- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 1-231-536/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- N. T., V. C.
- Kaltinamasis
- O.J.
- Advokatai
- Jonas Pliugžma
- Kategorijos
vertėjams Andriui Krušnai, Vandai Žitkauskaitei, Olgai Macijauskienei, Audronei Adomavičienei, Eglei Smailienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
O.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neišnykusių ir nepanaikintų teistumų neturintis, teistas, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką:
2013-12-30 apie 17 val. prie namo Nr. 25A, esančio Verkių g., Vilniuje, jis užpuolė kaimynę N. T., purtė ją, griebęs rankomis už pečių, tampė už striukės, grasino fiziniu susidorojimu ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, dėl ko N. T. buvo sukeltas fizinis skausmas ir suplėšyta 300 Lt vertės striukė;
2014-01-01 apie 12 val. 30 min. to paties namo bendro naudojimo koridoriuje O. J., apsvaigęs nuo alkoholio, išjungė elektros skydinėje buto Nr. 48, kuriame gyvena N. T. ir V. C. elektros maitinimą. Kai V. C. išėjo iš buto ir mėgino įjungtų elektros jungiklį, O. J. jį užpuolė, sudavęs apie 3 smūgius kumščiu į veidą, griebė rankomis nukentėjusiajam už galvos ir apie 3 kartus trenkė jo galvą į sieną. V. C. pargriuvo ant grindų. Kaltinamasis gi tuomet apie 10 kartų spyrė V. C. į kojas ir šonus, tuo nežymiai sutrikdydamas pastarajam sveikatą. Sumušimo metu O. J. suplėšė V. C. 150 Lt vertės megztinį ir 500 Lt vertės kelnes. Tuo metu į koridorių išbėgo N. T., kuri pamėgino apginti V. C., tačiau O. J. kumščiu sudavė jai 2 kartus į pečius, griebė ją rankomis už jos rankų, pargriovė ant grindų ir keletą kartų spyrė į nugarą, tuo nežymiai sutrikdydamas N. T. sveikatą.
Kaltinamasis O. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-12-30 jis sirgo, negalėjo vaikščioti, todėl po pietų kartu su savo sugyventine T. N. buvo poliklinikoje Pylimo g., kaimynės N. T. nematė ir nebuvo užpuolęs.
2013-12-31 jis šventė Naujuosius metus kartu su savo sugyventine ir tėvu bute, esančiame Vilniuje, Verkių 25A-42. Jis šiek tiek išgėrė, bet nebuvo girtas. 2014-01-01 apie vidurdienį jis grįžo iš parduotuvės. Prie savo buto durų jį netikėtai užpuolė kaimynas V. C., laužtuvu pamėginęs pataikyti jam į galvą. Jam pavyko išvengti smūgio, ir V. C. pataikė tik per petį. Nuo smūgio jis nugriuvo, o V. C. pradėjo mušti jį laužtuvu. Jis dengėsi rankomis. Tada V. C. numetė laužtuvą ir pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas, daugiausia – į nugarą. Išbėgusi į koridorių V. C. sugyventinė N. T. jį mušė šluota per galvą. Jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Gulėdamas ant grindų, jis pradėjo daužyti kojomis savo buto duris, kol kažkas jas atidarė. Jis įšliaužė į butą, o kaimynai pabėgo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Jis jiems neatidarė durų, nes jų nekvietė. Pareigūnai išlaužė jo buto duris ir pristatė į policijos komisariatą.
Nukentėjusieji N. T. ir V. C. tokius kaltinamojo parodymus paneigė, paaiškinę, kad kaimyniniame bute gyvenantis kaltinamais jau ne pirmus metus tiesiog terorizuoja juos: puola, įžeidinėja, provokuoja ir pan. N. T. parodė, kad 2013-12-30 apie 17 val. ji lauke vaikščiojo su šunimi. Prie pat jos namo prie jos priėjo kaltinamasis, kuris pradėjo ją stumdyti rankomis ir grasinti, pakėlė ją, sugriebęs už palto, liepė nelysti prie jo sugyventinės. Nuėjęs namo, kaltinamasis po 5 min. vėl išėjo į lauką, sugriebė ją už palto atlapų ir rankų, pradėjo ją skaudžiai kratyti, suplėšė paltą.
Toliau N. T. ir V. C. parodė, kad 2014-01-01 apie 12 val. 30 min. jie grįžo namo. Netrukus užgeso šviestuvo lemputė. Jie suprato, kad išjungtas elektros jungiklis, esantis bendro naudojimo koridoriaus skydinėje. Jis, V. C., atidarė lauko duris ir pamatė prie durų stovintį O. J. su šunimi. Pastarasis trenkė jam kumščiu į veidą ir ištempė į koridorių, ėmė daužyti jam galvą į sieną, mušti kumščiais į galvą ir spardyti kūną, suplėšė megztinį ir kelnes. Ji, N. T., iškvietė policiją ir ėmė ginti V. C.. Tada O. J. puolė ir ją, 2 kartus trenkęs jai kumščiu į pečius ir sugriebęs už rankų. Po to O. J. pamėgino nutempti jį, V. C., prie savo buto, tačiau jo durų kaltinamajam niekas neatidarė. Netrukus į koridorių išėjo kaimynai iš 87 buto. Tuomet O. J. liovėsi muštis ir užsirakino savo bute. Kai atvyko kviesti policijos pareigūnai, kaltinamasis jų į butą neįleido. Pareigūnai iškvietė medikus, su kuriais jie išvažiavo į Lazdynų ligoninę. Ten jiems suteikta medicinos pagalba.
Teismas nemato pagrindo netikėti šiais nukentėjusiųjų tarpusavyje sutampančiais ir nuosekliais parodymais, tuo tarpu kaltinamojo parodymai yra prieštaringi ir kai kur nelogiški.
Liudytojas R. K., policijos pareigūnas, 2014-01-01 ryte atvykęs prie nukentėjusiųjų buto, parodė, kad ten į jį su kolegomis kreipėsi moteris (sulyginant N. T. parodymus su šio liudytojo pateikta informacija matyti, kad policijos pareigūnus kvietė pastaroji), kuri paaiškino, kad buvo sumušta kaimyno. Jis priėjo prie kaltinamojo buto, beldėsi į duris, spaudinėjo durų skambučio mygtuką, tačiau iš už durų sklidęs vyriškas balsas nenormatyvia leksika pareiškė, kad durų neatidarysiantis. N. T. buvo pasiūlyta kreiptis į policijos komisariatą. Tą pačią dieną apie 14 val. vėl buvo gautas pranešimas apie smurtą, ir jis su kolegomis vėl nuvyko tuo pačiu adresu. Ten aptiko neadekvatų nukentėjusįjį, kuriam buvo sumušta nosis, ji kraujavo. Nukentėjusysis V. C. pareiškė, kad jį sumušė kaimynas, nurodė į kaltinamojo buto duris. Jie, pareigūnai, pamėgino įeiti į kaltinamojo butą, tačiau tas durų neatrakino ir pagrasino panaudoti neva turimą šaunamąjį ginklą.
Jau vien toks faktas rodo kaltinamojo atitinkamų parodymų melagingumą: jeigu jis būtų sumuštas nukentėjusiojo, visų pirma būtų logiška pranešti apie tai policijos pareigūnams arba Bendrajam pagalbos centrui. Kaltinamasis to nepadarė. Jis ne tik nesikreipė dėl to į atvykusius policijos pareigūnus, bet ir visais būdais vengė apskritai įleisti juos į savo būtą.
Toliau R. K. aiškino, kad apie kaltinamojo grasinimus šaudyti į duris buvo pranešta Vilniaus AVPK budėtojui, atvyko specialistai, kurie išlaužė kaltinamojo buto duris.
Šis liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad bute kaltinamasis buvo aptiktas gulintis ant lovos, jis atsisakė vykti su pareigūnais, grasino užpjudyti juos kambaryje buvusiu rotveileriu, o po to dar juos, pareigūnus, ir užpuolė, mosikuodamas rankomis. Dėl to kaltinamajam buvo panaudoti kovinės savigynos veiksmai ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatą (t. 1, b.l. 76-77).
Teisme R. K. prisiminė, kad į Vilniaus m. 1 PK buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau jokių sužalojimų kaltinamajam medicinos specialistai nenustatė.
Liudytojas R. G., nukentėjusiųjų ir kaltinamojo kaimynas, parodė, kad 2014-01-01 dienos metu jis buvo lauke, kai jam paskambino žmona ir pranešė apie iš namo koridoriaus sklindantį triukšmą. Jis tuoj pat grįžo namo, tačiau savo buto laiptinėje rado akivaizdžiai sumuštą V. C.. Jis paaiškino, kad jį sumušė O. J.. Nukentėjusiojo rūbai buvo suplėšyti. Apie tai jis, R. G., telefonu pranešė Bendrajam pagalbos centrui.
Šis liudytojas patvirtino, kad kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis su jais elgėsi agresyviai ir grasino juos sušaudyti. R. G. teigė, kad ne kartą girdėjo nukentėjusiųjų nusiskundimų dėl kaltinamojo netinkamo elgesio, girdėdavo ir kaip kaltinamasis įžeidinėjo nukentėjusius.
Pažymėtina, kad O. J. dar 2012 m. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., 183 str. 1 d. buvo baustas už tai, kad laužėsi į nukentėjusiųjų butą, 2014 m. – pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. už įžeidžiantį kibimąsi prie N. T., o taip pat kitus teisės pažeidimus, susijusius su agresijos proveržiais, alkoholio vartojimu (t. 1, b.l. 160-172).
Teismo psichiatrijos specialistas pateikė išvadą (t. 2, b.l. 28) apie tai, kad O. J. 3 kartus gydėsi Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, sirgdamas dirgliosios formos psichopatija, jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas (pažymėdamas, kad tai neatima kaltinamajam galimybės suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti).
Kaltinamojo parodymus apie tai, kad 2014-01-01 ne jis sumušę nukentėjusįjį, o, atvirkščiai, V. C. sumušė jį laužtuvu, paneigia teismo medicinos specialisto išvada (t. 2, b.l. 20), pagal kurią specialistas, ištyręs VšĮ „Vilniaus respublikinė klinikinė ligoninė“ pateiktus medicinos dokumentus (t. 2, b.l. 21-22), jokių objektyvių medicininių sumušimo požymių nenustatė. Akivaizdu, kad smūgiai laužtuvu per rankas, nugarą negalėjo nepalikti jokių pėdsakų ant kaltinamojo kūno.
Teismas skeptiškai vertina kaltinamojo teiginius apie jo alibi jam inkriminuoto nukentėjusios užpuolimo metu: nors liudytoja T. N., O. J. sugyventinė, ir patvirtino, kad 2013-12-30 kaltinamasis su ja kartu lankėsi pas 2 gydytojus, ir pas antrąjį išbuvo nuo 16 val. iki 16 val. 30 min., o namo jie abudu parėjo tik apie 20 val. (kai pagal bylos medžiagą užpuolimas vyko 2013-12-30 apie 17 val.), VšĮ „Centro poliklinika“, esanti Pylimo g. 3, Vilniuje, patvirtinusi, kad O. J. 2013-12-30 tikrai lankėsi iš pradžių pas šeimos gydytoją, o po to – pas neurochirurgą (t. 1, b.l. 99), nurodė, kad jo apsilankymas pas pastarąjį prasidėjo 15 val. 35 min. ir baigėsi 15 val. 55 min. Reiškia, minėti tiek kaltinamojo, tiek T. N. parodymai šioje dalyje yra melagingi. Taigi iki N. T. užpuolimo po kaltinamojo vizito pas paskutinį gydytoją pabaigos buvo likę apie valandą. Visai absurdiškai skamba kaltinamojo paaiškinimas, kad iš poliklinikos namo jis su sugyventine ėjo pėsčiomis: savo parodymų pradžioje jis, neigdamas jam pareikštą kaltinimą, teigė, kad nukentėjusios jis sumušti negalėjo, nes tą dieną visiškai negalėjo vaikščioti.
Dėl incidento 2014-01-01 nei T. N., nei kaltinamojo tėvas O. J. nieko paaiškinti negalėjo, teigdami, kad incidento nematė, tačiau po kažkokio triukšmo koridoriuje buvo radę kaltinamąjį prie buto durų gulintį.
Teismo medicinos specialistų išvadomis (t. 1, b.l. 56, 58) N. T. ir V. C. buvo konstatuoti ne mažiau kaip 4 trauminiais kietų bukų ribotą paviršių turinčių daiktų poveikiais galimai 2014-01-01 padaryti kūno sužalojimai, atitinkantys nežymaus sveikatos sutrikdymo laipsnį: N. T. – poodinės kraujosruvos žastuose ir šlaunyse, būdingos suspaudimui pirštais, o V. C. – kraujosruvos ties kaire akimi, kairės plaštakos V-ame piršte, odos nubrozdinimai kairiame ausies kaušelyje ir dešinėje alkūnėje. Specialistas nurodė, kad V. C. sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis.
N. T. striukės apžiūros protokolo duomenimis jos viršutinės dalies papuošimai yra nuplėšti (t. 1, b.l. 86-88).
Apžiūrint V. C. megztinį ir kelnes buvo nustatyta, kad jie yra suplėšyti (t., b.l. 91-95).
2014-01-01 14 val. 4 min. O. J. buvo nustatytas 0,89 ‰ girtumas (t. 1, b.l. 124).
Atsižvelgdamas į šias ištirtas bylos aplinkybes, teismas prieina išvadą apie tai, kad kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos 2013-12-30 jis nebuvo užpuolęs N. T., o 2014-01-01 nebuvo užpuolęs ir sumušęs V. C., yra melagingi ir dėl to atmestini. Netikėti gi nukentėjusiųjų nuoseklių ir neprieštaringų parodymų, netiesiogiai patvirtinamų liudytojų parodymais, teismo medicinos specialistų išvadų, daiktų apžiūros protokolų duomenimis, atitikimu tikrovę teismas pagrindo neturi.
Taigi 2013-12-30 apie 17 val. prie namo Nr. 25A, esančio Verkių g., Vilniuje, O. J. užpuolė N. T., smurtiniais veiksmais sukėlęs jai fizinį skausmą ir suplėšęs striukę; 2014-01-01 apie 12 val. 30 min. to paties namo bendro naudojimo koridoriuje jis, apsvaigęs nuo alkoholio, sumušė V. C., tuo nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą, suplėšė jam megztinį ir kelnes. Kai N. T. pamėgino apginti V. C., O. J., panaudodamas fizinį smurtą, sužalojo ir ją, nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą. Brutalaus fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje (o gyvenvietės gatvės, parkai, aikštės, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bendro naudojimo patalpos ir kt. yra viešos vietos), tuo labiau dienos metu, ir dar tuo labiau moters atžvilgiu, moters įžeidimai necenzūriniais žodžiais yra įžūlūs veiksmai, kurie be jokių abejonių demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, nes teisės ir moralės normų paisantiems žmonėms jie sukelia neigiamus išgyvenimus, kelia nerimą ir išgąstį, savo nesaugumo jausmą. Taigi kiekvienu atveju (t.y. 2013-12-30 ir 2014-01-01) O. J. padarė nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą 2014-01-01 O. J. padarė, būdamas girtas. O. J. ne kartą buvo teistas, tačiau teistumai yra išnykę. Jis sistemingai buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tame tarpe už viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau paskirtų baudų nemoka (t. 2, b.l. 50). Nukentėjusįjį V. C. kaltinamasis ne tik talžė kumščiais, bet ir spardė gulintį, sukeldamas šiam realų pavojų sveikatai, o žmogaus sveikata, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje Nr. 2K-68/2008, yra absoliuti, viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių. Dėl tokių aplinkybių teismo vertinimu kaltinamasis yra nusipelnęs laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Kadangi nusikalstami kaltinamojo veiksmai N. T. atžvilgiu buvo mažiau intensyvūs palyginus su jo smurtavimu V. C. atžvilgiu, už juos skirtino kaltinamajam laisvės atėmimo trukmė turi būti mažesnė.
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji pareiškė kaltinamajam civilinius ieškinius: N. T. pareikalavo 10 000 Lt (2 834,47 Eur) neturtinės ir 881,21 Lt (255,22 Eur) turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 49-50), V. C. – 10 000 Lt (2 834,47 Eur) neturtinės ir 1 688,86 Lt (489,13 Eur) turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 53-54).
Svarstydamas nukentėjusiojo reikalavimą priteisti jam padarytos neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Visų pirma, toks reikalavimas yra teisėtas: Lietuvos Respublikos BPK 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. numato, kad nusikalstama veika padarytoji neturtinė žala turi būti atlyginta. Tokia pareiga kyla esant šių prielaidų visetui:
asmens veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.),asmens veiksmai buvo kalti (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str.),šie veiksmai sukėlė realią žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str.), tarp žalingų pasekmių ir asmens kaltų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšis (Lietuvos Respublikos CK 6.247 str.).
Antra, tokie nukentėjusiojo reikalavimai turi būti pagrįsti teismui pateiktais įrodymais.
Dėl kaltinamojo veiksmų nors ir nežymiai, bet nukentėjo N. T. ir V. C. sveikata, kuri, kaip nurodyta anksčiau, yra viena svarbiausių vertybių, ir todėl ji turi būti itin saugoma, nes deliktinėje atsakomybėje galioja principas, pagal kurį kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jau nurodytoje nutartyje LR Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, jis turi atsižvelgti į:
1) jos pasekmes;
2) žalą padariusio asmens kaltę;
3) jo turtinę padėtį;
4) padarytos turtinės žalos dydį;
5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;
6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nors kaltinamojo neteisėti veiksmai dėsningai sukėlė tik nežymų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą, V. C. sumušimas tęsėsi gana ilgai. N. T. nuo kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjo dukart. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai ir pasižymėjo ypatingu įžūlumu. Tai sukėlė nukentėjusiems gilias neigiamas emocijas, sunkius išgyvenimus, pagrįstą nerimą dėl savo saugumo ateityje. Duomenų apie savo turtinę padėtį kaltinamasis teismui nepateikė, nors pagal LR Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką žmogaus sužalojimo atveju toks kriterijus nėra reikšmingas. Nukentėjusiems padarytoji turtinė žala nėra mažareikšmė. Įvertindamas šių aplinkybių visetą ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą įvertina 900 Eur kiekvienam. Šioje dalyje civiliniai ieškiniai tenkintini, likusioje – atmestini.
N. T. reikalaujamos turtinės žalos atlyginimą sudaro 581,21 Lt išlaidų medikamentams ir 300 Lt sugadintos striukės vertės, V. C. – 377,27 Lt išlaidų medikamentams, 661,59 Lt išlaidų degalams vykstant į teisėsaugos institucijas ir polikliniką, ligonines, 200 Lt automobilio amortizacijos, 450 Lt sugadintų drabužių vertės.
Kaip nurodyta anksčiau, nukentėjusiųjų drabužių sugadinimas patvirtinamas jų apžiūros protokolų duomenimis, kaltinamasis šių daiktų vertės neginčijo, todėl reikalavimai šioje dalyje tenkintini.
Nukentėjusiųjų reikalavimai likusioje dalyje atmestini: nukentėjusioji pateikė teismui vaistinių kasos kvitus, išduotus įgyjant medikamentus (t. 3, b.l. 51-52), tačiau iš jos gi pateikto išrašo iš medicinos dokumentų (t. 3, b.l. nukentėjusioji serga daugybe ligų, tame tarpe ir tomis, kurios akivaizdžiai negali būti susijusios su kaltinamojo jai padarytais sužalojimais, pvz., glaukoma, lėtinės radikulopatijos, skoliozės ir artrozės, kreipėsi į gydytoją dėl traumų, gautų po jos sužalojimo kaltinamojo, pvz., 2014-02-24 dėl raumens sausgyslės plyšimo. V. C., irgi pirkęs medikamentus (t. 3, b.l. 55-56), pagal pateiktą išrašą iš medicinos dokumentų (t. 3, b.l. 63-64) į gydytojus kreipėsi dėl inkstų akmenligės, 2012 m. patirtos galvos traumos, 2014-03-12 patirtos buitinės traumos, radikulopatijos. 2014-02-27 jis lankėsi pas gydytoją dėl 2014-01-01 patirto kaimyno sumušimo, tačiau diagnozė (vėl gi, radikulopatija, inkstų akmenligė, 2012 m. patirtos galvos traumos padariniai) su šiuo sumušimu nesusiję. Abu nukentėjusieji nepateikė teismui faktinių duomenų, patvirtinančių tai, kad jų įgyti medikamentai buvo skirti kaltinamojo padarytų sužalojimų padariniams šalinti. Nukentėjusysis pateikė ir degalų pirkimo kasos kvitus (t. 3, b.l. 57-59), tačiau lankymosi pas gydytojus datos, nurodytos išraše iš medicinos dokumentų, ir degalų pirkimo datos sutampa tik vienoje vietoje – 2014-04-16, kai nukentėjusysis buvo konsultuojamas dėl buitinės piršto traumos. Degalų pirkimo datos nesutampa nei su viena ikiteisminio tyrimo atlikimo ar pareiškimų, prašymų pateikimo teisėsaugos institucijoms datomis (2013-12-31, 2014-01-01, 2014-01-30, 2014-02-18, 2014-02-26). Taigi nukentėjusieji neįrodė, kad šios išlaidos ir kaltinamojo nusikalstami veiksmai siejami tarpusavyje priežastiniu ryšiu. Dėl tokių aplinkybių šie jų reikalavimai atmestini.
Siekiant sustiprinti auklėjamąjį baudžiamojo proceso poveikį kaltinamajam ir užtikrinti nukentėjusiųjų teisėtus interesus O. J. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. pagrindu skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str. 1 d. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą.
Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė 129,82 Lt dydžio civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nukentėjusiojo V. C. gydymo dėl patirto sužalojimo išlaidas. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, nes jo dalykas patvirtinamas teismui pateiktais medicinos dokumentais (t. 1, b.l. 64), o pagrindą sudaro O. J. kalti neteisėti veiksmai sužalojant nukentėjusįjį. Taigi iš O. J. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas 37,59 Eur (129,82 Lt) dydžio nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimas.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo O. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudarančių 368,63 Eur, atlyginimą bei advokato išlaidų apmkėjimo teikiant valstybinę garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai N. T., kurios sudaro 294,13 Eur, atlyginimą. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numato, kad tokių išlaidų atlyginimą teismas gali priteisti valstybei iš nuteistojo. Šios išlaidos buvo patirtos tiriant O. J. padarytus tyčinius nusikaltimus, todėl prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas
nusprendė
2013-12-30 padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmę.
2014-01-01 padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausmę.
Šias O. J. paskirtas bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos BPK 63 str. 1, 4 d. dalinio jų sudėjimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. pagrindu šios bausmės vykdymą atidėti trejiems metams Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 9, 10 p. pagrindu įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:
nebendrauti su nukentėjusiaisiais N. T. ir V. C.; nevartoti alkoholio.
Taikyti nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str. 1 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiems N. T. ir V. C. padarytą turtinę žalą.
Į šios O. J. paskirtos bausmės laiką Lietuvos Respublikos BPK 66 str. pagrindu įskaityti laikinojo nuteistojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2014-01-01 iki 2014-05-15 įskaitytinai.
Nukentėjusiųjų N. T. ir V. C. pareikštus civilinius ieškinius patenkinti iš dalies ir priteisti iš O. J.:
N. T. – aštuoniasdešimt šešis eurus 89 eurocentų turtinės žalos ir devynis šimtus eurų neturtinės žalos atlyginimo;
V. C. – vieną šimtą trisdešimt tris eurocentų turtinės žalos ir devynis šimtus eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje N. T. ir V. C. civilinius ieškinius atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkintini ir priteisti šiai įstaigai iš O. J. trisdešimt septynis eurus 59 euro centus nukentėjusiojo V. C. gydymo išlaidoms atlyginti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos nuteistajam išlaidų atlyginimo bei dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajai N. T. išlaidų priteisimo iš nuteistojo patenkinti ir priteisti iš O. J. valstybės naudai šešis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 76 eurocentus teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą. TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