Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje, teistas Lietuvoje:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant visuomenės labui dirbti po 20 valandų kas mėnesį;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme ir skirta subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu skirtą 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę į 13 parų arešto bausmę.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę į 90 parų arešto bausmę.

3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatyta 90 parų arešto bausme ir skirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu skirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatė galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. V. I. bausmę atliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. 2016 m. liepos 8 d. nuo 11⁰⁰ val. iki 16⁰⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. B. ir J. B., svetainės pagrobė svetimą nukentėjusiajai J. B. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Samsung NP300ESC“, kurio vertė 400 €, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausose ir akistatoje V. I. paaiškino (1 t., b. l. 174-175, 177-178, 189-191), kad 2016 m. liepos 8 d. apie pietus ant laiptų šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), su savo draugu I. G. ir atsitiktinai sutikta nepažįstama mergina gėrė alų. Prie jų prisijungė S. B., paprašė alaus. Netrukus pradėjo lyti. S. B. pakvietė juos į savo namus. Atėjo pas jį ir pabaigė gerti alų. Pardavė plastikinius butelius ir nusipirko dar alaus. S. B. pasiūlė pereiti į didesnį kambarį, kad galėtų laisviau sėdėti.

Kambaryje jis pradėjo kalbinti merginą, nuėjo į kitą kambarį pasimylėti. Pasimylėjęs nuėjo apsiprausti. Tada S. B. paklausė, ar jis (V. I.) turi asmens dokumentą, ir prašė užstatyti jo (S. B.) kompiuterį. Jis sutiko. Neklausė, kodėl S. B. norėjo užstatyti kompiuterį, mano, kad jis (S. B.) norėjo likti vienas su moterimi. S. B. padavė kuprinę su kompiuteriu, pakrovėju, kompiuterine pele ir pelės kilimėliu. Paėmęs kuprinę, pasakė I. G., kad reikia eiti į lombardą. Mergina tai išgirdo ir pasakė, kad eis kartu.

Nunešė daiktus į lombardą Vilniaus g., už kompiuterį, pakrovėją ir pelę gavo 50 €. Parduotuvėje nusipirko cigarečių, 3 plastikinius butelius alaus, traškučių, batono ir silkės, po to grįžo pas S. B.. S. B. pasiėmė likusius pinigus, kuprinę ir kilimėlį. Lombardo sutartį norėjo duoti buto savininkui, tačiau šis atsisakė ją imti. Vėliau S. B. kažkas paskambino. Pakalbėjęs S. B. pasakė, kad grįžta sutuoktinė, ir jie privalo išeiti. Jie taip ir padarė. Po kelių dienų iš lombardo išpirko užstatytus S. B. daiktus ir kelias dienas laikė juos savo namuose. Pritrūko pinigų alkoholiui ir vėl užstatė juos lombarde Lyros g. už 70 €, gautus pinigus pragėrė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. I. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną su I. G. gėrė alų. Jis (V. I.) atsinešė 4 litrus stipraus alaus. Vienas litras kainavo iki 1 €. Gėrė ant laiptų, šalia S. B. namų, netoli „auksinio berniuko“. S. B. į parduotuvę „Aibė“ išėjo pirkti cigarečių, o pinigų neturėjo. Priėjo kažkokia nepažįstama mergaitė, jos vardas lygtais Daiva. Pasiūlė jiems (S. B. ir Daivai) alaus. Pradėjo lyti lietus, S. B. ateiti pas jį į namus.

Neatsimena, kuriame aukšte butas. Pamena, kad pirma laiptinė. Bute gal du kambariai. Su mergaite buvo mažame kambaryje, paskui – didesniame. Kiek pamena, pradžioje visi buvo mažame kambaryje, po to šiame kambaryje jis (V. I.) liko su mergaite, vėliau S. B. pakvietė į didįjį kambarį.

Kai norėjo nusipirkti dar vieną butelį alaus, su I. G. susirinko tuščius „bambalius“. S. B. neturėjo nė cento. Paskui S. B. paprašė nunešti kompiuterį į lombardą. S. B. sakė, kad savo vardu jis negali užstatyti, nes neturi dokumento, o sutuoktinei (J. B.) pasakys, kad kompiuteris dingo. Į naktinį lombardą šalia parduotuvės „Kūbas“ ėjo jis (V. I.), I. G. ir mergaitė. Lombarde pasakė, kad už kompiuterį duos 50 €. Kompiuterį užstatė savo vardu. Nevogė, nėra tiek kvailas, kad iš pradžių pavogtų (kompiuterį), o paskui užstatytų jį savo vardu.

Iš užstačius kompiuterį gautų pinigų nupirko cigarečių, 2-3 litrus alaus. Dar mergaitė užsimanė kažką pavalgyti. Likusius pinigus ir kuprinę atidavė S. B.. Tikrai atidavė dvi kupiūras po 20 €. Taip pat davė S. B. lombardo sutartį dėl kompiuterio, tačiau S. B. pasakė, kad jam sutarties nebereikės, ir atidavė jam (V. I.). Abejoja, ar turi kompiuterio sutartį, gal ir turi. Prieš išeidamas S. B. 0,80 € įsigyti autobuso bilietą, S. B. davė 1 €.

Nežino, kas nutiko paskui, gal S. B. išsigando sutuoktinės. S. B. mėgsta pagerti. Kaip dabar supranta, kompiuteris buvo ne jo, o sutuoktinės.

Kompiuterį užstatė gal mėnesiui. Išvažiavo į Rygą. Rygoje užsidirbo pinigų, grįžo, iš lombardo pasiėmė kompiuterį ir laikė namuose. Išpirko kompiuterį už savo uždirbtus pinigus, todėl nemano, kad turėjo jį grąžinti S. B.. Užgėrė ir vėl nunešė kompiuterį į „Lyros“ lombardą, užstatė už 70 €, pinigus vienas pragėrė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. parodė (1 t., b. l. 3-4, 17), kad 2016 m. liepos 8 d. apie 16⁰⁰ val. grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad svetainėje ant lovos nebėra jos kompiuterio „Samsung NP300ESC“. Nuėjusi į miegamąjį matė, kad ten girtas miega jos sutuoktinis S. B.. Ji paklausė, kas buvo bute. Sutuoktinis atsakė, kad namuose buvo I. G. ir jo draugė, jos vardo nežino. Dingo kompiuteris „Samsung- NP300ESC“ su priedais (baterija ir krovimo laidu), bendra vertė 400 €, taip pat pelytė ir kilimėlis, šių daiktų materialiai nevertina.

Prieš išvažiuodama namuose bendrame kambaryje („bendroje erdvėje“) ant sofos paliko išjungtą kompiuterį, „prailgintoją“, pelę ir kilimėlį. Iš sodybos grįžo apie 16⁰⁰ val. Grįžusi pastebėjo, kad nėra kompiuterio. Kompiuteris yra jos darbo įrankis, dirba juo kiekvieną dieną, nes yra mokytoja. Dirbdama kompiuteriu, ruošiasi pamokoms, saugo įvairią su darbu susijusią informaciją, dalyvauja socialiniuose tinkluose. Jos kompiuteris nebuvo vienintelis kompiuteris namuose, S. B. turi savo. Ji jo kompiuteriu naudojasi labai retai. Be jai priklausančio kompiuterio, namuose buvo daugiau vertingų daiktų, kurie galėtų būti užstatyti lombarde: jos naudojamame kambaryje buvo telefonas, papuošalai. Bendroje erdvėje yra televizorius, stiprintuvas. Daiktų namuose neslepia, nerakina, nėra buvę panašių įvykių, kad iš namų dingtų daiktai. S. B. turėjo asmens dokumentus: asmens tapatybės kortelę, pasą, tačiau gali būti, kad pasas nebegalioja.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. B. parodė (1 t., b. l. 20-21, 25-26), kad 2016 m. liepos 8 d. apie 10⁰⁰ val. ėjo laipteliais Aušros taku Ežero gatvės link ir sutiko pažįstamą I. G.. I. G. buvo su drauge D. ir draugu A.. Kadangi buvo pagiringas, jie pasiūlė „pataisyti sveikatą“. Jis (S. B.) sutiko ir pasikvietė svečius į namus. Jie turėjo du plastikinius butelius alaus. Nuėję į jo kambarį, vadinamą dirbtuvėmis, išgėrė atsineštą alų. Kai liko nedaug alaus, D. išėjo ir po kiek laiko parnešė dar alkoholinių gėrimų. Pabuvę svečiai išėjo. Prieš ateinant I. G. ir jo draugams, svetainėje buvo J. B. priklausantis kompiuteris „Samsung NP 300ESC“. Apie kompiuterio vagystę sužinojo tik tada, kai į namus grįžo ir apie tai pasakė J. B..

Teismo posėdyje liudytojas S. B. parodė (2 t., b. l. 65-67), kad 2016 m. liepos 8 d. apie 11⁰⁰ val. Aušros take ant laiptų sutiko I. G., kaltinamąjį ir moterį, kurios vardas lygtais D.. I. G. pažinojo nuo vaikystės. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo, vardo nepamena, iki įvykio nepažinojo. Paskui pasikvietė juos pas save namo, nes buvo nepatogu gerti matant kaimynams. Oras buvo normalus, berods nelijo.

Liudytojas S. B. su svečiais nuėjo į savo darbo kambarį („dirbtuves“). Jame visi gėrė alų. Jis (S. B.) alaus neturėjo, svečiai atsinešė gal 1 litrą. Paskui iš kažkur vėl atsirado alaus. Neatsimena, kas atnešė. Kiek pamena, jis (S. B.) ir I. G. buvo nuėję į centrinį kambarį, paskui tuoj pat grįžo į darbo kambarį. Kai su I. G. buvo centriniame kambaryje, kompiuteris dar buvo ant stalo ar lovos. Mano, kad visi svečiai išėjo vienu metu, valandos nepamena, bet gal prieš 14⁰⁰ val. Jų nereikėjo raginti, kad išeitų. Kai svečiai išėjo, namuose liko vienas. Užrakino duris ir užmigo. Niekam nedavė pinigų autobuso bilietui.

Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole su fotolentele (b. l. 67-70) teigiama, kad J. B. pateikė nešiojamojo kompiuterio „Samsung NP300ESC“ pakavimo dėžę, garantinį taloną ir pirkimo kvitą. Juose nurodytas individualus gaminio Nr. HTZT91Q600444 sutampa su iš UAB „Adverto“ lombardo paimto kompiuterio numeriu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pasak kaltinamojo V. I., liudytojas S. B. sakė, kad neturi asmens dokumento, todėl paprašė užstatyti nešiojamąjį kompiuterį ir nupirkti alkoholio. Jis užstatė kompiuterį lombarde už 50 €, nupirko alkoholio, cigarečių, maisto produktų, liudytojui S. B. atidavė ne mažiau kaip 40 €, bet pastarasis atsisakė paimti lombardo sutartį.

Kaltinamajam teisme (iš dalies) antrino specialus liudytojas I. G., tačiau jo paaiškinimai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu specialus liudytojas I. G. teigė, kad V. I. kompiuterį pavogė; teisme tvirtino, kad S. B. davė V. I. kompiuterį, idant šis nuneštų jį ir priduotų į lombardą. Teismas netiki specialiojo liudytojo I. G. žodžiais, esą jis, apklausiamas 2016 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo praėję 1,5 mėnesio nuo nagrinėjamo įvykio, galėjo gerai neprisiminti įvykio aplinkybių, o praėjus 8 mėnesiams (2017 m. kovo 9 d.) - jas atsiminė tiksliau. Atvirkščiai, duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu specialusis liudytojas I. G. nurodė, kokią pinigų sumą už užstatytą kompiuterį gavo V. I. (50 €), kas sutampa su kaltinamojo paaiškinimais. Teisme jis nebeprisiminė, už kiek V. I. užstatė kompiuterį, kaip teisingos nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo nurodytos aplinkybės (t. y. kad už 50 €).

Nukentėjusiosios J. B. ir liudytojo S. B. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, vieni kitus atitiko ar papildė. Abu pripažino, kad liudytojas S. B. ilgą laiką turėjo problemų su alkoholiu, tačiau daiktų iš namų nenešdavo. Jei pritrūkdavo pinigų alui, pasiskolindavo ar nebrangiai parduodavo paveikslą. (Nuo 2001 m.) yra išsituokę, bet ir toliau gyvena viename bute, sutaria be pykčių, prieš įvykį planavo kartu švęsti (2016 m. liepos 14 d.) artėjantį S. B. gimtadienį.

Byloje nėra ginčo, kad kompiuteris „Samsung NP300ESC“ yra nukentėjusiosios J. B. darbo įrankis ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nepaisant to, kad teismas, nutraukdamas jos ir liudytojo S. B. santuoką, nepadalino santuokoje įgyto turto (Civilinio kodekso 3.88-3.89 str., 3.120 str. 1 d.). Liudytojas S. B. ir nukentėjusioji J. B. vieningai paaiškino, kad bute buvo ir daugiau kitų jo, jos ar bendrų daiktų, kuriuos būtų galima užstatyti lombarde ir greitai gauti pinigų.

Kaltinamasis teigė, kad pinigų pritrūko (reikėjo) alui, cigaretėms ir užkandžiams; iš viso tam išleido iki 10 €. Nelogiška, kad dėl 10 € liudytojas S. B. būtų siūlęs užstatyti tokį brangų daiktą kaip kompiuteris, juo labiau svetimą kompiuterį, kurio savininkė neabejotinai pasiges. Nesuprantama ir tai, kodėl liudytojas S. B. būtų atsisakęs paimti lombardo sutartį. Logiškiau, kad kaltinamasis nebūtų siūlęs liudytojui S. B. paimti lombardo sutarties, jei iš tikrųjų perdavė liudytojui S. B. likusius apie 40 € iš gautų 50 €, kadangi tokiu atveju kaltinamasis, norėdamas atgauti (išpirkti) iš lombardo kompiuterį, būtų turėjęs iš savo lėšų grąžinti 50 € ir sumokėti palūkanas (CK 4.227 str.).

Išnagrinėjus bylą, nepasitvirtino kaltinamojo teiginiai, esą visi keturi sugėrovai iš mažesniojo kambario („dirbtuvių“) perėjo į didįjį kambarį („bendrą erdvę“); kaltinamasis ir specialioji liudytoja D. M. nuėjo į liudytojo S. B. kambarį („dirbtuves“) pasimylėti; liudytojas S. B. neturėjo asmens dokumento, todėl negalėjo savo vardu užstatyti kompiuterio ir paprašė, jog tai padarytų jis (V. I.).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Veika teisingai kvalifikuota kaip paprastas svetimo turto pagrobimas, nes pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL (BK 178 str. 1 ir 4 d. bei 190 str.), nėra BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiką kvalifikuojančių požymių (neteisėto įsibrovimo į patalpą). Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Teismas patikslina kaltinimą, nurodydamas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio, būdamas svečiuose, kaltinamasis pavogė kompiuterį, priklauso ne tik J. B., bet ir S. B.. Teismo iniciatyva atlikta kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Už svetimo turto pagrobimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 178 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė, jog turtas svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad savininkui bus padaryta materialinė žala, ir norėjo tokių pasekmių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikalstamoms veikoms nuosavybei, kurias reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti.

Kaltinamasis yra 31 m. amžiaus, turi profesinį (elektromontuotojo, suvirintojo) išsilavinimą, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs (1 t., b. l. 90, 144; 2 t., b. l. 48). Įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą, 2014 m. nustatyta diagnozė – abstinencijos būklė su delyru, vartojant alkoholį (1 t., b. l. 151). 20 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 7 kartus už smulkius svetimo turto pagrobimus, 12 kartų už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, vieną kartą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį (1 t., b. l. 138-143). Lietuvoje teistas 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 92-94, 113-137). Teistas užsienyje (Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje): 1) Sioderteljė (Södertälje) apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu už vagystę; 2) Glosterio Karūnos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu už vagystę įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonės vairavimą be savininko leidimo, transporto priemonės vairavimą be privalomojo draudimo; 3) Šiaurės-Vakarų Esekso magistratų teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu už vagystę iš transporto priemonės, nesąžiningą elektros energijos vartojimą ir už atleidimo nuo bausmės, skirtos Stratfordo magistratų teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu, sąlygų pažeidimą; 4) Šiaurės-Vakarų Esekso magistratų teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu už bereikalingą kančios saugomam gyvūnui sukėlimą ir už pasipriešinimą ar trukdymą pareigūnui; 5) Barkingo magistratų teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už važiavimą geležinkeliu nesumokėjus; 6) Šiaurės-Vakarų Esekso magistratų teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu už vagystę iš parduotuvės; 7) Vidurio-Šiaurės Esekso magistratų teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu už vagystę iš parduotuvės; 8) Vidurio-Šiaurės Esekso magistratų teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu už vagystę iš parduotuvės, užpuolimą, viešosios tvarkos pažeidimą; 9) Vidurio-Šiaurės Esekso magistratų teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimu už vagystę iš parduotuvės; 10) Vidurio-Šiaurės Esekso magistratų teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu už vagystę iš parduotuvės; 11) Vidurio-Šiaurės Esekso magistratų teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu už vagystę iš parduotuvės; 12) Vidurio-Šiaurės Esekso magistratų teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu už seksualinį užpuolimą – moters lietimą be lytinio akto – ir už kenkimą transporto priemonei; 13) Šiaurės Esekso magistratų teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimu už vagystę iš parduotuvės; 14) Šiaurės Esekso magistratų teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimu už vagystę iš parduotuvės, priekabiavimą dėl rasės ir religijos; 15) Čeltnamo magistratų teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimu už bendruomenės informavimo apie asmenis, nuteistus už seksualinius nusikaltimus, tvarkos pažeidimą; 16) Glosterio magistratų teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimu už bendruomenės informavimo apie asmenis, nuteistus už seksualinius nusikaltimus, tvarkos pažeidimą; 17) Čeltnamo magistratų teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu už vagystę iš parduotuvės; 18) Čeltnamo magistratų teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu už neteisingos informacijos pateikimą vykdant pareigą informuoti bendruomenę apie asmenis, nuteistus už seksualinius nusikaltimus; girtumą ir chuliganišką elgesį; nuosavybės sunaikinimą ar apgadinimą; atleidimo nuo bausmės sąlygų pažeidimą; 19) Čeltnamo magistratų teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu už vagystę iš transporto priemonės, neatvykimą į sulaikymo įstaigą nustatytu laiku (1 t., b. l. 95-109). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nesutiko dirbti viešųjų darbų, todėl ši bausmės rūšis net nesvarstoma (BK 46 str. 1 d.). Kaltinamasis neturi nuolatinio legalaus pakankamo dydžio savarankiškai pragyventi pajamų šaltinio, todėl skirti baudą būtų mažai efektyvu. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis (lėšų stoka), būdą (primityvus), kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti griežtesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos maksimumui (BK 49 str. 3 d.).

V. I. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. 18⁰³ val. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. 16¹⁰ val. (vieną parą) ir nuo 2017 m. sausio 25 d. 17⁰⁰ val. iki 2017 m. sausio 26 d. 15²⁵ val. (vieną parą) (1 t., b. l. 168, 183; 2 t., b. l. 45, 48-49). Šis laikas (iš viso dvi paros) santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi arešto paras.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – namų areštas (2 t., b. l. 50-51) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta arešto bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – nešiojamas kompiuteris „Samsung NP300ESC“ su baterija ir krovimo laidu, gražinti J. B., paliekami jos, kaip teisėtos savininkės, neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto bausmę.

Į V. I. atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaityti jo laikino sulaikymo laiką (dvi paras) ir laikyti, kad jis atliko dvi arešto paras.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. I. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

V. I. skirtą kardomąją priemonę – namų areštą – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta arešto bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – nešiojamą kompiuterį „Samsung NP300ESC“ su baterija ir krovimo laidu, gražintą J. B., palikti jos, kaip teisėtos savininkės, neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.