Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2603-506/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-08
Bylos Nr.
1-2603-506/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66896-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Kaltinamasis
E. B., A. M.
Advokatai
Tomas Markuckas
Bylos Nr. 1-2603-506/2017
Proceso Nr. 1-01-1-66896-2015-6
Procesinė kategorija: 1.2.26.2.; 2.3.6.4.(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Anastasijai Česonienei, Gražinai Osinskajai ir Olgai Saveljevai, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, advokatams Tomui Markuckui ir Justinui Samuoliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " prekių priėmėju, neteistas,

ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, atlieka praktiką Vokietijoje (iš žodžių), neteistas,

kaltinami nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. ir A. M. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravę nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2015-12-05 apie 05.00 val. prie baro „Jackie Bar“, esančio Vilniaus g. 31, Vilniuje, nesant situacijai adekvačios priežasties, E. B. kumščiu smogė D. L. į veidą, po ko, kartu su A. M. nusivijo sprukusį D. L. iki Labdarių gatvės 8-ojo namo, kur kitų į konflikto vietą subėgusių žmonių akivaizdoje abu kumščiais smūgiavo šiam į veidą. D. L. nuo E. B. smūgio pargriuvus ant žemės, šis nukentėjusįjį dar spardė. Iš viso kaltinamijei sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris-keturis smūgius. Į įvykio vietą atbėgusiam D. L. pažįstamam S. G. bandant šį apginti, A. M. kumščiu du kartus smogė S. G. į dešinę ausį.

Dėl E. B. ir A. M. įžūlių – viešoje vietoje nepagarbą aplinkiniams pademonstruotų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. D. L. dėl abiejų kaltinamųjų smurtinių veiksmų, o S. G. dėl kaltinamojo A. M. smurtinių veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kas D. L. pasireiškė kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, o S. G. poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelyje.

Apklaustas kaltinamuoju E. B. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (I t., b.l. 164-165). Jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-12-05 po kalėdinio darbo vakarėlio tęsė pramogas mieste, t.y. su pažįstamais užsieniečiais Krisčiu ir jo drauge lankėsi kazino, iš jo išėjęs atsitiktinai sutiko pažįstamą A. M., visi nutarė kartu dar važiuoti į centrą ir sėdo į taksi. Taksi automobiliui sustojus Vilniaus gatvėje pamatė į jų pusę rėkavusius, besikeikusius ir vos ne lipti iš taksi reikalavusius nukentėjusiuosius. Išlipęs iš taksi jis nuėjo paklausti kodėl nukentėjusieji tokie pikti. Tuomet D. L. čiupo jam už striukės ir išplėšė visas sagas, po ko pradėjo bėgti. Norėdamas paklausti kas čia įvyko jis nusivijo D. L. pakeliui šaukdamas, kad kas nors jį sustabdytų. D. L. užsuko už Labdarių gatvės kampo ir jį ten sustabdė kažkoks atsitiktinis iš baro išėjęs vaikinas. Jis (E. B.) pribėgęs paklausė D. L., dėl ko jis taip padarė, nes norėjo žalos atlyginimo už sugadintą striukę, tačiau neblaivus D. L. negalėjo nieko atsakyti. Tuomet subėgo daugiau žmonių - viso gal 6-7 žmonės, - jie pradėjo rėkauti, stumdytis. Jis nenorėjo veltis į konfliktą, todėl draugų užsieniečių paragintas su jais tuo pačiu taksi automobiliu išvažiavo namo. Jokių fizinio smurto veiksmų prieš nukentėjusiuosius jis neatliko ir nematė, kad tai darytų kas nors kitas. Tą vakarą jis buvo blaivus, į policiją dėl suplėšytos striukės nesikreipė, nes tai ne tokia didelė problema, kurią reikėjo spręsti su policija.

Apklaustas kaltinamuoju teisme A. M. iš dalies pakeitė parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Jis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015-12-05 po kalėdinio darbo vakarėlio tęsė pramogas „Sky“ bare. Iš jo išėjęs sutiko E. B. – šis buvo su draugų užsieniečių pora, - pasigavo taksi ir visi nuvažiavo į Vilniaus gatvę. Taksi sustojus Islandijos gatvėje, pro atidarytą priekinį langą išgirdo keiksmus į jų pusę. Tuomet iš taksi išlipo E. B. ir įvyko kažkoks konfliktas. E. B. pradėjo bėgti paskui D. L., nes šis jam suplėšė striukę. Jis (A. M.) pradėjo bėgti iš paskos. Pakeliui prisijungė dar vienas žmogus. Kai atbėgo į Labdarių gatvę, visi ten jau stovėjo. Matė D. L. – jis nebuvo kruvinas ar kitaip sužalotas. Taip pat ten buvo dar keli nukentėjusiųjų draugai. E. B. jau nebuvo. Tuomet jam iš nugaros už peties griebė S. G., todėl sukdamasis jis netyčia - impulsyviai sudavė šiam smūgį kažkur į veidą. Po to jį sulaikė pro šalį važiavę policijos pareigūnai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai D. L. jau nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu, kitaip nei teisme, A. M. parodė, kad matė, kaip išlipęs iš taksi automobilio E. B. susistumdė su kažkokiu vaikinu, po to pradėjo bėgti paskui vaikinus, su kuriais kilo konfliktas, o atbėgęs į Labdarių gatvę pamatė E. B. besistumdantį su trimis nepažįstamais vaikinais.

Nukentėjusysis D. L. teismui paaiškino, kad 2015-12-05 naktį su S. G. buvo Disco311 klube, po to, ieškodamas taksi, ėjo Vilniaus gatve link Gedimino prospekto. Abu buvo išgėrę, bet jautėsi gerai. Priėjęs prie privažiavusio taksi automobilio jame pamatė negeranoriškai nusiteikusius kaltinamuosius, išlipę jie rėkdami pradėjo prie jo artintis ir klausinėti ką jis (D. L.) ten pasakė, nors jiems konkrečiai jis nieko nebuvo pasakęs ir apskritai jų prieš tai nematė. Galbūt eidamas link taksi jis ir nusikeikė, nes vienas po kito važiavo užimti taksi automobiliai (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs parodė, kad tuo metu nusikeikė). Tai buvo tik emocija. Priėjęs arba A. M., arba užsienietis, - čiupo jam už atlapų, tuomet E. B. smūgiavo į veidą. Jis pradėjo bėgti link Labdarių gatvės, kur jį pasivijo abu kaltinamieji ir abu kumščiais smūgiavo jam į veidą. Nuo E. B. smūgio jis nukrito ant žemės, po to buvo spardomas. Smūgių skaičiaus konkretizuoti negali – jų buvo ne mažiau 3-4, buvo užsidengęs veidą, jautė, kad kaltinamieji buvo šalia, tačiau negali konkretizuoti keli žmonės smurtavo jam gulint. Jam buvo sužalota nosis, lupos, visa galva buvo sumušta. Tuomet priėjo pašalinis žmogus, atitraukė juo jo kaltinamuosius ir nuvedė į klubą apsitvarkyti, po ko jis išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. G. tuo metu buvo su kita grupe žmonių, paskutinį kartą jį matė dar prie taksi automobilio. Iš ryto nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, po to į Žalgirio kliniką, ten nustatė stiprų lupos sumušimą. Vėliau lankėsi pas šeimos gydytoją dėl prasidėjusio nuolatinio kraujavimo iš nosies. Iki tol nebuvo tokių problemų.

Nukentėjusysis S. G. paaiškino, kad dabar jau yra praėję beveik du metai po įvykio, todėl aplinkybes geriau prisiminė, kuomet buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Jis teismui paaiškino, kad prieš įvykį su draugais – iš viso buvo apie 8 žmonių kompanija, - buvo Disco311 klube, Islandijos gatvėje, po to ketino eiti linksmintis kitur. Jis buvo išgėręs, bet ne tiek girtas, kad negalėtų adekvačiai vertinti situacijos. Gatvėje jų kompanija pasiskirstė į kelias grupeles – jis ėjo priekyje, o D. L. atsiliko labiau. Išgirdo riksmus ir pamatė, kad yra rėkaujama ant D. L.. Paklausus kas vyksta, priėjęs E. B. pradėjo rėkauti ir ant jo, tačiau netrukus nurimo. Po to, jis pamatė kaip iš automobilio išlipo kompanija, D. L. pradėjo bėgti, užbėgo už kampo, jį vijosi kaltinamieji ir jų kompanija. Atbėgęs iš paskos pamatė D. L. jau gulintį su kruvina nosimi. Kas ir kokius smurtinius veiksmus padarė D. L. jis nematė. Pagrindinis veikėjas buvo E. B.. Jis (S. G.) priėjo juos skirti ir tada A. M. trenkė jam į veidą. Kaltinamieji rėkavo, neva D. L. dar per mažai gavo. A. M. tuomet perėjo per gatvę, po to buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji inicijavo susitikimą dėl susitaikymo, tačiau atėję pasakė, kad jie (nukentėję) patys kalti, patys griuvinėjo ir panašiai. Susitaikyti nepavyko, nes kaltinamieji net neatsiprašė.

