Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-10-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-8939-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
e2YT-8939-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00493-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Pareiškėjas
V. Č.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui
Advokatai
Jolanta Grigaliūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8939-1079/2019Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00493-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.8; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant pareiškėjui V. Č., jo atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis šešių mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po jo motinos B. Č. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo motina B. Č.. Po palikėjos mirties liko nekilnojamasis turtas: 1,8300 ha žemės sklypas ir 7,9500 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Be to, liko jo motinai priklausanti teisė atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha ploto žemės sklypą. Palikėjos žemės sklype stovi teisiškai neįregistruoti statiniai: plytinis gyvenamasis namas, 2 malkinės, daržinė, 2 tvartai, sandėlis, viralinė, šulinys, išvietė. Šiame gyvenamajame name iki pat savo mirties gyveno pareiškėjo motina, pareiškėjas šioje namų valdoje gyvena iki šiol. 1999 m. rugsėjo 20 d. testamentu pareiškėjo motina visą savo turtą paliko pareiškėjui. Dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, testamentu registre nėra įregistruota palikėjos B. Č. palikimo priėmimo faktų. Po motinos mirties pareiškėjas toliau gyveno palikėjos pastatuose, naudojosi palikėjos žeme kaip savo nuosavybe, leido žeme ir toliau naudotis buvusiam motinos nuomininkui, mokėjo reikalingus mokesčius už turto išlaikymą. Pareiškėjas po motinos mirties paveldėjo visus motinai priklausiusius namų apyvokos, apstatymo daiktus, reikmenis, baldus, patalynę, buitinę techniką. Nurodė, jog nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą reikalinga, jog galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. Č. prašė jo pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog jo mama mirė (duomenys neskelbtini), mirdama mama paliko testamentą, kuriuo visą turtą paliko jam. Tas testamentas yra nepatvirtintas. Į notarą po motinos mirties nesikreipė, nes buvo testamentas ir jis nežinojo, kad tą testamentą dar reikia patvirtinti. Iki motinos mirties jis gyveno su mama kartu, vėliau liko vienas gyventi tame pačiame name. Jo brolis gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau miręs. Gyvenamasis namas stovi ant mažesniojo 1,83 ha žemės sklypo. Nurodė, kad brolis ir sesuo J. pasidalino per pusę žemę į jų tėvo J. žemę. Jo mamai buvo atkurtos teisės į 9,95 ha žemės sklypą. Dėl 7,95 ha žemės sklypo jo mama buvo sudariusi nuomos sutartį su jo pusbroliu, mirus mamai pusbrolis toliau dirbo tą žemę. Jis su J. žodžiu susitarė, kad toliau tęs tą sutartį, kad J. ir toliau dirbs žemę. J. mamai mokėjo už žemės nuomą mokestį. Kol galiojo sutartis, J. mokėjo už žemę. J. mokėjo ir žemės mokestį. Teigė, jog žemės mokestis už sklypą mirus mamai nebuvo mokamas, nes mirusiems neišrašomos sąskaitos. Jis moka mokestį už 0,17 ha, kuris laikomas pasodybiniu sklypu. Tą mokestį pradėjo mokėti iš karto po motinos mirties. 2002 m. teikė prašymą, kad 0,17 ha žemės sklypo dalis būtų prijungta prie 1,83 ha žemės sklypo. Iš 1,83 ha žemės sklypo 1 ha naudojasi J., o kitoje žemės dalyje yra sodas. Tą 1 ha žemės J. pradėjo dirbti dar esant mamai gyvai, nes tas sklypas buvo atmatuotas iš karto atkūrus nuosavybės teises. Sodyboje esantys pastatai nėra įregistruoti, jie buvo inventorizuoti tarybiniais laikais, yra inventorizacinė knyga. Jis kartu su mama toje sodyboje gyveno ir po mamos mirties toliau gyvena sodyboje, naudojasi ten visais likusiais daiktais. Iš karto po mamos mirties remontavo gyvenamąjį namą, sujungė virtuvę su koridoriumi, išsikalė lentelėmis, įsirengė vieną kambarį, apšiltino namą. Taip pat naudojosi ir jų bendrai sodintų sodu, prižiūri jį ir naudojasi, sode sodino ir kitus vaismedžius, pjauna ten žolę. Name moka mokesčius už elektrą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodė, jog