Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-283-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
1S-283-1020/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
D. L.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-283-1020/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2019 m. birželio 19 d. nutarimas taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. 2017 m. rugpjūčio 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi D. L. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 24 d. D. L. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2018 m. kovo 25 d. Neatliktos bausmės dalis svarstymo dėl galimo lygtinio paleidimo dieną, t. y. 2019 m. birželio 13 d. – 5 mėnesiai ir 11 dienų.

2. Komisija nutarė taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi šio nutarimo nepatvirtino. Teismas pabrėžė, jog nepaisant to, kad įžvelgiama nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme, vis dar negalima konstatuoti, jog būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nutartyje pabrėžiami ne tik pastarojo asmens teistumai praeityje, tačiau ir tai, kad jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė. Be to, net ir atlikdamas bausmę, nuteistasis pažeidė rėžimo reikalavimus – trumpalaikės išvykos namo metu vartojo alkoholinius gėrimus. Anot teismo, tai rodo, kad nuteistasis savo elgesio nesugeba visiškai kontroliuoti net ir atlikdamas bausmę, todėl kyla abejonių dėl jo galimybių laikytis įstatymų būnant laisvėje. Nors dėl minėto įvykio paskirta nuobauda buvo panaikinta už nepriekaištingą nuteistojo elgesį, nuteistojo elgesio pokyčiai šiuo metu dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai ir nuoseklūs bei rodantys jo pasirengimą integruotis į visuomenę. Nutartyje pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis dar gali žymiai sumažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikos balą – po paskutinio vertinimo jie nepakito.

3. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nuteistasis apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis vykdė komisijos ir teismo rekomendacijas – dirbo, lankėsi pas psichologę ir taip stiprino savo motyvaciją ateityje nenusikalsti, todėl komisijos ir teismo teiginiai apie tai, kad jis stokoja kylančių problemų atpažinimo įgūdžių yra klaidingi. Teismas itin akcentuoja jo ankstesnius teistumus ir drausminę nuobaudą atliekant bausmę, tačiau neatsižvelgia į tai, kad minėta nuobauda buvo panaikinta už vėlesnį jo nepriekaištingą elgesį. 1 metų senumo drausminės nuobaudos padarinius jis jau patyrė ir į tai neturėtų būti atsižvelgiama. Liko neįvertinta ir tai, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, kur galės apsigyventi išėjęs į laisvę; jog jis iš dalies dengia įsiskolinimus bei palaiko ryšį su artimaisiais. Anot nuteistojo, tai, kad teismas nesutinka jo paleisti lygtinai, argumentuodamas jo ankstesniais teistumais, skirta drausmine nuobauda – yra tik pakartotinis šių aplinkybių vertinimas ir tai laikytina draudimo bausti du kartus už tą patį pažeidimu. Nuteistojo teigimu, jis savo elgesiu ir požiūriu įrodė, kad gali gyventi laisvėje, o taip pat yra pilnai įvykdęs lygtinio paleidimo sąlygas, todėl visa tai sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jis veiks išimtinai teisėtu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

5. Nors aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo išvada, kad galima įžvelgti tam tikrus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad D. L. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama. Pažymėtina, jog paskutinio nuteistojo vertinimo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 64 balais, iš kurių nemažą dalį – 19, pakartotinio D. L. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudarė dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Šiuo aspektu būtina pabrėžti ir tai, kad pirmojo pristatymo svarstyti dėl jo lygtinio paleidimo –2018 m. gegužės 10 d., t. y. daugiau nei prieš metus – metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika siekė 68 balus, iš kurių 23 buvo dinaminio pobūdžio (asmens b. l. 39-42). Taigi, akivaizdu, kad daugiau nei per vienerius metus D. L. tik itin nežymiai sumažino minėtą riziką ir tai kelia abejonių dėl jo galimybių būti paleistam į laisvę bent jau šiuo metu.

6. Atitinkamai tokią išvadą patvirtina ir šio asmens elgesys bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, jog komisija dar 2018 m. gegužės 14 d. nutarime, kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą D. L., kaip vieną iš rekomendacijų dėl pastarojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, teikė siūlymą pastarajam lankyti anoniminių alkoholikų grupę (asmens b. l. 34). Nors byloje yra duomenų apie tai, kad nuteistasis kelis kartus ten apsilankė, tačiau iki kito svarstymo dėl jo galimo lygtinio paleidimo, išleistas išvykai namo jis buvo rastas neblaivus, už ką jam paskirta drausminė nuobauda. Taigi, net ir turėdamas aiškias rekomendacijas kaip elgtis siekiant lygtinio paleidimo, D. L. ne tik jų nesilaikė, tačiau ir sulaužė pataisos įstaigos jam suteiktą pasitikėjimą leidžiant išvykti. Be to, valstybės institucijų jam suteiktą pasitikėjimą D. L. sulaužo ne pirmąkart. Kaip jau minėta, nuosprendžiu pagal kurį šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę – šios bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, be kita ko paskiriant įpareigojimą nevartoti psichoaktyvių medžiagų. Visgi tik pradėjus vykdyti bausmę, D. L. padarė net 2 administracinius nusižengimus, susijusius ir su alkoholio vartojimu, už ką Utenos rajono apylinkės teismas pastarajam 2016 m. sausio 14 d. nutartimi, nors ir turėdamas objektyvų pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą, jam paskyrė papildomą įpareigojimą – neišeiti iš namų atitinkamu metu, tikėdamas, jog bausmės tikslai šio asmens atžvilgiu gali būti pasiekti ir be laisvės atėmimo bausmės (asmens b. l. 29). Nepaisant to, pasitikėjimas nuteistuoju ir po šios nutarties priėmimo buvo ne kartą sulaužytas – D. L. ne kartą nerastas nustatytu laiku namuose, ne kartą namuose rastas ir neblaivus, taip pat jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto neblaiviam – todėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės (asmens b. l. 30). Visos šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, rodo, kad dažnu atveju D. L. nesugebėdavo laikytis jam paskirtų įpareigojimų ir juos pažeidė. Atitinkamai faktas, jog tik išleistas trumpalaikei išvykai namo nuteistasis vėl buvo rastas neblaivus, rodo, kad iki tol jam taikyta laisvės atėmimo bausmė nepasiekė savo tikslų.

7. Dėl visa to, kas minėta siekdamas lygtinio paleidimo D. L. turi neabejotinai parodyti, jog geba aiškiai suvokti savo netinkamo elgesio priežastis bei turimus neigiamu įpročius – alkoholio vartojimą, ir imtis veiksmų, kad jos būtų eliminuotos. Dabartinė jo pažanga, nors ir vertintina teigiamai, yra pakankamai nežymi, o įvertinus tai, kad šis asmuo jau ne kartą sulaužė tiek teismo, tiek pataisos įstaigos pasitikėjimą, apygardos teismo vertinimu, jam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai, kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Jokie kiti nuteistojo skundo argumentai – dėl neva nepagrįstai pabrėžiamų ankstesnių teistumų ir baustumų, apie galimai jau įgyvendintą bausmės paskirtį ir pan. – nekeičia anksčiau minėtos teismo išvados – D. L. savo elgesiu bausmės atlikimo metu dar nėra įrodęs, kad toks pasitikėjimas jo atžvilgiu gali būti išreikštas.

8. Turint omenyje visa tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimas atsisakant tvirtinti sprendimą D. L. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, nes toks sprendimas prieštarautų BK 41 straipsnio nuostatoms ir formuotų įspūdį, jog asmuo gali piktnaudžiauti jam reiškiamu pasitikėjimu, laužyti jam skiriamus įpareigojimus ir nepaisant to, nededant rimtų pastangų, toliau tikėtis jo teisinės padėties švelninimo.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ernestas Rimšelis