Apklausiamas kaip nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu S. G. dėl bylai reikšmingų aplinkybių parodė, jog išėjęs iš klubo gatvėje matė prie praeivių ir prie klubo apsauginių besikabinėjančių trijų jaunuolių kompaniją, kurie vėliau atsisėdo į šalia stovėjusį taksi automobilį, po ko iš jo išlipo ir trenkė praeinančiam D. L.. Šiam iškart pradėjus bėgti, vaikinai jį nusivijo iki Labdarių gatvės, o kai ten nubėgo ir jis (S. G.), pamatė jau ant žemės gulėjusį D. L. su visiškai kraujuotu veidu, taip pat matė, kad kažkuris iš minėtų trijų vaikinų spyrė į D. L.. Jam (S. G.) bandant atitraukti vaikinus nuo D. L., arčiau jo buvęs vaikinas atsisuko, surėkė, kad jis neaiškintų ką daryti ir kumščiu trenkė jam du kartus į dešinės pusės į ausį. Tuomet kiti du vaikinai vėl pradėjo rėkti ant D. L., bandė mušti, pastarasis vėl pradėjo bėgti toliau Labdarių gatve (I t., b.l. 62-64).

Liudytojas A. A. teismui paaiškino, kad su gana didele žmonių kompaniją išeidamas iš klubo (jis su merginomis ir keliais draugais ėjo paskutinis) Islandijos ir Vilniaus gatvėse už 10-15 metrų pamatė rėkaujančius žmones – buvo kažkoks žodinis konfliktas. Konflikte dalyvavo ir draugai iš jo kompanijos, tarp kurių buvo abu nukentėję ir kiti žmonės – iš viso iki 10 žmonių. Dėl ko buvo konfliktuojama jis nežino. Kažkuriuo momentu D. L. ir S. G. pradėjo bėgti, juos kiti vijosi - buvo chaosas. Jis nubėgo iš paskos ir pasivijęs pamatė jau po visko ant bordiūro sėdėjusį kruviną D. L., kraujas bėgo iš nosies. Šalia jo buvo jį saugojęs draugas L. Tai pat matė, kad S. G. buvo suduotas vienas smūgis į galvą. Šalia buvo daug žmonių.

Liudytojas P. P. teismui paaiškino, kad 2015-12-05 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame „(duomenys neskelbtini)“ bare barmenu. Priklausomai nuo žmonių kiekio baras gali dirbti iki 5 val. ryto, o paskutiniai lankytojai gali išeiti ir 6 val., nors oficialus baro darbo laikas yra iki 3 val. Šioje byloje tiriamo įvykio nepamena. Jeigu būtų rimtas įvykis, jį prisimintų ir kviestų policiją. Nepamena tokio atvejo, kad darbo pabaigoje į barą būtų atėjęs jaunuolis kruvinu veidu apsitvarkyti. Jeigu kas nors kreiptųsi pagalbos, baras suteiktų pirmąją pagalbą ir kreiptųsi į pareigūnus. Buvo 2-3 kartai, kai teko kviesti pareigūnus, kai gatvėje vyko įvykiai. Dėl konfliktų bare neteko kviesti policijos. Baras yra pirmame aukšte, o apačioje – salės, kur būna lankytojai. Bare yra du tualetai, artimiausias – nusileidus į apačią.

Liudytojas E. D. teismui paaiškino, kad pasisiūlė A. M. kartu nuvažiuoti į susitikimą su šios bylos nukentėjusiaisiais prekybos centre "Europa". Susitikimo metu pamatė, kad nukentėjusieji taip pat yra jo pažįstami. Bendravimas tarp šalių nebuvo konstruktyvus - vieni dėstė savo poziciją, kiti savo, todėl jis įsikišo į pokalbį paklausdamas nukentėjusiųjų ko jie konkrečiai nori, ar patyrė žalą, ar nori pinigų ir šie atsakė, kad patyrė moralinę žalą ir jiems reikia pinigų. Buvo kalbama apie 700 eurų. E. B. ragino viską baigti sakydamas, kad nieko rimto neįvyko. Pokalbio metu nebuvo pasakyta, kad kažkas kažką sumušė. Viena pusė turėjo pretenzijų, kad ausį ir nosį sužeidė, kita pusė - kad suplėšė striukę. Jis turi neigiamą požiūrį į nukentėjusiuosius, nes su jais praeityje – dar mokyklos laikais patyrė per daug neigiamų situacijų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu tokia pati nusikalstama veika buvo numatyta Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 Įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Pastarasis įstatymas numatė ir tokias pačias sankcijas, kokios jos yra numatytos ir šiuo metu galiojančioje Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio redakcijoje (2015-06-25 Įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), t.y. abu įstatymai numatė viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatyta esminė taisyklė, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, todėl E. B. ir A. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal veikos padarymo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 Įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Veikos kvalifikavimą pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: nusikaltimo padarymo vieta, atliktų veiksmų pobūdis, kilę padariniai.

Nusikalstamos veikos padarymo vieta – yra viešoji vieta, kuri suprantama kaip viešoji erdvė, į kurią gali laisvai patekti ir būti asmenys, ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Šioje byloje tiriamo nusikaltimo vieta neabejotinai yra viešoji vieta – tai Vilniaus miesto centras (Vilniaus ir Labdarių gatvės). Tai vieta, kurioje yra daug naktinio pasilinksminimo vietų. Incidentas įvyko kalėdinių laikotarpiu, paryčiais – apie 5 valandą ryto, kuomet iš darbą baiginėjusių naktinių klubų skirstėsi žmonės. Iš esmės visi teisiamajame posėdyje apklausti įvykio dalyviai ir liudytojai parodė, kad tuo metu gatvėje išties buvo daug žmonių tiek pavienių, tiek kompanijų.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimą apibūdinantys objektyvieji požymiai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai. Du iš jų, t.y. įžūlus elgesys ir vandališki veiksmai yra inkriminuojami kaltinamiesiems.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamieji arba kuris nors vienas iš jų atliko vandalizmo sąvokos prasmę atitinkančius veiksmus, nes vandalizmas paprastai yra suprantamas kaip betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, ar kaip kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas, naikinimas ir pan. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte išskyrus nuorodą, jog kaltinamųjų veiksmai buvo vandališki, daugiau nėra jokių šį teiginį pagrindžiančių duomenų. Vandališkų veiksmų objektyvusis požymis byloje neįrodytas, todėl kaltinamiesiems neinkriminuotinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad E. B. ir A. M. elgėsi įžūliai. Tai matoma iš nukentėjusiųjų D. L., S. G. ir liudytojo A. A. parodymų. Šių asmenų parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštaravo ir vieni kitus papildė. Visi šie asmenys vienareikšmiškai tvirtino tai, kad abu kaltinamieji, kurių šie iki to net nepažinojo, incidento metu smurtavo. Nukentėjęs D. L. parodė, kad Vilniaus gatvėje iš taksi automobilio su neaiškiomis pretenzijomis išlipęs E. B. smogė jam kumščiu į veidą, o puolus bėgti, jau Labdarių gatvėje jį pasiviję abu kaltinamieji vėl jį sumušė kumščiais. Kai nukrito ant grindinio, E. B. jį dar ir suspardė. Iš viso abu kaltinamieji jam sudavė ne mažiau kaip tris - keturis smūgius. Nukentėjęs S. G. parodė, jog Vilniaus gatvėje matė ir girdėjo su kompanija buvusio E. B. riksmus ir kažkokias pretenzijas D. L. (ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino matęs, kad iš taksi išlipęs E. B. smogė D. L. į veidą), po ko pastarajam pasileidus bėgti, abu kaltinamieji jį nusivijo, o kai pavymui į Labdarių gatvę atbėgo ir jis (S. G.), pamatė kruvinu veidu ant grindinio gulėjusį D. L., rėkaujančius kaltinamuosius, neva, D. L. dar per mažai gavo. S. G. taip pat parodė, kad bandydamas atitraukti nuo D. L. kaltinamuosius pats patyrė liepusio nesikišti kaltinamojo A. M. fizinį smurtą – pastarasis jam du kartus kumščiu smogė į veidą. Aplinkybę, kad S. G. buvo smūgiuota į veidą patvirtino teisme liudijęs iš paskos į Labdarių gatvę atbėgęs A. A.. Jis taip pat parodė, kad Labdarių gatvėje pamatė ant šaligatvio bordiūro sėdėjusį D. L. kruvinu veidu.

Aptartus parodymus patvirtina rašytiniai bylos duomenys.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. L. kategoriškai atpažino tiek E. B., tiek ir A. M. ir nurodė, kad E. B., kurį jis jau po incidento atpažino „Facebook“ profilyje, išlipęs iš taksi automobilio pirmas jam sudavė smūgį, po ko su draugais jį nusivijo ir sumušė rankomis ir kojomis, o A. M. – tai vaikinas, kuris jį mušė kartu su kitais (I t., b.l. 47-49). Nukentėjęs D. L. po įvykio tą pačią dieną kreipėsi pagalbos į RVUL, kur jam buvo įtartas (ir diagnozuotas) nosies lūžis. Būtent analogiškas sužalojimo aplinkybes, kaip ir šioje byloje, jis nurodė atvykęs į gydymo įstaigą. Specialisto išvadoje Nr. G4125/15(01) nurodyta, kad D. L. nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodyti laiku (2015-12-05) ir tai yra nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamas sužalojimas. Nosies lūžio diagnozė nepatvirtinta. (I t., b.l. 58-59)

Nukentėjęs S. G. teismo medicinos specialisto apžiūrai atvykęs 2015-12-08 nurodė, kad 2015-12-05 anksti ryte Labdarių gatvėje kilusio konflikto metu jam bandant išskirti žmones gavo du smūgiai į dešinės pusės ausį. Specialisto išvadoje Nr. G4122/15(01) nurodyta, kad S. G. padaryta poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, paveikus kietu, buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-12-05) ir tai yra nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamas sužalojimas. (I t., b.l. 71)

Kaltinamieji E. B. ir A. M., nors abu jie buvo incidento liudininkai ir dalyviai ir, nors, kaip ir nukentėjusieji, abu jie patvirtino, jog Vilniaus gatvėje tarp E. B. ir D. L. buvo pirmasis konfliktas, po ko jie abu bėgo paskui D. L. iki Labdarių gatvės, vis dėlto neigė smurtavę prieš D. L..

Kaltinamųjų parodymus toje dalyje, kurioje jie neigė, jog prieš D. L. buvo smurtaujama, teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Jie neįtikinami, nelogiški, prieštaringi, paneigti aukščiau jau aptartais nukentėjusiųjų ir liudytojo A. A. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotais duomenimis, teismo medicinos specialisto išvadomis. Iš kaltinamųjų parodymų seka, kad Labdarių gatvėje, kur jie abu atbėgo paskui D. L., juodu net nebesusitiko, nes, anot E. B., užsieniečio draugo paragintas jis jau buvo išvažiavęs tuo pačiu taksi automobiliu. Vertinant tai, kad pirminę konflikto vietą netoli baro „Jackie Bar“, esančio Vilniaus g. 31, Vilniuje ir D. L. sumušimo vietą ties Labdarių gatvės 8-uoju namu skiria vos poros šimtų metrų atstumas, kas reiškia, kad bėgant net ir nedideliu tempu toks atstumas įveikiamas daugiausiai per minutę-dvi, kaltinamojo E. B. teiginiai, jog pasivijęs D. L. jis tik paklausė pastarojo, kodėl šis išplėšė striukės sagas ir, nors negavo jokio atsakymo, apsisprendė nebekonfliktuoti ir per tą laiką spėjo dar ir išvažiuoti, yra neįtikinami. Lygiai taip pat neįtikinami yra kaltinamojo A. M. parodymai. Jis parodė, kad į Labdarių gatvę bėgo paskui E. B., tačiau, kai atbėgo E. B. jau nebuvo, konfliktas jau buvo pasibaigęs ir matė, kad nukentėjęs D. L. nebuvo nei kruvinas, nei sužalotas. Kaltinamųjų nurodytos įvykio aplinkybės viena kitai prieštarauja – tokios jos tiesiog nebuvo įmanomos.

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai yra realus viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šioje vietoje pažymėtina, kad vienas iš esminių požymių, pagal kurį būtent ir yra atribojamas nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, kaip administracinis nusižengimas, nuo nusikalstamo viešosios tvarkos pažeidimo, yra smurto panaudojimas ir to padarinys, t.y. kitų žmonių sveikatos sutrikdymas. Gausi ilgametė teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli ir vienareikšmė Laikoma, kad smurtaujant viešoje vietoje yra demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, Nr.2K-447/2010, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015). Tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti vien tik smurtavimo viešoje vietoje faktą. Viešosios tvarkos pažeidimo metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojamas. Tokia veika apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį. Taigi tokie aspektai, kaip, antai, kiek smūgių ir į kokias kūno vietas buvo suduota nukentėjusiesiems, kuris iš kaltininkų kuriam iš nukentėjusiųjų sudavė smūgius - yra svarbūs kaip objektyvios įvykio aplinkybės, bet tai neįtakoja ir, juolab, nenulemia nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Šioje byloje fizinio smurtavimo prieš nukentėjusiuosius aplinkybė bei aplinkybė, kad smurtavo abu kaltinamieji, yra neabejotinai nustatyti ir to pakanka objektyvaus įžūlių veiksmų požymio konstatavimui. Nukentėjusiesiems suduotų smūgių skaičius ir lokalizacija nuosprendyje nurodoma remiantis pastarųjų parodymais, nes nėra juos paneigiančių duomenų.

Dėl kaltinamųjų E. B. ir A. M. įžūlių veiksmų viešoje vietoje buvo nežymiai sutrikdyta dviejų asmenų sveikata ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja būtinieji objektyvieji Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes incidento metu aplinkui buvo žmonių, jie atkreipė dėmesį į triukšmą, buvo priversti įsitraukti į įvykį, kilo sumaištis. Liudytojas A. A. stebėtą situaciją įvertino kaip chaosą.

Šioje byloje apklaustų asmenų parodymai yra labai prieštaringi. Nepaisant to, iš kaltinamojo E. B. ir nukentėjusiojo D. L. parodymų turinio- būtent pastarojo elgesys buvo konfliktinės situacijos priežastis, - yra žinoma, kad prie baro taksi automobiliu su kompanija atvažiavusio ir dar neišlipusio iš automobilio kaltinamojo E. B. nepasitenkinimą sukėlė prie taksi priėjusio nukentėjusiojo D. L. pavartotas keiksmažodis. Pripažintina, kad viešoje vietoje garsiai vartojami necenzūriniai žodžiai rodo nemandagų, nederamą ir nepriimtiną elgesį. Vis dėlto, buvusių aplinkybių kontekste, t.y. vertinant tai, kad veiksmas vyko ir šiaip gana triukšmingoje aplinkoje, kuomet paryčiais miesto centre užsidarant naktiniams klubams skirstėsi daug išgėrusių žmonių, kokia nors reakcija ar juolab agresija dėl nesėkmingai ieškojusio taksi asmens pavartoto keiksmažodžio, kurį taksi automobilyje buvę kaltinamieji išgirdo tik dėl to, kad buvo praviras vairuotojo langas, nelaikytina adekvačia situacijai ir verta kokio nors sureagavimo. Nukentėjęs D. L. parodė, kad kaltinamuosius tąkart matė pirmą kartą ir jo pavartotas keiksmažodis dėl to, kad privažiavęs taksi automobilis, kaip išaiškėjo, buvo užimtas, tebuvo emocija. D. L. versija yra įtikinama ir nėra jokio pagrindo vertinti pastarojo elgesį, kaip provokuojantį konfliktą. Šioje vietoje paminėtina, kad kaltinamojo E. B. iškelta versija, esą, D. L. uždavus klausimą dėl pavartoto keiksmažodžio šis jį užpuolė ir išplėšė visas striukės sagas nepagrįsta visiškai jokiais kitais bylos duomenimis – byloje nėra jokių užuominų apie išplėštas E. B. sagas. E. B. nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis teikti savo gynybinę versiją pagrindžiančius įrodymus nei ikiteisminio, nei teisminio įrodymų tyrimo metu. Ir tik teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. nurodė, esą, pirminė konflikto priežastis buvo E. B. pretenzija D. L. dėl išplėštų sagų. Tai teismo vertinama kaip kaltinamųjų susitarimas duoti teisinančius parodymus su tikslu palengvinti savo padėtį.

Padarinių atžvilgiu viešosios tvarkos pažeidimo sudėtyse kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta, t.y. viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti ir nesukonkretindamas kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai , o tik bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyti (LAT nutartys 2K -426/2008, 2K-159/2009, 2K-447/2010). Iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad kaltinamieji E. B. ir A. M. įžūliai elgdamiesi viešoje vietoje veikė neapibrėžta tyčia, t.y. jie turėjo numatyti ir numatė, kad tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams - sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamųjų E. B. ir A. M. veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (įžūlus elgesys), padariniais (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas ir nežymus dviejų asmenų sveikatos sutrikdymas) ir tyčios turiniu – neapibrėžtoji tyčia, atitinka LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Abu kaltinamieji teisiami pirmą kartą, tačiau jie buvo bausti už administracinius teisės pažeidimus ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (II t., b.l. 1-4, 5-6, I t., b.l. 153-157, 158)), abu turi savarankišką pragyvenimo šaltinį. Priklausomybių ar psichikos ligos kaltinamiesiems nėra diagnozuotos (I t., b.l. 189-191; I t., b.l. 143-145). Visi kaltinamojo E. B. padaryti administraciniai teisės pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. A. M. buvo baustas administracine tvarka tiek už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiek ir už nedidelį chuliganizmą, kas rodo jo polinkį pažeidinėti viešąją tvarką.

E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nėra pagrindo pripažinti, kad E. B. nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo D. L. elgesys ir, kad pastarojo veiksmai nulėmė didelį E. B. susijaudinimą bei sąlygojo nusikalstamą jo elgesį, taigi nėra pagrindo pripažinti tokias aplinkybes, kaip lengvinančias E. B. atsakomybę.

Provokuojančiu paprastai yra laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo kaltininkas yra sąmoningai skatinamas pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukelia kaltininkui emocinę įtampą, formuoja ar stiprina nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Tokie nukentėjusiojo veiksmai neabejotinai išprovokuoja kaltininką ir šis dėl kilusio didelio susijaudinimo įvykdo nusikalstamą veiką.

Didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį arba, jei jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai.

Nukentėjusiojo D. L. poelgis – gatvės šurmulyje pavartotas keiksmažodis dėl nesėkmingo bandymo rasti laisvą taksi automobilį negali būti traktuojamas kaip tokią emocinę būseną galintis sukelti veiksnys, kurią pateisintų nusikalstamas elgesys. A. B. nusikalsti paskatino galbūt pyktis dėl nukentėjusiojo nemandagaus elgesio, o ne didelio susijaudinimo (afekto) būsena.

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (2.33 prom.). (1 t., b.l. 100)

Kaltinamųjų asmenybės nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad už pirmą kartą padaryto nesunkaus nusikaltimo padarymą jiems būtų skiriama su laisvės atėmimu ar su kitokių laisvių suvaržymu susijusi bausmės rūšis.

Kaltinamiesiems skirtinos bausmės – baudos. Baudų dydis nustatytinas taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį 2011-04-21 Įstatymą Nr. XI-1350, kuriuo buvo pakeista Baudžiamojo 47 straipsnio 3 dalis bei buvo nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama iki 500 MGL dydžio bauda. Šio metu už nesunkų nusikaltimą yra numatyta bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (Įst. red.Nr. XIII-653, 2017-09-28). Teismas skiria kaltinamiesiems mažesnes baudas, nei įstatymo numatytas jų vidurkis. Vertinama tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, jie, nors ir turi savarankišką pragyvenimo šaltinį, tačiau nėra duomenų ar požymių, kad kaltinamieji jau susikūrę materialinį gerbūvį. Bausmė savo paskirtį efektyviai gali atlikti tik tuomet, kai ji yra adekvati kaltininko galimybėms ją sumokėti per protingą laiką. Kaltinamiesiems skirtinos 50 MGL dydžio baudos.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo A. M. brolio D. M. prašymas atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

A. M. gynėjas baigiamojoje kalboje prašė jo ginamojo veiksmus kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį pripažinus, kad A. M. nusikalstama veika pasireiškė vieno smūgio į veidą sudavimu nukentėjusiajam S. G., dėl ko šiam nežymiai sutriko sveikata.

Nėra teisinio pagrindo atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojui, nes bylos aplinkybės neatitinka Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Čia nurodyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra nustatomos keturios aplinkybės, t.y jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiuo nuosprendžiu yra nustatomos kitokios, nei nurodė kaltinamasis A. M., įvykio aplinkybės ir A. M. yra pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis neprisipažino kaltu. Visiškas kaltės pripažinimas yra viena iš keturių būtinųjų sąlygų, kurioms esant teismas gali spręsti dėl galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą.

Civilinių ieškinių išsprendimas

Nukentėjęs D. L. reiškia kaltinamiesiems civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią vertina 2300 eurų (t. 2, b.l. 99). Jis nurodė, kad dėl sumušimų negalėjo eiti į darbą, sportuoti, buvo apribotas jo gyvenimas, dėl nosies sužalojimo jis iki šiol lankosi gydymo įstaigose. Be to, jis patyrė kaltinamųjų patyčias, jie neatsiprašė, puldinėjo per akistatą ir, nors patys inicijavo susitikimą dėl susitaikymo, jo metu pažėrė tik kaltinimų laviną. Pagaliau, jis jautėsi pažemintas, nes jį sumuštą matė žmonės klube, kažkokia mergina padėjo susitvarkyti.