suinteresuoti asmenys šioje byloje neprieštarauja tokio juridinio fakto nustatymui. Nustatyta, kad mirusios B. Č. gyvenamoji vieta buvo deklaruota kartu su V. Č., ten daugiau niekas negyveno. Teigė, jog dokumentai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad V. Č. po B. Č. mirties liko gyventi jai priklausančiuose gyvenamosiose patalpose, iš karto po jos mirties pradėjo remontuoti gyvenamąjį namą, kas rodo, jog pareiškėjas turtu rūpinosi kaip savo. Pareiškėjas taip pat rūpinosi ir palikėjos vardu registruotu žemės sklypu, esančiu aplink sodybą. Naudojosi ir rūpinosi sodu, sodino ten medelius. Teigė, jog byloje nustatyta, kad V. Č. iš karto po motinos mirties naudojosi jos turtu, kad rodo, jog jis faktiškai pradėdamas valdyti turtą priėmė palikimą.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pareikštus prašymus spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo motinai B. Č. atkurtos nuosavybės teisės į dalį 2 ha žemės sklypo, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 1,83 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Nuosavybės teisės į 0,17 ha ploto žemės liko neatkurtos, paliekant ją namų valdos žemės sklypo įteisinimui. Nurodė, kad pareiškėjas, leisdamas toliau naudotis nuomininkui nuomojamu žemės sklypu, toliau gyvendamas palikėjos namuose, juose tvarkydamasis bei būdamas vienintelis palikėjos įpėdinis pagal palikėjos testamentą, pagrįstai laikė save vieninteliu palikėjos turto paveldėtoju ir priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl suinteresuotas asmuo neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. J. parodė, jog yra pareiškėjo V. Č. pusbrolis. Jo tėvas ir V. Č. motina buvo brolis ir sesuo, jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo žemę. B. Č. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus jis su B. Č. sudarė 7,95 ha žemės sklypo nuomos sutartį. Mokėjo B. Č. už žemės nuomą, taip pat mokėjo žemės mokestį už B. Č.. Jai mirus susitarė su V. Č., kad jis ir toliau dirbs tą žemę, mokesčio už žemės nuomą V. Č. nemokėjo. Taip pat jis naudojasi ir apdirba dar vieną B. Č. priklausantį 1 ha žemės sklypą, iš 1,83 ha žemės sklypo, kuris yra aplink namus. Likusioje žemės sklypo dalyje yra sodas, kurį prižiūri ir juo naudojasi V. Č.. Patvirtino, jog po motinos mirties V. Č. rūpinasi motinos turtu, tiek žemės sklypais, tiek gyvenamuoju namu, ir prižiūri jį kaip savo. Mirus motinai remontavo namą, jį apšiltino, pasididino virtuvę. Jam buvo žinoma, jog B. Č. visą savo turtą testamentu paliko V. Č., nes pats vežė B. Č. pas notarą sudaryti testamento.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. L. parodė, kad yra pareiškėjo V. Č. kaimynas. Pareiškėjas iki motinos mirties gyveno kartu su motina B. Č., po motinos mirties liko vienas gyventi jai priklausančiame name. Po motinos mirties remontavo namus, sujungė virtuvę su koridoriumi, išsikalė lentelėmis, naudojasi visais likusiais namų apyvokos daiktais. Taip pat rūpinasi ir prižiūri sodą, esantį aplink namus, sodino vaismedžius. Žino, kad kitus žemės sklypus apdirba J.. Teigė, jog V. Č. motinos turtu rūpinosi kaip savo. Iki savo motinos mirties V. Č. vienas rūpinosi savo motina, jo brolis gyveno atskirai, nelabai bendravo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. Č. yra B. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo motina mirė būdama našle (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)mirties įrašas Nr. 54). Ji turėjo du vaikus: pareiškėją V. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina B. Č. 1999 m. rugsėjo 20 d. testamentu visą savo turtą, kuris jos mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui pareiškėjui V. Č.. Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 47-6939 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei B. Č.“ pareiškėjo motinai B. Č. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. J. 9,95 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 7,95 ha žemės (duomenys neskelbtini), bei nurodant, kad nuosavybės teisės į 2 ha žemės bus atkurtos vėliau rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą. Po pareiškėjo motinos mirties Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 47-9467 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pil. B. Č.