- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-40/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- M. J.
- Advokatai
- Zbignevas Jankovskis
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo M. J. ir jo gynėjo advokato Zbignevo Jankovskio (Zbignev Jankovski) skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. sausio 20 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kai 2012 m. gegužės mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną Vilniuje, prie Vilniaus pedagoginio universiteto, esančio Studentų gatvėje, į skolą už 19 500 Lt, tolimesniam platinimui pardavė M. J. didelį kiekį – 1 kg narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių).
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią laikė iki 2012 m. birželio 20 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai dalį – 1 kg narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) tą pačią dieną apie 15.30 val. prie prekybos centro „Ozas“, esančio Ozo g. 18, Vilniuje, į skolą už 20 000 Lt pardavė tolimesniam platinimui M. J., kuris veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o likusią dalį – apie 2 kg narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) tą pačią dieną 18.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to jis kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo, nuomojamame garaže Nr. 116-G1, esančiame Vilniuje Trinapolio g. 11b, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2012 m. birželio 20 d. 18.40 val., kai policijos pareigūnai atliko kratą, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, didelį kiekį šaudmenų, sprogstamosios galios sprogmenį ir sprogstamą medžiagą, t.y. savadarbį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „BROWNING“ šoviniais, kuris pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IŽ-79-8“, kuriam buvo pakeisti vamzdis, grąžinamoji spyruoklė ir kiti konstrukciniai pakeitimai, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams bei savadarbį šaunamojo ginklo duslintuvą, priskiriamą A kategorijos ginklų priedėliams ir tinkamą naudoti kartu su savadarbiu šaunamuoju ginklu „IŽ-79-8“, 50 vnt. šovinių, kurie yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpieji „BROWNING“ šoviniai, kurie yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, 23 vnt. 9 mm kalibro šovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis, kurie yra šaudyti tinkami B kategorijos šaudmenys, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro pistoletų, skirtų šaudyti šoviniais su guminėmis kulkomis, taip pat galima šaudyti iš perdirbtų dujinių pistoletų, kuriems iš vamzdžio kanalo pašalintos pertvaros, tačiau nepakeisti šovinio lizdo duomenys, rankinę granatą, kuri yra sprogmuo – pramoninės gamybos, „F-1“ markės kovinė gynybinė skeveldrinė rankinė granata, kuri užpildyta apie 60 g brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga – trotilu ir rankinės granatos degtuvą, kuris yra sprogmuo – pramoninės gamybos, „UZRGM – 2“ markės unifikuotas kovinis rankinės granatos degtuvas, skirtas kovinėms rankinėms „F-1“, „RGD -5“ bei „RG-42“ markės granatoms sprogdinti, kurių detonatoriuose yra apie 1,5 g (vienete) brizantinio ir inicijuojančio poveikių sprogstamųjų medžiagų, minėta granata ir degtuvas sudaro komplektą.
Be to jis kaltinamas tuo, kad tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pasigamindamas, neteisėtai įgijo nunčakus, kuriuos laikė nuomojamame garaže Nr. 116-G1, esančiame Vilniuje, Trinapolio g. 11b, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2012 m. birželio 20 d. 18.40 val., kai policijos pareigūnai atliko kratą minėtame garaže ir rado savadarbiu būdu pagamintus nunčakus, kurie yra smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, priskiriamas D kategorijos ginklams.
M. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2012 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi M. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad M. J. kaltinamas sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, nusikalstamos veikos tiesiogiai susijusios su pajamų iš nusikalstamos veikos gavimu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje M. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Konstatuota, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamasis M. J. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį ir pakeisti jam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone – 40 000 Lt dydžio užstatu. Skunde kaltinamasis nurodo, kad nors jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, augina mažametį vaiką, laisvėje turi galimybę įsidarbinti. M. J. teigimu, byloje nėra duomenų, kad už prekybą narkotinėmis medžiagomis gautas lėšas jis panaudojo savo pragyvenimui ar pavertė savo turtu. Kaltinamojo teigimu, skundžiamoje nutartyje pratęsdamas suėmimo terminą teismas nenurodė bylos sudėtingumo ir didelės apimties. Be to, ilgi laiko tarpai tarp teismo posėdžių gali būti prilyginti bylos vilkinimui ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. M. J. tvirtinimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Kaltinamojo M. J. gynėjas advokatas Zbignevas Jankovskis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį. Gynėjo teigimu, nutartis priimta neatsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybės, tuo pažeidžiant suimtojo teises. Gynėjas nurodo, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, bei BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatų, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Skunde teigiama, kad tęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas tik paminėjo, bet neatsižvelgė į tai, kad M. J. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumai išnykę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi mažametį vaiką, laisvėje būtų įdarbintas, šeimos nariai galėtų įmokėti 40 000 Lt dydžio užstatą. Teismas taip pat nepagristai nurodė, kad pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis ir laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. Gynėjas skunde pažymi, kad M. J. pareikšti kaltinimai tik dėl veikų 2012 m. gegužės ir birželio mėnesiais. Konkrečių duomenų, kad M. J. pragyveno iš nusikalstamos veikos ar neteisėtą veiklą vykdė sistemingai, byloje nėra. Skunde gynėjas nesutinka su tuo, kad teismo nutartyje nieko nepasisakyta apie bylos sudėtingumą ir apimtį, o teismo posėdžių eiga gali būti sutapatinama su bylos vilkinimu.
Teismo posėdyje kaltinamasis M. J. ir jo gynėjas prašė skundus tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo ir gynėjo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. J. ir jo gynėjo skundai atmetami.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, joje esantys faktiniai duomenys – kitų kaltinamųjų (M. J. ir kt.) parodymai, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką, slapto sekimo, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada bei kiti surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad M. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau kaltės klausimo nesprendžia iš esmės, nes tai bus daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., jog yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje
M. J. kaltinamas padaręs keturių nusikalstamų veikų, tarp jų sunkių ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes, nei vieneri metai laisvės atėmimo bausmes, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsiejamai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, padarytų veikų pobūdį. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes yra būtina pirmiausiai atsižvelgti sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis), t. y. būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis), t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. M. J. kaltinamas keturių tyčinių nusikaltimų padarymu, iš kurių trys patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Nusikalstamos veikos buvo M. J. ir kitų kaltinamųjų gerai suplanuotos, susijusios su visuomenei itin pavojinga nusikalstama veika platinant narkotines medžiagas. Iki sulaikymo M. J. niekur nedirbo, o kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rasti daiktai leidžia pagrįstai manyti, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo iš narkotinių medžiagų platinimo. Bylos duomenimis M. J. anksčiau buvo tris kartus teistas, nors ir teistumui išnykus, neigiamai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymo reikalavimų. Be to, M. J. buvo teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, su tikslu jas platinti. Aptartų aplinkybių visetas bei inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje M. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Nepažeidus BPK 127 straipsnyje nustatytų terminų ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas ir baudžiamoji byla buvo perduota į teismą. Perdavus bylą nagrinėti teisme, šis nėra saistomas minėtame straipsnyje nurodytų suėmimo taikymo terminų. Skunduose teigiama, kad teismo nutartyje nenurodytas ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis. Ši BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta suėmimo taikymo sąlyga yra būtina tęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių tik ikiteisminio tyrimo metu. Bylos nagrinėjimas teisme vilkinamas nebuvo, šiuo metu jau baigtos baigiamosios kalbos. Konstatuoti, jog baudžiamasis procesas šioje byloje tęsiasi nepateisinamai ilgai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme, ir dėl to naikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę, nėra pagrindo.
Kaltinamajam M. J. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms, nepažeidžia nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis – teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo M. J. ir jo gynėjo advokato Zbignevo Jankovskio skundus atmesti.