Kauno apygardos teismo nutartis

L. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas – Evaldas Gražys, spręsdamas klausimą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-300-791/2014, kurioje V. K. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., padarymu, ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas kaltinamojo - V. K. pareiškimas, kuriuo kaltinamasis, motyvuodamas tuo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė – I. K., dirbdama Marijampolės rajono apylinkės teisme, pažeisdama įstatymus kišosi į civilinę bylą Nr. 2-1650/1999, kurioje pareiškėjas buvo patrauktas atsakovu, nors nenagrinėjo bylos, ieškovei (išieškotojai) pateikė vykdomuosius raštu, kurie nepatvirtinti herbiniu teismo antspaudu, tačiau dėl prokurorės - V. S. pareigų neatlikimo išvengė atsakomybės ir todėl dabar yra asmeniškai suinteresuota šia baudžiamąja byla, asmeniškai pažįsta nukentėjusiąją prokurorę V. S. ir jos šeimos narius, susijusi su prokurore V. S. ne tik tarnybiniais, bet ir asmeniniais santykiais, skirianti teisėjus ir daranti jiems įtaką, todėl objektyvus ir nešališkas šios bylos nagrinėjimas Alytaus rajono apylinkės teisme negalimas.

Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė – I. K. 2014 m. spalio 14 d. nutartimi nutarė visų Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų vardu nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir ją perduoti Kauno apygardos teismo pirmininkui, kad būtų išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Motyvuodama šį procesinį sprendimą, teismo pirmininkė nurodė, jog nėra asmeniškai suinteresuota šios baudžiamosios bylos baigtimi, taip pat nepažįstanti byloje nukentėjusiąja pripažintos prokurorės - V. S. nei asmeniškai, nei darbo reikalais, jai dirbant Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja, V. S. prokurore dirbo Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje, todėl I. K. neturėjusi jokios galimybės bendrauti su ja nei asmeniškai, nei dalykiškai, taip pat ji nepažįstanti minėtos prokurorės šeimos narių ir artimųjų. Teismo pirmininkės nuomone, nors nušalinimas gali būti reiškiamas tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, o nušalinimo visam teismui Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nereglamentuoja ir nėra įrodymais pagrįstų abejonių dėl teismo pirmininkės ir teisėjų šališkumo, vis dėlto tikslinga nuo V. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalinti tiek jai, tiek ir kitiems Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjams, kad būtų išvengta galimo kaltinamojo - V. K. piktnaudžiavimo nušalinimo teise ateityje ir pašalinti bet kokias abejones dėl teismo objektyvumo.

2014 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teisme gautas papildomas kaltinamojo – V. K. pareiškimas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, kuriame pareiškėjas (kaltinamasis) nurodo, kad jau gavus Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkės 2014 m. spalio 14 d. nutarties kopiją, jam tapo žinomos naujos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant Alytaus rajono apylinkės teismo nušalinimo klausimą, o būtent tai, kad nukentėjusiąja byloje pripažinta V. S. Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje yra dirbusi prokurore. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad būtent dėl pažinties su nukentėjusiąja – V. S. nusišalino visi Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai, todėl esant tapačioms aplinkybėms turėtų būti nušalintas ir visas Alytaus rajono apylinkės teismas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo netenkintinas, todėl baudžiamoji bylą grąžintina Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas tiesiogiai tokios proceso dalyvio teisės ir nenumato. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo teisėjai, o byla perduota kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Prašydamas nušalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo visus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjus, šį savo prašymą pareiškėjas (kaltinamasis) iš esmės grindžia tuo, jog pažintis siejanti teismo pirmininkę – I. K. ir nukentėjusiąja byloje pripažintą – V. S., tačiau teismo pirmininkė 2014 m. spalio 14 d. nutartyje, kuria byla perduota apygardos teismui, nurodė, kad nukentėjusiosios ar jos šeimos narių ji asmeniškai nepažįstanti, negalėjo būti su nukentėjusiąja pažįstama ir dalykinėje plotmėje, kadangi jai dirbant Marijampolės rajono apylinkės teisme, nukentėjusioji dirbo Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje.

L. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas, susipažinęs su pareiškėjo argumentais dėl Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkės – I. K. šališkumo, nustatė, kad teismo pirmininkės šališkumą, neobjektyvumą ir priešiškas nuostatas jo atžvilgiu pareiškėjas aiškina tuo, kad būdama Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja, I. K. civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas dalyvavo kaip atsakovas, išdavė vykdomąjį raštą, nors bylą nagrinėjo kitas teisėjas ir laiko, jog tokiais veiksmais I. K. pažeidė įstatymų reikalavimus, pademonstravo savo šališkumą išieškotojai, tačiau iš paties pareiškėjo pateikiamų priedų, o būtent Kauno apygardos teismo pirmininko 2014 m. gegužės 5 d. rašto Nr. (9.39)-E2-8535, taip pat Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkės 2014 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 266 matyti, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, jog vykdomo rašto išdavimo metu galiojusio 1964 m. redakcijos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 str. nenumatė imperatyvo, kad vykdomąjį raštą pasirašyti gali išimtinai tik bylą iš esmės išnagrinėjęs ir sprendimą joje priėmęs teisėjas. Tai turėjo teisę daryti bet kuris konkrečiame teisme dirbantis teisėjas. Kadangi I. K. tuo metu ėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigas, ji tai padariusi. L. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas, spręsdamas nušalinimo klausimą, atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, jog pagrindo nušalinti teisėją nesudaro faktas, jog teisėjas kitose bylose yra atlikęs tam tikrus procesinius veiksmus ar priėmęs procesinius sprendimus, kurie suinteresuoto asmens netenkino, neatitiko jo interesų, to nėra pagrindo daryti net ir tokiu atveju, jei atitinkamus procesinius sprendimus aukštesnieji teismai, išnagrinėję bylą apeliacine, kasacine tvarka, panaikino ar pakeitė. Taigi, šiuo atveju tai, kad I. K. pasirašė vykdomąjį raštą civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas dalyvavo kaip atsakovas ir šio rašto pagrindu buvo pradėtas vykdymo procesas, atliktas išieškojimas iš pareiškėjo turto, nesudaro pagrindo teigti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė, o juo labiau – visi teisme dirbantys teisėjai, dėl kurių šališkumo jokių konkrečiau apibrėžtų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, yra suinteresuoti baudžiamosios bylos, kurioje sprendžiamas pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės klausimas, nagrinėjimo baigtimi. Dėl pareiškėjo nurodymų, kad Kauno apygardos teismo pirmininkui administracine tvarka atlikus pareiškėjo pareiškimuose nurodytų aplinkybių patikrinimą buvo nustatyta, jog vykdomasis raštas, kurį pasirašė tuo metu Marijampolės rajono apylinkės teisme dirbusi teisėja – I. K., nėra patvirtintas apvaliuoju herbiniu teismo antspaudu, pasakytina, jog užtikrinti tai, kad vykdomasis raštas turėtų įstatyme numatytą privalomą rekvizitą – antspaudą yra ne teisėjo, o atsakingų teismo raštinės darbuotojų pareiginė funkcija, į ką Kauno apygardos teismo pirmininkas atkreipė dėmesį 2014 m. gegužės 5 d. atsakyme pareiškėjui Nr. (9.39)-E2-8535, rekomenduodamas Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkei apie nustatytą faktą, jog vykdomasis raštas nebuvo antspauduotas apvaliuoju herbiniu teismo antspaudu, atkreipti visų teismo raštinės darbuotojų, su kurių pareiginėmis funkcijos yra susijęs vykdomųjų raštų išdavimas, dėmesį. Taigi, tai, kad teisėjos – I. K. pasirašytas vykdomasis raštas dėl raštinės darbuotojų neapdairumo nebuvo antspauduotas, nesudaro pagrindo daryti išvadų apie jos šališkumą ar neigiamas nuostatas pareiškėjo atžvilgiu.

