- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- eI2-1185-872/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03395-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- RUAB „Klaipėdos mėsinė“
- Atsakovas
- Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos RUAB „Klaipėdos mėsinė“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja RUAB „Klaipėdos mėsinė“ (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (toliau – ir VMVT, Tarnyba) Tauragės departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 62SV-52 „Dėl produkto (-ų) teikimo rinkai sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Tarnybos Tauragės departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 62SV-53 „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Tarnybos Tauragės departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 62SV-54 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 3).
Teigia, kad VMVT teritorinio padalinio - Tauragės departamento direktorius K. P. 2021 m. rugsėjo 6 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 1 - sustabdyti produktų tiekimą rinkai ir įpareigoti ūkio subjektą pašalinti produktus iš rinkos, Sprendimą Nr. 2 - uždrausti produkto tiekimą ir įpareigoti ūkio subjektą sunaikinti produktą, Sprendimą Nr1 3 - sustabdyti virtos Pavilnio dešros I r. ir virtos Pavilnio dešros su lašinukais I r. gamybą nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. 10.00 val. iki sprendimo "Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo" priėmimo.
Pažymi, kad VMVT Pareiškėjos atžvilgiu atlieka sisteminius susidorojimo su Pareiškėja veiksmus. Šį faktą patvirtina tai, kad VMVT nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. atliko Pareiškėjos veiklos neplaninį patikrinimą net 6 kartus, t. y.: 2021 m. birželio 2 d. Pareiškėjos veiklos patikrinimą pagal 2021 m. birželio 2 d. pavedimą Nr. 0158107/62AFIS-365 dėl vartotojų skundų (toliau – ir patikrinimas Nr. 1); 2021 m. rugpjūčio 12 d. Pareiškėjos veiklos patikrinimą pagal 2021 m. rugpjūčio 11 d. pavedimą Nr. 0159322/41AFIS-384 (toliau – ir patikrinimas Nr. 2); 2021 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjos veiklos patikrinimą pagal 2021 m. rugpjūčio 12 d. pavedimą Nr. 0159348/62AFIS-532 dėl vartotojų skundų (toliau – ir patikrinimas Nr. 3); 2021 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjos veiklos patikrinimą pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. pavedimą Nr.0159466/62AFIS-545 dėl vartotojų skundų (toliau – ir patikrinimas Nr. 4); 2021 m. rugpjūčio 26 d. Pareiškėjos veiklos patikrinimą pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. pavedimą Nr. 0159607/62AFIS-564 dėl vartotojų skundų (toliau – ir patikrinimas Nr. 5); 2021 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjos veiklos patikrinimą pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. pavedimą Nr. 0159741/62AFIS-588 dėl vartotojų skundų (toliau – ir patikrinimas Nr. 6), kurio pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas 2021-09-06 Sprendimas Nr. 62SV-52.
Nurodo, kad skundžiami 2021 m. rugsėjo 6 d. Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 3 yra nepagrįsti, kadangi jie dėl Pavilnio dešrų buvo priimti vadovaujantis senomis, tai yra 2021 m. liepos 2 d. gaminių specifikacijomis, tačiau pažymi, kad Sprendime nurodytų gaminių, tai yra „Virtos Pavilnio dešros“ ir „Virtos Pavilnio dešros su lašinukais“ specifikacijos bendrovės buvo pakeistos dar 2021 m. rugsėjo 1 d., tai yra prieš 2021 m. rugsėjo 2 d. atliktą neplaninį patikrinimą Nr. 6 po kurio buvo surašytas nepagrįstas ir faktinę padėtį neatitinkantis Patikrinimo aktas Nr. 62GMTS-77, kurio pagrindu ir buvo priimti nepagrįsti ir neteisėti skundžiami 2021 m. rugsėjo 6 d. Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 3.
Teigia, kad Sprendime Nr. 2, kuriuo buvo konstatuota, jog 596 kg ir 100 kg kiaulių pažandžių praradusių šviežiai mėsai būdingas savybes (juntamas kvapas, pakitusi spalva). Pareiškėja pažymi, kad tokias išvadas Atsakovas padarė tik remdamasis subjektyviais duomenimis. Esmė ta, kad šios mėsos buvo laikomos sušaldytos ir jos buvo atitirpinamos. Esant tokiems atvejams mėsa natūraliai oksiduojasi ir keičia spalvą. Gamyboje tokie produktai nėra uždrausti. Tam, kad būtų galima konstatuoti ar mėsa tinkama gamyboje ar ne, yra nustatyta metodika, pagal kurią nustatoma rinkai tiekiamos mėsos ir paukštienos šviežumą apibūdinantys rodikliai bei jų nustatymo metodai. Deja patikrinimo akte Nr. 6 objektyvių kriterijų visiškai nėra nurodyta, atitinkamai, kai nepagrįstas ir faktinę padėtį neatitinkantis surašomas Patikrinimo aktas Nr. 62GMTS-77, tai ir juo pagrindu yra VMVT priimamas nepagrįstas ir neteisėtas skundžiamas 2021 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Nr. 2.
Mano, kad VMVT, atlikdama savo funkcijas, piktnaudžiauja savo pareigomis, ignoruoja imperatyvius teisės aktų reikalavimus ko pasėkoje, sustabdant Pareiškėjos veiklą, ji patiria tiesioginę turtinę 70 000 Eurų žalą ir neturtinę žalą.
Pažymi, kad VMVT veiklą dėl ūkio subjekto veiklos patikrinimo reglamentuoja 2015 m. sausio 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-59 patvirtintos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Patikrinimo taisyklės), kurios numato inter alia patikrinimo rūšis – planinis, neplaninis patikrinimai ir patikrinimo atlikimo procedūras.
Pagal Patikrinimo taisyklių 21 punktą, neplaniniai patikrinimai galimi tik esant 9 sąlygoms. Tuo pačiu, taisyklių 25 punktas numato, kad jei atsiranda poreikis atlikti neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą, bet yra nustatoma atlikti jo neplaninį patikrinimą ir dėl kitos priežasties, turi būti atliekamas tik vienas kompleksinis patikrinimas.
Teigia, kad šio reikalavimo VMVT piktybiškai nevykdė. Dėl pasikartojančių, kas dieną (perteklinių) kontrolės veiksmų ne tik, kad trikdė Pareiškėjos įprastinę veiklą, bet ir sukėlė neužtikrintumą, kad sprendžiant Pareiškėjos veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams bus paisoma objektyvumo, teisingumo, proporcingumo principų. Šie principai yra neatsiejami nuo Tarnybos nuostatų 2 punkte įtvirtintos pareigos vadovautis ne tik teisės aktų reikalavimais, bet ir protingumo, teisingumo kriterijais. Būtent vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais privalo būti atliekamas patikrinimas, nepažeidžiant ūkio subjektų teisių.
Pabrėžia, kad sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą turi būti įforminamas pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. kovo 8 d. direktoriaus įsakymu Nr. B1-166 patvirtintą pavedimų formą ir pagal Patikrinimo taisyklių 27 punktą, prieš atliekant patikrinimą, valstybės tarnautojas ūkio subjektui privalomai pateikia pavedimą atlikti ūkio subjekto tikrinimą ir sprendimo dėl neplaninio patikrinimo atlikimo kopiją. Atsižvelgiant į tai Pareiškėja paaiškina, kad jai nė karto nebuvo įteikta sprendimo dėl neplaninio patikrinimo atlikimo kopija. Dėl to Pareiškėjai nebuvo žinoma dėl kokių atvejų yra atliekami patikrinimai. Dar daugiau pažymi, jog nepagrįstai buvo suvaržyta teisė skųsti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.
Nurodo, kad jog visuose atliktų patikrinimų aktuose nėra pateiktas neplaninio patikrinimo pagrindas, kaip to reikalauja Patikrinimo taisyklių 21 punktas. Teigia, jog nurodytas tik abstraktus įrašas - vartotojų skundai, kuris nukopijuotas su ta pačia gramatine klaida. Teigia, kad labai keistai atrodo, kuomet su tomis pačiomis vartotojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, įvykusiomis daugiau nei prieš du metus, vis naujai atliekamas Pareiškėjos veiklos patikrinimas. Neįteikus sprendimo dėl neplaninio patikrinimo tik galima spėlioti, kokios sąlygos lėmė, kai Pareiškėjos veikla, dviejų savaičių bėgyje, patikrinta net du kartus, ir nenustačius pažeidimų, VMVT pareigūnų 2021 m. rugsėjo 2 d. vėl buvo tikrinama. Dar keisčiau, kai 2021 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte nurodoma pasikartojantys higienos pažeidimai, nors prieš savaitę tokių pažeidimų nebuvo ir pati VMVT tą konstatavo.
Pažymi, kad VMVT iki atliekant neplaninius patikrinimus iki 2021 m. rugsėjo 1 d., galiojo 2021 m. liepos 2 d. Pavilnio dešrų specifikacijos, kuriose buvo numatyta sudedamoji gaminio dalis – mechaniškai atskirta kiauliena. Pareiškėja teigia, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. pakeitė specifikaciją išimant iš sudedamųjų dalių mechaniškai atskirtą kiaulieną. Taigi 2021 m. rugsėjo 2 d. patikrinimas buvo atliekamas po įsigaliojusios 2021 m. rugsėjo 1 d. specifikacijos, tačiau šių dviejų, skirtingo turinio dokumentų VMVT pareigūnai prie patikrinimo akto nepridėjo, Pareiškėjos paaiškinimų neužrašė, o 2021 m. rugsėjo 6 d. priimant skundžiamą Sprendimą, 2021 m. rugsėjo 3 d. rašytinių Pareiškėjos paaiškinimų neįvertino. Dėl to vertinant sprendimą uždrausti ir išimti 2021 m. rugsėjo 6 d. Sprendime nurodytus gaminius VMVT teritorinio padalinio direktorius duomenis vertino selektyviai ir neįvertino 2021 m. rugsėjo 1 d. bendrovės priimtų gaminių – Pavilnio dešrų specifikacijų, kuriose nėra nurodyta mechaniškai atskirta kiauliena, taip pat kaip ir ant šių gaminių ženklinimo etikečių bei tai, kad Pareiškėjai vytintoje jautienos dešroje nereikia deklaruoti kiaulienos, nors joje buvo rasta kiaulių DNR, vadovaujantis Europos Sąjungos reglamento Nr. 1169/2011 išimtimi, suteikiančia teisę gamintojui nenurodyti tam tikrų maisto produktų elementų, pavyzdžiui kai sudėtinė sudedamoji dalis sudaro mažiau kaip 2 % galutinio produkto.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad siekdama bendradarbiavimo, VMVT prašė pakartotinai vertinti jos veiklą, atsižvelgti į pasikeitusių specifikacijų turinį, tačiau iš VMVT pareigūnų sulaukė pašaipius, su valstybės tarnautojo etika prasilenkiančius atsakymus. Taip pat ignoravo Pareiškėjos kreipimąsi dėl susitikimo laiko suderinimo.
Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. ir pakartotinai 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į VMVT su prašymu atnaujinti Pavilnio dešrų gamybą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių šių prašymų nenagrinėjo, motyvuotų paaiškinimų neteikė. Akivaizdu, kad VMVT priimti 2021 m. rugsėjo 6 d. skundžiami Sprendimai Pareiškėjai sukelia teisines pasekmes – Pareiškėja šiais sprendimais privalo sustabdyti vytintos jautienos dešros ir Pavilnio dešrų (ir su lašinukais) tiekimą į rinką ir privalo šiuo produktus pašalinti iš rinkos, privalo sustabdyti Pavilnio dešrų gamybą, o tai paralyžiuoja Pareiškėjos veiklą, lemia kiekvieną dieną patiriamus bendrovės nuostolius, reputacijos sugadinimą rinkoje. Taip pat jau patyrė tiesioginius nuostolius, nes privalėjo sunaikinti viso 687,30 kg mėsos.
Akcentuoja, kad šios pasekmės kyla ne dėl to, jog Pareiškėja yra piktybiška teisės normų pažeidėja, o dėl to, kad VMVT pareigūnai veikia priešingai šios institucijos tikslams. Užuot padėtų Pareiškėjai spręsti problemas, ji yra tyčia žlugdoma.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos advokatė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė tenkinti skundo reikalavimus.
VMVT su Pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad skundžiamais Sprendimais Pareiškėjai administracinio poveikio priemonės yra parinktos tinkamai ir pagrįstai, nepažeidžiant tokių priemonių taikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodo, jog ūkio subjektas privalo pašalinti nustatytus pažeidimus, užtikrinti teisingos informacijos apie maistą pateikimą vartotojams. Esamoje faktinėje situacijoje ūkio subjekto dalies veiklos sustabdymas ir produktų tiekimo rinkai sustabdymas ir uždraudimas yra vienintelės galimos administracinio poveikio priemonės, leidžiančios pasiekti jos tikslus, t. y. sudaryti sąlygas vartotojams rinktis turint pakankamai informacijos apie jų vartojamą maistą, kad vartotojai galėtų atpažinti maisto produktus bei tinkamai juos vartoti ir rinktis jų individualius mitybos poreikius atitinkančius maisto produktus, užkirsti kelią veiksmams, kurie galėtų klaidinti vartotoją bei užkirsti kelią nekokybiškos žaliavos patekimui į rinką. Pabrėžia, kad vartotojai turi pasitikėti ir tikėti, kad jų perkamas maistas bus toks, kokio jie tikisi, jiems nepakenks ir nedarys neigiamo poveikio jų sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su Pareiškėjos teiginiu, jog VMVT Pareiškėjos atžvilgiu atlieka sisteminius susidorojimo su Pareiškėja veiksmus ir šį faktą grindžia dėl VMVT šešis kartus atliktų patikrinimų per trijų mėnesių laikotarpį. Paaiškina, kad vadovaujantis Patikrinimo taisyklių 8 punkto nuostata, neplaniniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami VMVT iniciatyva siekiant ištirti ir (ar) patikrinti VMVT gautą ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją apie maisto, veterinarijos ir ūkinių gyvūnų veislininkystės sritis reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar siekiant sumažinti įvykių, dėl kurių vartotojai ir kiti asmenys patiria žalą, skaičių, galimų maisto, veterinarijos ir ūkinių gyvūnų veislininkystės sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tikimybę, įvertinti ankstesnių ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu nustatytų trūkumų pašalinimą.
Taigi visi VMVT atlikti Pareiškėjos patikrinimai buvo atlikti vadovaujantis Taisyklėmis: 1) 2021 m. birželio 2 d. neplaninis veiklos patikrinimas atliktas gavus nepatenkinamus tyrimų rezultatus; 2) 2021 m. rugpjūčio 12 d. neplaninis veiklos patikrinimas atliktas tiriant anoniminį skundą; 3) 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliekant tęstinį 2021 m. rugpjūčio 12 d. dienos patikrinimą; 4) 2021 m. rugpjūčio 19 ir 2021 m. rugpjūčio 26 dienomis buvo atlikti pačiai Pareiškėjai prašant, t. y. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėja pateikė prašymą dėl ūkio subjekto termiškai apdorotų mėsos gaminių gamybos veiklos atnaujinimo, VMVT, siekdama suteikti leidimą, privalėjo atlikti patikrinimą dėl atitikties maisto tvarkymo reikalavimams įvertinimo, o 2021 m. rugpjūčio 23 d. Pareiškėjai pateikus prašymą dėl pilnos ūkio subjekto veiklos atnaujinimo - termiškai neapdorotų mėsos gaminių gamybos, 2021 m. rugpjūčio 26 d. VMVT, siekdama suteikti leidimą, privalėjo atlikti patikrinimą dėl atitikties maisto tvarkymo reikalavimams įvertinimo. Be to, iš pačios Pareiškėjos pateiktų patikrinimo aktų duomenų matyti, kad patikrinimų metu buvo nustatyta daug įvairių neatitikčių nustatytiems teisės aktų reikalavimams, įskaitant tai, kad mėsos gaminių gamybai naudojamos žaliavos nekokybiškos, praradusios šviežiai mėsai būdingas savybes, su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, nepaženklintos, neaiškios kilmės, neužtikrinamas jų atsekamumas, aptiktos L. monocytogenes bakterijos ir pan., kuriuos Pareiškėja turėjo pašalinti, o VMVT, atlikdama privalomą kontrolę, turėjo nustatyti trūkumų pašalinimą, taigi akivaizdu, kad privalomai turėjo atlikti Pareiškėjos patikrinimus; 5) 2021 m. rugsėjo 2 d. neplaninis veiklos patikrinimas atliktas gavus nepatenkinamus tyrimų rezultatus ir kilus įtarimų dėl vartotojų klaidinimo.
VMVT vertinimu, Pareiškėjos teiginiai dėl sisteminio susidorojimo yra niekuo nepagrįsti, vertintini tik kaip deklaratyvūs. Nurodo, kad 2021 m. birželio 2 d. atliktas neplaninis patikrinimas remiantis rinkos valstybinės kontrolės mėginyje aptikta kiaulių DNR gaminyje „Vytinta Jautienos dešra a.r.“, nustatyta reikalavimų neatitiktis, ko pasėkoje 2021 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. 62GMTS-39 skiltyje „Išvados ir nurodymai“ nurodyta „VMVT Tauragės departamentui per 14 dienų pateikti informaciją apie priimtas priemones ir numatytus veiksmus dėl maisto produktų vartotojui teikiamos teisingos informacijos užtikrinimo“. Teigia, kad Pareiškėja po beveik dviejų mėnesių, kaip nurodo ir skunde, 2021 m. liepos 27 d. pateikė paaiškinimą Nr. 40, kuriame nurodė priežastis, kodėl ženklinime nenurodoma kiauliena, bet ne veiksmus ar priimtas priemones, užtikrinančias, kad į gaminį „Vytinta Jautienos dešra a. r.“ nepatektų kiauliena arba atitinkamai pateikti informaciją vartotojui. Pažymi, jog Pareiškėja buvo konsultuojama tiek patikrinimo metu apie galimus sprendimo būdus, tiek ir Pareiškėjai atvykus į VMVT Tauragės departamentą, tačiau Pareiškėja jokių veiksmų nesiėmė.
Atkreipia dėmesį, kad nors Pareiškėja ir deklaruoja apie įmonėje įdiegtą RVASVT principais pagrįstą savikontrolės sistemą, tačiau akivaizdu, kad tai tik deklaratyvus teiginys, bet ne faktiškai funkcionuojanti sistema.
Teigia, kad Pareiškėja, gamindama vytintą jautienos dešrą, kurios vienintelė sudėtinė mėsos rūšis yra jautiena, turi užtikrinti, kad produkto ženklinimas (šiuo atveju sudedamųjų dalių sąrašas) neklaidintų vartotojo, t. y. į jautienos dešrą nepatektų kiaulienos. Pareiškėjos RVASVT programoje nėra numatytas produktų gamybos eiliškumas, pvz.: jautienos dešra gaminama dienos pradžioje; arba jei jautienos dešra gaminama prieš ar po mėsos gaminio, kurio gamybai naudojama kiauliena, būtų atliekamas gamybos įrangos ir inventoriaus plovimas. Akivaizdu, kad Pareiškėja šių priemonių netaiko ir negali užtikrinti, kad gamybos metu kiauliena nepateks į jautienos dešrą, todėl kiauliena turėtų būti nurodyta jautienos dešros sudedamųjų dalių sąraše. Kitu atveju vartotojas klaidinamas dėl tikrosios produkto sudėties.
Pabrėžia aplinkybę, kad Pareiškėja savo internetinėje svetainėje www.klaipedosmesine.eu yra pateikusi informaciją, kad įmonei suteiktas HALAL sertifikatas. Vartotojų grupė, išpažįstanti islamišką tikėjimą, kuris draudžia jiems valgyti kiaulieną ir išjos pagamintus produktus, renkasi maisto produktus tikėdamiesi, kad jų sudėtis atitinka deklaruojamą (šiuo atveju, kad vytintoje jautienos dešroje nėra kiaulienos). Taigi, jautienos dešros ženklinimo informacija klaidina ne tik eilinį vartotoją dėl produkto sudėties, bet ir kitą religiją išpažįstančius žmones, nes Pareiškėja sąmoningai suvokdama savo gaminamos produkcijos vartotojų specifinius poreikius nesiima jokių prevencinių priemonių ir aktyvių veiksmų vartotojų klaidinimui pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad nustačius 28,3 kg sumaišytos kiaulienos ir jautienos žaliavos faktą „VMVT nepaisė savo paties priimto teisės akto - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu patvirtinto Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos aprašo, kai vertindami pažeidimą, nevertino pažeidimo masto“. Šiuo atveju VMVT pabrėžia, kad Pareiškėja netinkamai susipažinusi su minimu teisės aktu. Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. B1-2 „Dėl Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktas nustato, kad „Mažai pavojingomis veikomis gali būti pripažįstami fizinio asmens padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nurodyti Administracinių nusižengimų kodekso 152, 153, 155 ir 346 straipsniuose“. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėjama ne administracinė fizinio asmens atsakomybė, bet juridiniam asmeniui - Pareiškėjai taikyta administracinio poveikio priemonė - Sprendimas Nr. 2. Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėja pripažindama pažeidimą kaip mažareikšmį, pripažįsta ir aplinkybę, kad neužtikrino atsekamumo sumaišytai kiaulienos ir jautienos žaliavai (28,3 kg).
Pasisakydama dėl Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad „Pavilnio dešrų specifikacijų, kurios jau buvo pakeistos nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., Atsakovas neprašė, jos nebuvo pridėtos ir prie patikrinimo Nr. 6 akto.“, VMVT pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo metu dalyvavo Pareiškėjos atstovai - direktorius – M.V. ir gamybos vadovas – Ž.S.. Pabrėžia, kad Pareiškėjos atstovai dalyvaudami patikrinime, būdami sąžiningi ir suinteresuoti bendradarbiauti su patikrinimą atliekančiais pareigūnais ir pastebėję, kad vertinama „sena“ specifikacija, privalėjo nedelsiant pateikti naują specifikaciją priimtą 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau jos nepateikė. Nurodo, kad teisinis reglamentavimas, įpareigoja ūkio subjektą elgtis sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai, todėl Pareiškėjos argumentai, kad „atsakovas neprašė“ vertintinas kaip sąmoningas neveikimas, trukdymas atlikti patikrinimą, juo labiau, kad Pareiškėja matė, girdėjo, aktyviai dalyvavo ir savo parašais patvirtino patikrinimo akte Nr. 62GMTS-77 fiksuotas faktines aplinkybes „Virtos Pavilnio dešros su ir be lašinukų gamyba neatitinka įmonės patvirtintos specifikacijos (specifikacija peržiūrėta 2021 m. liepos 2 d.)“.
Pažymi, kad po atlikto juslinio tyrimo abejonių dėl kiaulių odelių ir kiaulių pažandžių nekokybiškumo nekilo, t. y. fiksuota, kad rasta atitirpinamų kiaulių odelių ir kiaulių pažandžių praradusių šviežiai mėsai būdingas savybių (juntamas gedimo kvapas, pakitusi spalva), Pareiškėja su patikrinimo akte fiksuotu juslinių savybių įvertinimu sutiko, bei savo aktyviais veiksmais pripažino žaliavos nekokybiškumą, suprato ir pripažino nustatytą pažeidimą, todėl akivaizdu, kad ginčo dėl juslinio įvertinimo nebuvo.
Teigia, jog atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, žaliava, praradusi šviežiai mėsai būdingas savybes (juntamas gedimo kvapas, pakitusi spalva) neturėjo būti vertinama balais, o iš karto brokuojama, kas ir buvo padaryta Sprendimu Nr. 2.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde klaidingai nurodo informaciją, jog „Taip pat jau patyrė tiesioginius nuostolius, nes privalėjo sunaikinti viso 687,30 kg mėsos.“. VMVT paaiškina, kad visų pirma, Sprendimu Nr. 2 Pareiškėja buvo įpareigotas sunaikinti 724,30 kg žaliavos, kuri kaip pripažįsta ir pati Pareiškėja buvo nekokybiška. Antra, Pareiškėjos teiginys, kad sunaikinus nekokybišką žaliavą ji patyrė tiesioginius nuostolius, tik patvirtina nesąžiningo, nerūpestingo, neatsakingo gamintojo statusą. Trečia, patvirtina anoniminiame skunde pateiktas faktines aplinkybes, kad mėsos gaminių gamybai naudojamos nekokybiškos, su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais žaliavos, nes panaudojus nekokybišką žaliavą Pareiškėja nebūtų patyrusi tiesioginių nuostolių dėl žaliavos sunaikinimo. Ketvirta, iki atsiliepimo pateikimo dienos Pareiškėja VMVT Tauragės departamentui nėra pateikusi Sprendimo Nr. 2 įvykdymą patvirtinančių dokumentų.
Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos skunde pateiktas Europos Sąjungos reglamento Nr. 1169/2011 interpretavimas yra neteisingas ir klaidinantis. Teigia, kad Europos Sąjungos reglamente Nr. 1169/2011 nėra tokios išimties, kurią Pareiškėja susikuria ir prisitaiko pagal patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir laboratorinių tyrimų rezultatus.
VMVT pažymi, kad jos priimti Sprendimai yra proporcingi. Teigia, jog spręsdama dėl administracinio poveikio priemonės pritaikymo konkrečiu atveju, VMVT turi griežtai vadovautis norminių teisės aktų reikalavimais ir negali vadovautis jokiais kitais kriterijais, nei numatyti šiuose teisės aktuose, juo labiau kvestionuoti vienos ar kitos poveikio priemonės, įtvirtintos galiojančiuose teisės aktuose, atitikimą proporcingumo principui.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai nurodo, kad visos skundžiamame Sprendimuose nurodytos poveikio priemonės Pareiškėjai buvo taikytos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, jos yra pagristos ir atitiko faktine situaciją esamu momentu. VMVT laikosi pozicijos, kad Pareiškėjos veikloje nustatytas žaliavos nekokybiškumo faktas, ženklinimo reikalavimų teisės aktų pažeidimai bei pasikeitusių maisto tvarkymo sąlygų neatitikimas maisto srities teisės aktų reikalavimams, yra įrodyti.
Pažymi, kad tik nuo pačios Pareiškėjos veiksmu priklauso nustatytu pažeidimu pašalinimas. Pareiškėja pati privalo imtis aktyvių veiksmų ir šalinti nustatytus pažeidimus, o ne kvestionuoti visoje Europos Sąjungoje veikiančią sistemą dėl maisto tvarkymo subjekto atsakomybės už savo vykdomą veiklą ir nuolatinę savikontrolę, siekiant įsitikinti jo tiekiamo rinkai maisto sauga, kokybe ir kt.
Atsiliepimo teikimo dienai yra žinoma, kad VMVT Tauragės departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 62SV-73 „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ yra atnaujinta Pareiškėjos virtos „Pavilnio“ dešros ir virtos „Pavilnio“ dešros su lašinukais gamyba, nes trūkumai buvo pašalinti.
VMVT pažymi, kad neturi abejonių dėl Pareiškėjos padarytų pažeidimų, skundžiami Sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir proporcingi. Labai svarbu pažymėti, kad sprendimai nėra galutiniai (išskyrus Sprendimas Nr. 2), o priklausantys nuo pačios Pareiškėjos valios ir aktyvių veiksmų pašalinant nustatytus pažeidimus. Pareiškėjai pritaikyta būtent tokia administracinio poveikio priemonė, kurios taikymo sąlygos nustatytos teisės aktuose, tiksliai atitiko faktinę situaciją.
Atsižvelgiantį į tai nurodo, kad skundžiamais Sprendimais VMVT Tauragės departamentas nustatė ir pakankamais įrodymais pagrindė Pareiškėjos padarytus maisto tvarkymo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Šiuo pagrindu darytina išvada, kad poveikio priemonės - produktų tiekimo rinkai sustabdymas, produktų uždraudimas tiekti rinkai, jų sunaikinimas ir ūkio subjekto veiklos sustabdymas Pareiškėjai pritaikytos nustačius visas jos taikymo sąlygas, pagrindžiant jos taikymą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pažymėjo, jog Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas, kadangi pareiškėjos gaminamoje vytintoje jautienos dešroje neturėjo būti kiaulienos, tyrimo metu buvo remtasi Instituto išvadomis. Visuose trijuose gaminio dokumentuose (specifikacijoje, ženklinimo etiketėje) informacija nesutampa, taigi, vartotojas klaidinamas dėl produkto sudėties. Sprendimas Nr. 2 buvo priimtas pagal juslinį vertinimą (dėl kiaulių pažandžių, odelių, dėl galvijų riebalų) - nesutapo nei tinkamumo terminai, nei partijos, nei kiekiai. Kiaulių žandenos turėjo būti pažymėtos sveikumo ženklu, tačiau buvo rastas visai kitas sveikumo ženklas (sumaišytas). Nesutinka dėl pažeidimo mažareikšmiškumo. Pažymi, jog patikrinimo metu dalyvavo pats direktorius, jam buvo pateiktas neatitikimo aktas, jis pripažino faktines aplinkybes, nekokybiškumą. Nors atsisakė pasirašyti, tačiau susipažinti turėjo galimybę. Akcentuoja, jog priimant Sprendimus nebuvo pateikta nauja specifikacija. 2021 m. spalio 20 d. pareiškėjos veikla buvo atnaujinta, pašalinus pažeidimus. 2021 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo metu buvo nurodyta, kokius atsekamumo dokumentus pareiškėja turi pateikti. Pažymėjo, jog buvo atliktas ne kiekybinis, bet kokybinis tyrimas – akivaizdžiai buvo maišoma kiauliena su jautiena.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Tauragės departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 62SV-52 „Dėl produkto (-ų) teikimo rinkai sustabdymo“, 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 62SV-53 „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“ ir 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 62SV-54 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog VMVT Tauragės departamento direktorius, išanalizavęs 2021 m. rugsėjo 2 d. atlikto pareiškėjos patikrinimo akto medžiagą, pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, nuotraukas bei tyrimų protokolą Nr. 1-21/21655/1 G, 2021 m. rugsėjo 6 d. priėmė:
1) Sprendimą Nr. 1, kuriuo buvo sustabdyta tiekti rinkai vytinta jautienos dešra, a. r., tinka vartoti iki 2021-12-09, virta „Pavilnio“ dešra, I r., 1,5 kg, tinka vartoti iki 2021-10-02, virta „Pavilnio“ dešra su lašinukais, I r., 1,5 kg, tinka vartoti iki 2021-09-24 ir virta „Pavilnio“ dešra su lašinukais, I r., 0,4 kg, tinka vartoti iki 2021-09-24, dėl vartotojus klaidinančios produktų sudėties pateikimo ženklinimo etiketėse;
2) Sprendimą Nr. 2, kuriuo buvo uždrausta tiekti rinkai 696 kg atitirpintos kiaulienos, praradusios šviežiai mėsai būdingas savybes (juntamas gedimo kvapas, pakitusi spalva), ir 28,3 kg atšaldytos mėsos, kuriai neužtikrinamas atsekamumas, viso: 724,3 kg;
3) Sprendimą Nr. 3, kuriuo laikinai sustabdyta virtos „Pavilnio“ dešros ir virtos „Pavilnio“ dešros su lašinukais gamyba, kuri buvo vykdoma nesilaikant produkto specifikacijose nurodytos gaminio sudėties ir klaidinant vartotojus dėl mėsos gaminių ženklinimo informacijoje pateiktos tikrosios sudėties.
Skundžiamas Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas įvertinus faktą, jog vytintos jautienos dešros, a. r., kurios sudėtyje deklaruojama vienintelė mėsos rūšis jautiena, laboratorinių tyrimų metu rasta kiaulių DNR (478 kopijos) (tyrimų protokolas Nr. 1-21/21655/1G), toks rezultatas neatitinka gamintojo deklaruojamo (ženklinimo etiketė), kad šios dešros sudėtyje nėra dedama kiaulienos mėsos ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėja gamindama skirtingus kiaulienos ir jautienos mėsos gaminius, dienos eigoje, tarp kiaulienos ir jautienos gaminamų mėsos gaminių neatlieka gamybinės įrangos valymo darbų, todėl dalis kiaulienos žaliavos galimai patenka į vytintos jautienos dešros, a. r., kurios vienintelė deklaruojama sudėtyje esanti mėsos rūšis jautiena, sudėtį. Įvertinus pateiktus, virtos Pavilnio dešros su lašinukais, fasuota vidutiniškai po 1,5 kg, tinka vartoti iki 2021-09-24 (viso pagaminta 510 kg), virtos Pavilnio dešros su lašinukais, fasuota vidutiniškai po 0,4 kg, tinka vartoti iki 2021-09-24 (viso pagaminta 213 kg), virtos Pavilnio dešros, fasuota vidutiniškai po 1,5 kg, tinka vartoti iki 2021-10-02 (viso pagaminta 350 kg) dokumentus, nustatyta, kad gamybai naudota mechaniškai atskirta kiauliena, nors minėtų gaminių ženklinimo etiketėse, sudedamųjų dalių sąraše, mechaniškai atskirta kiauliena nenurodyta ir taip buvo pažeisti 2011-10-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams 7 str. 1 d. a p., 9 str. 1 d., b p., 18 str. 1 d ir VII priedo B dalies 18 p. reikalavimai.
Skundžiamas Sprendimas Nr. 2 buvo priimtas vadovaujantis patikrinimo akto Nr. 62GMTS-77 medžiaga, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus produktų atsekamumo dokumentus, ženklinimo etiketės nuotrauką ir patikrinimo metu darytas nuotraukas. Sprendime nurodoma, kad „tikrinimo metu žaliavų atitirpinimo patalpoje rasta 596 kg atitirpinamų kiaulių odelių, partijos Nr. 2316446, ir 100 kg kiaulių pažandžių, partijos Nr. 2305145, praradusių šviežiai mėsai būdingas savybes (juntamas gedimo kvapas, pakitusi spalva). Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu žaliavų atitirpinimo patalpoje rasta kiaulių odelių, partijos Nr. 2316446, išpjaustymo data 2021-08-12, 596 kg; kiaulių pažandžių, tinka vartoti iki 2022-07-15, 100 kg, praradusių šviežiai mėsai būdingas savybes (juntamas gedimo kvapas, pakitusi spalva) ir įvertinus pareiškėjos pateiktus kiaulių odelių ir kiaulių pažandžių atsekamumo dokumentus, nustatytas atsekamumo neatitikties faktas, bei atsižvelgiant į tai, kad atitirpinimo patalpoje rasta sumaišyta kiaulienos ir jautienos žaliava dvejose dėžėse (28,3 kg), neužtikrinant jų atsekamumo, ir taip buvo pažeisti 2002-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybos ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras18 straipsnio, 1 punkto, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio, 2 dalies 1 punkto reikalavimus.
Skundžiamas Sprendimas Nr. 3 buvo priimtas įvertinus tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog virtos Pavilnio dešros ir virtos Pavilnio dešros su lašinukais yra gaminamos nesilaikant produkto specifikacijose nurodytos gaminio sudėties ir šių gaminių ženklinimo informacijoje, sudedamųjų dalių sąraše, nurodytos sudedamosios dalys neatitinka gamybai panaudotų žaliavų (2021-08-30 virtos Pavilnio dešros, I r., gamybai, pagal 2021-08-30 technologinį pasą, buvo panaudota tik mechaniškai atskirta kiauliena, odelių emulsija ir vanduo, nors produkto specifikacijoje nurodytos sudedamosios dalys: mechaniškai atskirta vištiena, vanduo, mechaniškai atskirta kiauliena, kiaulienos lašinukai ir kiaulių odelės; 2021-09-01 virtos Pavilnio dešros, I r be lašinių 2021-09-01 technologinis pasas (tikrinimo metu įmonės atsakingas asmuo patikslino, kad tai virtos Pavilnio dešros su lašinukais, I r.) gamybai buvo panaudota mechaniškai atskirta vištiena, odelių emulsija, kiaulienos lašiniai ir vanduo, nors produkto specifikacijoje, nors virtos Pavilnio dešros su lašinukais produkto specifikacijoje nurodytos sudedamosios dalys: mechaniškai atskirta vištiena, vanduo, mechaniškai atskirta kiauliena, kiaulienos lašiniai, kiaulių odelės) taip pažeidė 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams 7 str. 1 d. a p., 9 str. 1 d., b p., 18 str. 1 d ir VII priedo B dalies 18 p. reikalavimus.
Nagrinėjamam ginčui aktualiame Maisto įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 12 14) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais.
Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog maistas ir su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus.
Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas.
Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir (ar) tiekėjai, sužinoję, kad maistas gali būti nesaugus ir (ar) suklastotas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs, privalo nedelsdami nutraukti jų pateikimą į rinką, informuoti vartotojus, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojų sveikatai pašalinti.
Maisto įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos direktoriaus nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti Reglamento (ES) 2017/625 nustatytas administracinio poveikio priemones: 1) laikiną maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo veiklos sustabdymą; 2) maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo veiklos uždraudimą; 3) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką sustabdymą; 4) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką uždraudimą.
Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta: „2) „maisto verslas“ – tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą; 3) „maisto verslo operatorius“ – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų;“
Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje pažymėta: „8) „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos.“
Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Nesaugus maistas į rinką nepateikiamas.“ To paties straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyta: „Maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: a) kenkia sveikatai; b) netinka žmonėms vartoti.“ To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, nebent po išsamaus įvertinimo nebūtų rasta įrodymų, jog likusioji partijos, siuntos ar krovinio dalis yra nesaugi.“
Sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas) nustato VMVT taikomų administracinių poveikio priemonių - sprendimų „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo, uždraudimo“, „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo, uždraudimo“ priėmimo tvarką.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamais Sprendimais, prašo juos panaikinti, teigdama, kad, jos nuomone, atsakovė pareiškėjos atžvilgiu atlieka sisteminius susidorojimo veiksmus, nes per tris mėnesius buvo atlikti net šeši patikrinimai. Be to, Pareiškėjai nebuvo įteiktos sprendimų dėl neplaninio patikrinimo atlikimo kopijos, todėl nebuvo žinoma, dėl kokių atvejų atliekami patikrinimai. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.
Dėl Pareiškėjos teiginio, kad VMVT jos atžvilgiu atlieka sisteminius susidorojimo su Pareiškėja veiksmus, pažymėtina, kad vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59 „Dėl ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ 8 punkto nuostata, neplaniniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami VMVT iniciatyva siekiant ištirti ir (ar) patikrinti VMVT gautą ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją apie maisto, veterinarijos ir ūkinių gyvūnų veislininkystės sritis reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar siekiant sumažinti įvykių, dėl kurių vartotojai ir kiti asmenys patiria žalą, skaičių, galimų maisto, veterinarijos ir ūkinių gyvūnų veislininkystės sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tikimybę, įvertinti ankstesnių ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu nustatytų trūkumų pašalinimą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, visi VMVT atlikti Pareiškėjos patikrinimai buvo atlikti vadovaujantis Taisyklėmis, gavus nepatenkinamus tyrimų rezultatus, tiriant skundus, atliekant tęstinius patikrinimus, kilus įtarimų dėl vartotojų klaidinimo, o du patikrinimai, atlikti 2021-08-19 ir 2021-08-26 dienomis buvo atlikti pačiai Pareiškėjai prašant, t. y. 2021-08-19 Pareiškėja pateikė prašymą dėl ūkio subjekto termiškai apdorotų mėsos gaminių gamybos veiklos atnaujinimo, VMVT, siekdama suteikti leidimą, privalėjo atlikti patikrinimą dėl atitikties maisto tvarkymo reikalavimams įvertinimo, o 2021-08-23 Pareiškėjai pateikus prašymą dėl pilnos ūkio subjekto veiklos atnaujinimo - termiškai neapdorotų mėsos gaminių gamybos, 2021-08-26 VMVT, siekdama suteikti leidimą, privalėjo atlikti patikrinimą dėl atitikties maisto tvarkymo reikalavimams įvertinimo.
Be to, iš patikrinimo aktų duomenų matyti, kad patikrinimų metu buvo nustatyta daug įvairių neatitikčių nustatytiems teisės aktų reikalavimams, įskaitant tai, kad mėsos gaminių gamybai naudojamos žaliavos nekokybiškos, praradusios šviežiai mėsai būdingas savybes, su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, nepaženklintos, neaiškios kilmės, neužtikrinamas jų atsekamumas, aptiktos L. monocytogenes bakterijos ir pan., kuriuos Pareiškėja turėjo pašalinti, o VMVT, atlikdama privalomą kontrolę, turėjo nustatyti trūkumų pašalinimą, taigi akivaizdu, kad privalomai turėjo atlikti Pareiškėjos patikrinimus. Taigi teismo vertinimu, Pareiškėjos teiginiai dėl sisteminio susidorojimo yra vertintini tik kaip deklaratyvūs.
Pagal Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto Nr. 62GMTS-39 (toliau — patikrinimo aktas Nr. 62GMTS-39) turinį nustatyta, jog 2021-06-02 VMVT Tauragės departamentas atliko neplaninį pareiškėjos patikrinimą pagal Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) Nr. 20210601-104-(48) gautą pranešimą, kad gaminyje „Vytinta Jautienos dešra a. r.“ nustatyta kiaulienos DNR. Valstybinis mėginys buvo atrinktas 2021-05-18 VMVT Marijampolės departamento prekybos centre Maxima LT, UAB, (duomenys neskelbtini). Valstybinio mėginio tyrimą atliko Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, 2021-05-31 tyrimo protokolas Nr. 1-21/12487/1G, kuriame pateikta tyrimo išvada: „Tirtame mėginyje nustatyta kiaulienos DNR, rezultatas neatitinka gamintojo deklaruojamo.“ (gaminio „Vytinta jautienos dešra a. r.“ ženklinimo etiketėje, kurioje deklaruojama vienintelė sudėtyje esanti mėsos rūšis jautiena, o kiauliena nenurodyta). Patikrinimo akte Nr. 62GMTS-39 Pareiškėjai buvo nurodyta: VMVT Tauragės departamentui per 14 dienų pateikti informaciją apie priimtas priemones ir numatytus veiksmus dėl maisto produktų vartotojui teikiamos teisingos informacijos užtikrinimo. Informaciją pateikti el. paštu taurage@vmvt.lt.
Kaip matyti iš patikrinimo akto Nr. 62GMTS-39 turinio, 2021-06-02 patikrinime dalyvavo pareiškėjos atstovai - gamybos vadovas A.P. ir generalinio direktoriaus pavaduotoja N.N., tačiau abu pasirašyti aktą atsisakė.
VMVT Tauragės departamentas išsiuntė pareiškėjai 2021-07-14 raštą Nr. 62S-(62.5.)-725 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo, kad dar negavo paaiškinimo, kokiomis priemonėmis ir veiksmais užtikrins maisto produktų vartotojui teisingos informacijos pateikimą ir paprašė iki 2021-07-28 pateikti informaciją. Kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovo atstovės, Pareiškėjos įmonės atstovai buvo atvykę į VMVT Tauragės departamentą dėl patikrinimo išvadų aptarimo, kurio metu VMVT Tauragės departamento atstovė A.M.M. konsultavo Pareiškėją dėl galimų priemonių ir veiksmų taikymo gaminant ir ženklinant gaminį „Vytinta jautienos dešra a. r.“, užtikrinančių teisingos informacijos vartotojams pateikimą gaminio ženklinimo etiketėje, užtikrinančių kiaulienos mėsos patekimą į vytintos jautienos dešrą. Pareiškėja po beveik dviejų mėnesių nuo 2021-06-02 VMVT Tauragės departamento atlikto Pareiškėjos patikrinimo, pateikė 2021-07-27 paaiškinimą Nr. 40, kuriame nurodė priežastis, kodėl gaminio ženklinime nenurodoma kiauliena, bet informacijos apie taikytus veiksmus ar priimtas priemones, užtikrinančias, kad į gaminį „Vytinta Jautienos dešra a. r.“ nepatektų kiauliena arba gaminio ženklinimo informacija vartotojui būtų pateikta teisingai, taip ir nepateikė.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog VMVT 2021-08-10 gavo anoniminį pranešimą dėl mėsos gaminių gamybos Pareiškėjos RUAB „Klaipėdos mėsinė“, (duomenys neskelbtini), maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo (mėsos gaminių gamybai naudojamos nekokybiškos, su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais žaliavos, neužtikrinama gamybinių ir pagalbinių patalpų higiena, gamybinių patalpų ir įrangos plovimo darbai vykdomi neapsaugant maisto nuo galimos taršos cheminėmis medžiagomis).
2021-08-12 VMVT ir VMVT Marijampolės departamentas atliko Pareiškėjos patikrinimą (Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 41GMTS-62 (toliau - patikrinimo aktas Nr. 41GMTS-62). Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas buvo didelės apimties, dalis patikrinimo (dėl produkcijos atsekamumo) perkeltas į sekančią dieną, t. y. 2021-08-13 ir šią aplinkybę patvirtina VMVT Tauragės departamento 2021-08-12 pavedimas atlikti subjekto veiklos tikrinimą Nr. 0159348/62AFIS-532 ir Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 62GMTS-66, kuriame nurodoma, kad „Dėl didelės darbo apimties pratęsiu aukščiau nurodyto ūkio subjekto tikrinimo terminą iki 2021-08-13.“
2021-08-12 patikrinimo metu nustatyti įvairūs maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai užfiksuoti patikrinimo akte Nr. 41GMTS-62 - mėsos gaminių gamybai naudojamos žaliavos - nekokybiškos, praradusios šviežiai mėsai būdingas savybes, su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, nepaženklintos, neaiškios kilmės, neužtikrinamas jų atsekamumas, gamybos ir darbuotojų persirengimo patalpos nešvarios, netvarkingos, daugkartinio naudojimo tara ir įranga nešvarios, gamybinėse patalpose neužtikrinama tinkama ventiliacija, maisto produktai neapsaugoti nuo galimos kryžminės taršos, maisto tvarkymo ir darbuotojų persirengimo patalpose pastebėti kenkėjai, neužtikrinama darbuotojų higiena, tirtuose aplinkos plovinių mėginiuose aptiktos L. monocytogenes bakterijos (Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2021-08-18 tyrimų protokolas Nr. 2-21/9290 B1 -15).
Paminėtina, jog iš 2021-08-12 patikrinimo akto Nr. 41GMTS-62 turinio matyti, jog patikrinime dalyvavo direktorius M.V., gamybos vadovas Ž.S., gamybos vadovo pavaduotojas R.M. ir visi pasirašė patikrinimo aktą.
Apie pastaruosius tyrimų rezultatus Pareiškėja buvo informuota VMVT Tauragės departamento 2021-08-18 raštu Nr. 62S-(62.5.)-839 „Dėl laboratorinių tyrimų rezultatų“. Atsižvelgiant į 2021-08-12 patikrinimo metu nustatytus pažeidimus VMVT Tauragės departamentas priėmė 2021-08-13 sprendimą Nr. 62SV-41 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“, kuriuo buvo sustabdyta Pareiškėjos mėsos gaminių gamyba nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. 10.00 val. iki sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimo ir 2021-08-13 sprendimą Nr. 62SV-40 „Dėl produkto(-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo uždraudė nesaugų produktą: šaldytą mėsą 8051,5 kg; mėsos gaminių 198,5 kg; mėsos pusgaminių 148,5 kg; emulsijos 141,4 kg (viso 8539,9 kg) tiekti rinkai, įpareigojo jį pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.
Pareiškėja, vykdydama Patikrinimo akto Nr. 41GMTS-62 nurodymų 6 punktą, kuriame nurodoma pateikti „paaiškinimą, kurių mėsos gaminių gamybai yra naudojamas kiaulienos baderis (3mm), taip pat pateikti tų gaminių ženklinimo etiketes“ pateikė 2021-08-18 paaiškinimą Nr. 47 su pridedamomis gaminių ženklinimo etiketėmis (VMVT Tauragės departamente gautas 2021-08-19 reg. Nr. 629-6865), kuriame nurodė, kad „kiaulienos baderis (3 mm) naudojamas pirmos Pareiškėja įgyvendinusi 2021-08-12 patikrinimo metu nustatytų pažeidimų 2021-08-16 Trūkumų šalinimo planą VMVT Tauragės departamentui pateikė 2021-08-19 prašymą Nr. 46 „Dėl gamybinės veiklos atnaujinimo“, kuriame prašė atnaujinti termiškai apdorotų produktų gamybą.
VMVT Tauragės departamentas atsižvelgdamas į Pareiškėjos prašymą 2021-08-19 atliko patikrinimą (Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 62GMTS-68) (toliau - patikrinimo aktas Nr. 62GMTS-68), kurio metu nustatė, kad „paskutinio patikrinimo metu 2021-08-12 gyvūninio maisto tvarkymo patikrinimo akte Nr. 41GMTS-62 nustatyti trūkumai pašalinami pagal nustatytus terminus. 2021-08-16 iškviesta UAB „Credo“, kuri atliko kenkėjų stebėsenos ir naikinimo darbus. Atliktas generalinis patalpų įrangos valymas. Pateiktas valymo įmonės darbų atlikimo aktas. Sureguliuota vėdinimo sistema, darbuotojų persirengimo patalpos sutvarkytos. Gamybos patalpoje prie rankų plovimo vietų aprūpinta rankų plovimo ir sausinimo priemonėmis. Defrostacijos (atitirpinimo) patalpoje medinės paletės pakeistos plastikinėmis. Išplauti vežimėliai, keltuvai, darbo „žiurstai“, darbuotojų batai. Pravesti darbuotojams mokymai. Atlikta šaldytų žaliavų tinkamumo vartoti terminų kontrolė, žaliavos su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu nukreipti utilizacijai, pateikti ŠGP važtaraščiai“. Atsižvelgiant į patikrinimo metu fiksuotas faktines aplinkybes patikrinimo akte Nr. 62GMTS-68 skiltyje „Išvados ir nurodymai“, nurodoma, kad „Patikrinimo metu infrastruktūros ir įrangos pažeidimų nenustatyta. Siūloma įmonei RUAB „Klaipėdos mėsinė“ atnaujinti termiškai apdorotų mėsos mėginių gamybą“.
VMVT Tauragės departamento 2021-08-19 sprendimu esant nepatenkinamiems tyrimų rezultatams ir kilus įtarimui dėl vartotojų klaidinimo, Pareiškėjai galimai netaikius koregavimo veiksmų ir (ar) prevencinių priemonių pažeidimams pašalinti, VMVT ir VMVT Tauragės departamento pareigūnai 2021-09-02 atliko Pareiškėjos veiklos neplaninį patikrinimą (Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 62GMTS-77, kurio metu nustatė, kad: 1) Pareiškėja vytintos jautienos dešros, a. r., kurios sudėtyje vienintelė deklaruojama mėsos rūšis yra jautiena, gamybos proceso metu neužtikrina kiaulienos galimo patekimo į vytintos jautienos dešros sudėtį; 2) virtos „Pavilnio“ dešros ir virtos „Pavilnio“ dešros su lašinukais gamyba vykdoma nesilaikant produkto specifikacijose nurodytos gaminio sudėties ir produktų ženklinimas neatitinka gamybos metu panaudotų sudedamųjų dalių, taigi tokiu būdu Pareiškėja klaidina vartotojus dėl tikrosios vytintos jautienos dešros a. r., virtos „Pavilnio“ dešros ir virtos „Pavilnio“ dešros su lašinukais sudėties.
Taip pat patikrinimo metu nustatyti pasikartojantys maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai: rasta 696 kg mėsos gaminių gamybai paruoštos nekokybiškos atitirpintos kiaulienos, praradusios šviežiai mėsai būdingas savybes (juntamas gedimo kvapas, pakitusi spalva); 28,3 kg žaliavos, kuriai neužtikrinamas atsekamumas (dėžėse laikoma sumaišyta kiaulienos ir jautienos žaliava); buitinėse patalpose pastebėtos musės; gamybinėse patalpose neužtikrinama tinkama ventiliacija; maisto produktai neapsaugoti nuo galimos kryžminės taršos; naudojama įranga nešvari; dalis darbuotojų darbo avalynė nusidėvėjusi, darbo avalynė džiovinama nepakankamai išplauta ir kt.
VMVT Tauragės departamento direktorius, išanalizavęs 2021-09-02 atlikto Pareiškėjos patikrinimo akto medžiagą, Pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, nuotraukas bei tyrimų protokolą Nr. 1-21/21655/1 G, 2021-09-06 priėmė šioje byloje ginčijamus Sprendimus.
Paminėtina, nors Pareiškėja teigia, jog nepagrįstai nebuvo remtasi nauja specifikacija, kuri buvo priimta 2021-09-01, tačiau nepateikė įrodymų, jog ji buvo pateikta atsakovei atliekant patikrinimą.
Pareiškėja nesutikdama su ginčijamais Sprendimais taip pat nurodo, kad Tarnyba atliktų patikrinimų aktuose nenurodo neplaninio patikrinimo pagrindo, o tik abstraktų įrašą – vartotojo skundas. Teismas pažymi, kad minėtas pareiškėjos argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad VMVT Tauragės departamentas, atlikdamas pareiškėjos tyrimą rėmėsi pranešimu RASFF 20210601-104-(48) gaminyje Vytinta Jautienos dešra a. r. nustatyta kiaulienos DNR. Minėtas pranešimas buvo gautas per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF), kuri veikia per Skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą, kuri, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu, skirta pranešti apie tiesioginį arba netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai, ir Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 yra nustatoma kaip tinklas. Jį sudaro valstybės narės, Europos Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba. Valstybės narės, Europos Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba, kiekviena atskirai, paskiria po kontaktinį punktą, kuris yra tinklo narys. Europos Komisija atsako už tinklo valdymą. RASFF veikia visose valstybėse narėse ir Europos Komisijoje veikiančiuose kontaktiniuose punktuose (kontaktiniai asmenys), per kuriuos vyksta informacijos mainai apie bet kokį pavojų sveikatai. Tai yra visą parą veikianti paslauga, leidžianti siųsti ir gauti skubius pranešimus apie nesaugų maistą ir pašarus, taip pat atsakyti į juos per trumpiausią įmanomą laiką. RASFF, aptikus sveikatai kilusį pavojų, leidžia skubiai ir veiksmingai keistis informacija tarp Europos Komisijos, valstybių narių, maisto ir pašarų kontrolės institucijų ir organizacijų. Taigi, šalys gali greitai ir koordinuotai veikti siekdamos išvengti maisto saugos pavojaus prieš jam padarant žalą vartotojams. Pažymėtina tai, kad VMVT, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu, yra oficiali Lietuvos institucija paskirta dalyvauti RASFF tinklo veikloje.
Teismo vertinimu, atsakovės priimti Sprendimai yra proporcingi nustatytiems pažeidimams. Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2009-12-11, 2012-02-06, 2012-10-31 nutarimai). Konstitucinis proporcingumo principas maisto saugos srityje detalizuotas norminių teisės aktų – Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas), Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Tvarkos aprašo ir kt. teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad spręsdama dėl administracinio poveikio priemonės pritaikymo konkrečiu atveju, VMVT turi griežtai vadovautis norminių teisės aktų reikalavimais ir negali vadovautis jokiais kitais kriterijais, nei numatyti šiuose teisės aktuose, juo labiau kvestionuoti vienos ar kitos poveikio priemonės, įtvirtintos galiojančiuose teisės aktuose, atitikimą proporcingumo principui. Ginčo atveju buvo pritaikyta Tvarkos aprašo 26.1. papunktis, nurodantis, kad sprendimas „Dėl teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2009-12-11, 2012-02-06, 2012-10-31 nutarimai). Konstitucinis proporcingumo principas maisto saugos srityje detalizuotas norminių teisės aktų – Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas), Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Tvarkos aprašo ir kt. teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad spręsdama dėl administracinio poveikio priemonės pritaikymo konkrečiu atveju, VMVT turi griežtai vadovautis norminių teisės aktų reikalavimais ir negali vadovautis jokiais kitais kriterijais, nei numatyti šiuose teisės aktuose, juo labiau kvestionuoti vienos ar kitos poveikio priemonės, įtvirtintos galiojančiuose teisės aktuose, atitikimą proporcingumo principui.
Ginčo atveju buvo pritaikyta Tvarkos aprašo 26.1. papunktis, nurodantis, kad sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ turi būti priimtas, kai „ūkio subjektas tiekia rinkai produktą, kuris neatitinka ženklinimo ar kitų informacijos apie maistą ar pašarus teikimo reikalavimų, kuriuos ūkio subjektas gali per Taisyklėse nustatytus terminus pašalinti.“ (Sprendimas Nr. 2) bei Tvarkos aprašo 20.5. papunktis, nurodantis, kad sprendimas „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ turi būti priimtas, kai „ūkio subjekto pasikeitusios maisto ar pašarų tvarkymo sąlygos neatitinka maisto ar pašarų srities teisės aktų reikalavimų, kuriuos ūkio subjektas gali per Taisyklėse nustatytus terminus pašalinti.“ (Sprendimas Nr. 3).
Teismo vertinimu, Pareiškėjos veikloje nustatyti ženklinimo reikalavimų teisės aktų pažeidimai bei pasikeitusių maisto tvarkymo sąlygų neatitikimas maisto srities teisės aktų reikalavimams, byloje yra įrodyti. Be to, vadovaujantis Tvarkos aprašo 36 ir 23 punktais (36 p. numato, jog ūkio subjektas, siekiantis tiekti rinkai produktą, kurio tiekimas rinkai buvo laikinai sustabdytas dėl Aprašo 26 punkte nurodytų aplinkybių, pateikia VMVT departamentui prašymą leisti tiekti produktą rinkai, kuriame nurodo, kokie teisės aktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas, pašalinti, ir pateikia tai įrodančius dokumentus; 23 p. numato, jog ūkio subjektas, siekiantis atnaujinti veiklą, sustabdytą dėl šio Aprašo 20 punkte nurodytų aplinkybių, pateikia VMVT departamentui prašymą dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo, kuriame nurodo pašalintus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdyta jo veikla, ir pateikia tai įrodančius dokumentus), ūkio subjekto veiklos sustabdymas ir produktų tiekimo rinkai sustabdymas trunka tol, kol yra šalinami nustatyti pažeidimai. Minimu atveju atsakovo atstovės nurodė, jog pareiškėjos veikla 2021 m. spalio 20 d. buvo atnaujinta, pašalinus nustatytus pažeidimus.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamais sprendimais Tarnybos Tauragės departamentas nustatė ir pakankamais įrodymais pagrindė Pareiškėjos padarytus maisto tvarkymo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Teismo vertinimu skundžiami Sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir proporcingi, o Pareiškėjai administracinio poveikio priemonės – produktų tiekimo rinkai sustabdymas ir ūkio subjekto veiklos sustabdymas pritaikytos nustačius visas jos taikymo sąlygas, pagrindžiant jos taikymą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti VMTV Tauragės departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 62SV-52 „Dėl produkto (-ų) teikimo rinkai sustabdymo“, Tarnybos Tauragės departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 62SV-53 „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“, Tarnybos Tauragės departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 62SV-54 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“, atmestinas kaip nepagrįstas.
Kadangi Pareiškėjos skundas yra atmestas, todėl ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40, 41 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.