Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (mokytis), tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų J. R. ir R. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios J. R. naudai priteista 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Iš M. S. nukentėjusiosios J. R. naudai priteista 1075 Eur (vienas tūkstantis septyniasdešimt penki eurai) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Pėdnyčios prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą išieškojimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 22 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) daugiabučių kieme, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas nepraleido kito eismo dalyvio – pro automobilio galinę dalį ėjusios pėsčiosios E. S., ją partrenkė ir paglemžė po automobilio platforma, padarydamas sunkius daugybinius sužalojimus, dėl kurių E. S. 2021 m. balandžio 25 d. mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų stacionare.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo M. S. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas nesutinka tik su jam paskirtos bausmės individualizavimu, prašo ją sušvelninti, taip pat prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienų metų terminui, vis dėlto, įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir dydį, taip pat šią bausmę padedančią įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonę, jų suderinamumą tarpusavyje, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, sukėlusį itin sunkias pasekmes – asmens žūtį. Šią nusikalstamą veiką jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). M. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas (apylinkės teismas klaidingai nurodo BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kas laikytina rašymo apsirikimu)), sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. S. yra neteistas (teistumas išnykęs), tačiau turi galiojančią administracinę nuobaudą, nedirba, įvykio metu buvo blaivus, nukentėjusiųjų atsiprašė. Šių duomenų visuma pirmosios instancijos teismui leido paskirti apeliantui mažesnę bausmę nei sankcijos vidurkis, t. y. trejus metus laisvės atėmimo (BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato kaltininkui išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų). Be to, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, M. S. atžvilgiu buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti galutinės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pagrindo nėra.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad realaus laisvės atėmimo nuteistajam atlikti pataisos įstaigoje nereikės, jei jis tinkamai vykdys teismo paskirtus įpareigojimus, kadangi bausmės vykdymas jam atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (mokytis), tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyti įpareigojimai nėra itin griežti, jie suderinti tarpusavyje ir pagrįsti, todėl paliekami galioti. M. S. paskirtoji bausmė yra teisinga, kadangi ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu kaltininko asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių visumos nenustatyta.

9. Vertinant apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, pažymėtina, kad šios poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėtos normos paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai taikoma nuteistajam, kuris sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau gali būti taikoma ir kaltininkui, kuris eismo įvykio metu buvo blaivus ar neturi galiojančių administracinių nuobaudų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-139/2016).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, išties yra pakankamai pavojinga. Nuteistasis, vairuodamas automobilį atbulomis, nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, jog tai daryti saugu, dėl ko žuvo žmogus. Šis įvykis betarpiškai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Todėl šiuo atveju siekis laikinai apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei pataisyti apeliantą nusveria jo galimus nepatogumus ateityje. Savaime suprantama, kad padarius nusikaltimą tam tikri kaltininkui gresiantys nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, dar nereiškia, jog jos paskyrimas yra neteisėtas ir prieštarauja teisingumo principui. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantui šiuo atveju visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką.

11. Šiame kontekste teisėjų kolegija įvertina ir nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad M. S., išgirdęs riksmą ir pastebėjęs po vairuoto autobusiuko platforma gulinčią moterį, ištraukė šią iš po mašinos ratų, tačiau užuot nedelsdamas kvietęs greitąją medicinos pagalbą, negalinčią atsistoti ir paeiti moterį įsisodino į transporto priemonę ir parvežė į šios namus. Nunešė į butą ir paguldė ant lovos, tačiau greitosios medicinos pagalbos vis dar nekvietė. Palikęs ant stalo 70 Eur už sulūžusius akinius, išėjo į lauką patraukti (perstatyti) netvarkingai paliktos transporto priemonės, tik tuomet paskambino Bendruoju pagalbos numeriu, tačiau medikus jau buvo iškvietę žuvusiosios artimieji, kuriems ši, dar būdama sąmoninga, sugebėjo prisiskambinti. Sugrįžęs iki buto, M. S. sutiko moterį ir vyrą, kurie, kaip paaiškėjo, yra žuvusiosios dukra ir vyras. Jis prisipažino, kad partrenkė jų šeimos narį, paaiškino, kaip viskas nutiko.

12. Nuteistasis, teisiamojo posėdžio metu paklaustas, kodėl įvykio vietoje nekvietė greitosios medicinos pagalbos, nurodė, jog buvo šoko būsenos, nežinojo kaip elgtis tokioje situacijoje, nukentėjusi moteris prašė parvežti ją į namus pas sutuoktinį, jis taip ir padarė. Teisėjų kolegija sutinka, kad neatsargiai sukėlus eismo įvykį, kurio metu yra sužalojamas asmuo, kaltininkas gali patirti stiprų sukrėtimą, šoką, pulti į paniką, vis dėlto, tai neatleidžia jo nuo pareigos suteikti nukentėjusiam asmeniui pirmąją pagalbą. Šiuo atveju M. S. aiškiai matė, jog E. S. yra stipriai sužalota, ji negalėjo atsistoti, buvo kruvina, taigi, moters be medikų nebuvo galima judinti. Tuo tarpu nuteistasis įsisodino ją į mašiną ir nuvežė ne į artimiausią ligoninę, bet į pastarosios namus. Pažymėtina, jog šoko būsenos apeliantas galėjo būti vos išvydęs partrenktą moterį, tačiau tolesni visiškai neracionalūs ir neadekvatūs jo veiksmai negali būti pateisinami vien patirtu išgąsčiu.

13. Jau minėta, kad M. S. žuvusiosios bute, ant stalo, paliko 70 Eur už sugadintus akinius, vadinasi, jam užteko laiko įvertinti, kiek maždaug galėtų kainuoti sulūžę akinių rėmeliai, kas rodo, jog mąstė jis racionaliai, todėl turėjo suvokti būtinybę kviesti pagalbą. Nuteistasis labiau rūpinosi transporto priemonės netvarkingu pastatymu, nei partrenktos moters sveikata, t. y. jis, paguldęs E. S. į lovą, šalia jos padėjo jos pačios turėtą mobilųjį telefoną ir išskubėjo į kiemą patraukti mašinos. Jam beišeinant sugrįžo žuvusiosios vyras, kuriam nuteistasis teištarė, jog tuoj grįš ir nedelsdamas pasišalino. E. S. sutuoktinis R. S., nesuprasdamas, kas vyksta, išėjo paskui apeliantą, kuris sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Buto durys užsitrenkė, todėl E. S., sukaupus paskutines jėgas, teko skambinti dukrai J. R., kad ši atvežtų raktus. Būtent J. R. iškvietė medikus ir policijos pareigūnus.

14. Aptartas M. S. elgesys rodo, kad jis, nors ir nepaliko E. S. likimo valiai, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas, jo neapgalvoti bei chaotiški veiksmai po eismo įvykio neleido žuvusiajai nedelsiant suteikti reikiamą medicininę pagalbą, kas neabejotinai turėjo įtakos jos mirčiai.

15. Nuteistojo teigimu, jis nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tačiau, įvertinus Administracinių nusižengimų registro duomenis (1 t., b. l. 52–56), drausmingu bei pavyzdingu vairuotoju jo pripažinti taip pat negalima. Jis ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą neprisisegus saugos diržo, taip pat yra sukėlęs eismo įvykį, neturėdamas teisės vairuoti (tuo metu dar nebuvo jos įgijęs), dėl ko buvo apgadinta kita transporto priemonė.

16. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė darbo sutartį (2 t., b. l. 46–47), kurios pagrindu jis nuo 2022 m. balandžio 14 d. dirba vairuotojo pareigose MB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau spręsti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas sukels nepagrįstai didelius nepatogumus – nėra pagrindo, kadangi nuteistasis, jau žinodamas apie priimtą teismo nuosprendį ir jam pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę, pats pasirinko darbą, susijusį su vairavimu, nors puikiai suprato, kad šios teisės jis gali netekti.

17. Aptartos aplinkybės rodo, kad tiek bausmė, tiek baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam M. S. yra individualizuotos tinkamai, Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.