Teismas užklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gydosi D. L., ir gavo ambulatorinio gydymo kortelės kopiją, iš kurios matoma, kad po šioje byloje nagrinėjamo įvykio D. L. šioje medicinos įstaigoje lankėsi tris kartus: 2016-02-05 – dėl ausies uždegimo, 2016-07-19 – dėl kraujavimo iš nosies ir 2017-04-13- dėl ūmaus sinusito. (t. 2, b.l. 131-146)

Nukentėjęs S. G. ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią vertina 1000 eurų reiškia A. M., nes būtent dėl pastarojo smurtinių veiksmų patyrė stresą, skausmą, buvo priverstas važiuoti į teismo ekspertizės įstaigą, į Lazdynų ligoninę, be to, tirtis dėl užgulusios ausies (t. 2, b.l. 100). Be to, ilgą laiką jis baiminosi būti mieste, jautė nesaugumą.

Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti civilinį ieškinį tenka civiliniams ieškovams, tačiau pastarieji teisminio proceso metu nebuvo aktyvūs realizuodami šią savo pareigą bei apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais. Be to, nežymius sveikatos sutrikdymus patyrusių nukentėjusiųjų prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti ženkliai viršija sumas, kurios įprastai teismų yra priteisiamos šios kategorijos bylose.

Nepaisant to, pripažintina, kad dėl nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų, jų neigiamų išgyvenimų ir atsiradusių papildomų rūpesčių, kurį laiką buvo dezorganizuotas jų įprastas gyvenimas: kalėdiniu laikotarpiu dėl matomo veido sužalojimo buvo apribotos D. L. viešo bendravimo galimybės, abu kaltinamieji buvo priversti gaišti laiką kreipiantis medicinos pagalbos, vykstant į teismo ekspertizės įstaiga, taip pat turėjo dalyvauti baudžiamojo persekiojimo procese. Nukentėjusieji kaltinamųjų smurtą patyrė viešai, kas neabejotinai yra pažeminanti savigarbą aplinkybė. Tai rodo, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą.

Neturtinė žala nukentėjusiesiems atlygintina priteisiant iš abiejų kaltinamųjų solidariai 500 eurų nukentėjusiajam D. L. ir iš kaltinamojo A. M. priteisiant 200 eurų nukentėjusiajam S. G.. Pripažintina, kad nukentėjęs D. L. patyrė didesnę, nei S. G. neturtinę žalą, nes būtent jis patyrė tiesioginę kaltinamųjų agresiją, pastarųjų buvo persekiojamas, patyrė pažeminimą dėl akivaizdžiai matomo sužalojimo (kraujuotas veidas) ir, ryšium su tuo, didesnio įprastinės veiklos suvaržymo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 133,65 eur sumai, kurį sudaro nukentėjusiesiems D. L. ir S. G. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina, iš kurių, kaip matoma iš prie ieškinio pridedamų gydymo paslaugų apskaitos išrašų, 81,44 eur yra S. G. ir 52,21 eur – D. L. suteiktų gydymo paslaugų kaina. (t. 2, b.l. 67-70)

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad jis Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino žalą apmokėdamas S. G. gydymo išlaidas, t.y. 81,44 eur. (t. 2, b.l. 152)

Civilinis ieškinys likusioje dalyje, t.y. dėl neatlygintų išlaidų - 52,21 eur, - už D. L. suteiktas gydymo paslaugas tenkintinas taikant solidarią abiejų kaltinamųjų atsakomybę, nes šiuo nuosprendžiu yra nustatyta, kad viešąją tvarką kaltinamieji pažeidė, tad, ir žalą padarė bendrininkų grupėje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,

nusprendė:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 Įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteisti 50 Minimalių gyvenimo lygių, t.y. 1883 eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt trys eur) bauda.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 Įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteisti 50 Minimalių gyvenimo lygių t.y. 1883 eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt trys eur) bauda.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones nuteistiesiems palikti rašytinius pasižadėjimus neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Išieškoti iš E. B. ir A. M. solidariai 52,21 eur (penkiasdešimt du eurus ir 21 ct) D. L. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Išieškoti iš A. M. 200 eurų (du šimtu eurų) neturtinės žalos atlyginimą S. G..

Išieškoti iš E. B. ir A. M. solidariai 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą D. L..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja