- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-20
- Bylos Nr.
- N-575-109-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. nutarimo G.A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Verkių policijos nuovados pareigūnas 2005 m. liepos 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G.A. pagal ATPK 188 straipsnį už tai, kad ji būdama (duomenys neskelbiami) daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkė, 2005-04-25 savavališkai nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, įrengė užtvarą daugiabučio namo, esančio Kalvarijų g. (duomenys neskelbiami), Vilniuje, kieme, taip kliudydama aplinkinių namų gyventojams nevaržomai patekti į nurodyto namo kiemą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aministracinės komisijos 2005-07-27 nutarimu G.A. pagal ATPK 188 straipsnį paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja G.A. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2005-07-27 nutarimą ir teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamame nutarime konstatuoti faktai neatitinka tikrovės, sprendimas priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus įvykio aplinkybių. G.A. paaiškino, jog Vilniaus miesto (duomenys neskelbiami) daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - Bendrija) administruoja Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, esančius gyvenamuosius namus Nr. (duomenys neskelbiami). Bendrijos gyventojų lėšomis 2000 m. buvo išplėsta ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ties Kalvarijų g. (duomenys neskelbiami) namais. Nurodyta aikštele naudojasi ir gretimų namų gyventojai. Bendrijos susirinkime buvo nuspręsta įrengti kiemo užtvarą ties Kalvarijų g. (duomenys neskelbiami) namu. G.A. nuomone, Kalvarijų g. (duomenys neskelbiami) namo gyventojų skundai ir pretenzijos į nurodytą aikštelę yra nepagrįsti, kadangi užtvaras įrengtas teisėtai, juo siekiama užtikrinti Bendrijos administruojamų namų gyventojų galimybę laikyti savo transporto priemones prie namų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 10 d. nutarimu nutarė G.A. skundą patenkinti iš dalies: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 20050-07-27 nutarimą panaikinti; G.A. veiksmus iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnio perkvalifikuoti į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį; G.A. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį paskirti įspėjimą. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta ir nėra ginčijama aplinkybė, kad prie namo, esančio Kalvarijų g. (duomenys neskelbiami), Vilniuje, įrengtas kelio užtvaras. Pagal Kelių eismo taisyklių 17 punktą, kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Kelių eismo taisyklių 52 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti Kelių eismo taisyklių l priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, draudžiama (Kelių eismo taisyklių 55 punktas). Teismas pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-01-19 sprendimu Nr. 1-655 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 5.7 punktą draudžiama savavališkai įrengti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą ir kt.) bendrojo naudojimo teritorijoje be Savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo, kartu su kelio ženklais įrengti papildomą informaciją, kurios įrengimo nenumato Kelių eismo taisyklės ir Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimo standartai. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, jog techninei eismo reguliavimo priemonei - kelio užtvaro įrengimui bendrojo naudojimo teritorijoje būtinas leidimas. Tokio leidimo (duomenys neskelbiami) daugiabučių namų savininkų bendrija neturi. Teismo nuomone, bendrija nepagrįstai savo teisę administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje teritorijoje įrengti techninę eismo reguliavimo priemonę - užtvarą, kildina iš (duomenys neskelbiami) daugiabučių namų savininkų bendrijos teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros 2005-01-03 sutarties Nr. 6-005. Pagal minėtą sutartį vykdytojas, t.y. Bendrija įsipareigojo sutarties priede Nr. l apibrėžtoje teritorijoje atlikti tik teritorijų sanitarinį valymą ir želdinių priežiūrą. Kitų įgaliojimų veikti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje žemėje Bendrijai suteikta nebuvo. Sutikimas statyti kelio užtvarą Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje žemėje minėta sutartimi Bendrijai neišduotas ir ši sutartis Bendrijai tokios teisės nesuteikia. Tai, jog Bendrijos nariai 1999 metais savo lėšomis įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, nesuteikia Bendrijai teisės statyti kelio užtvarus, neturint Vilniaus miesto savivaldybės leidimo. Todėl teismas konstatavo, jog (duomenys neskelbiami) daugiabučių namų savininkų bendrija neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo statyti kelio užtvarą, pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių 5.7 punkto reikalavimus. Teismas taip pat konstatavo, jog administracinę atsakomybę už miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, numato speciali norma, įtvirtinta ATPK 161 straipsnyje. Todėl teismas nusprendė G.A. veiksmus iš ATPK 188 straipsnio perkvalifikuoti į ATPK 161 straipsnį ir skirti jai sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta G.A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliantės nuomone, teismo nutarimas yra neteisėtas, teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino ir taikė viešąją teisę. Pažymi, jog pagal ATPK 161 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik už miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus, o ne už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus aktus. Be to, bylas nagrinėja ir nuobaudas dėl ATPK 161 str. numatytų pažeidimų skiria policija (ATPK 225 str.). Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nutarė, kad ji pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių 5.7 punkto reikalavimus. Paaiškina, kad kiemo aikštelės atitvaras (užtvaras) nėra eismo reguliavimo priemonė, taip pat nėra nei kelio ženklas, nei kelio ženklinimas. Teismas nepagrįstai kiemo aikštelę įvardino kaip kelią. Apeliantės teigimu, kiemo atitvaras taip pat nėra statinys ir jo įrengimui leidimai neišduodami. Kadangi plečiamai aiškinti viešosios teisės negalima, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad kiemo aikštelės atitvaro įrengimui reikalingas leidimas. Bendrija įrengdama užtvarą siekė tik užtikrinti namo gyventojų automobilių saugumą ir galimybę statyti automobilį savo kieme. Apeliantės teigimu, jos veiksmuose nėra teisės pažeidimo sudėties: subjekto, objekto, subjektyvinės ir objektyvinės pažeidimo pusės. Pažymi, kad ji kaip bendrijos pirmininkė tik vykdė visų Kalvarijų g. (duomenys neskelbiami) savininkų valią.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimą skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Procese taip pat negali būti jokių staigmenų - teismo sprendime negali būti daromos sprendimą lemiančios išvados, apie kurių galimumą proceso dalyviams nebuvo žinoma ir proceso metu dėl jų nebuvo ginčijamasi, nebuvo įrodinėjamas jų pagrįstumas ar nepagrįstumas. Sprendimų priėmimas tokiu būdu taip pat nesuderinamas su reikalavimu, kad procesas vyktų teisingai (sąžiningai) bei reikalavimu užtikrinti teisę į gynybą.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos G.A. veiksmus perkvalifikavo iš ATPK 188 str. į ATPK 161 str. Tačiau, palyginus ATPK 188 str. ir ATPK 161 str. numatytus administracinius teisės pažeidimus, matyti, jog įstatymų leidėjas miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (ATPK 161 str.) vertina kaip griežtesnį teisės pažeidimą nei savavaliavimą (ATPK 188 str.). Už ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir bauda pareigūnams - nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų, tuo tarpu pagal ATPK 161 str. sankciją gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki dviejų tūkstančių litų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas G.A. veiksmų teisinę kvalifikaciją, jos teisinę padėtį iš esmės pablogino. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas ABTĮ 124 str. 1 d. 3 p. numatytą sprendimą, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtį gali pabloginti tik tuo atveju, jeigu to prašo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą arba nukentėjusysis (LVAT 2004 m. kovo 24 d. nutarimas administracinėje byloje Nr N12-344-04).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 188 str. ir ATPK 161 str. numatytų teisės pažeidimų sudėtis esmingai skiriasi. Administracinio teisės pažeidimo protokole G.A. nebuvo pareikštas kaltinimas pažeidus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-01-19 sprendimu Nr.1-655 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus. Minėtų taisyklių pažeidimas nebuvo svarstomas ir įrodinėjamas nei administracinę nuobaudą paskyrusioje institucijoje, nei pirmosios instancijos teisme. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G.A. nebuvo įspėta apie galimybę pakeisti jos veiksmų teisinę kvalifikaciją ir jos veiksmus vertinti ne pareikšto kaltinimo apimtyje. Proceso metu G.A. neturėjo galimybės pasisakyti dėl jos veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 161 str.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą pažeidė tiek draudimo pakeisti sprendimą į blogąją pusę, tiek procesinių staigmenų negalimumo principus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Tačiau, kolegijos nuomone, byloje esama duomenų, jog G.A. veiksmuose gali būti ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo požymių. Apeliantės argumentai, kad (duomenys neskelbiami) daugiabučių namų savininkų bendrija kelio užtvarą įrengė ne savavališkai, kad tokiam įrenginiui pastatyti nėra reikalingi jokie leidimai, nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais ir teisės aktų nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino G.A. veiksmų administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo apimtyje. Todėl apeliantės reikalavimas nutraukti šios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną netenkinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.