- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1069-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. K., M. B., Š. B.
- Trečiasis asmuo
- Ignalinos rajono 1 notarų biuro
- Advokatai
- Kęstutis Rudzikas, Aurimas Miežela
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovės A. B. atstovams adv. Česlovui Petroniui ir P. P., atsakovų R. K., R. K. atstovui advokatui Kęstučiui Rudzikui, atsakovų M. B. ir Š. B. atstovėms A. B. ir advokatui Aurimui Mieželaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams R. K., R. K., M. B., Š. B., tretieji asmenys Ignalinos rajono 1 notarų biuro notarė Laima Aidukaitė, VĮ Registrų centras, dėl paveldėjimo teisės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir kt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. B. patikslintu ieškiniu (b.l. 82-85) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti apsimestiniu A. B. su R. K. ir R. K. sudarytą paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria parduotos paveldėjimo teisės į B. B., mirusio (duomenys neskelbtini), 1/2 palikimo dalį, priklausančio M. B. ir Š. B.; prašė pripažinti negaliojančiomis šio sandorio dalis, pagal kurias pirkėja nurodoma R. K., perkelti pirkėjo teises ir pareigas A. B. pagal šio sandorio sąlygas; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą R. K. ir R. K., patvirtinantį paveldėjimo teises į B. B. 1/2 dalį palikimo; pripažinti negaliojančia ir panaikinti R. K. ir R. K. nuosavybės teises į 1/2 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, teisinę registraciją viešąjame registre.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės tėvui B. B., ½ dalį jo turto pagal įstatymą paveldėjo ieškovė A. B., ir ½ dalį palikėjo vaikaičiai M. B. ir Š. B.. Paveldėtą turtą sudaro žemės sklypai unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė įregistravusi savo nuosavybės teises į paveldėtą turtą sužinojo, jog nepilnamečius paveldėtojus M. B. ir Š. B. atstovaujanti įstatyminė atstovė A. B. nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisę pardavė R. K. ir R. K., kuriems 2008-11-28 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pagal LR CK 5.686 str., kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė, ir turtas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d). Bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį. LR CK 4.79 str. 2 d. nustatyta pardavėjo pareiga raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiams nurodant pardavimo kainą ir kitas sąlygas, kad bendraturčiai galėtų pasinaudoti pirmenybės teise šią dalį įsigyti. Pardavus apveldėjimo teises R. K. ir R. K. buvo pažeistos ieškovės kaip bendraturtės teisės įsigyti parduodamą turto dalį. Todėl pirkėjų R. K. ir R. K. teisės ir pareigos, pagal pirkimo-pardavimo sutartį su A. B., turi būti perkeltos ieškovei A. B.. Ieškovės nuomone, paveldėjimo teisės pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris siekiant pridengti kitą - žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (LR CK 1.87 str. 1 d.). Šiuo atveju taikytinos bendrąja nuosavybės teisę priklausančio turto pirkimo-pardavimo taisyklės, todėl bendraturčiai turi pirmenybės teisę tokį turtą įsigyti.
Atsakovai R. K. ir R. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad LR CK 6.426 str. reglamentuojamas paveldėjimo teisių pirkimas-pardavimas numato tik vieną imperatyvų reikalavimą - palikimą priėmęs asmuo, parduodamas savo paveldėjimo teises turi garantuoti kitai pusei savo kaip įpėdinio statusą. Tokį statusą patvirtino byloje esantis 2008-10-23 antstolės N. V. palikimo apyrašas. Ginčijama paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis nėra apsimestinė, nes sutarties sudarymo dieną nebuvo galimybės sudaryti nei pirkimo-pardavimo, nei dovanojimo, nei mainų sutarties. Apsimestinis sandoris galėtų būti tik tada, kai, sudarydamos vieną sandorį, šalys turėjo galvoje kitą sandorį ir turėjo galimybę pasirinkti sandorį. Sandorio sudarymo dienai nebuvo galimybės rinktis, nes žemės sklypai nebuvo įregistruoti viešajame registre. A. B. buvo patogiau parduoti paveldėjimo teises, šiuo sandoriu nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovai M. B., Š. B. ir įstatyminė atstovė A. B. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad A. B. priėmė palikimą vaikų vardu atsiradusį po jų senelio mirties. Ji gavo įvairius reikalingus leidimus, padarė turto apyrašą ir t.t. A. B. tas turtas – žemės ūkio paskirties žemė, esanti 160 km nuo jos vaikų gyvenamosios vietos buvo nereikalingas, todėl ji nutarė paveldimą turtą parduoti, o gautus pinigus panaudoti vaikų poreikiams. Panevėžio miesto apylinkės teismas neprieštaravo tokios sutarties sudarymui ir išdavė leidimą įvertinęs visas aplinkybes. Prieš sutarties sudarymą buvo atliktas ir turto vertinimas. Pažymi, kad ieškovė nesikreipė į A. B. dėl paveldėjimo teisių pirkimo. Paveldėjimo teisės buvo parduotos už 60 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. B. atsakovei A. B. 2 000 Lt, atsakovui R. K. 1 963 Lt atstovavimo išlaidų, ir į valstybei 79,50 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, kad pagal LR CK 6.426 str. 1 d., parduoti paveldėjimo teises gali tik priėmęs palikimą asmuo. Kai paveldėjimo teisės parduodamos nedetalizuojant palikimo sudarančio turto, pardavėjas privalo garantuoti pirkėjui tik savo kaip įpėdinio teisinį statusą. Šis įstatymo reikalavimas buvo įvykdytas – iki ginčijamos sutarties sudarymo A. B. nepilnamečių vaikų M. B. ir Š. B. vardu priėmė palikimą kreipdamasi į Ignalinos rajono apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (LR CK 5.50 str. 2 d.). Nuo palikimo priėmimo momento jos atstovaujami įpėdiniai įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą ir turėjo teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37 str. 1 d.). A. B., pasinaudodama šia teise ir veikdama savo nepilnamečių vaikų interesais, kaip tik ir pasirinko LR CK XXIII skyriaus tryliktame skirsnyje įtvirtintą galimybę parduoti paveldėjimo teises. LR CK XXIII skyriaus trylikto skirsnio taikymo ir aiškinimo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 3K-3-609/2008 nutartyje, kurioje konstatuota, kad nors LR CK 6.426 str. ir nereikalauja palikimą sudarančio turto detalizavimo sutartyje, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tokia nuostata pakeičia bendrąją pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo sąlygą žinoti, koks turtas parduodamas už sulygtą kainą ir ką pirkėjas įgyja nuosavybėn už tą kainą. Paneigus šias pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygas paveldėjimo teisių pardavimo atveju būtų paneigtas sutarties šalių lygiateisiškumas. A. B. ir R. K., sudarydamos paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį žinojo, kad paveldimą turtą sudaro trys žemės sklypai, ir žinojo šių sklypų rinkos vertę. Ši aplinkybė, kuria ieškovė grindžia prašymą pripažinti ginčijamą sandorį apsimestiniu, kaip tik ir užtikrino aukščiau minėtą paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutarties šalių lygiateisiškumą. Tokiu būdu A. B. su R. K. norėjo sudaryti ir sudarė paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nesiekė pridengti jokio kito sandorio, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti šį sandorį apsimestiniu nepagrįstas ir netenkintinas. Atitinkamai netenkintinas reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą R. K. ir R. K., patvirtinantį paveldėjimo teises į B. B. 1/2 dalį palikimo, bei reikalavimas pripažinti negaliojančia ir panaikinti R. K. ir R. K. nuosavybės teisių į 1/2 žemės sklypų, esančių Strigailiškio kadastrinėje vietovėje, teisinę registraciją viešajame registre.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir išspręsti permokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimą. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra formalus, be motyvų, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl ieškovės teisių perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas pagal 2008-11-10 atsakovų sudarytą paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, nevertino ieškinio dalyko. Teismas atsisakė priimti 2009-03-17 patikslintą ieškinį be teisės apskųsti šią teismo nutartį. Teismas nustatęs, kad ginčo sutarties dalis naikintina kitu pagrindu, turėjo panaikinti sutartį ar jos dalį ex officio.
Pažymi, kad byloje liko neišspręsti klausimai: ar ieškovė kartu su kitais paveldėtojais po palikimo priėmimo yra paveldėto turto bendraturčiai; koks paveldėtų ir apyraše išvardintų žemės sklypų teisinis statusas priėmus palikimą kreipiantis į teismą dėl apyrašo sudarymo ir kai apyrašas jau sudarytas; egzistuoja ar ne paveldėjimo teisės po palikimo priėmimo kreipiantis į teismą dėl apyrašo sudarymo, kai apyrašas jau sudarytas; jei vienu metu egzistuoja paveldėjimo ir nuosavybės teisės į tą patį turtą, koks tų teisių tarpusavio santykis ir kaip tos teisės dalyvauja civilinėje apyvartoje; kada paveldėjimo teisė tik asmeninė nuosavybė, o kada gali būti ir bendrąja nuosavybe; ar ieškovė turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą dalį. Teismas nagrinėjo tik vienintelį klausimą – ar sandoris yra apsimestinis. Proceso pagal LR CPK iš viso nebuvo. Pažeistos materialinės teisės normos jų netaikant (LR CPK 330 str.).
Teismas nepasisakė dėl pažeistų LR CK 4.74 str., 4.79 str. Sutarties dalykas yra paveldėtas turtas, o ne paveldėjimo teisė, nes ji nuo paveldimo turto apyrašo nebeegzistuoja. Nepriklausomai nuo to, ką laikyti sutarties dalyku – nuosavybės teises, nekilnojamus daiktus ar paveldėjimo teises į juos - ieškovė su kitais paveldėtojais yra bendraturčiai, todėl ieškovė turi pirmumo teisę įsigyti pirkimo-pardavimo sutarties dalyką.
Teismas netinkamai aiškino LR CK 5.53 str. paveldėjimo teisės paskirtį ir apyrašo sudarymo pasekmes. Nepagrįstai sutapatino teisines kategorijas – „teisę paveldėti“ su „paveldėjimo teisėmis“, netinkamai taikė LR CK 6.425 str., o LR CK 1.112 str. netaikė nepagrįstai. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 3K-3-609/2008, nes šioje byloje yra kitos faktinės aplinkybės.
Pažymi, LR CK 6.425 str. nustatyta, kad LR CK 6.426 str. nuostatos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja iš paveldėjimo teisinių santykių kylančių teisių prigimčiai ir esmei, todėl po palikimo priėmimo, kai yra keletas įpėdinių, parduodant paveldėjimo teises, LR CK 6.426 str. nuostatos taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja bendraturčių santykius reglamentuojančioms teisės normoms (LR CK 4.79 str.). Pažymi, kad negalima paveldėti jau paveldėto turto. Teismas nepagrįstai pripažino, jog sandoris neapsimestinis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. K. ir R. K. prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.173-178). Atsakovai nesutinka su apeliantės argumentais, jog neatskleista bylos esmės, kad teismas nevertino ieškinio dalyko. Patikslintas ieškinys nėra ieškinio papildymas. Ieškovė patikslintu ieškiniu suformulavo savo reikalavimus, todėl byla buvo išnagrinėta ieškinio ribose. Atsakovai taip pat nesutinka, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos. Teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, todėl ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (LR CPK 12 str.). LR CK 6.426 str. 1 d. nustatyta, kad paveldėjimo teises gali parduoti tik priėmęs palikimą asmuo, o tai reiškia, kad sutarties dalyku negali būti teisė, kurios dar nėra, arba kuri dar nėra realizuota, t.y., turi būti realus sutarties dalykas. Pažymi, kad palikimo priėmimo būdas nėra reikšmingas paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Tokiai sutarčiai sudaryti yra reikalingas įpėdinio priėmusio palikimą teisinis statusas. Aplinkybė, kad palikimas priimtas pagal apyrašą nereiškia, kad parduodant paveldėjimo teises parduodamas konkretus apyraše nurodytas turtas ar jo dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 3K-3-609/2008 nutartyje nurodė, kad šalys turi aiškiai suvokti ir žinoti, kas yra sutarties dalykas, o kaina atspindi žinomo turto įvertinimą. Įstatyme nereikalaujama palikimą sudarančio turto detalizavimo sutartyje, tačiau tai nereiškia, kad tokia nuostata pakeičia bendrąją pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygą žinoti, koks turtas parduodamas už sulygtą kainą. Paneigus šias sutarties šalių sudarymo sąlygas, paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo atveju būtų paneigtas sutarties šalių lygiateisiškumas. Būtent šiais Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais pirmos instancijos teismas rėmėsi priimdamas sprendimą. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris, nes 2008-11-10 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis jos sudarymo dieną buvo vienintelis galimas sandoris dėl B. B. palikimo, ir šis sandoris sudarytas laikantis įstatymo nuostatų. Atsakovai taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog jos reikalavimai nėra turtinio pobūdžio, todėl teismas turi grąžinti dalį permokėto žyminio mokesčio. Ieškovės reikalavimai yra turtiniai, ginčijamas atlygintinis sandoris, todėl mokėtinas proporcinis žyminis mokestis nuo ginčijamo sandorio kainos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai M. B. ir Š. B. atstovaujami įstatyminės atstovės A. B. prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas neatskleidė bylos esmės. 2009-04-06 patikslintu ieškiniu ieškovė galutinai suformulavo savo reikalavimus, ir teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas ieškinio ribų. 2008-11-10 paveldėjimo teisių pirkimo –pardavimo sutartis yra realus, tinkamai ir teisėtai sudaryta paveldėjimo teisių perleidimo sutartis. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog priėmęs palikimą asmuo nebeturi paveldėjimo teisės, todėl nebegali jos perleisti kitiems asmenims, nes LR CK 6.426 str. 1 d. nustatyta, kad paveldėjimo teises asmuo gali parduoti tik priėmęs palikimą. O tai reiškia, kad sutarties dalyku negali būti teisė, kurios dar nėra, arba kuri dar nėra realizuota, taip pat, tai, kad negalima perleisti to ko neturima. Kadangi įpėdiniai buvo nepilnamečiai, palikimas buvo priimtas pagal apyrašą. Tai, kad apyraše nurodytas jo sudarymo metu žinomas palikėjo turtas, nereiškia, kad parduodant paveldėjimo teises, parduodamas konkretus apyraše nurodytas turtas ar jo dalis. 2008-11-10 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis jos sudarymo dieną buvo vienintelis galimas sandoris dėl B. B. palikimo, atitiko įstatyminės atsakovų atstovės ir nepilnamečių interesus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Ignalinos rajono 1 notarų biuro notarė L. A. nurodo, jog šioje byloje trečiuoju asmeniu turėjo dalyvauti notaras patvirtinęs paveldėjimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį, todėl prašo į bylos nagrinėjimą jį įtraukti trečiuoju asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. B., jo turtines teises pagal įstatymą paveldėjo ieškovė A. B., ir atsakovai M. B. ir Š. B.. Įpėdinių M. B. ir Š. B. įstatyminė atstovė A. B., M. B. ir Š. B. paveldėjimo teises, paveldėjimo teisių 2008-11-10 pirkimo - pardavimo sutartimi už 60 000 Lt pardavė atsakovei R. K.. Minėtą sandorį patvirtino Vilniaus miesto 34 – ojo notarų biuro notaras E. A. (notarinio registro Nr. 2721). Ignalinos rajono 1 - ojo notaro biuro notarė L. A. 2008-11-28 atsakovei R. K. išdavė paveldėjimo tesės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 4187), pagal kurį atsakovė R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo B. B., (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ½ dalį turto. Vadovaujantis Ignalinos rajono 1 - ojo notaro biuro notarės L. A. 2008-11-28 išduotu paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, VĮ Registrų centre įregistruotos atsakovų R. K. ir R. K. nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypų - unikalūs (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo perkelti jai pirkėjos teises, pagal 2008-11-10 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iš ieškovės atsakovams R. K. ir R. K. 60 000 Lt, pripažinti negaliojančiu Ignalinos rajono 1 - ojo notaro biuro notarės L. A. 2008-11-28 išduotą paveldėjimo tesės pagal įstatymą liudijimą, ir panaikinti paveldėto turto teisinę registraciją atsakovų R. K. ir R. K. vardu, nes įpėdinių M. B. ir Š. B. įstatyminė atstovė A. B. nepasiūlė pirmumo teise pirkti M. B. ir Š. B. paveldėjimo teisių.
Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniam pagal įstatymą arba (ir įpėdiniams pagal testamentą (LR CK 5.1 str. 1 d.). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu. Įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai, kad palikimą įgytų, turi jį priimti. LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad palikimas priimamas pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, ir paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo priėmimo momento, (pradėjus faktiškai turtą valdyti, pasikreipus į teismą dėl apyrašo sudarymo, padavus pareiškimą notarui). Pagal LR CK 5.68 str. kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad įpėdinis teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), jis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.
Taigi, palikimas laikomas priimtu, jeigu paveldėtojas pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju įpėdinių M. B. ir Š. B. teises įgyvendino jų įstatyminė atstovė A. B., kuri kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą pagal apyrašą. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad M. B. ir Š. B. įgijo nuosavybės teises į paveldėtą turtą ir būdami paveldėto turto savininkais įgijo teisę savo nuožiūra, bei nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudotis ir disponuoti paveldėtu turtu (LR CK 4.37 str. 1 d.). Pagal LR CK 5.68 str. kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju turtas paveldėtas pagal įstatymą, todėl paveldėtas turtas tapo įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė. Teisė disponuoti turtu reiškia ir teisę nuosavybės teise turimą turtą, laikantis įstatymų, įvairiais būdais perleisti kitiems asmenims. Pagal LR CK 4.79 str. bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąją nuosavybe esančią parduodamą dalį tą kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Dalies, esančios bendrąją nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį (kai parduodamas nekilnojamas daiktas), tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.
Taigi, LR CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiai įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis.
Nagrinėjamu atveju M. B. ir Š. B. įstatyminė atstovė A. B., parduodama paveldėto turto dalį nepasiūlius tomis pačiomis sąlygomis pirkti šio turto dalies bendraturčiams – A. B., netinkamai įgyvendino paveldėtojų M. B. ir Š. B. pareigas. O parduodama ½ dalį vaikų paveldėto turto ne bendraturtei, o atsakovams R. K. ir R. K. -apsunkino ateityje A. B., valdyti, naudotis ir disponuoti paveldėtu turtu.
LR CK 4.79 str. 3 d. nustatyta, jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad pagal LR CK 4.79 str. 3 d. perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį. Kadangi įpėdinių įstatyminė atstovė A. B. nepranešė A. B. per notarą apie ketinimą parduoti įpėdinių dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl ieškovė įgijo teisę LR CK 4.79 str. 3 d. pagrindu reikalauti perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens (šiuo atveju atsakovų R. K. ir R. K.), kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos LR CK 1.80 str. 2 - 4 d., 4.96 str. nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės.
Taigi, atsižvelgiant į LR CK 5.50 str. 2 d., 4.37 str. 1 d., 5.68 str., 4.79 str. nuostatas, ir bylos faktines aplinkybes kolegija konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas pripažinti paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu yra perteklinis, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškinį nagrinėjo šiuo pagrindu. Taip pat nepagrįstai neįvertino pradinio ieškinio reikalavimų, nes ieškovė patikslinus ieškinį neatsisakė pradinio ieškinio reikalavimų, todėl teismas turėjo pradinį ir patikslintą ieškinį šiuo atveju vertinti kaip vieningą procesinį dokumentą. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ieškovės teisių perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas pagal 2008-11-10 atsakovų sudarytą paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, nevertino ieškinio dalyko. Teismas nustatęs, kad ginčo sutarties dalis naikintina kitu pagrindu, turėjo panaikinti sutartį ar jos dalį ex officio.
Kadangi paveldėjimo teisių 2008-11-10 pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant bendraturtės, t.y., ieškovės A. B. teisę pirkti parduodamo paveldėto turto dalį pirmenybės teise ta kaina, kuria jos parduodamos, ir tomis pačiomis sąlygomis (LR CK 4.79 str. 1 d.), kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas ginti ieškovės teises, perkeliant jai pirkėjų teises ir pareigas pagal paveldėjimo teisių 2008-11-10 pirkimo - pardavimo sutartį (LR CK 4.79 str. 3 d.), ir įpareigoti ieškovę A. B. atsakovams R. K. ir R. K. po 30 000 Lt, t.y., lygiomis dalimis sumokėti tokią ginčo turto kainą, kokia nurodyta šioje sutartyje, t.y., viso 60 000 Lt.
Vadovaujantis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas negrąžina bylos pirmos instancijos teismui, jog į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu būtų įtrauktas notaras E. A., patvirtinęs 2008-11-10 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, nes šiuo priimtu sprendimu realiai pirkimo – pardavimo sutartis yra tik keičiama, t.y., keičiamas tik pirkėjas, o visos kitos sąlygos - turtas, jo dalys, ir kaina išlieka.
Perkėlus ieškovei pirkėjų teises ir pareigas pagal paveldėjimo teisių 2008-11-10 pirkimo - pardavimo sutartį, pripažintinas negaliojančiu Ignalinos rajono 1 - ojo notaro biuro notarės L. A. 2008-11-28 išduotas paveldėjimo tesės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. 4187), pagal kurį atsakovė R. K. (a.k. duomenys neskelbtini) paveldėjo B. B., (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ½ dalį turto.
Pripažinus negaliojančiu Ignalinos rajono 1 - ojo notaro biuro notarės L. A. 2008-11-28 išduotą paveldėjimo tesės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 4187), taip pat naikintina nekilnojamojo turto – ½ dalies žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teisinė registracija atsakovų R. K. ir R. K. vardu.
Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir priėmus byloje naują sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (LR CPK 93 str., 98 str.).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad A. B. pirmos instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 800 Lt žyminis mokestis ir 5 000 Lt atstovavimo išlaidos, bei 1 800 Lt žyminis mokestis ir 1 400 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, viso 10 000 Lt. Taigi iš atsakovų ieškovei priteistina po 2 500 Lt. Patenkinus ieškovų ieškinį, atsakovams neatlyginamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 80 Lt, priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y., iš kiekvieno 20 Lt.
Ieškovė taip pat prašė grąžinti permokėto žyminio mokesčio dalį. Nagrinėjamu atveju pareikšti - 1 turtinis (priteisti iš ieškovės atsakovams 60 000 Lt) ir 2 neturtiniai reikalavimai (pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį ir perkelti ieškovei pirkėjos teises). Panaikinti turto teisinę registraciją atsakovų vardu yra išvestinis, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Vadovaujantis LR CPK 80 str., turtinis reikalavimas apmokestinamas 1 800 Lt (60 000 Lt x 3 proc. viso 1 800 Lt) žyminiu mokesčiu tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme, ir 2 neturtiniai reikalavimai – 254,60 Lt žyminiu mokesčiu pirmos instancijos teisme, ir 264,20 Lt žyminiu mokesčiu apeliacinės instancijos teisme (ieškinys pareikštas 2009-01-30; iki 2009-01-31 galiojo 27,3 proc., kainų indeksas (100 Lt + 27,3 proc. viso 127,30 Lt x 2 neturtiniai reikalavimai viso 254,60 Lt ), o 2009-06-11 paduodant apeliacinį skundą, iki 2009-07-31 galiojo 32,1 proc. vartotojų kainų indeksas (100 Lt + 32,1 proc. viso 132,10 Lt x 2 neturtiniai reikalavimai viso 264,20 Lt). Ieškovė tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjusi tik po 1800 Lt žyminio mokesčio, todėl nepagrįstai prašo grąžinti permokėtą dalį žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas, nesumokėta valstybei žyminio mokesčio dalis – 254,60 Lt pirmos instancijos teisme ir 264,20 Lt apeliacinės instancijos teisme, viso 518,80 Lt, priteistina iš atsakovų, t.y., iš kiekvieno po 129,70 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Perkelti ieškovei A. B. (a.k. duomenys neskelbtini) pirkėjos R. K. (a.k. duomenys neskelbtini) teises ir pareigas pagal Vilniaus miesto 34 – ojo notaro biuro notaro E. A. patvirtintą 2008 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2721), ir nustatyti, kad M. B. (a.k. duomenys neskelbtini) ir Š. B. (a.k. duomenys neskelbtini) atstovaujami įstatyminės atstovės A. B. (a.k. duomenys neskelbtini) pardavė, o ieškovė A. B. (a.k. duomenys neskelbtini) pirko paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises likusias po B. B. (a.k. duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, už 60 000 Lt.
Priteisti iš ieškovės A. B. atsakovams R. K. (a.k. duomenys neskelbtini) ir R. K. (a.k. duomenys neskelbtini) po 30 000 Lt.
Pripažinti negaliojančiu Ignalinos rajono 1 - ojo notaro biuro notarės L. A. 2008 m. lapkričio 28 d. išduotą paveldėjimo tesės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 4187), pagal kurį atsakovė R. K. (a.k. duomenys neskelbtini) paveldėjo B. B., (a.k. duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ½ dalį turto.
Panaikinti nekilnojamojo turto – ½ dalies žemės sklypų (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją atsakovų R. K. ir R. K. vardu.
Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi, kurios pagrindu padarytas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo žemės sklypams, priklausantiems A. B., a.k. duomenys neskelbtini R. K., a.k. duomenys neskelbtini R. K., a.k. duomenys neskelbtini, esantiems (duomenys neskelbtini), (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini).
Sprendimo nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.
Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovei A. B. 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, ir valstybei 129,70 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt pašto išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovei A. B. 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, ir valstybei 129,70 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt pašto išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš atsakovės M. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. B., ieškovei A. B. 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, ir valstybei 129,70 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt pašto išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš atsakovo Š. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. B., ieškovei A. B. 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, ir valstybei 129,70 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt pašto išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.