Atmestini pareiškėjo argumentai, kad dėl prokurorės – V. S. veiksmų I. K. tariamai išvengusi drausminės atsakomybės, todėl galinti būti suinteresuota V. S. tenkinančio procesinio sprendimo priėmimu baudžiamojoje byloje. Kaip tokių savo teiginių įrodymą pareiškėjas pateikia Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 3-169, kurį pasirašė prokurorė – V. S., tačiau iš šio atsakymo matyti, kad jis niekaip nesusijęs su teisėja – I. K.. Iš rašto matyti, kad juo atsakoma į pareiškimą dėl 2007 m. liepos 30 pareiškimą dėl 2007 m. liepos 10 d. tarp pareiškėjo ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros raštinės darbuotojos įvykusio konflikto aplinkybių ir konstatuojama, kad įrodymų, jog tiek raštinės darbuotoja, tiek prokurorė – L. Kailiuvienė 2007 m. liepos 10 d. įvykusio pokalbio su pareiškėju metu būtų netinkamai atlikusios savo pareigas, nesurinkta.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismo pirmininkė – I. K. „skirianti teisėjus ir daranti jiems įtaką“, pasakytina, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio, abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Bylos teisme skirstomos naudojantis informacinėmis technologijomis – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bylų skirstymo moduliu, t. y. teisėją, kuriam atsižvelgiant į modulio sudarytą eilę skiriama nagrinėti konkreti byla, parenka kompiuterinė programa, o ne teismo pirmininkas. Jokių faktų, kad bylą nagrinėjančiai teisėjai – Vilmai Dapkevičienei teismo pirmininkė būtų dariusi neteisėtą įtaką ir tokiu būdu pažeidusi teisėjo nepriklausomumo principą, nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas laiko nesant nustatyta aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kad Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė ar kiti šiame teisme dirbantys teisėjai būtų suinteresuoti pareiškėjo baudžiamosios bylos baigtimi.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Alytaus rajono apylinkės teisme byla negalinti būti išnagrinėta objektyvumo ir nešališkumo sąlygomis, nes nukentėjusioji V. S. yra dirbusi Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje, o analogišku pagrindu, t. y. kad šiuo metu ji dirbanti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje nuo bylos nagrinėjimo nusišalino Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai, l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas sprendžia, kad šios situacijos nėra tapačios. Nukentėjusioji šiuo metu eina Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas, kas nulemia tai, kad ji nuolatos dalyvauja Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamose baudžiamosiose bylose, palaiko jose kaltinimą, todėl dalykiniais santykiais yra susijusi su šio teismo teisėjais, bendrauja su jais dalykiniais klausimais. Būtent tai Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai pabrėžė nusišalindami nuo bylos nagrinėjimo (kai kurie iš jų taip pat nurodė, kad su V. S. yra pažįstami taip pat asmeniškai). Tuo tarpu tai, kad praeityje nukentėjusioji yra dirbusi Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje ir dalykiniai santykiai su tuo metu Alytaus rajono apylinkės teisme dirbusiais teisėjais ją galimai siejo, nereiškia, kad visi šiuo metu Alytaus rajono apylinkės teisme dirbantys teisėjai nukentėjusiąją pažįsta kaip prokurorę ar yra su ja susiję dalykiniais santykiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme dirbančių teisėjų sudėtis kinta, taip pat yra pakitusi prokuratūros struktūra (vietoje rajonų apylinkių prokuratūrų, veikusių kiekviename rajone, yra įsteigtos trys – Kauno, Marijampolės ir Alytaus apylinkės prokuratūros, apimančios kelių rajonų teritoriją). Tokiu būdu, jei pareiškėjas mano, kad nukentėjusiąją su kuriais nors Alytaus rajono apylinkės teisėjais sieja artimi santykiai, turėtų pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

L. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas nesiima vertinti pareiškėjo argumentų, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurį atliko Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra, buvo atliktas šališkai dėl tos pačios priežasties, kad nukentėjusiąja byloje pripažinta V. S. yra dirbusi Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje, nes ikiteisminis tyrimas byloje yra baigtas, byla nagrinėjama iš esmės teismo posėdyje. Kauno apygardos teismo pirmininkui pateiktame pareiškime pareiškėjas pateikia savo nuomonę dėl baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, teigia, kad kai kurie jų (liudytojų parodymai) esantys melagingi, tačiau baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų pakankamumą ir patikimumą įvertins bylą nagrinėjantis teismas, kuris išspręs bylą iš esmės, o pareiškėjas įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje metu turi teisę reikšti savo nuomonę dėl įrodymų, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina arba paneigia.

Padarydamas išvadą, kad pagrindo nušalinti visus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjus nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nėra, l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas taip pat pažymi ir tai, kad byla yra pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, o būtent 2014 m. rugsėjo 9 d. teisiamajame posėdyje buvo apklausta nukentėjusioji, liudytojai – A. A., R. Š., R. K., A. G., todėl jos perdavimą kitam apylinkės teismui daro negalimą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d. numatytas apribojimas perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, nagrinėti kitam teismui tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes svarbiu teisingumo interesu lygiai taip pat, kaip teisės į nešališką teismą užtikrinimas, laikytinas ir garantavimas, kad teismo procesas būtų operatyvus ir bylos išnagrinėjamos per protingus terminus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1-2 dalimis, 229 str. 1 d., 2 d. 1 p., l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo (kaltinamojo) – V. K. pareiškimo dėl visų Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-300-791/2014, kurioje V. K. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui netenkinti.

Bylą su šia l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi grąžinti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungti pareiškėjo – V. K. Kauno apygardos teismui pateiktą 2014 m. spalio 23 d. pareiškimo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo papildymą.

Pareiškėjui apie pareiškimo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą pranešti išsiunčiant įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą šios nutarties kopiją.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.