Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-233-278/2007

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2007 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui Pasvalio rajono II-notarų biuro notarei Ilmai Budrytei dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. kovo 27 d. nutartimi teisėja nurodė, jog ieškovė nurodytu terminu esminių trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Teismas nurodė, kad formuluodama ieškinio faktinį pagrindą, ieškovė neįvardijo konkretaus reikalavimo, o nurodydama ieškinio dalyką, nenurodė konkretaus ieškinio faktinio pagrindo ir nepateikė išdėstytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti prielaidas apie tinkamo ieškinio dalyko egzistavimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir ieškinio dalyką – suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Vienok, įstatymas, įpareigodamas ieškovą nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą, neįpareigoja ieškovo ieškininiame pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nes teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas ieškinyje teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Tuo atveju kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą.

Iš byloje esančio ieškinio matyti, jog pirminiu ieškiniu J. A., prašydama panaikinti dovanojimo sutartį ir nurodydama teisinį ieškinio pagrindą, teismui nenurodė faktinio ieškinio pagrindo, neaiškiai suformulavo savo reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Patikslintu ieškinio pareiškimu J. A. prašo teismą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir pripažinti 2005 01 10 sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia bei nurodė teisinius ieškinio pagrindus – CK 1.81, 1.86, 1.127, 6.470, 6.472 str. (b. l. 8–10). Šiame ieškinyje ieškovė nurodė faktines aplinkybes (pasikeitusį atsakovės elgesį jos atžvilgiu – atsisakymą ja rūpintis ir prižiūrėti, atsisakymą rūpintis namais ir sodyba, draudimu naudotis dalimi pastatų ir kt.), kurioms esant, prašo sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip neatitinkantį geros moralės. Kolegija daro išvadą, kad iš patikslinto ieškinio turinio visiškai aiškus yra tiek ieškovės reikalavimas atsakovei, tiek ir faktinis ieškinio pagrindas, t. y. ieškovė nurodė pakankamai informacijos tam, kad būtų galima apibrėžti būsimo teisminio nagrinėjimo dalyką. Ta aplinkybė, jog ieškinyje J. A. nurodo keletą teisės normų, nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė nenurodė konkretaus faktinio ieškinio pagrindo, nes teismas pats turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą.

Šalies, pateikiančios ieškinį, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes, yra užfiksuota CPK 135 str. 1 d. 3 p. Šios normos bei CPK 226 straipsnio taikymas yra išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 12 30 nutarime Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“. Pagal senato suformuluotas nuostatas, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus, o jeigu pateikti įrodymų negali, privalo tai nurodyti ieškinyje ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti. Patikslintame ieškinyje J. A. nurodė, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes ji įrodinės dokumentais ir liudytojų pagalba bei prašė teismo išreikalauti iš notaro dokumentus, kurie patvirtintų žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties sudarymą. Tokiu būdu ieškovė nurodė įrodymus, kuriais vadovaujantis ji įrodinės savo ieškinio pagrindą. Esant aukščiau paminėtiems motyvams, kolegija daro išvadą, kad ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs teismas, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės J. A. ieškininį pareiškimą, nes patikslintu ieškiniu ieškovė suformulavo aiškų reikalavimą atsakovei, nurodė faktinį ieškinio pagrindą ir įrodymus, kuriais ji įrodinės ieškinio aplinkybes.

Dėl paminėto, nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu teisėjų kolegija,

Nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2007 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.