- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-1279-312/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08241-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 189⁴ str. 4 d. ir nubaustas 1000,00 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimu R. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. liepos 8 d., 13.00 val., patikrinimo metu apžiūrėjus prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį . (duomenys neskelbtini) (2014 m. liepos 8 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. . (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad UAB „P.“ iš UAB „N. t. v.“ nuomojamose patalpose, parduotuvės „I.“ prekybos salės lubose ir prie gelžbetoninių kolonų pastebėtos vandens pratekėjimo dėmės, įtrūkimai gelžbetonio perdangų plokščių sandūrose. Prekybos salėje pastebėti perdangos plokščių nežymūs įtrūkimai. UAB „N. t. v.“ direktorius R. B. nevykdė 2014 m. sausio 31 d. atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. . (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. vasario 13 d. rašte Nr. . (duomenys neskelbtini) nurodytų reikalavimų. Iki 2014 m. balandžio 28 d. neatliko pastato, esančio . (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ekspertizės, nenustatė vandens pratekėjimo ir gelžbetoninių perdangų įtrūkimo priežasties, neužtikrino, kad vanduo nepatektų į patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriui iki 2014 m. vasario 28 d. nepateikė techninės priežiūros dokumentų - statinio techninio paso, pastato techninio-energetinio paso, statinio techninės priežiūros žurnalo, periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų.
Šalies argumentai
R. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą pakeisti - panaikinti jam paskirtą 1000,00 Lt baudą, paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą. Apelianto manymu, teismas nevertino argumentų, kad jis nevengė atsakomybės ir ėmėsi veiksmų dėl pastato, nuosavybės teise priklausančio UAB „N. t. v.“ ekspertizės, taip pat siekė nustatyti plokščių įtrūkimų priežastis ir užtikrinti, kad vanduo nepatektų į patalpas, bei siekė pateikti techninės priežiūros dokumentus. Pasak apelianto, dokumentų jis nepateikė, kadangi jų negalėjo atgauti iš UAB „B.“, su kuria buvo sudaryta administravimo sutartis. Be šių dokumentų nebuvo įmanoma imtis darbų, kurie išspręstų susidariusias problemas. Apelianto teigimu, jis negalėjo paduoti dokumentų, nes jam teko iš naujo surinkti dokumentus, kas užtrunka labai ilgai.
Apeliantas skunde nurodo, kad šiai dienai yra parengtas stogo projektas, sutarta dėl ekspertizės atlikimo, kas garantuoja, jog bus įgyvendinti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte bei rašte nurodyti reikalavimai. Skunde pažymi, kad taip pat buvo susisiekta su projektuotoju K. P., kuris pateikė papildomą informaciją, taip pat pažymėjo, jog stogui buvo naudotos trikampės eksperimentinės plokštės. Kadangi pastatas statytas 1984 metais, apie šias plokštes sudėtinga rasti informacijos, kuri padėtų nustatyti įtrūkimų priežastis bei greičiau pašalinti susidariusius defektus. Anot apelianto, jis nebuvo pasyvus ir siekė atlikti nurodytus reikalavimus, tačiau teismas į šiuos motyvus neatsižvelgė ir nepagrįstai skyrė jam baudą.
Be to, apelianto manymu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jo padarytas pažeidimas yra nežymus ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl teismas, skirdamas nuobaudą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis ir paskirti švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį - įspėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau terkšte – ir Institucija) su pateiktu R. B. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Institucija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, ištyręs nurodytus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. nevykdė statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189⁴ str. 4 d. Institucija pažymi, kad apeliantas neginčija paties administracinio teisės pažeidimo fakto, tik nesutinka su jam skirta administracine nuobauda.
Institucija nesutinka su skundo argumentu, kad R. B. nebuvo pasyvus ir siekė atlikti nurodytus reikalavimus, bet teismas į tai neatsižvelgė. Pažymi, kad protokole nurodyti reikalavimai iki bylos nagrinėjimo nebuvo atlikti ir nėra atlikti ir iki šiol, todėl nebuvo jokio pagrindo teismui atsižvelgti į R. B. nurodytus motyvus. Atsiliepime nesutinkama taip pat su skundo argumentu, kad R. B. pažeidimas yra nežymus, kadangi iš 2013 m. kovo 12 d. perdangos įlinkų nustatymo akto matyti, jog V. B. E. UAB „P.“ užsakymu 2013 m. kovo 12 d. atliko patalpų perdangos iš trikampių plokščių įlinkių matavimus ir nustatė, kad perdangos, esančios tarp ašių 5-6 ir F -G įlinkis beveik du kartus viršija leistinąjį, todėl rekomendavo pareikalauti iš patalpų nuomotojo patikinimų dėl šios dalies perdangos patikimumo arba papildomai ištirti šios perdangos dalies neleistiną įlinkį sukėlusias priežastis, tačiau iki šiol tai nepadaryta. Institucija taip pat pažymi, kad apžiūros ir pirminio tyrimo akte užfiksuota, kad netinkamai įrengta eksploatuojamo stogo konstrukcija negali užtikrinti prekybos patalpų užliejimų, kurių mastas dėl nustatytų pažaidų visumos, pirmoje eilėje neįrengus drenažinio sluoksnio, toliau tik didės. Netinkamai įrengta eksploatuojamo stogo konstrukcija turi būti pilnai pašalinta ir įrengta iš naujo, dėl ko parduotuvę gali prireikti uždaryti ir iškelti (b. 1. 50- 54), aktuose minimi pažeidimai nėra pašalinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat nesutinkama su skundo teiginiu , kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, kadangi teismas, skirdamas R. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino pažeidėjo asmenybę (dirbantis, byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo baustas administracine tvarka ar turi galiojančių nuobaudų), todėl padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio nubaudimo tikslai R. B. gali būti pasiekti paskyrus Lietuvos Respublikos ATPK 189⁴ str. 4 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą (1000,00 Lt).
Motyvuojamoji dalis
R. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu R. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalyje, padarymą. Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra ir aukštesnės instancijos teismas laiko jį nustatytą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam įspėjimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007, N17 103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Lietuvos Respublikos ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalies pažeidimo sankcijoje už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą numatyta nuobauda piliečiams nuo vieno tūkstančio iki septynių tūkstančių litų. Jokių kitų alternatyvių nuobaudų minėto straipsnio sankcijoje nenumatyta.
Pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatęs R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, aplinkybę, kad jis dirba, pirmą kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn, R. B. skyrė Lietuvos Respublikos ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalyje numatytos baudos minimumą, t. y. 1000,00 Lt. Nagrinėjamu atveju, R. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad padarytas pažeidimas yra nežymus ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Aukštesnės instancijos teismas laiko, kad nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą arba paskirti švelnesnę nuobaudą, arba visai jos neskirti. Byloje nepateikti įrodymai dėl R. B. sunkios materialinės padėties, kurie įtakotų paskirtos nuobaudos sumažinimui. Teismas konstatuoja, kad R. B. nutartimi paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinės nuobaudos skyrimo taisykles. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų Lietuvos Respublikos ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.
Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas nebuvo pasyvus ir siekė atlikti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus reikalavimus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad į UAB „N. t. v.“ direktorių R. B. UAB „P.“ kreipėsi ne kartą dėl defektų šalinimo jau nuo 2012 metų ir pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus 2013 m. sausio 4 d. Nr. . (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 8 d. Nr. . (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 27 Nr. . (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 11 d. Nr. . (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuoti vandens pratekėjimo per gelžbetonio perdangas ir kiti defektai (b. l. 4-12). Kaip matyti iš bylos medžiagos, protokole nurodyti reikalavimai iki bylos išnagrinėjimo apylinkės teisme nebuvo atlikti ir, kaip matyti, neatlikti iki šiol, todėl apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo atsižvelgti į šiuos R. B. nurodytus argumentus.
Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apelianto pažeidimas yra nežymus. Kaip matyti iš 2013 m. kovo 12 d. perdangos įlinkų nustatymo akto, UAB „P.“ užsakymu statybos inžinierius V. B. E. atliko patalpų perdangos iš trikampių plokščių įlinkių matavimus ir nustatė, kad perdangos, esančios tarp ašių 5-6 ir F -G įlinkis beveik du kartus viršiją leistinąjį, todėl rekomendavo pareikalauti iš patalpų nuomotojo patikinimų dėl šios dalies perdangos patikimumo arba papildomai ištirti šios perdangos dalies neleistiną įlinkį sukėlusias priežastis. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „N. t. v.“ iki šiol to nepadarė, nors apžiūros ir pirminio tyrimo akte užfiksuota, kad netinkamai įrengta eksploatuojamo stogo konstrukcija negali užtikrinti prekybos patalpų užliejimų, kurių mastas dėl nustatytų pažaidų visumos, pirmoje eilėje neįrengus drenažinio sluoksnio, toliau tik didės. Pažymėtina, kad R. B. yra UAB „N. t. v.“ direktorius, vadinasi, jis yra atsakingas už tinkamą statinių priežiūrą ir privalo vykdyti tiek statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tiek statybos priežiūrą atliekančių specialistų reikalavimus. Todėl apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nepateikė techninės priežiūros dokumentų dėl objektyvių priežasčių, kadangi jų negali atgauti iš UAB „B.“, t. y. dėl UAB „B.“ pasyvių veiksmų, kurie, pasak apelianto, turi tiesioginės įtakos jo veiksmams, nepanaikina jo nekaltumo ir neatleidžia nuo atsakomybės.
Taigi, atsižvelgdamas į paminėtą ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam R. B. nuobauda paskirta pagrįstai. Taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.