Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) prašymą dėl grąžinamų daiktinių įrodymų (pinigų) perdavimo valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-137-850/2013 nusprendė konfiskuoti A. G. priklausančius 40 litų valstybės naudai, saugomus Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2012-03-20 kasos pajamų orderio Kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), likusius, pagal minimą kasos pajamų orderį, saugomus pinigus – 10 litų – grąžinti A. G..

2019 m. balandžio 16 d. teisme gautas Tauragės AVPK prašymas dėl grąžinamų daiktinių įrodymų (pinigų) perdavimo valstybės nuosavybėn. Prašyme nurodoma, kad 2,90 Eur (10 Lt) yra saugomi Tauragės AVPK depozitinėje sąskaitoje, esančioje AB SEB banke. Tauragės AVPK išsiuntė pranešimą A. G. dėl 2,90 Eur grąžinimo, tačiau pastarasis iki šios dienos pinigų neatsiėmė, todėl komisariatas prašo priimti sprendimą dėl minėtų pinigų perdavimo valstybės nuosavybėn.

Prokuroras prašė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Pareiškėjas prašo perduoti valstybės nuosavybėn 2,90 Eur ir teikdamas prašymą remiasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229 „Dėl paimto, konfiskuoto turto, turto į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – instrukcija) kurios 73 punkte nurodyta, kad „Jei asmuo per 2 mėnesius po įsiteisėjusio sprendimo grąžinti paimtus daiktus gavimo jų neatsiima ir nepraneša apie delsimo atsiimti priežastį, dėl tokių Paimtų daiktų ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija (pareigūnas) iš naujo kreipiasi į kompetentingą instituciją ar pareigūną (teismą, prokurorą ar kt. pareigūną) dėl naujo sprendimo priėmimo ir nurodo motyvus dėl kito sprendimo reikalingumo arba tokį sprendimą pagal kompetenciją priima pati“. Kaip galima spręsti iš prašymo turinio, norima, kad nuteistajam priklausantys pinigai, kurių A. G., pereitų valstybės nuosavybėn. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnį visiems savininkams garantuojama vienoda teisių apsauga, todėl niekas neturi teisės: paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe; nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu; nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos - 93, 94 straipsniai nenumato įstatyminio pagrindo panaikinti savininko nuosavybę perduodant pinigus valstybės nuosavybėn. Sprendžiant iš prašymo turinio, galima teigti, kad pareiškėjas galimai šį pinigų perdavimą supranta, kaip šių pinigų pripažinimą bešeimininkiu turtu ir jų perdavimą valstybės nuosavybėn. Tačiau CK nustatytas specifinis nuosavybės teisės įgijimas, kai nuosavybės teisė įgyjama į bešeimininkį daiktą (CK 4.58 straipsnis). Bešeimininkis daiktas gali būti nuosavybėn perduodamas tik dviem subjektams – valstybei arba savivaldybėms. Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą gali būti perduodama tik teismo sprendimu. Taigi toks klausimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus civilinę bylą, kurios nagrinėjimo ypatumai nustatyti CPK 534–537 straipsniuose.

Pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali būti teismui paduodamas tik suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintą „Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ tvarką. Įstatyme apibrėžta, kad bešeimininkiu laikomas daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju minėtų pinigų savininkas yra žinomas, duomenų, jog pinigų jis atsisakė byloje nėra, todėl toks klausimo sprendimo būdas būtų neteisėtas.

Instrukcijos 74 punkte nurodyta, kad detalesnę paimtų daiktų grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1993 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 1/872-94N „Dėl iš areštuotų ir kitų asmenų paimtų daiktų, pinigų, kitų vertybių bei vertybinių popierių apskaitos, saugojimo, grąžinimo ir realizavimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 73-1378) (toliau – tvarka). Šios tvarkos IV skyriaus 17 punktas numato, kad pinigai (nacionalinė ir užsienio valiuta) grąžinami savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiems teismo, kvotos ar tardymo institucijų sprendimą bei kvitą apie pinigų paėmimą pagal jų pareiškimus. Pinigai grąžinami jų savininkui, pateikusiam asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o jų įgaliotiems asmenims – ir notariškai patvirtintą įgaliojimą. Pinigai grąžinami išrašant atsiskaitomuosius čekius. Jeigu savininkas per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio, kvotos ar tardymo pareigūno nutarimo išsiuntimo dienos (jeigu buvo išsiųsta registruotu laišku) dėl pinigų grąžinimo neatsiėmė pinigų, neatsiimti pinigai (nacionalinė valiuta) iš depozitinės sąskaitos pervedami į valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. O neatsiimta per nurodytą laiką užsienio valiuta perduodama atitinkamai valstybinei mokesčių inspekcijai natūra pagal surašymo ir įkainojimo aktą, kurį surašo valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas <...>. Tais atvejais, kai pinigų savininkas dalyvavo teismui priimant nuosprendį, kvotos ar tardymo pareigūnui priimant nutarimą, 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio ar nutarimo priėmimo dienos. Tokia pat tvarka perduodami valstybinei mokesčių inspekcijai arba pervedami į jos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą neatsiimti pinigai, kai per 6 mėnesius nenustatyta jų savininko buvimo vieta.

Kaip matyti, priimtame teismo nuosprendyje pinigų savininkas yra aiškus ir pinigų grąžinimo jam klausimas yra išspręstas, o esant nustatytai Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos tvarkai dėl pinigų perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, tais atvejais, kai savininkas per nustatytą terminą jų neatsiima ar nėra nustatyta jo gyvenamoji vieta, nėra tas motyvuotas pagrindas, kada galėtų pareiškėjas kreiptis į teismą dėl reikalingumo priimti kitą sprendimą daiktinių įrodymų atžvilgiu. Todėl laikytina, kad teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi yra nustatyta tvarka, kuria remiantis pareiškėjas gali atlikti veiksmus susijusius su pinigų pervedimu į valstybės surenkamąsias sąskaitas, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atliekanti šių sąskaitų priežiūrą, vykdo konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, kitais būdais į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perėmimą, rodymą apskaitoje, saugojimą, realizavimą, grąžinimą ir pripažinimą atliekomis (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 9.7. punktas, patvirtintų 1997 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo Nr. 110).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 361, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atmesti.

Nutarties nuorašą siųsti pareiškėjui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.