“ pareiškėjo motinai B. Č. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,83 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,83 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nurodant, kad nuosavybės teisės į 0,17 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau. Pareiškėjas V. Č. Žemėtvarkos skyriui 2002 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą mirusios motinos vardu perkelti 0,17 ha žemės iš vienos (duomenys neskelbtini) kaimo vietos į kitą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjo motinos B. Č. nuosavybės teisės įregistruotos į du žemės sklypus: 1,8300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 7,9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios 1988 m. kovo 31 d. sudarytos Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad B. Č. namų valdoje yra gyvenamasis namas, dvi malkinės, daržinė, du tvartai, sandėlis, viralinė, šulinys, išvietė. Šių statinių savininkė minėtoje Namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyta B. Č., tačiau daiktinės teisės į statinius neįregistruotos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja nuo 1996 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. liepos 26 d. viešajame registre nurodyta pareiškėjo motina B. Č., pažymint, kad daiktinės teisės į šį pastatą neįregistruotos. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žagarės seniūnijos 2018 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. (2018-183-PD)-179 ir GS-153 patvirtina, kad pareiškėjo motina B. Č. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 1978 m. vasario 10 d., ir šiuo adresu gyveno iki pat savo mirties. Iš Joniškio rajono Žagarės seniūnijos 2018 m. rugsėjo 20 d. pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2018-183-PD)-178 nustatyta, kad pareiškėjo V. Č. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1980 m. vasario 5 d. taip pat yra (duomenys neskelbtini). Iš 2000 m. kovo 1 d. privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutarties matyti, kad B. Č. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išnuomojo trejiems metams M. J.. Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė 2018 m. rugsėjo 13 d. išduotame liudijime Nr. 1-3952 paliudijo, kad mirus B. Č., dėl jos palikimo į notarų biurą niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o B. Č. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis). Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1, nurodyta, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento, jog teisės į turtą, turtines teises nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. Č. yra įpėdinis pagal testamentą paveldėti mirusios B. Č. palikimą. Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjo ir liudytojų parodymai patvirtina, jog palikėja savo mirties momentu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo nekilnojamo turto – viešajame registre jos vardu įregistruotą 7,9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2000 m. kovo 1 d. išnuomojo trejiems metams M. J.. Vėliau po jos mirties nuo 2002 m. vasario 8 d. palikėjos vardu VĮ Registrų centre įregistruotas dar vienas žemės sklypas – 1,8300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina taip pat turėjo gyvenamąjį namą su statiniais, į kuriuos daiktinės teisės nėra įregistruotos. Pareiškėjas nuo 1980 m. kartu su motina gyveno jai priklausančiame gyvenamajame name. Po motinos mirties pareiškėjas ir toliau liko ten gyventi, naudojasi juo jau daugiau nei devyniolika metų, rūpinasi visu motinai priklausiusiu turtu kaip savo, moka mokesčius, remontavo gyvenamąjį namą, prižiūri, tvarko aplinką, toliau leido naudotis žeme buvusiam motinos nuomininkui M. J.. Pareiškėjas domisi turto būkle ir likimu, turtą prižiūri, kreipėsi į teismą, išreikšdama valią priimti palikimą, kad galėtų disponuoti po motinos mirties likusiu turtu. Šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas faktiškai valdo likusį palikimą pradėjęs juo disponuoti iš karto po palikėjos mirties, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. Č., faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs mirusios savo motinos B. Č. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. Č. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė