Kauno apygardos teismo nuosprendis

2007-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-492-81-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-11-08
Bylos Nr.
1A-492-81-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
Nuteistasis
V. S.
Nukentėjusysis
A., A.S.
Advokatai
Rita Petručionytė, Rasa Kalkauskienė
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudž. byla Nr.1A-492-81/07Teisėja A.Naujokienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.3.1.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui, nuteistajam V. S., jo gynėjai advokatei Ritai Petručionytei, nukentėjusiosios A. S. atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. S. ir nuteistojo V. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso/toliau- LR BK/ 164 str. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimą atlyginti žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. S. pagal LR BK 164 str. nuteistas už tai, kad jis esant įsigaliojusiai Kauno apygardos teismo 2005-10-18 nutarčiai, kuria buvo paliktas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-21 sprendimas, pagal kurį jis privalėjo kas mėnesį abiejų vaikų-dukrų Arūnės ir E. S. išlaikymui mokėti po 200 Lt, bet mokėjo tik po 125 Lt kiekvienam vaikui, vengdamas juos pilnai išlaikyti, nepadengė įsiskolinimo, kuris 2006-10-01 sudarė 8500 Lt, t.y. po 4250 Lt kiekvienai dukrai.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji A.S. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti, įpareigojant V. S. atlyginti jai padarytą žalą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad šiemet ji baigė vidurinę mokyklą, žada studijuoti ir jai pinigai reikalingi susimokėti už mokslą, pirkti vadovėlius, nuomoti gyvenamąjį būstą. Teigia, kad nuteistasis turi pakankamai pinigų ir turto. Nurodo, kad tokiu būdu būtų geriausiai apginti jos interesai.

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti. Teigia, kad jis nuteistas už išlaikymo įsiskolinimą, tačiau LR baudžiamieji įstatymai tokios veikos sudėties nenumato, LR BK 164 str. nenumato žalos, kaip kvalifikuojančio požymio. Jis nebuvo įpareigotas padengti įsiskolinimą, joks terminas nebuvo nustatytas, 2005m. birželio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas ir 2005m. spalio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartis įgijo juridinę galią tik 2006m. birželio 21 d. pasibaigus civiliniam procesui dėl išlaikymo dydžio. Teigia, kad buvo kaltinamas trunkamojo nusikaltimo padarymu, bet nenustatyta nuo kada iki kada truko jo nusikalstama veika, tokiu būdu teismas nenustatė vieno iš objektyvių požymių-nusikalstamos veikos padarymo laiko. Nurodo, kad nusikalstamos veikos laikotarpio pradžia gali būti pradėta skaičiuoti tik nuo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. nuo 2006 m. birželio 21d., nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo nėra piktybiškumo požymio. Civilinės bylos trukmės laiką, už kurį buvo paskaičiuotas įsiskolinimas tik po to, kai teismas nusprendė išlaikymo apimties klausimą, negalima laikyti nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Apeliantas nurodo, kad vykstant procesui dėl išlaikymo dydžio nustatymo, nuo 2003-09-18 iki 2006-03-18 dukroms išlaikymą teikė, mokėjo po 1 MGL kiekvienai dukrai, todėl šio laikotarpio negalima laikyti piktybinio vengimo išlaikyti dukras laikotarpiu. Nuteistasis nurodo, kad teismas priteisė 8500 litų skolą, tačiau nenurodė, nuo kada ši skola paskaičiuota, pagal kaltinimo turinį teismas laiko, kad 8500 litų įsiskolinimas atsirado remiantis 2005m. spalio 18 d. nutartimi, tačiau iš antstolės pažymos matyt, kad įsiskolinimas susidarė vykdant skirtingas nutartis, įsigaliojusias skirtingu laiku. Iki ikiteisminio tyrimo pradžios jis nebuvo gavęs raginimo įvykdyti teismo sprendimus geruoju ar įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už piktybinį vengimą išlaikyti vaikus. Apeliantas teigia, kad jam nepagrįstai inkriminuota 8500 litų skola nuosprendyje nurodytais pagrindais, neaišku kokiais įrodymais teismas grindžia kaltę dėl piktybiškumo. Teismas neįvertino jo siekio bylos nagrinėjimo metu padengti skolą jam tenkančia namo dalimi, elgesį bylos metu laikė tik jo kaltės įrodymu. Nuteistojo teigimu teismas nepagrįstai jo kaltės įrodymu laikė atsisakymą L. S. pasiūlyto darbo, nes ji nėra darbdavė ir jokio oficialaus pasiūlymo nuteistasis nėra gavęs. Apeliantas nurodo, kad bendravimas su vaikais nėra šios bylos dalykas, todėl negali būti laikomas kaltės įrodymu, nes L. S. nėra kreipusis dėl priverstinio 2005m. gruodžio 12 d. Kauno miesto apylinkė teismo nutarties vykdymo, teigia, kad kaltės įrodymu teismas laikė L. S. paaiškinimus, nepagrįstus objektyviais įrodymais. Apeliantas pažymi, kad teismas nurodo, jog nuteistasis kaltinime nurodytu laikotarpiu tik konsultavosi dėl gydymo, tačiau pačiame kaltinime tas laikotarpis nenurodytas. Teigia, kad automobilių, apie kuriuos teismas kalba nuosprendyje, realiai nėra, nurodo, kad pagal gaunamas pajamas realiai neturi galimybės sumokėti priteistą sumą, įpareigojimas neišvykti ilgiau kaip 7 dienoms yra nepagrįstas, nes pagal pareiginę instrukciją, nuteistojo darbas susijęs su išvykomis į užsienį.

Faktai, jog 2005-12-16 ikiteisminis tyrimas pradėtas iki 2006-06-21 vykstant civiliniam procesui dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir skolos dydžio nustatymo, t.y. pradėjus ikiteisminį tyrimą dar neesant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, L. S. nepateikus vykdomųjų raštų antstoliui vykdyti, kurie gali būti išduoti, tik įsiteisėjus sprendimams, t.y. po 2006-03-29 ir 2006-06-21, nepradėjus priverstinio išieškojimo, neįteikus raginimo įvykdyti įsiteisėjusius sprendimus geruoju, nesuteikus terminų skoloms sumokėti, kurios atsirado po 2006-03-29 ir 06-21 pradėjus skaičiuoti išlaikymo skolas už praeitą laikotarpį, neįspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą išlaikyti vaikus, mokant minimalias lėšas vaikams išlaikyti ilgai trukusių civilinių procesų metu, Varėnos Darbo biržoje ieškant darbo, esant tik 600 litų minimaliam atlygiui darbo rinkoje, esant ribotoms sveikatos galimybėms, ( dėl stuburo operacijos nerekomenduojamas sunkus darbas (T.2,b.l. 81), neturint turto, į kuri butų galima nukreipti išieškojimą, siūlant nekilnojamojo turto dalį tokią, kuri padengtų 8500 litų skolą, nuteistojo manymu įrodo jo nekaltumą, todėl baudžiamoji byla nutrauktina.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nukentėjusiosios atstovės, prašiusios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių nuteistojo skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, nukentėjusiosios skundą atmesti, prokurorės, prašiusios nukentėjusiosios skundą patenkinti, o nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas turi būti atmestas, nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, nenurodė įrodymų vertinimo motyvų, todėl šie pažeidimai ištaisytini apeliacinės instancijos teismo.

LR BK 164 str. nustato, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tas asmuo, kuris vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal LR BK 164 straipsnį iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šiame straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma nevykdant pareigos pagal teismo sprendimą mokėti kas mėnesį periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą, neperduodant vaikui tam tikro turto arba šią pareigą vykdant tik iš dalies. Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju kai ji vykdoma iš dalies.

