Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. atstovo advokato Giedriaus Gvildžiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas V. D. 2022 m. balandžio 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą R. R. už tai, kad ji, būdama daugiabučio namo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyrius (toliau – Savivaldybė) 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.3 ir 7.8 punktais ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu pateiktų paaiškinimus Savivaldybei ir pareiškėjui dėl gyventojams neteikiamos informacijos apie savo veiklą, metinių veiklos ataskaitų, neorganizuojamų visuotinių patalpų savininkų susirinkimų, o jiems neįvykstant, neorganizuojami pakartotinių visuotinių susirinkimų, neorganizuojamų patalpų savininkų balsavimų raštu sprendimams dėl bendro naudojimo objektų atnaujinimo priimti, jos nepateikė. Informacijos pateikimo terminas į aukščiau minėtą raštą suėjo 2022 m. vasario 28 d. Raštas pakartotinai išsiųstas 2022 m. kovo 7 d. Iki 2022 m. kovo 10 d. nepateikti atsakymai ar pagrįstos priežastys, kodėl neatsakyta gyventojams ir Savivaldybei. Nepateikus informacijos, 2022 m. vasario 9 d. pareiškėjo kreipimasis nebuvo išnagrinėtas.

2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėja V. Z. 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-1707-2022 R. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. atstovas advokatas Giedrius Gvildžius priimtą nutarimą apskundė teismui.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. spalio 10 d. nutartimi Nr. II-386-963/2022 administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio skundo netenkino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-1707-2022 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) skyriaus vedėjas M. P. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. atstovo advokato Giedriaus Gvildžiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą

5.1. Nurodoma, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas laikytis VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų ir administraciniu sprendimus priimti griežtai laikantis terminų, tam kad būtų užtikrintas VAĮ 3 straipsnyje numatytas gero viešojo administravimo principas. Nors VAĮ gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Esamos situacijos atveju, tai reiškia, kad savivaldybės kontrolierius privalo nuosekliai vadovautis teisės aktais, kuriuose yra detalizuoti sprendimų priėmimo procedūra. Tuo pačiu pažymėtina, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje taipogi nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio l dalis).

5.2. Nurodoma, kad ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą taikyti pakanka įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė įstatyme nustatytų pareigų. Apeliantė Savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriui per nustatytą terminą raštu nepateikė reikalaujamų dokumentų, nevykdė Nuostatų 7.3 ir 7.8 punktuose nustatytos pareigos ir dėl to padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje. Apeliantės argumentas, kad tik sulaukusi Savivaldybės kontrolierės skambučio sureagavo į reikalavimą ir duomenis pateikė, nepaneigia inkriminuoto nusižengimo faktinių aplinkybių. Tai, jog Savivaldybės raštas buvo išsiųstas ir gautas administratoriaus elektroninio pašto dėžutėje, nenuginčijamai įrodo UAB „(duomenys neskelbtini)" 2022 m. rugsėjo 7 d. pateikta informacija. Aplinkybė, jog po Savivaldybės kontrolieriaus gauto skambučio reikalaujama informacija buvo pradėta ruošti ir pateikta, nepaneigia fakto dėl neveikimu padaryto nusižengimo. Negali susiformuoti tokia praktika, kad viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo, tinkamai įvykdęs proceso veiksmą - išsiuntęs raštą subjektui, vėliau būtų priverstas ieškoti šio asmens, skambinti ar kitokia forma jį raginti vykdyti įstatymuose nustatytus imperatyvus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl R. R. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje.

7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame esančiais argumentais, atsiliepimu į apeliacinį skundą ir jo motyvais, įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą teismo nutarimą, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena R. R. nutraukiama.

9. ANK 349 straipsnio 1 dalis numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. To paties straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 7.3 punktas numato, kad administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo. To paties nutarimo 7.8 punktas numato, kad administratorius privalo per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu, valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas.

11. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkte įtvirtinta, jog savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.

12. Nagrinėjamu atveju, Institucijos nutarimu daugiabučio namo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. nubausta už tai, kad nepateikė informacijos pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyrius 2022 m. vasario 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo direktorė buvo informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.3 ir 7.8 punktais ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu pateiktų paaiškinimus Savivaldybei ir pareiškėjui dėl gyventojams neteikiamos informacijos apie savo veiklą, metinių veiklos ataskaitų, neorganizuojamų visuotinių patalpų savininkų susirinkimų, o jiems neįvykstant, neorganizuojami pakartotinių visuotinių susirinkimų, neorganizuojamų patalpų savininkų balsavimų raštu sprendimams dėl bendro naudojimo objektų atnaujinimo priimti. Informacijos pateikimo terminas į aukščiau minėtą raštą suėjo 2022 m. vasario 28 d. Raštas pakartotinai išsiųstas 2022 m. kovo 7 d. Iki 2022 m. kovo 10 d. nepateikti atsakymai ar pagrįstos priežastys, kodėl neatsakyta gyventojams ir Savivaldybei.

13. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Savivaldybė 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad pateiktų paaiškinimus Savivaldybei ir pareiškėjui ir nurodė, kad informaciją pateiktų iki 2022 m. vasario 28 d. Raštas pakartotinai išsiųstas 2022 m. kovo 7 d. per DVS@vilys. Iki 2022 m. kovo 10 d. atsakymų ar pagrįstų priežasčių, kodėl paaiškinimai nepateikti nebuvo gauta. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto išrašo matyti, kad laiškas iš siuntėjo avilys@klaipeda.lt, išsiųstas 2022 m. vasario 14 d. buvo pristatytas gavėjui (duomenys neskelbtini) į gautųjų laiškų katalogą 2022 m. vasario 14 d. 10 val. 1 min. 44 s. Kaip matyti, Savivaldybė minėtą raštą išsiuntė administratoriui. Į minėtą raštą daugiabučio namo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. atsakė 2022 m. kovo 21 d. Iš to, kad išdėstyta matyti, jog daugiabučio namo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. neabejotinai pažeidė administratoriaus pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 7.3 ir 7.8 punktuose ir jos veiksmai laikytini ANK 349 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius.

14. Tačiau pažymėtina, kad būtina atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį. Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9- 746/2015, 2AT-44-976/2016). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

15. Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų konstatuota R. R. kaltė, nepakanka nustatyti fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nepateikė informacijos pagal Savivaldybės raštą. Nagrinėjamu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. nustatytu laiku, t. y. iki 2022 m. vasario 28 d., nepateikdama 2022 m. vasario 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) prašomos pateikti informacijos, neabejotinai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 831 patvirtintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.3 ir 7.8 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktą. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad 2022 m. kovo 7 d. Institucijai pakartotinai išsiuntus raštą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. į jį atsakė 2022 m. kovo 21 d. Be to, iš administratorės V. Y. 2022 m. rugpjūčio 31 d. paaiškinimo dėl dokumentų registravimo nustatyta, kad ji dirbdama su įmonės elektroniniu paštu, visus gautus dokumentus registruoja „Gautų dokumentų registras“ knygoje. Nurodė, kad neprisimena, kad 2022 m. vasario 14 d. buvo gautas elektroninis laiškas susijęs su (duomenys neskelbtini), tačiau tikėtina, kad dokumentas nebuvo gautas, nes jo neužregistravo. Taip pat paaiškino, kad įmonė gauna daug korespondencijos, tame tarpe ir reklamos, todėl pašalina laiškus nesusijusius su įmonės veikla, kurie patenka į elektroninio pašto šiukšliadėžę, kurią vėl tikrina prieš pašalinant nereikalingus laiškus visam laikui. Nors šiuos paaiškinimus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas R. R. veiksmuose neįžvelgia tyčios nepateikti prašomos informacijos, neveikimu nebuvo siekiama elgtis piktybiškai ir tokiu būdu trukdyti Savivaldybei laiku išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nustatyti duomenys nesuponuoja išvados, kad R. R. veiksmuose yra aiškus subjektyvusis kaltės požymis.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog R. R. kaltė dėl nurodyto teisės pažeidimo, numatyto ANK 349 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodyta neabejotinai. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Iš objektyvių bylos duomenų yra akivaizdu, kad R. R. neturėjo tyčios nepateikti Institucijai jos prašomos pateikti informacijos. Jos veikoje nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės – kaltės, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas tenkinamas, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija 2022 m. balandžio 12 d. Nr. XIV-1011 įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

18. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

19. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartimi netenkino R. R. atstovo advokato Giedriaus Gvildžiaus skundo. Šiuo nutarimu tenkinamas R. R. atstovo advokato apeliacinis skundas ir R. R. atžvilgiu administracinė teisena nutraukiama. Bylos duomenys patvirtina, kad R. R. savo atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą sumokėjo 100 Eur. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, todėl darytina išvada, kad apeliantė turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, skirtą tam darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo, sąžiningumo principus, apygardos teismas sprendžia, jog apeliantei R. R. iš valstybės priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. atstovui advokato Giedriaus Gvildžiaus skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį bei

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-1707-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną R. R. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti R. R. iš valstybės 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.