 2019 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį atliktą bausmę (sumokėtą baudos dalį, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti) su visais šiame nuosprendyje nurodytais įskaitymais, tai yra įkaitant ir į bausmę įskaitytą laikino sulaikymo laiką (BK 65 ir 66 straipsniu įskaityti 100 Eur baudą).
Išaiškinti A. Š., kad baudą (1600 eurų) jis privalo sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).
Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę A. Š. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį nubausti jį laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. M.:
- per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti gydytis nuo alkoholizmo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. rugsėjo 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę A. M. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Kastuvą, saugomą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį ir sunaikinti kaip menkavertį daiktą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.