- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-212-828/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01003-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Rita Dambrauskaitė, Vygintas Mažuika
- Pareiškėjas
- D. B., R. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. B. ir R. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. B. ir R. B. prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 2013-08-24 Biržų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 95, bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Nurodė, kad pareiškėjai susituokė 2013 m. rugpjūčio 24 d. Kartu nebegyvena jau kurį laiką. Sutuoktiniai nebemato jokių galimybių atkurti šeimyninių santykių, jų šeima yra iširusi. Santuoka iširo dėl skirtingų charakterių, skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, santuokines pareigas, skirtingų ateities planų. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai prašė palikti jų santuokines pavardes, taip pat prašė patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad dėl vienas kito išlaikymo pretenzijų neturi. Kreditorių ir nepilnamečių vaikų neturi. Prašė nenustatyti termino susitaikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu Pareiškėjų pareiškimą tenkino, nutraukė santuoką sudarytą tarp D. B. ir R. B. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalims paliko santuokines pavardes: B., B.. Patvirtino pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; išaiškino pareiškėjams, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.).
4. Nustatė, kad pareiškėjai gyvena atskirai, jokių ryšių nepalaiko. Kadangi sutuoktiniai nebematė jokių galimybių išsaugoti šeimos, jų santuoka iširo dėl skirtingų charakterių, skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, santuokines pareigas, skirtingų ateities planų, kaip sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo bei yra kategoriškai apsisprendę išsituokti, laikė, jog jų šeima yra iširusi ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl pareiškėjų santuoką nutraukė.
5. Nurodė, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia nei vieno iš sutuoktinių interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai, todėl ją patvirtino. Pareiškėjams išaiškino, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią reikšti ateityje reikalavimą dėl bendro turto padalijimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėja D. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti, pareiškėjai D. B. atsisakius pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
7. Nurodo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo sudaryta nei laisva valia, nei šalių susitarimu. Ji sutuoktinio apgaulės ir psichologinio smurto įtakoje buvo priversta pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios turinys neatitinka jos valios. Ji buvo visiškai finansiškai priklausoma nuo sutuoktinio, kuris jai grasindamas neigiamomis finansinėmis pasekmėmis, privertė pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri buvo pateikta teismui. Jų šeima gyvena Norvegijoje, čia jie turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kreditorinius įsipareigojimus, santuokos metu įsteigta ir veiklą vykdo įmonė Norvegijoje. R. B. jai nuolat darė psichologinį spaudimą, jog jeigu ji nepasirašys santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pagal jo advokato parengtą projektą, tai jis jai paliks mokėti banko kreditą ir policija ją iškeldins iš namų, nes ji neturės iš ko susimokėti.
8. Nurodo, kad jai yra nustatytas 50 proc. neįgalumas, jos pajamos Lietuvoje – 117,51 Eur netekto nedarbingumo pensija. Ji šiuo metu negali niekur dirbti, nes šiuo metu prižiūri neįgalų sūnų ir jai Norvegijoje mokama neįgalaus asmens priežiūros išmoka. Viso jos pajamos sudaro apie 700 Eur, todėl ji gyvena žemiau skurdo ribos, nes iš gaunamų pajamų ji negali susimokėti visų mokesčių, nusipirkti maisto.
9. Pareiškėjas žadėjo, jog, jei santuoką nutrauksime tarpusavio susitarimu, tai buities daiktus pasidalinsime tarpusavio susitarimu, tačiau kai reikėjo dalintis kilnojamąjį turtą, pareiškėjas atsisakė tai daryti bei nurodė, kad viskas yra pirkta už jo lėšas, todėl turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kilnojamojo turto pasidalijimo. Nurodo, kad pasirašydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį neaptarė visų turto pasidalijimo klausimų, sutartyje nenurodyta, kad jai yra reikalingas pareiškėjo teikiamas išlaikymas.
10. Apeliantė jaučiasi pareiškėjo apgauta ir pažeminta, nes faktiškai santuoka nutrūko dėl R. B. kaltės, kadangi jis gyvenant kartu vartojo alkoholį, naudojo psichologinį smurtą prieš ją. Negana to, jis privertė ją pasirašyti tokią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią visas kilnojamasis turtas atiteko jam, ji negavo jai būtino išlaikymo. Nutraukdami santuoką, šalys nepasidalino nekilnojamąjį turtą, kuris yra Norvegijoje.
11. Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Be to, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo sudaryta ne pagal abiejų šalių tikrąją valią, ji pažeidžia apeliantės teises, todėl ji negali būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, nes bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos D. B. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, teistumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, jeigu yra sąlygos, numatytos CPK 293 straipsnyje. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą, byla nutraukiama, jei ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė. Galimybė atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovui (pareiškėjui) suteikiama nagrinėjant bylą tiek pirmojoje, tiek ir apeliacinėje ar kasacinėje instancijose. Atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovas (pareiškėjas) gali raštu arba žodžiu (vykstant teismo posėdžiui) kreipdamasis į teismą (CPK 140 straipsnis).
16. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, jog jos prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo neatitinka jos valios, ji atsisako savo prašymo nutraukti santuoką, nesutinka su teismo patvirtintos sutarties nuostatomis.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Tačiau po sprendimo priėmimo, jam dar neįsiteisėjus, paaiškėjo, jog pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka pareiškėjos valios.
18. Pareiškėja nurodo, jog atsisako savo pareiškimo. Tokiu būdu nebėra CK 3.51 str. nustatytų sąlygų nutraukti pareiškėjų santuoką bendru sutuoktinių sutikimu. Tai, kolegijos vertinimu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti (CK 3.51-53 str., CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 4 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir R. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukti.