Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs V. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarties, kuria jis laikinai, trijų mėnesių laikotarpiui, nušalintas nuo užimamų Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pareigų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-213-07 dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų klastojimo, t. y. nusikalstamų veikų, atsakomybė už kurias numatyta LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 3 d.

Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu Tauragės apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos viršininkui V. P. 2008-01-31 pareikšti įtarimai dėl to, kad būdamas valstybės tarnautojas laikotarpiu nuo 2004-02-11 iki 2006-06-19 piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastojo dokumentus bei juos panaudojo, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei. V. P. įtariamas tuo, kad 2004-02-11, tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo tikrą dokumentą – 2004-02-11 Komercinio pastato išplėtimo pastatant priestatą Rūkų kaime, Pagėgių savivaldybėje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 2005-10-17 tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi suklastojo tikrą dokumentą – 2005-10-17 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 112 dėl A. M. pastatytos karvidės kaime, Pagėgių savivaldybėje, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis; tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi suklastojo tikrą dokumentą – 2005-11-11 pažymą Nr. 1 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį, joje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, jis įtariamas tuo, kad 2006-03-21 tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi suklastojo tikrą dokumentą – 2006-03-21 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 21 dėl A. R. pastatytos karvidės ir daržinės (duomenys neskelbtini) rajone, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis; 2006-06-19 tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi suklastojo tikrą dokumentą – 2006-06-19 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 61 dėl E. A. pertvarkytų ir sujungtų butų (duomenys neskelbtini) mieste, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Jasevičius prašė laikinai, šešių mėnesių laikotarpiui, nušalinti įtariamąjį nuo užimamų Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pareigų. Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartimi įtariamasis nušalintas nuo užimamų pareigų trijų mėnesių laikotarpiui.

Įtariamasis prašo Apylinkės teismo nutartį panaikinti, nes jam taikyta procesinė prievartos priemonė yra per griežta ir neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų taikymo tikslingumo: jis, įtariamasis, ikiteisminiam tyrimui netrukdo ir apskritai nėra duomenų, kad galėtų trukdyti. Be to, nušalinimas nuo pareigų, jo manymu, prilygsta bausmės paskyrimui, nors jo kaltumo klausimas neišspręstas. Antra, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nemotyvavo būtinumo taikyti procesinę prievartos priemonę, nors įstatymas šios priemonės taikymą apibrėžia būtinumo santykiais.

Teismas, priimdamas sprendimą įtariamąjį laikinai nušalinti nuo pareigų, rėmėsi į bylą surinktais faktais, kurie atspindi neteisėtus įtariamojo veiksmus, kuriuos jis padarė kaip valstybės tarnautojas.

Baudžiamojo proceso kodekso 157 str. 1 d. esmė siejama su tuo, kad teismas turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teismas, priimdamas sprendimą taikyti nurodytą procesinę prievartos priemonę, nurodė, jog į bylą yra surinkta duomenų apie tai, kad įtariamasis pranešime apie įtarimą nurodytas veikas padarė naudodamasis užimamomis pareigomis – būdamas Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriumi, kad šia procesine prievartos priemone bus užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų padarymui ir bus užtikrintas greitas ir nešališkas nusikalstamų veikų tyrimas.

Tokia teismo išvada yra pernelyg formali, sutampanti su baudžiamojo proceso įstatymo esmės apibrėžimu. Nutartyje nėra įvertinimo, ar iš tikrųjų taikyta proceso priemonė atitiko byloje nustatytų aplinkybių turinį – įtariamojo asmens ir pranešime apie įtarimą nurodytų veikų pavojingumą. Nutartyje nėra konkretesnės motyvacijos dėl to, kad, kol vyks bylos tyrimas, iš tikrųjų įtariamasis toliau gali daryti visuomenei pavojingas veikas ir kad gali kliudyti tyrimui. Todėl nesant motyvuotų išvadų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl taikytos procesinės prievartos priemonės naikintina kaip nepakankamai pagrįsta ir kaip neatitinkanti teisės taikymo poreikių. Aukštesniosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, į bylą surinktų duomenų, kuriais grindžiami įtarimai, nevertina kaip įrodymų ir nesprendžia asmens (įtariamojo) kaltumo ar nekaltumo klausimo. Tačiau teismas, vadovaudamasis bendraisiais baudžiamojo proceso įstatymo taikymo principais, sprendžia įstatymo taikymo tinkamumą, teisės funkcijų įgyvendinimo efektyvumą. Pirma, kaip matyti iš pranešimo apie įtarimą, įtarimai asmeniui grindžiami remiantis nurodytų nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių visuma, kad asmuo, būdamas valstybės tarnautojas, veikdamas netinkamai neteisėtai atliko kai kuriuos su jo tarnyba susijusius veiksmus – pažeisdamas kai kuriuos normatyvinius aktus, priėmė sprendimus dėl statybų objektų tinkamumo eksploatuoti ir surašė aktus, tuo padarydamas atskiras idealiąją sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas. Tačiau neturint akivaizdesnių duomenų apie veikų subjektyviuosius požymius vien veikų objektyvieji požymiai negali lemti vertinimo dėl veikų pavojingumo, dėl asmens kaltumo ar nekaltumo. Pranešime apie įtarimą išdėstytos aplinkybės atspindi veikų objektyviąją pusę, kurios vertinimas ultima ratio prasme gali apibrėžti ne tik baudžiamąją, bet ir kitokią teisinę atsakomybę. Antra, vertinant baudžiamojo proceso įstatymo taikymo tinkamumą, atsižvelgtina ir į tai, kad pranešime apie įtarimą nurodytos veikos gali būti vertinamos ir siejamos su kai kuriomis teisinėmis aplinkybėmis – 2004, 2005, 2006 metais padarytos veikos nėra itin pavojingos, jų padarymo priežastys ikiteisminio tyrimo metu turės būti tiriamos, šio tyrimo išvados lems nurodytų veikų subjektyviuosius požymius. Todėl esant tokioms aplinkybėms, nebuvo pakankamo teisinio argumento asmenį iš karto nušalinti nuo pareigų. Nėra pagrindo manyti, kad asmuo, jau gana seniai padaręs keturias nusikalstamos veikos požymius turinčias veikas, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui vėl galėtų daryti tokias veikas: įtariamasis turi aukštąjį išsilavinimą, šeimą, didelę darbo patirtį, todėl negalima manyti, kad nušalinimas nuo pareigų kaip procesinė prievartos priemonė reikalinga tam, kad būtų užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų padarymui. Kaip minėta, įtarimai grindžiami daugiau objektyvią reikšmę turinčiais duomenimis, todėl neteisinga manyti, kad įtariamasis, kol vyks ikiteisminis tyrimas, galės paveikti procesą. Todėl, kaip teigiama skunde, būtinumas įtariamąjį nušalinti nuo pareigų Apylinkės teismo nutartyje nėra pakankamai motyvuotas. Ir prokuroro prašyme, ir nutartyje prašymo motyvai siejami vien su objektyvią reikšmę turinčiomis prielaidomis.

Esant tokiems duomenims Apylinkės teismo nutartis naikintina dėl nepakankamo į bylą surinktų duomenų vertinimo, tai lėmė nemotyvuotai griežtos procesinės prievartos priemonės taikymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį dėl V. P. laikino nušalinimo nuo Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pareigų panaikinti.

Nutartis toliau neskundžiama.