Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-06-19 · Administracinė byla Nr. A-180-970-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-06-19
Bylos Nr.
A-180-970-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Sigita Rudėnaitė
Pareiškėjas
UAB ,,Kauno aviacijos gamykla“
Trečiasis asmuo
UAB ,,Heliosota“, UAB ,,Helisota“, VĮ ,,Valstybės turto fondas“, G. B.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Evaldas Rapolas, Ligita Ramanauskaitė
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A4-970-2006Procesinio sprendimo kategorija 14.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB ,,Kauno aviacijos gamykla“ atstovėms Nijolei Augūnienei ir advokatei Ligitai Ramanauskaitei,

atsakovų atstovams: Kauno miesto savivaldybės administracijos - Meilei Nistelytei ir Vaivai Gustaitei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Stakvilevičiūtei,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Heliosota“ atstovams Josifui Legenzovui ir advokatui Evaldui Rapolui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Kauno aviacijos gamykla“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,,Helisota“, VĮ ,,Valstybės turto fondas“, G. B. įmonei, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės 2005 m. sausio 5 d. atsisakymą derinti teritorijos J. Bakanausko g. 29 (dabar Europos pr.) detalųjį planą, pripažinti neteisėtu Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymas derinti teritorijos J.Bakanausko g. 29 (dabar Europos pr.) detalųjį planą pripažintas teisėtu, įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti trečiojo suinteresuoto asmens G. B. įmonės paruoštą teritorijos J. Bakanausko g. 29 (dabar Europos pr.) detalųjį planą per teismo nustatytą terminą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 1 d. privatizavimo sutartimi Nr. 5190 25-109108-2002 VĮ ,,Valstybės turto fondas“ pardavė UAB „Helisota“ 100 procentų pareiškėjo akcijų. Akcijų privatizavimo sutarties 4 straipsnio 2 dalis nustatė, kad pareiškėjo turtą sudaro ir bendrovės naudojamas žemės sklypas, kuris apytiksliai lygus 26 ha, aptvertas gelžbetonine tvora, kuri yra UAB ,,Kauno aviacijos gamykla“ nuosavybė. Sutartimi UAB ,,Helisota“ taip pat įsipareigojo įgyvendinti privatizavimo konkursui pasiūlytą investicinį projektą – investuoti į privatizuotą gamyklą (pastatyti gamyklos veiklai būtinus statinius), tačiau šių įsipareigojimų įgyvendinimas neįmanomas be naudojamos žemės įsigijimo ar nuomos. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius 2003 m. gegužės 9 d. išdavė žemės sklypo(ų) J. Bakanausko g. 29 (šiuo metu - Europos pr.) detaliojo plano sąlygas, pagal kurias turėjo būti suformuojamas naudojamas žemės sklypas (ai) žemės nuomai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. G. B. įmonė J. Bakanausko g. 29 teritorijoje suprojektavo 15 sklypų. Suprojektuoti sklypai Nr. l - Nr. 14 yra užstatyti gamybiniais statiniais. Suprojektuotame sklype Nr. 15 yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai bei betono pagrindo aikštelės, kelias į aerodromo pakilimo taką, gelžbetoninė tvora, ribojanti aerodromą. Visas projektuojamas sklypas Nr. 15 yra Kauno aviacijos gamyklos aerodromo, įregistruoto Lietuvos Respublikos Civilinės Aviacijos Direkcijos Inspekcijoje, dalis. Suprojektuotame sklype Nr. 15 veikia pareiškėjo orlaivių antžeminio išbandymo ir kontrolės stotis bei gamyklos savininkės UAB „Helisota“ sraigtasparnių bandymų stotis, stoties reglamentas patvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinės aviacijos administracijos, todėl sklypas Nr. 15 yra būtinas pareiškėjo veiklos tęstinumui. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius derinti detalųjį planą atsisako, Kauno apskrities viršininko administracija tokį atsisakymą pripažino pagrįstu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 500-02-01 atsisakė derinti pateikta detalųjį planą, nurodydamas, kad departamentas mano esant detaliojo plano derinimo procedūrą baigta 2003 m. gruodžio 9 d., kada pateiktas detalusis planas buvo suderintas, pareiškiant pastabą, kad sklypo plotas neatitinka Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 3 ir 4 punktų. Sprendime taip pat nurodyta, kad suprojektuoto sklypo Nr. 15 dydis neatitinka minėtos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 28.2. punkto, be to, veikiantis aerodromas esą yra perduotas Lietuvos kariuomenei. UAB ,,Kauno aviacijos gamykla“ priklausantys statiniai sklype Nr. 15 užima tik l procentą planuojamo sklypo, o betono aikštelių eksploatacinis laikas yra pasibaigęs. Atsakovas taip pat teigė, kad, privatizavus gamyklą, teritorija ir joje vykdoma veikla nebebuvo vientisa, todėl suformuotų 15 sklypų derinimas ir tvirtinimas tarpusavyje nėra susiję (I tomas, b.l. 24-25). Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento atsisakymo derinti detalųjį planą netenkino, motyvuodama tuo, kad pateiktas detalusis planas taisytinas ir pakartotinai teiktinas derinti su Kauno miesto savivaldybės administracija, nes pagal išduotas detaliojo plano rengimo sąlygas turi būti rengiamas sklypas prie statinių, o suprojektuotame sklype stovi du vienaaukščiai pastatai 90Glp ir 91Glp ir trys betoninės aikštelės, kurių gyvavimo trukmė, vadovaujantis STR yra pasibaigusi, taigi faktiškai formuojamas sklypas naujai statybai. Be to, siūloma atlikti esamų betono aikštelių būklės ekspertizę ir nustatyti galimą jų eksploatavimo laiką, po to tikslinti detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjo nuomone, atsisakymas derinti detalųjį planą atsakovų motyvais – nepagrįstas. Joks galiojantis teisės aktas nenustato, kiek procentų projektuojamo sklypo turi užimti statiniai. Pagal galiojančius teisės aktus sklypas formuojamas taip, kad būtų galima pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti jame esančius pastatus. Pareiškėjo veikla yra specifinė – orlaivių gamyba ir remontas, todėl pareiškėjui yra technologiškai būtina pastatais neužstatyta teritorijos dalis orlaivių išbandymui. Nustatant pastatų eksploatacijai reikalingą žemės plotą turi būti vadovaujamasi protingumo ir pagrįstumo kriterijais. Pareiškėjas naudoja projektuojamą žemės sklypą savo veiklai ir turi pirmumo teisę jį įsigyti (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Subjektas, turintis pirmumo teisę įsigyti naudojamą žemę, turi teisę ją ir išsinuomoti. Pareiškėjas pažymi, kad joks įstatymas ar kitas teisės aktas neįpareigoja savininko atlikti statinio tinkamumo naudoti ekspertizės, projektuojant naudojamą sklypą. Taip pat joks teisės aktas nesieja statinio amžiaus ir nuomojamo ar išperkamo žemės sklypo ploto, šis plotas nustatomas pagal savininko poreikius pastato ar statinio eksploatacijai. Pareiškėjas statinius, esančius nederinamame sklype, valdo nuosavybės teise, kuri yra įregistruota viešame registre.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija skundą prašė atmesti. Nurodė, kad ginčo detalaus plano derinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 31.4 punkte yra numatyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, atsižvelgiant į valstybės interesus ir žemės sklype esančio pastato, statinio ar įrenginio saugaus naudojimo terminą. Vadovaujantis aplinkos ministro įsakymų patvirtintu STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ orlaivių kilimo ir tūpimo takų gyvavimo trukmė siekia 10 metų. Ginčo teritorijoje esančios trys betoninės aikštelės, aplink kurias pareiškėjas taip pat reikalauja suformuoti žemės sklypą su tikslu jį išsinuomoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pastatytos 1978 metais, t.y. jų gyvavimo trukmė pasibaigė 1988 metais. Tokiu atveju nustatyti nuomos terminą būtų neįmanoma, o kadangi detaliojo plano rengimo tikslas buvo išsinuomoti ginčo žemės sklypą, tai toks detalusis žemės sklypo planas neatitiktų jo rengimo tikslo. Pareiškėjui buvo pasiūlyta atlikti esamų betoninių aikštelių būklės ekspertizę ir nustatyti galimą jų eksploatavimo laiką, po to, vadovaujantis išduotomis sąlygomis, tikslinti detaliojo plano sprendinius, formuojant sklypus prie turimo nekilnojamojo turto. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktas derinti detalusis planas neatitinka detaliojo planavimo dokumentais nustatyto ginčo detaliojo plano rengimo tikslo - suplanuoti nuomai sklypus prie turimų statinių bei nustatyti teritorijos tvarkymo rėžimo reglamentą. Nors pareiškėjas teigia, kad jo veikla yra specifinė, todėl pareiškėjui yra technologiškai būtina pastatais neužstatyta teritorijos dalis orlaivių išbandymui, tačiau jo pateiktame detaliajame plane ši pastatais neužstatyta teritorija pažymėta kaip užstatyti leidžiama teritorija, prie detaliojo plano pateikiamoje lentelėje nurodoma, kad žemės sklypo Nr. 15 dabartinis užstatymo procentas siekia 0,01, tačiau vėliau numatoma užstatymo procentą ginčo sklype padidinti iki 0,80, numatomas šio sklypo naudojimo būdas ir pobūdis - teritorijos prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti - 49 procentai, teritorijos gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti - 51 procentas. Atsakovo nuomone, pateiktas detalusis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui bei išduotoms planavimo sąlygoms.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija pareiškėjo skundą pašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui išduotose numatomo rengti detaliojo plano išvadoje ir sąlygose numatyta, kad bus rengiamas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo (-ų) J.Bakanausko g. 29 detalusis planas, kuriuo bus formuojami sklypai prie statinių ir nustatomas teritorijos režimo reglamentas, planuojant sklypus nuomai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Detaliuoju planu projektuojami 15 atskirų žemės sklypų prie UAB Kauno aviacijos gamykla nuosavybės teise priklausančių statinių. Rengiamu detaliuoju planu žemės sklypo Nr. 15, suprojektuoto prie esamų statinių - dviejų garažų (90Glp ir 91Glp), plotas - 106194 kv.m., sklypui nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: paskirtis - kita, naudojimo būdai - komercinės ir pramoninės paskirties teritorija, kurioje numatyta naujų 3 - 4 aukštų pastatų statyba. Šiuo metu esamas žemės sklypo užstatymo tankis yra apie 0,01, o projektuojamas - 0,80. Atsakovo teigimu, ginčo žemės sklypas formuojamas naujai statybai, o ne esamų statinių eksploatacijai.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Helisota“ pareiškėjo skundą prašė tenkinti. Nurodė, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privatizuotos įmonės pirmumo teisė įsigyti jai priskirtą ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir tai riboja savivaldybės diskreciją iš naujo nustatyti priskirto sklypo ribas. Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymas, nustatantis, kad privatizuotas subjektas turi teisę įsigyti jam priskirtą žemės sklypą, yra aukštesnės galios nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, todėl nutarimas privalo būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų įgyvendintos Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimai spręstini taikant minėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Rengiant privatizuojamos įmonės valdomo žemės sklypo detalųjį planą, savivaldybė neturi teisės detaliojo planavimo procedūros pagalba mažinti privatizuotai įmonei priskirto žemės sklypo, tačiau turi teisę realizuoti visas kitas savo teises planavimo procese - nustatyti sklypo naudojimo ir veiklos sąlygas. Ginčo žemės sklypas pareiškėjui paskirtas jo valdomas nuo 1964 m., sklypo dydis ir ribos yra aiškios ir trečiųjų asmenų neginčijamos. Dalies priskirto sklypo perdavimas tretiesiems asmenims nepanaikina likusio sklypo (apie 26 ha dydžio) priskyrimo pareiškėjui.

Tretieji suinteresuoti asmenys VĮ ,,Valstybės turto fondas“ ir G. B. įmonė prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 500-2-01 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 4-458, įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją per Teritorijų planavimo įstatyme nustatytus terminus spręsti G. B. įmonės paruošto teritorijos J.Bakanausko g. 29 (dabar Europos pr.) detaliojo plano derinimo klausimą.

Teismas nustatė, kad UAB ,,Kauno aviacijos gamykla“ išduotose numatomo rengti detaliojo plano išvadoje ir sąlygose numatyta, kad bus rengiamas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo (-ų) J.Bakanausko g. 29 detalusis planas, kuriuo bus formuojami sklypai prie statinių ir nustatomas teritorijos režimo reglamentas, planuojant sklypus nuomai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tretysis suinteresuotas asmuo minimoje teritorijoje suprojektavo 15 sklypų. Bylos medžiaga nustatyta, kad sklype Nr. 15 yra du garažai 90Glp ir 91Glp ir trys betoninės aikštelės, visi šie statiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Teismas nusprendė, kad ginčo esmė, ar pagrįstai detaliuoju planu prie šių statinių suformuotas apie 10,62 ha žemės sklypas ir ar pagrįsti atsakovų motyvai, jog toks žemės sklypo dydis yra nepateisinamas.

Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomojamo sklypo dydį lemia ne pareiškėjo nurodytos Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, bet statiniams ar įrenginiams eksploatuoti tam tikro dydžio žemės sklypo priskyrimo būtinumas.

Teismas atsakovų motyvus dėl sklypo Nr. 15 dydžio - 10,62 ha – nepagrįstumo atmetė. Teismas nurodė, kad STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, kuriuo vadovaujasi atsakovai, yra rekomendacinio pobūdžio ir netaikytinas sprendžiant ginčo sklypo dydžio klausimą (STR 3 punktas), juo labiau, kad pagal oficialius registro duomenis sklype Nr. 15- esančių aikštelių nusidėvėjimas yra 60-69 procentai (I tomas, b.l. 153). Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį žemė išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Sklype Nr. 15 esančios betoninės aikštelės turi aiškią naudojimo paskirtį (skirtos sraigtasparnių išbandymui), nėra kieno nors priklausiniai, o visa sklypui Nr. 15 priskirta teritorija naudojama sraigtasparnių remontui ir gamybai (II tomas, b.l. 55-67, 77). Teismas pažymėjo, kad aikštelės eksploatuojamos laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 1036 bei Susisiekimo ministerijos 2001 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 21 nustatytų reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad detaliuoju planu prie sklype Nr. 15 esančių statinių suformuotas 10,62 ha žemės sklypas yra būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Remdamasis išdėstytu, teismas pripažino nepagrįstu atsakovo 2005 m. sausio 5 d. sprendimo motyvą, jog planavimo organizatorius, planuodamas sklypą Nr. 15 ir nustatydamas sklypo dydį, neišpildė planavimo sąlygose nurodytų reikalavimų - sklypo dydį formuoti žemės nuomai prie turimų statinių. Aplinkybę, kad garažai 90Glp ir 91Glp užima tik 1 procentą suformuoto sklypo ploto, o kartu su betoninėmis aikštelėmis - 26 procentus (I tomas, b.l. 147) teismas pripažino nereikšminga, nurodęs, kad joks teisės aktas nenustato, kiek procentų projektuojamo sklypo turi užimti statiniai. Teismo nuomone, įvertinus saugumo reikalavimus bei faktines aplinkybes, matyti, kad pareiškėjas eksploatuoja visą jam priskirtą žemės sklypą, o be sklypo Nr. 15 jis negalėtų vykdyti savo veiklos ir eksploatuoti kitų pastatų.

Teismas nepagrįstais pripažino ir ginčijamų sprendimų teiginius, jog, atsižvelgiant į planuojamą sklypo Nr. 15 užstatymą, faktiškai sklypas planuojamas naujai statybai. Teismas nurodė, kad aplinkos ministro 1996 m. gruodžio 16 d. įsakyme Nr. 402 ,,Dėl laikinojo detalių planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento patvirtinimo“ II skirsnio 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas, statinių aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas yra privalomi teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai. Be to, UAB „Helisota“ įsipareigojo įgyvendinti privatizavimo konkursui pasiūlytą investicinį projektą - investuoti į privatizuotą Kauno aviacijos gamyklą, t. y. pastatyti gamyklos veiklai būtinus gamybinius statinius (angarus, gamybinius cechus, administracines patalpas). Greta pastatų turi būti įrengiamos orlaivių išbandymo aikštelės, laboratorijos, transporto tarnybos blokas (I tomas, b.l. 45). 2002 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1036 nustatytos Aerodromų ir karo aviacijos bazių apsaugos zonos numato, kad iki 300 metrų atstumu nuo aerodromo kilimo ir tūpimo taško ir aerodromų prieigų zonose draudžiama statyti ar įrengti kokius nors objektus, išskyrus matomumo nebloginančius gamybinius pastatus, todėl teismo teigimu, nėra pagrindo manyti, kad detaliajame plane numatomas užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, statinių aukštis prieštarautų minėto nutarimo reikalavimams.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami atsakovų sprendimai, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, nėra nepagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Teismas konstatavo, kad atsakovų sprendimai nepagrįsti ir dalyje, kur teigiama, jog pareiškėjas turėtų atlikti esamų betoninių aikštelių būklės ekspertizę ir nustatyti galimą jų eksploatavimo laiką, po to, vadovaujantis išduotomis sąlygomis, tikslinti detaliojo plano sprendinius, formuojant sklypus prie turimo nekilnojamojo turto ir normatyvais pagrįsti sklypų plotus, ribas, nuomos terminus bei kitas sąlygas, arba pateikti naują, pakeistą prašymą naujoms planavimo sąlygoms gauti ir rengti naują teritorijos detalųjį planą pagal naują Teritorijų planavimo įstatymo nustatytą tvarką. Teismas nurodė, kad iki 2004 m. gegužės l d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės l d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. 1995 metų redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad derinimo procedūra atliekama savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje, išdavusiame planavimo sąlygas, kompleksiškai ir turi būti baigta per 10 darbo dienų nuo dienos, kai buvo pateiktas prašymas. Procedūra laikoma baigta, kai šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos šalys pasirašo suderinimo ar pritarimo aktą. Aktas gali būti su pastabomis ar dvišaliais įsipareigojimais ir susitarimais. Atsakovo 2005 m. sausio 5 d. sprendime nurodyta aplinkybė, jog detaliojo plano derinimo procedūrą baigta 2003 m. gruodžio 9 d., kada pateiktas detalusis planas buvo suderintas pareiškiant pastabą, - nepagrįsta, nes neatitinka minėtoje įstatymo normoje nurodytos derinimo procedūros įforminimo.

Atsižvelgdamas į tai, kad pagal 1995 metų redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 2 ir 6 dalis teritorijų planavimo sprendinių derinimo procedūroje dalyvauja dvi šalys, kurios pasirašo suderinimo ar pritarimo protokolą, teismas skundą dalyje dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti trečiojo suinteresuoto asmens G. B. įmonės paruoštą teritorijos J. Bakanausko g. 29 (dabar Europos pr.) detalųjį planą per teismo nustatytą terminą, tenkintino iš dalies - Kauno miesto savivaldybės administraciją įpareigojo per Teritorijų planavimo įstatyme nustatytus terminus, spręsti G. B. įmonės paruošto teritorijos J.Bakanausko g. 29 (dabar Europos pr.) detaliojo plano derinimo klausimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas – neteisėtas ir nepagrįstas, priimta netinkamai taikant materialines bei procesines teisės normas ir neteisingai vertinant faktines bylos aplinkybes. Teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovų nurodyti motyvai dėl atsisakomo derinti sklypo Nr. 15 dydžio nepateisinimo nėra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas neatkreipė dėmesio, kokia sklype Nr. 15 esančių pastatų paskirtis įrašyta Nekilnojamojo turto kadastre, nors derinant detalųjį planą galiojusios Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 4 punkte nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemės reformos žemėtvarkos projektuose (kaimo vietovėje), žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba žemės sklypų planuose, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, minėtų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.11 punktu, teismas pirmiausiai turėjo išsiaiškinti, kokia sklype Nr. 15 esančių pastatų tiesioginė paskirtis, t.y. paskirtis, įrašyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (I tomas, b.l. 84-102) sklype Nr. 15 pastatų, kurių paskirtis būtų „gamybos, pramonės“ ar statinių, kurių paskirtis būtų „oro uostų“ nėra (pastatų paskirties paaiškinimai pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, prieduose). Teismas nesiaiškino, kodėl pareiškėjo nurodomi sklype Nr. 15 esančių statinių naudojimo būdai neatitinka išraše nurodytos statinių paskirties. Tokiu būdu teismo išvada, kad betoninės aikštelės turi aiškų naudojimo pobūdį, nėra kieno nors priklausiniai, o visa sklypui Nr. 15 priskirta teritorija naudojama veiklai - sraigtasparnių remontui ir gamybai ir kad prie sklype Nr. 15 esančių statinių suformuotas apie 10,62 ha žemės sklypas yra būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pastatų ir statinių paskirtį, yra nepagrįsta. Teismas neteisėtai atmetė ginčijamame 2005 m. sausio 5 d. sprendime nurodytą aplinkybę, jog planavimo organizatorius, planuodamas sklypą Nr. 15 ir nustatydamas sklypo dydį, neišpildė planavimo sąlygose nurodytų reikalavimų - sklypo dydį formuoti žemės nuomai prie turimų statinių. Teismas išvadą, kad byloje ginčijamų sprendimų motyvas, jog faktiškai sklypas Nr. 15 formuojamas naujai statybai, nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, grindė tik privalomųjų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų, nustatytų rengiamu teritorijos J. Bakanausko g. 29 (dabar Europos pr.) detaliuoju planu, teisėtumu. Apelianto nuomone, siekiant nustatyti, ar rengiamas detalusis planas atitinka planavimo sąlygose (I tomas, b.l.27,) ir išvadoje (I tomas, b.l. 28) nurodytą planavimo tikslą, pirmiausia reikia analizuoti ne privalomuosius, o pasirinktuosius teritorijos tvarkymo režimo reikalavimus. Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402, (toliau - Reglamentas) 4.6 punkte pateikiamas pasirinktųjų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų apibrėžimas: planavimo sąlygose nurodomi ar planavimo metu pasirenkami reikalavimai, priklausantys nuo planavimo tikslo, planuojamos teritorijos geografinės padėties, klimato ir kt. ypatumu. Reglamento 12 punkte tarp pasirinktųjų reikalavimų nurodomos apsauginės ir sanitarinės zonos (jei šių zonų ribos už planuojamos teritorijos ribos, būtina nurodyti statybos ar kitokios veiklos šiose zonose apribojimus). Ginčo detaliojo plano rengimo tikslas išvadoje apibrėžtas taip: ,,<...> suplanuoti sklypą (us) prie AB „Kauno aviacija“ turimų statinių bei nustatyti teritorijos tvarkymo režimo reglamentą. Sklypus planuoti žemės nuomai sudaryti LR Vyriausybės nustatyta tvarka“. Taigi teritorijos J. Bakanausko g. 29 (dabar Europos pr.) detalusis planas rengiamas turint tikslą suformuoti sklypą prie esamų statinių valstybinės žemės nuomai. Įvertinus aplinkybes, kad sklype Nr. 15 yra sraigtasparnių tūpimo aikštelė, orlaivių variklių paleidimo -išbandymo aikštelės, orlaivių kuro užpylimo aikštelės, formuojant sklypą prie tokių statinių, detaliojo plano brėžinyje buvo būtina nustatyti atitinkamas sanitarines ir apsaugos zonas. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 17 punkte nustatyta, kad sraigtasparnių tūpimo aikštelių apsaugos zonos teritorijos riba sraigtasparnių kilimo (tūpimo) kryptimi turi būti ne trumpesnė kaip 2 kilometrai, kitomis kryptimis - ne trumpesnė kaip 300 metrų. Detaliojo plano sprendiniuose sklype Nr. 15 nėra nurodytos aerodromo sanitarinės apsaugos zonos teritorijos ribos. Aviacijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aerodromo sanitarinės apsaugos zonos teritorijos ribos nustatomos atsižvelgiant į triukšmo, elektromagnetinės energijos dydžius, oro, dirvožemio bei vandens taršą. Minėtų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 16 punkte nustatyti atitinkami apribojimai statybai, rekonstrukcijai, objektų įrengimui aerodromų apsaugos zonoje. Detaliojo plano brėžinyje jokių apribojimų nenustatyta. Tai leidžia daryti išvadą, kad byloje ginčijamuose sprendimuose pagristai ir teisėtai konstatuota, kad faktiškai sklypas Nr. 15 formuojamas naujai statybai - tą patvirtina faktinės aplinkybės - detaliojo plano sprendiniai bei teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios sanitarines ir apsaugos zonas. Apeliantas pabrėžia, kad teismas nagrinėjamoje byloje turėjo išspręsti ir klausimą, ar pagal 2003 m. gruodžio 9 d. galiojusius teisės aktus derinimo procedūra galėjo būti atlikta su pastaba, kuri nurodytą dieną buvo pareikšta dėl sklypo Nr. 15. Nustačius, kad toks suderinimas galimas, o netinkamas tik derinimo procedūros įforminimas, būtų pagrindas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę tinkamai įforminti jau atliktą derinimo procedūrą, o ne spręsti detaliojo plano derinimo klausimą. Apelianto įsitikinimu, pagal iki 2004 m. gegužės 1d. galiojusių teisės aktų nuostatas detaliojo plano derinimas su pastaba buvo galimas ir teritorijos J. Bakanausko g. 29 (dabar Europos pr.) detaliojo plano derinimo klausimas jau išspręstas, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją per LR teritorijų planavimo įstatyme nustatytus terminus spręsti G. B. įmonės paruošto detaliojo plano derinimo klausimą.

Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmas - teritorijos J. Bakanausko g. 29 (dabar Europos pr.) detaliojo plano derinimas su pastaba dėl sklypo Nr. 15 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. 4-1575 (I tomas, b.l. 23), priimtas dėl UAB „Kauno aviacijos gamykla“ skundo, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atšaukti pastabą dėl sklypo Nr. 15 ir šį sklypą suderinti (I tomas, b.l. 117-119). Kauno apskrities viršininko administracija pareiškėjo ginčijamu 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 4-458 (I tomas, b.l. 22) paliko galioti jau minėtą 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 4-1575. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. sausio 5 d. rašto Nr. 500-2-01 panaikinimas jokių teisinių pasekmių nesukels – juo pareiškėjų atstovui tik buvo suteikta informacija apie atsakovų poziciją dėl ginčo detaliojo plano derinimo su pastaba.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija teikia prisidėjimą prie apeliacinio skundo ir prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Kauno apskrities viršininko administracija, kaip ir apeliantas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik pareiškėjo teismo proceso metu pateiktais dokumentais apie sraigtasparnių išbandymo aikšteles, jų naudojimą ir konstatavo, kad ginčo žemės sklypas detaliuoju planu formuojamas tokio dydžio ir paskirties, kokia yra būtina statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovo teigimu, aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ yra numatyta, kad pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos būdo sklypams priskiriami žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti pramonės, gamybos įmonių ir sandėlių pastatai; komercinio būdo sklypams priskiriami žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansų įstaigų (bankai, kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės ir kt.) pastatai, turizmo (viešbučiai, moteliai, sanatorijos, poilsio namai, kempingai), parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statiniai, stadionai, universalūs (daugiafunkciniai) sporto ir pramogų kompleksai, vandens bei sporto šakų statiniai. Pagal minėtą įsakymą žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti autobusų ir geležinkelio stotys, oro uostai ir aerodromai, jūros ir vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai), yra priskiriami inžinerinės infrastruktūros būdo žemės sklypams. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad parengtas žemės sklypo detalusis planas atitinka pareiškėjo vykdomą veiklą ir privatizavimo konkursui pasiūlytą investicinį projektą. Atsakovo teigimu, patvirtinus parengtą žemės sklypo detalųjį planą, numatant jame komercinę ir pramoninę veiklą, UAB „Kauno aviacijos gamykla“ negalėtų ginčo žemės sklype vykdyti jokios veiklos susijusios su orlaivių remontu, išbandymais, inžineriniams priskiriamų oro uostų statinių statyba.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas UAB ,,Kauno aviacijos gamykla“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, iš atsakovo priteisiant visas su bylos nagrinėjimu ir vedimu susijusias išlaidas. Pareiškėjo nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas negalėjo nagrinėti skundo, nes skundžiami ne sprendimai, o tik atsakovų raštai, o detaliojo plano derinimo procedūra esą buvo baigta 2003 m. gruodžio 9 d., atsakovui priėmus sprendimą derinti ginčo detalųjį planą su pastaba. Pareiškėjo teigimu, detalaus plano derinimas ir tvirtinimas nėra vienareikšmiškai individualūs administraciniai aktai, kurie akto adresatui (šiuo atveju, detaliojo plano rengėjui) sukuria resjudicata, t.y. iš naujo neperžiūrimą ir nekeičiamą, situaciją. Tol, kol galioja detaliojo plano rengimo sąlygos, pareiškėjas turi teisę kartoti prašymą suderinti jos parengtą detalųjį planą, taip pat jį modifikuoti pagal pagrįstas savivaldybės pastabas ir reikalavimus tol, kol plano derinimas bus baigtas pagal teisės aktų reikalavimus arba baigs galioti jo rengimo sąlygos. Pareiškėjas, realizuodamas šią teisę, per savo atstovus kreipėsi į savivaldybę, prašydamas suderinti pateiktą detalųjį planą, tačiau savivaldybė 2005 m. sausio 5 d. raštu atsisakė tą padaryti, todėl pastarasis raštas, kuriuo iš esmės buvo nurodyta apie atsisakymą atlikti detaliojo plano derinimo veiksmus, vertintinas kaip atsakovo sprendimas, kuris gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai apsibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką ir sprendė, ar suprojektuoto sklypo dydis yra pateisinamas, ar ne. Sklypo dydis, o ne pastatų paskirtis ar kitos aplinkybės, kurios minimos apeliaciniame skunde, buvo vienintelis atsakovų motyvas, dėl kurio detalusis planas buvo nederintas. Kitų motyvų atsakovai nei sprendimuose, nei teismo posėdžio metu nepateikė. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad suprojektuotas sklypas Nr. 15 yra tokio dydžio, koks būtinas pareiškėjos veiklai - sraigtasparnių remontui ir gamybai ir be šio sklypo pareiškėjas negalėtų vykdyti savo veiklos ir eksploatuoti kitų pastatų. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog detaliajame plane nebuvo nurodytos ar pažymėtos teisės aktuose numatytos sanitarinės ir apsaugos zonos, taip pat nepažymėtos sanitarinės aerodromo apsaugos zonos pareiškėjas nurodo, kad, pateikus detalųjį planą derinti, atsakovai nepateikė jokių pastabų dėl to, kad jame nepažymėti apribojimai ar kokios nors zonos. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė yra įpareigojama spręsti detaliojo plano klausimą. Tai reiškia, kad teismas neperėmė sau atsakovės funkcijos ir nesuvaržė jos teisių kelti teisėtus reikalavimus pažymėti apsaugos zonas ar kitus apribojimus.

Pareiškėjas atsiliepime pabrėžia, kad, nors pirmosios instancijos teismas teiginį, jog Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies atžvilgiu, atmetė, pareiškėjo nuomone, jis - pagrįstas. Priešingu atveju, minėtai Žemės įstatymo normai suteiktus prioritetą prieš Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, vienas pagrindinių teisinės valstybės principų - teisinio apibrėžtumo principas būtų pažeistas, nes valstybė, parduodama savo turtą, iš vienos pusės, suteikia garantijas dėl parduodamo turto dydžio, tuo sukeldama investuotojo lūkesčius, o iš kitos pusės - suteikia teisę savo institucijoms, sprendžiančioms žemės sklypo formavimo klausimus, teisę po privatizavimo peržiūrėti įmonei priskirto sklypo dydžio ribas pagal formalius kriterijus, t.y. pagal įregistruoto pastato paskirtį, o ne pagal realiai sklype vykdomą veiklą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo VĮ ,,Valstybės turto fondas“ nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ginčo sklypas Nr. 15 sklypas nėra būtinas UAB „Kauno aviacijos gamykla“ veiklai vykdyti bei statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o formuojamas naujai statybai. Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas savo sprendimu pagristai įpareigojo Kauno m. savivaldybės administraciją spręsti detaliojo plano derinimo klausimą, kadangi, priimant pareiškėjo ginčytus sprendimus, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad planuojamas sklypas Nr. 15 nuo 1992 m. yra Kauno aviacijos gamyklos aerodromo dalis, kurį pareiškėja naudoja savo veiklai vykdyti ir po privatizavimo. Minėto sklypo ribos yra aiškios ir trečiųjų asmenų neginčijamos.

Apeliacinės instancijos teisme bylos ir proceso šalių atstovai palaikė savo pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas – pareiškėjo skundas atmetamas, nes teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad skundžiami atsakovų veiksmai pažeidžia pareiškėjo teises.

Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Teismo pareiga – ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, konstatuojant ar paneigiant pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Pareiškėjas skundžia atsakovų veiksmus - Kauno miesto savivaldybės 2005 m. sausio 5 d. atsisakymą derinti teritorijos J. Bakanausko g. 29, Kaune, detalųjį planą ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymas derinti teritorijos J. Bakanausko g. 29, Kaune, detalųjį planą pripažintas teisėtu. Taigi ginčas kilęs dėl atsisakymo suderinti minėtą detalųjį planą. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius 2003 m. gruodžio 9 d. atsisakė derinti detalųjį planą dėl 15 - sklypo (dėl 1-14 sklypų planas suderintas), pastaboje nurodęs nederinimo priežastis (b. l. 14, t. 1). Tokį veiksmą pareiškėjas apskundė valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai – Kauno apskrities viršininko administracijai, kuri 2004 m. rugsėjo 9 d. išvada Nr. 4-1575 patvirtino tokį savivaldybės aktą (b. l. 23, t. 1). Šių veiksmų atlikimo metu galiojo 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymo 1995 m. gruodžio 12 d. ir 2000 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII-1768, įsigaliojusio nuo 2001 m. sausio 1 d. aktualių normų redakcija ir 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962, įsigaliojusio nuo 2004 m. gegužės 1 d., redakcija.

Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. Nr. IX-2465) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391) ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Pareiškėjo teiktas derinti detalusis planas pradėtas rengti ir derinti galiojant pirminei Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, todėl jo nuostatomis ir turi būti vadovaujamasi. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 punkte teritorijų planavimo dokumentų derinimas apibūdinamas kaip procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami atskirų planų sprendiniai; prireikus jie keičiami, tikslinami ar papildomi. Įstatymo 23 straipsnis nustatė bendrąją teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti tvarką, pagal kurią prieš teikiant tvirtinti, detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, arba turi turėti atitinkamų institucijų raštišką pritarimą teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių ir šio įstatymo nustatyta tvarka (1 dalies 1 punktas). Įstatymo 4 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo procedūra yra pagrindas jų patikslinimams, papildymams ir pakeitimams rengti. Apibrėžti ir detaliojo plano derinimo procedūros vieta, terminas, per kuri ši procedūra turi būti užbaigta (per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai buvo pateiktas prašymas), tai patvirtinantis dokumentas (suderinimo ar patikrinimo aktas). Būtent tokio akto surašymu patvirtinamas detaliojo plano suderinimas ir procedūros pabaiga. Kaip matyti iš teisės normos turinio, aktu užbaigiama suderinimo procedūra, t.y. taip įforminamas teigiamas rezultatas, tačiau nei įstatyme, nei poįstatyminiame akte (1996 m. lapkričio 15 d. Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas Nr. 159 ,,Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“) nėra aptarta kaip turi būti įforminamas priešingas veiksmas - plano nederinimas, todėl teisėjų kolegija daro išvada, kad toks veiksmas galėjo būti įformintas ir pastaba detaliajame plane, nurodant nederinimo priežastis. Svarbiausia šiuo atveju ne forma, o tai, kad tokiu veiksmu nebūtų varžoma asmens teisė jį apskųsti. Teisė ginčyti detaliojo planavimo derinimo procedūras numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje, ginčui aktualiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarime Nr. 370 ,,Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo (26 ir 27 punktai), Viešo administravimo įstatyme (trečias skirsnis) ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnyje. Pareiškėjas pasinaudojo teisės aktuose nustatyta spręsti ginčą išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka: skundė Kauno miesto savivaldybės padalinio pareigūnų veiksmus ir gavo Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 9 d. išvadą Nr. 4-1575 (b. l. 23), kuria pripažinti savivaldybės veiksmai teisėtais ir pagrįstais, nurodant pareiškėjui konkrečias atsisakymo derinti planą dėl 15-o sklypo priežastis, pasiūlant pareiškėjui atlikti esamų betoninių aikštelių būklės ekspertizę ir nustatyti galimą jų eksploatavimo laiką, po ko tikslinti detaliojo plano sprendinius, formuojant sklypus prie turimo nekilnojamojo turto ir normatyvais pagrįsti sklypų plotus, ribas, nuomos terminus, bei kitas sąlygas. Taip pat nurodyta, kad papildytą ir pataisytą detalųjį planą būtina pakartotinai derinti su Kauno miesto savivaldybės administracija. Išvadoje pareiškėjas informuotas, kad ginčus gali spręsti teismine tvarka. Taigi šią išvadą pareiškėjas turėjo teisę skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau neskundė. Kadangi minėti Kauno m. savivaldybės administracijos ir Kauno apskrities viršininko administracijos aktai nederinti detalaus plano dėl formuojamo 15-o sklypo galioja, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl pareiškėjui privalomi.

Šioje byloje skundžiami atsakovų veiksmai kildinami iš jau minėtų galiojančių atsakovų aktų, todėl svarbu nustatyti ar jie sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, t.y. ar jie pažeidžia pareiškėjo subjektines teises. Iš jau aptartų atsakovų aktų akivaizdu, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta pašalinti detalaus plano nederinimo priežastis, nurodant jų pašalinimo būdus, ir teikti planą derinimui pakartotinai. Kadangi pareiškėjas nei išvados, nei atsisakymo derinini detalųjį planą neskundė teismui, iš to darytina išvada, kad jis sutiko su nurodytomis pastabomis ir privalėjo į jas reaguoti.

Teisėjų kolegija neneigia pareiškėjo teisės kreiptis į atsakovą (savivaldybės administratorių) pakartotinai dėl detalaus plano derinimo, teikiant naujus dokumentus, kuriuos atsakovai privalėtų vertinti ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus. Tačiau iš byloje esančių pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad visi jie surašyti iki 2003 m. gruodžio 9 d. (iki atsisakymo derinti detalųjį planą) ir iki 2004 m. rugsėjo 9 d. (iki išvados, patvirtinusios detalaus plano nederinimą, priėmimo (b. l. 26 – 69, t. 1, b. l. 17-21. t.2), o byloje esanti Aerodromo skrydžių instrukcija (b. l. 55-67) patvirtinta 2005 m. balandžio 18 d. - po ginčijamų atsakovų aktų priėmimo, todėl ji ginčui neaktuali. Iš pareiškėjo pakartotino skundo Kauno apskrities viršininko administracijai akivaizdu, kad skundžiamas nesutikimas su 2003 m. gruodžio 9 d. savivaldybės administracijos pareigūnų atsisakymu derinti detalųjį planą dėl 15-o sklypo, teigiant, kad pastaba užkirto kelią tolesnei detaliojo plano rengimo procedūrai. Skunde pareiškėjas plačiai reiškia savo nuomonę dėl, jo įsitikinimu, neteisėtos 2003 m. gruodžio 9 d. pastabos, tačiau nenurodo kaip buvo pašalintos atsakovų nurodytos pirminį derinimą trukdžiusios aplinkybės ir nepateikia nei vieno naujo įrodymo, dėl kurio galimas kitoks sprendimas. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą pakartotinai dėl to paties dalyko ir tais pačiais pagrindais, ignoruodamas galiojančius ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytus aktus. Kadangi pareiškėjų keliamas ginčas kildinamas iš pirminių tiesiogines teisines pasekmes sukeliančių 2003 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos pastabos - detalaus plano nederinimo ir 2004 m. rugsėjo 9 d. Kauno apskrities viršininko administracijos išvados Nr. 4-1575, kurie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl šioje byloję skundžiami atsakovų aktai vertintini tik kaip papildomos informacijos pateikimas pareiškėjams dėl minėtų galiojančių atsakovų aktų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia informacija nesukuria pareiškėjui jokių papildomų įpareigojimų ir nepažeidžia jo teisių ar teisėtų interesų.

Skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo UAB ,,Kauno aviacijos gamykla“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas