- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- eI-6273-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01454-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- P. L., I. L., J. Ž.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. L., I. L., J. Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos su skundu kreipėsi į teismą prašydamos :
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-06-20 sprendimą Nr. lSS-1214-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“;
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018-02-20 raštą Nr. 8SD-751-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“ ;
3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018-01-04 raštą Nr. 8SD-38-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“;
4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjoms tenkančią A. L. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), dalį, į kurią nuosavybės teisės pareiškėjoms dar nėra atkurtos, atkūrimo pareiškėjoms P. L., I. L. ir J. Ž., suteikiant kiekvienai iš jų (arba jų pageidavimu – joms bendrai) neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus kitose vietovėse.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodė ir jų atstovė advokatė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė atsisakė atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises į likusią atkurti buvusio savininko A. L. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytos žemės dalį lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą B. P. L. 2003-03-24 prašyme yra išreiškęs valią atkurti nuosavybės teises į žemę atlyginant žeme, o tai atitinka atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdą lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietovėse. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pretendentas 2003-03-24 prašyme pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą natūra. Šis nuosavybės teisių atkūrimo būdas numatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 1 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje bei kompensavimo (išpirkimo) būdas arba kitaip – atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdas numatytas Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje ir Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje. Pretendento 2003-03-24 prašyme yra aiškiai nurodytas atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdas – žeme, t. y. B. P. L. 2003-03-24 prašyme nurodė: „atlyginimo būdą pasirenku žeme“. Taigi tiek iš pažodinio 2003-03-24 prašymo teksto, tiek ir iš pretendento tikruosius ketinimus atspindinčio būdo, kuriuo buvo grindžiamas 2003-03-24 prašymas, yra akivaizdu, jog pretendentas pasirinko ne nuosavybės teisių atkūrimo būdą natūra, o kompensavimo būdą (atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdą), t. y. buvo prašoma nuosavybės teises atkurti kompensuojant žeme. Pretendentas bei jam atstovaujantys įpėdiniai iki 2003-04-01 ir vėliau savo valios dėl atlyginimo būdo nepakeitė ir jo neatsisakė. Atsakovė iki 2003-04-01 raštu nepranešė pretendentui, jog 2003-03-24 prašyme nurodytas atlyginimo būdas yra neaiškus bei nepasiūlė patikslinti ar pasirinkti kitą atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdą. Atsakovė skundžiamais aktais atsisakė nuosavybės teises atkurti pretendento pasirinktu būdu lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietovėse. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, jog kompensuoti lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose nėra objektyvių galimybių. Pareiškėjų turimomis žiniomis, galimybė suteikti žemę kitose (kaimo) vietovėse yra. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini, o pareiškėjoms už likusią neatkurtą joms priklausančią atkurti buvusio savininko valdytą žemės dalį kompensuotina lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė, taip pat atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad B. P. L. 1991-12-17 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) 1,45 ha turėtos žemės, kuriame išreiškė valią nuosavybės teises į žemę atkurti natūra. Kauno apskrities viršininko ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais B. P. L. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), 1,45 ha turėtos žemės, liko neatkurtos 0,6067 ha turėtos žemės plotas. Nacionalinė žemės tarnyba 2012-11-12 raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-5442 „Dėl laisvos neužstatytos žemės sklypo“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtą žemę. Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Kauno miesto skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtą buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę, 2014-02-07 raštu Nr. 70-2-344 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo, kad buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra valstybės išperkama. Informacija, kad buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra valstybės išperkama, 2014-02-26 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-54 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta B. P. L.. Atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Terminai, per kuriuos piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, galėjo pareikšti ar pakeisti savo pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo arba dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, buvo apibrėžti konkrečia kalendorine data, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., ir šis terminas yra naikinamasis. Taigi, piliečiai iki 2003-04-01 turėjo teisę išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, o nuo 2012-02-01 Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi teisės parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo kitokio, kaip atlyginimas pinigais. B. P. L. 1991-12-17 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), 1,45 ha turėtos žemės. Šiame prašyme B. P. L. išreiškė valią, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos natūra, t. y. B. P. L. pasirinko natūrą ir išbraukė visus kitus, iš jų ir ekvivalentinę natūrą, būdus. Pretendentas B. P. L. 2003-03-24 prašyme nurodė, kad pasirenka kompensavimo būdą – žemę, tačiau įvertinus prašymo turinį galima teigti, jog šiuo prašymu B. P. L. vienareikšmiškai išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į žemę buvusioje vietoje, t. y. natūra. Joks kitas nuosavybės teisių atkūrimo būdas ar kita galima žemės sugrąžinimo vieta prašyme nėra nurodyta. Pareiškėjos iki 2003-04-01 nekonkretizavo savo prašymo nurodydamos nuosavybės teisių atkūrimo būdą, taigi iki teisės aktuose nustatyto termino (2003-04-01) neišreiškė valios gauti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai ir teisingai atsisakė parengti išvadą. Pareiškėjos nustatyta tvarka neveikė kaip, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjoms, suteikiant kiekvienai iš jų (arba jų pageidavimu – joms bendrai) neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus kitose vietose.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo įgyvendinimo. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į likusią negrąžintą žemės dalį. Pareiškėjos iš esmės siekia, kaip pačios nurodė skunde, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos žeme, suteikiant neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus kitose vietovėse.
Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad B. P. L. 1991-12-17 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. L. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), turėtą žemę, išreikšdamas valią nuosavybės teises į žemę atkurti natūra. Kauno apskrities viršininko 2000-10-20 sprendimu Nr. 3307 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-10-20 įsakymu Nr. 02-01-7640 B. P. L. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtos 2,20 ha žemės 0,6646 ha dalį, perduodant neatlygintinai naudojamą 0,6646 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nurodant, jog nuosavybės teisės į 1,5354 ha žemės bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo būdą. B. P. L. 2002-12-28 prašyme Kauno žemėtvarkos skyriui nurodė, jog Kauno apskrities viršininko 2000-10-20 sprendimu Nr. 3307 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, į likusį neatkurtą žemės plotą pasirenka atlyginimo būdą žeme. Analogiško pobūdžio prašymą, nurodydamas, jog pasirenka nuosavybės teisių atkūrimo būdą žeme, pateikė 2003-03-24. Atsakovės sprendimais B. P. L. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), 1,45 ha turėtos žemės, liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,6067 ha turėtos žemės plotą. Nacionalinė žemės tarnyba 2012-11-12 raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-5442 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtą žemę. Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Kauno miesto skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtą buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę, 2014-02-07 raštu Nr. 70-2-344 informavo, kad buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra valstybės išperkama. Nurodyta informacija, kad buvusio žemės savininko A. L. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra valstybės išperkama, 2014-02-26 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-54 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo pateikta B. P. L. Kauno žemėtvarkos skyrius 2014-11-12 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7070 B. P. L. siūlė galimybę pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pateikiant prašymą atlyginti už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Tačiau nurodyto pobūdžio valia nebuvo išreikšta. B. P. L. įpėdiniai atsakovei 2017-12-05 ir 2018-01-22 pateikė prašymus, prašydami už negrąžintą plotą parengti išvadą gauti lygiavertį žemės sklypą kaimo teritorijoje – (duomenys neskelbtini)., ir (duomenys neskelbtini)., skundžiamais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus administraciniais aktais buvo atsisakyta parengti prašomą išvadą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundžiamu aktu pripažino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius skundžiamais administraciniais aktais pagrįstai atsisakė parengti išvadas nurodytose vietovėse, nes B. P. L. nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos natūra turėtoje vietoje, nes likusi žemė yra valstybės išperkama.
B. P. L. 1991-12-17 pirminio prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra pateikimo metu nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentavo Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymas Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Galiojusio Atstatymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo turėjo būti nurodytas piliečio pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją. Atstatymo įstatymo 5 straipsnis reglamentavo nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo tvarką ir sąlygas. Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje buvo numatyti atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdai: 1) tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra); 2) suteikiant vienkartines valstybės išmokas arba išduodant akcijas; 3) įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo; 4) suteikiant lygiavertį miško ar rekultivuoto durpyno plotą (išperkant žemę ir mišką) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) suteikiant sklypą individualiai statybai (išperkant žemę) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) pinigais (išperkant turėtos žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypus, esančius kaimo vietovėje ir priskirtus valstybės išperkamai žemei) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) suteikiant galimybę įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią sumą apmokėjimui už statomus butus. Pilietis turėjo teisę pasirinkti vieną arba kelis kompensavimo būdus. Jeigu asmuo neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar mišką būdo iki Vyriausybės nustatyto termino, su juo atsiskaitoma valstybės vienkartinėmis išmokomis arba pinigais po to, kai bus patenkinti kitų asmenų prašymai gauti kompensaciją už valstybės išperkamą žemę ar mišką pinigais.
Pirminio 1991-12-17 prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu B. P. L. nebuvo nurodęs jokio nuosavybės išpirkimo būdo, numatyto tuo metu galiojančio Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje, prašė žemę grąžinti natūra. Tačiau B. P. L. 2002-12-28 ir 2003-03-24 prašymuose Kauno žemėtvarkos skyriui nurodė, jog pasirenka nuosavybės teisių atkūrimo būdą žeme. Taigi, B. P. L. buvo nurodęs atlyginimo būdą būtent žeme, tačiau tai nereiškė jo ketinimo atkurti nuosavybės teises natūra, nes pirminiame 1991-12-17 prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimą natūra, pretendentas vėlesniais 2002-12-28 ir 2003-03-24 prašymais pakeitė į alternatyvų nuosavybės teisių atkūrimo būdą žeme (ekvivalentine natūra).
Atstatymo įstatymo 16 straipsnis, nustatantis išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo būdus, įtvirtino, kad valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą šiais būdais – tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) (Atstatymo įstatymo 16 str. 1 p.). Teismo nuomone, B. P. L. išreiškė valią dėl tokios pat rūšies turto perdavimo, t. y. lygiaverčio žemės sklypo perdavimo, atlyginimo būdo, atitinkančio atlyginimo būdą ekvivalentine natūra.
1997-07-09 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas), įsigaliojusio 1997-07-01, 12 straipsnyje numatyta, kai žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalį šiais būdais: 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; 2) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; 4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; 5) pinigais – išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms; 6) pinigais – išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d.; 7) pinigais – Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra; 8) pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė; 9) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybė, atlygindama piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikosi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.
Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtino, jog B. P. L. 2002-12-28 ir 2003-03-24 prašymuose Kauno žemėtvarkos skyriui nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – žeme išreiškė valią, jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkuriamos grąžinant turtą nepaisant turėtos žemės vietos ekvivalentine, arba lygiaverte natūra, būtent siekta ekvivalentinės natūros būdu atkurti nuosavybės teises arba į tos pačios rūšies, arba į tos pačios vertės turtą, kadangi kiti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdai – piniginių prievolių panaikinimas ar atlyginimas pinigais prašymuose nebuvo nurodyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2501/2013 buvo išaiškinta, kad pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas gali reikšti ir atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pasirinkimą, kai tiek vienas, tiek kitas lemia tų pačių materialiųjų pasekmių atsiradimą. Pretendentas B. P. L. siekė, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos jo pasirinktu būdu – žeme, nepaisant turėtos žemės vietos.
Būtent B. P. L. 2002-12-28 ir 2003-03-24 prašymuose nurodytas atlyginimo būdas žeme, teismo nuomone, atitiko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus, pretendentui nurodant jo pasirenkamą atlyginimo būdą žeme (tos pačios rūšies lygiaverčiu turtu – žeme).
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė pretendento valia dėl atlyginimo būdo nebuvo kliūtis 2018-05-04 sprendimu 2002-12-28 atkurti B. P. L. (mirusiam) nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0599 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą.
Pažymėtina ir tai, jog Atkūrimo įstatymo preambulėje buvo akcentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumas, grindžiamas 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostata – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. Vadinasi Atstatymo įstatymo metu pareikšta asmens valia atkurti nuosavybės teises pasirinktu būdu turi būti realizuojama toliau pagal naujai priimto įstatymo nuostatas tiek, kiek ji gali būti laikoma šias nuostatas atitinkanti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas nuoseklią praktiką analogiško pobūdžio bylose, yra nurodęs, jog Atstatymo įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu nebuvo panaikinta galimybė atlyginant piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, vietoj jo perduoti kitą lygiavertį turtą, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 bei 4 punktuose numatyti atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdai savo paskirtimi ir teisiniu turiniu nėra kokybiškai kitokie, negu buvo Atstatymo įstatyme 16 straipsnio 1 punkte numatytas tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2123-492/2016).
B. P. L. 2002-12-28 ir 2003-03-24 prašymuose nurodyta valia turėjo būti nuosekliai realizuojama, sudarant galimybę pretendento įpėdiniams atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietovėje.
Be to, pažymėtina, jog atsakovės pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą iki 2003 m. balandžio 1 d. nesiūlė pareikštą valią keisti ar tikslinti. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjoms nuosavybės teisės negalėtų būti atkuriamos atlyginant už valstybės išperkamą turtą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 dalyje numatytu būdu – perduodant lygiavertį žemės sklypą. B. P. L. 2002-12-28 ir 2003-03-24 prašymuose Kauno žemėtvarkos skyriui buvo nurodęs, jog pasirenka nuosavybės teisių atkūrimo būdą žeme. Atstatymo įstatymo 16 straipsnis, nustatęs išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo būdus, numatė, kad valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą šiais būdais – tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), todėl minėtuose prašymuose dėl atlyginimo būdo B. P. L. pareikšta valia galiojant Atstatymo įstatymui turėjo būti realizuojama ir įsigaliojus naujam Atkūrimo įstatymui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-590/2014, kurioje sprendžiamo ginčo aplinkybės buvo panašios, išaiškinta, kad vien tik teisinių formuluočių, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), ar už jį atlyginama, nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai savo turiniu ir paskirtimi iš esmės skiriasi.
Atsakovė pretendentui iki 2003 m. balandžio 1 d. nesiūlė prašyti pareikštą valią keisti ar tikslinti. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjoms nuosavybės teisės negalėtų būti atkuriamos atlyginant už valstybės išperkamą turtą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 dalyje numatytu būdu – perduodant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje.
Pažymėtina, jog B. P. L. 2002-12-28 ir 2003-03-24 prašymuose pasirinko atlyginimo būdą, atitinkantį Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą už valstybės išperkamą žemę atlyginimo piliečiams būdą per Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d.
Vien tai, kad keitėsi įstatymuose vartojamos teisinės formuluotės, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo būdus apibrėžiančių sąvokų ir kompensavimo už valstybės išperkamą turtą materialinis teisinis turinys, šių būdų paskirtis išliko ta pati, negali turėti įtakos asmens laiku ir tinkamai pareikštai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Priešingas aiškinimas paneigtų tiek patį įstatyme įtvirtintą atlyginimo už negrąžinamą valstybės išperkamą turtą lygiavertiškumo principą, tiek nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumą keičiantis teisiniam reglamentavimui, tiek piliečių teisėtus lūkesčius, kad nuosavybės teisių atkūrimas ir toliau bus vykdomas jų pasirinktu būdu, kuris privalomas institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2123-492/2016).
Atsakovė skundžiamais aktais neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti B. P. L. įpėdiniams parengti išvadą dėl žemės perdavimo neatlygintai nuosavybėn kitose kaimo vietovėse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų prašymą patenkinti visiškai.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-06-20 sprendimą Nr. lSS-1214-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018-02-20 raštą Nr. 8SD-751-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018-01-04 raštą Nr. 8SD-38-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjoms tenkančią A. L. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), dalį, į kurią nuosavybės teisės pareiškėjoms dar nėra atkurtos, atkūrimo pareiškėjoms P. L., I. L. ir J. Ž., suteikiant kiekvienai iš jų (arba jų pageidavimu – joms bendrai) neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus kitose vietose.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.