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Iš byloje esančios 2005m. spalio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad nuteistasis buvo įpareigotas mokėti po 200 litų išlaikyti kiekvienai dukrai nuo 2003m. rugsėjo 18 dienos. Šis sprendimas įsigaliojo ir įgijo privalomą galią priėmus apeliacinės instancijos nutartį 2005 m. spalio 18 dieną, apie šią nutartį nuteistasis žinojo ir ją privalėjo vykdyti. Šia nutartimi 2005m. spalio 18d. įsigaliojo sprendimas mokėti po 200 litų kiekvienos dukters išlaikymui nuo 2003 m. rugsėjo 18 d., todėl pirmosios instancijos teismas šios nutarties priėmimo ir įsigaliojimo dieną pagrįstai nurodė kaip nuteistojo nusikalstamos veikos pradžią, nes šią dieną ir įsigaliojo sprendimas dėl nuteistojo pareigos teikti vaikam išlaikymą mokant alimentus po 200 litų į mėnesį kiekvienai dukrai, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis nežinojo apie šią savo pareigą, apie tai, kad nenurodyta jo nuskalstamos veikos pradžia, apie tai, kad jo nusikalstamos veikos pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti dienos, nepagrįsti ir turi būti atmestini. Byloje, tiek kaltinamajame akte, tiek ir nuosprendyje taip pat nurodyta ir nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas V. S., trukmės pabaiga, t.y. 2006m. spalio 1d., todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nenustatyta objektyvieji požymiai, nusikalstamos veikos padarymo laikas, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Iš byloje esančių Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimo, Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 18 dienos nutarties matyti, kad sprendimas, jog V. S. gali mokėti nuo 2003m. rugsėjo 18 d. didesnį periodinį išlaikymą savo dukroms buvo priimtas įvertinus jo turtinę padėtį, gaunamą atlyginimą, ir kitas bylos aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad būtų pablogėjusi nuteistojo materialinė padėtis nuo 2005 m. birželio 21 d., sprendimo priėmimo dienos, nenustatytos ir kitos objektyvios priežastys dėl kurių nuteistasis galėjo neturėti objektyvios galimybės mokėti priteistas sumas . Nuteistasis vykdė 2005m. birželio 21 d. sprendimu nustatytą pareigą mokėti po 200 litų kas mėnesį kiekvienos dukters išlaikymui tik iš dalies- toliau mokėjo po 125 litus kiekvienai dukrai ir visiškai neskyrė lėšų padengti įsiskolinimą, susidariusį dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005m. birželio 21d. sprendimo priteisti po 200 litų išlaikymą kiekvienai dukrai nuo 2003 m. rugsėjo 18 dienos. Vadovaujantis bylos duomenimis, V. S. 2005-2006 metais buvo išduotos daugkartinės tranzitinės vizos į Rusiją, 2007 kovo 14 dieną išduota viza dviems kartams, nuteistojo vardu visą inkriminuojamos nusikalstamos veikos laiką iki 2007-06-21 buvo registruoti keturi automobiliai, bei dalis-69/100 gyvenamojo namo, esančio Vytauto g. 88, Varėnoje, kuris ir šiuo metu priklauso nuteistajam. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis nuo 2005m. spalio 18 d. iki 2006m. spalio 1d. būtų sunkiai sirgęs ir dėl to negavęs didelės atlyginimo dalies, ar netekęs didelės turto dalies, dėl ko būtų objektyviai sumažėję jo galimybės mokėti priteistą išlaikymą dukroms. Vadovaujantis oficialia Varėnos darbo biržos pažyma nuteistasis nebuvo registruotas darbo biržoje, nors jis teigė ieškantis darbo, ką patvirtina 2007-06-20 dienos Varėnos darbo pažyma. Nuteistasis teisus teigdamas, kad jo buvusi žmona nėra oficiali darbdavė ir jis neįpareigotas priimti jos nurodyto pasiūlymo, tačiau pripažintina, kad nuteistasis nesistengė gauti geriau apmokamą darbą. Be to, remiantis byloje esančiais Kauno miesto apylinkės teismo 2005m. birželio 21d. sprendimu, Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartimi, teismas nustatė, kad net ir gaudamas oficialų atlyginimą, kuris buvo ne didesnis nei 600 litų, įvertinus kitus duomenis apie jo turtinę padėtį, kurie iš esmės nesikeitė ir nuteistajam inkriminuojamos veikos laikotarpiu, nuteistasis gali mokėti nepilnametėms dukroms išlaikyti po 200 litų nuo 2003m. rugsėjo 18 d. Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka ši sprendimo dalis nebuvo pakeista. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis tyčia, žinodamas apie savo pareigą mokėti teismo nustatytą išlaikymą dukroms ir turėdamas realią galimybę, tačiau mokėdamas tik dalį nustatyto dydžio alimentų, to sąmoningai, tai yra tyčia, nedarė ir tuo būdu vengė mokėti pagal teismo sprendimą priteistą išlaikymą savo nepilnametėms dukroms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms nuteistojo veika pagal LR BK 164 str. kvalifikuota teisingai.

Nuteistasis teisus skunde teigdamas, kad žala nėra nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, kvalifikuojančiu požymiu, tačiau kaip matyti iš byloje esančio kaltinimo bei teismo nuosprendžio aprašomosios ir motyvuojamosios dalies byloje nenustatyta, kad nuteistasis savo nusikalstama veika būtų padaręs turtinės žalos. Byloje nurodytas įsiskolinimas, kuris susidarė dėl to, jog nuteistasis vengė mokėti alimentus, nors ir nėra būtinas LR BK 164 str. numatyto nusikaltimo požymis, tačiau šiuo atveju yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis ir apibūdina veikos apimtį bei pavojingumą. V. S. nuteistas už vengimą mokėti priteistą sumą vaikų išlaikymui, dėl ko ir susidarė įsiskolinimas. Vengimo mokėti alimentus trukmė bei susidariusio įsiskolinimo dydis apibūdina veikos apimtį bei pavojingumo laipsnį, tačiau veikos kvalifikacijos nekeičia.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuteistojo nevykdytos civilinės pareigos susidariusio įsiskolinimo dydį. V. S. inkriminuota nusikalstama veika yra vengimas pilnai mokėti priteistas sumas dukrų išlaikymui pagal Kauno apygardos teismo 2005-10-18 dienos nutartį, kuria buvo paliktas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-21 sprendimas. Šiuo sprendimu nuteistajam buvo priteista mokėti kiekvienos dukros išlaikymui po 200 litų kas mėnesį nuo 2003m. rugsėjo 18 d. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos pabaiga-2006-10-01, todėl įsiskolinimas turi būti nustatomas tik pagal minėtą sprendimą ir tik pagal inkriminuotą nusikalstamos veikos trukmę. Aukščiau minėtu 2005-06-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nebuvo priteistas įsiskolinimas iki 2003-09-18. Įsiskolinimas iki šios dienos buvo priteistas kitu sprendimu. Remiantis byloje esančiu antstolės A. M. kontoros pateiktu alimentų A. S. įsiskolinimo paskaičiavimu bei prašymu (t2, b.l. 5, 54) V. S. įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0151/06/1247, kuri užvesta vykdomojo rašto dėl išlaikymo išieškojimo iš V. S. jo dukterims A. S. ir E. S. po 200 litų iki jų pilnametystės, 2006-10-01 dienai sudarė 2675,67 Lt, o E. S. – 3036, 67 Lt, iš viso 5712,34 Lt. Tuo tarpu kitas alimentų įsiskolinimas 2875 litų sumai nustatytas pagal vykdomąją bylą Nr. 0151/06/1248, vykdomojo rašto 06/1248 (t2, b.l. 29)pagrindu, kuris buvo išduotas 2006 m. birželio 21 d. sprendimo pagrindu. Šiuo sprendimu buvo priteistas alimentų įsiskolinimas iki 2003-09-18 d. Tokiu būdu teismas nuosprendyje nurodė neteisingą įsiskolinimo dydį. Ši aplinkybė veikos kvalifikacijai bei sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą esminės reikšmės neturi, todėl ji ištaisytina apeliacinės instancijos teisme, nurodant nuosprendžio nustatomoje dalyje susidariusį alimentų įsiskolinimo dydį – 5712.34 Lt.

Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad V. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių, nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams, taikė LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėjo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas realiai neatsižvelgė, kad jo darbas susijęs su išvykomis į užsienį ir nepagrįstai skyrė įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą žinios. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo darbas susijęs su kelionėmis į užsienį, jis dažnai lankosi užsienyje, išvyksta į komandiruotes, tačiau jo darbas taip pat apima ir Lietuvos teritoriją. Be to, apribojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos nėra absoliutus ir neterminuotas/ neapribota nuteistojo teisė kreiptis į instituciją, prižiūrinčią bausmės vykdymo atidėjimą/.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidėjo bausmės vykdymą, tačiau nepagrįstai nustatė įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti žalą. Toks teismo įpareigojimas prieštarauja LR BK 75 str. normoms. Pirmiausia, atidedant bausmės vykdymą laisvės atėmimo bausmė nevykdoma, bausmės vykdymo atidėjimo tikslas, kad asmuo pasitaisytų jam realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės, bausmės vykdymas atidedamas tikintis, kad jis laisvės atėmimo bausmės neatliks, nes pasitaisys be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tokiu būdu įpareigojimas atlyginti žalą per bausmės vykdymo laikotarpį yra niekinis. Antra, LR BK 75 str. 2 dalis (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė tik baigtinį sąrašą įpareigojimų, kuriuos teismas gali skirti atidedant bausmės vykdymą. LR BK 75 str. 2d. 1p. numatė galimybę skirti įpareigojimą atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tačiau alimentų įsiskolinimas nėra ir negali būti laikomas nusikaltimu padaryta žala, nes alimentai priteisiami civilinio proceso tvarka. Alimentus mokėti, t.y. vykdyti savo civilinę pareigą, nuteistasis yra įpareigotas sprendimų ir nutarčių, priimtų civilinio proceso tvarka. Tai, kad dėl jo vengimo mokėti alimentus susidarė įsiskolinimas, nepanaikino nuteistajam šios pareigos vykdymo, nepanaikino paties įsiskolinimo ir antrą kartą baudžiamojo proceso tvarka jis negali būti priteistas. Dėl šių aplinkybių nepagrįstas ir nukentėjusiosios A. S. reikalavimas įpareigoti nuteistąjį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą per tris mėnesius. Be to, A. S. pripažįstant ją nukentėjusiąją byloje (t1, b.l. 15) jau buvo pilnametė, tačiau civiline ieškove ji nebuvo pripažinta. Esant šioms aplinkybėms panaikintinas teismo nustatytas įpareigojimas atlyginti žalą. Žalos atlyginimo aplinkybė nėra būtina bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga, todėl ji neturi reikšmės bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 305 str. 5d. reikalavimą, nurodyti motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atlyginti žalą nenustatė, kokia ir kokio dydžio bei kam nusikaltimu buvo padaryta žala, kokią žalą nuteistasis privalo atlyginti. Nusikaltimu padaryta žala atlyginama tik jei yra pareikštas civilinis ieškinys. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinė ieškovė L. S. buvo išreiškusi reikalavimą atlyginti ne nusikaltimu padarytą turtinę žalą, bet priteisti alimentų įsiskolinimą, ji prokuroro nutarimu pripažinta civiline ieškove, tačiau alimentų klausimas yra išspręstas civilinio proceso tvarka, o susidaręs įsiskolinimas nėra nusikaltimu padaryta turtinė žala. Byloje pareikšto civilinio ieškinio, atitinkančio šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus nėra.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai pritaikytos LR BK 75 str. 2d. (LR BPK 328 str. 1d.1p.)

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2 d. 2 p.,

n usprendė:

-nukentėjusiosios A. S. apeliacinį skundą atmesti;

- nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-11 nuosprendį pakeisti : pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nurodytą aplinkybę - įsiskolinimo dydį 8 500Lt.,nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytą aplinkybę- įsiskolinimo dydį nustatyti, kad jis 2006-10-01 dienai sudarė 5712,34 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus dvylika litų 34 ct);

-panaikinti nuteistajam V. S. skirtą įpareigojimą per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti žalą.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai Romas AikevičiusKęstutis Dargužis