Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant pareiškėjo K. P. atstovei adv. padėjėjai Vilmai Šeperytei, antstolės, kurios veiksmai skundžiami, Astos Lukšienės padėjėjui L. L., nedalyvaujant pareiškėjui (skolininkui) K. P., jo kuratorei R. P., suinteresuotiems asmenims AB DnB bankui (išieškotojas) ir R. S. (pirkėjas), žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo K. P. skundą antstolei Astai Lukšienei, suinteresuotiems asmenims AB DnB bankui ir R. S., dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas ir jo kuratorė (sutuoktinė) į teismo posėdį neatvyko. Jo interesus atstovavo advokato padėjėja, todėl toks dalyvavimas tinkamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 str. 2 d.).

Pareiškėjo atstovė adv. padėjėja V.Šeperytė pareiškėjo patikslintą skundą palaiko, nurodo, kad kaip matyti iš bylos, antstolė vykdė nutartį dėl įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių. Pareiškėjas mano, kad antstolės veiksmai neteisėti. Pirmiausia nesilaikyta CPK 681 str. nustatytų areštuoto turto įkainojimo taisyklių pagal rinkos kainą. Visame turto realizavimo procese turto vertė nebuvo nustatyta tinkamai. Paskyrus ekspertizę, šios išvados parodė, kad turto vertė yra kitokia. Nuo antstolės nustatytosios ji skiriasi 1/5 dalimi viso turto vertės ir tai pažeidžia skolininko interesus. Per visą procesą skolininkas ne kartą reiškė abejones dėl nustatytos turto vertės, tačiau antstolė į tai niekaip nereagavo. Antstolė nesilaikė ir CPK 687 str. nustatytų reikalavimų TAA turiniui, pagal kurį turi būti išskaidoma kiekvieno objekto vertė, tuo tarpu antstolės surašytame turto akte nustatyta tik bendra vertė. Turtas įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau tikroji šios sutarties paskirtis – išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Tai matyti iš daikto savininkų nustatytos naudojimosi tvarkos, kuri nustatyta tik formaliai, atsižvelgus į tai, kad turtas priklauso šeimos nariams. Antstolis turėjo šį klausimą išspręsti dar iki arešto akto surašymo, pasiūlant turtą pasidalinti taip, kad nebūtų pažeidžiami name liekančios gyventi pareiškėjo mamos interesai. Be to, viso proceso metu buvo bandoma ir daromi veiksmai, kad priverstinai parduodamas turtas būtų parduotas pasiūlytam pirkėjui. Sutikimą pirkti turtą buvo išreiškusi pareiškėjo duktė. 2014-10-13 įvykus varžytynėms, buvo nustatytas laimėtojas R. S., tačiau realiai už jo veikia kitas asmuo, kuris per visą laikotarpį stengėsi iš šios bylos padaryti turto įsigijimo sandorį ir pasipelnyti. Įsigijęs už 25000 Eur, pareiškėjui siūlo parduoti už 30000 Eur. Pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad varžytynėse dalyvavo vos vienas pirkėjas. Supranta antstolės nurodymą, kad pareiškėjas vilkina procesą, tačiau jis tikrai buvo aktyvus viso proceso metu, tiek kiek jam leido galimybės. Pasiaiškina, kad kreditas sutuoktinių buvo imtas 2008-02-20 įkeisto gyvenamo namo rekonstrukcijai, lėšos panaudotos namo pagerinimui, tam turtą pareiškėjo mama sūnui ir perleido, išieškojimas pradėtas laiku nemokėjus įmokų. Taip nutiko, nes pareiškėjai tinkamai nepaskaičiavo savo biudžeto, nesisekė verslas ir įsipareigojimų savalaikiai vykdyti nebegalėjo. Prašo skundą tenkinti visiškai.

Suinteresuotam asmeniui AB DnB bankui šaukimas į teismo posėdį įteiktas (T.2,b.l.13), suinteresuotas asmuo į jį neatvyko. Procesiniai dokumentai buvo įteikti, gautas atsiliepimas ir rašytiniai paaiškinimai dėl bylos esmės. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.

Suinteresuotam asmeniui R. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (T.1, b.l.45), atsiliepimas negautas. Būdamas informuotas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką (T.2,b.l.110), suinteresuotas asmuo į jį neatvyko. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Suinteresuotas asmuo nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, neteikė jokių prašymų, nors šaukimai į posėdžius suinteresuotam asmeniui įteikti asmeniškai.

Byla nagrinėta be neatvykusių dalyvaujančių byloje asmenų (LR CPK 442 str. 1 d. 6 p. ir 443str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir į bylą antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0140/11/1787 matyti, kad antstolės Astos Lukšienės kontoroje buvo atliekami vykdymo veiksmai pagal 2010-05-31 Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtą nutartį priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus 425/607 dalį žemės sklypo (bendras plotas 0,0607), 70/100 dalių gyvenamojo namo (152,81 kv.m. ploto), 70/100 dalių kiemo statinių ir ūkinį pastatą (36 kv.m. ploto), esančius Dariaus ir Girėno g. 32 Marijampolės mieste, asmeninės nuosavybės teise priklausančius K. P. ir išieškoti iš skolininkų K. P. bei R. P. 92117,06 Eur negrąžintą kreditą, 6418,40 Eur nesumokėtas palūkanas, 5700,95 Eur delspinigius, 6,63 proc. palūkanas iki visiško skolos išieškojimo bei bylinėjimosi išlaidas. Vykdomojo rašto pagrindu, 2013-11-11 išieškotojui atsisakius perimti skolininko turtą, jo prašymu bei pagal išieškotojo nurodytą turto kainą (115000 Lt) buvo pradėtas įkeisto turto pardavimo iš varžytynių trečias ratas ir antstolės 2013-11-12 priimtu patvarkymu nustatyta 115000 Lt parduodamo turto kaina. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, tuo metu skolininkui skirti dokumentai neįteikiami, juos priima dar nepilnametė skolininko dukra, todėl 2014-02-26 šio teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-1254-374/2014 skolininko kuratore paskiriama jo sutuoktinė R. P.. Pagal kitus vykdomoje ir civilinėje byloje esančius įrodymus matyti, kad abu sutuoktiniai Lietuvoje būna tik epizodiškai, nes dirba ir gyvena Anglijoje. Visus pavedimus Lietuvoje tvarko senyvo amžiaus skolininko uošvis J. V. (gim.1937 m.), veikiantis pagal dukters surašytą įgaliojimą. 2014-03-06 antstolė priima pakartotinį patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, analogišką anksčiau nurodytam, turto vertė jame 115000 Lt. Analizuojant vykdomosios bylos medžiagą matyti, kad turto vertė turto arešto akte ir pradedant kiekvieno naujo rato varžytynes priimamais antstolės patvarkymais nustatoma pagal banko raštuose nurodomą jo turto vertę, individualus vertinimas nė karto nebuvo atliktas. 2014-03-14 paskelbtos pirmos trečiojo rato varžytynės, kuriose turtas buvo parduodamas už pradinę 92000 Lt kainą, 2014-04-22 antstolės patvarkymu pripažintos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. 2014-05-28 antstolės patvarkymu paskelbtos antrosios trečio rato turto varžytynės, nustatant 69000 Lt parduodamo turto pradinę kainą. 2014-06-20 antstolės kontoroje gautas skolininko prašymas leisti mokėti skolą dalimis po 500 Lt ir skundas dėl antstolės veiksmų, prašant teismo panaikinti antstolės patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. 2014-07-07 patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi neužsiregistravo nei vienas dalyvis. VĮ Registrų centro pažymoje nurodoma, jog nei vienas dalyvis nepateikė kainos siūlymų. Antstolės padėjėjas paaiškina, kad tai vienas ir tas pats. Jis taip pat nurodo, kad įvertinus tą aplinkybę, jog 2014-07-02 teismo nutartimi, dar vykstant varžytynėms, šios buvo sustabdytos, jie, teismui išnagrinėjus ir atmetus skolininko skundą, 2014-10-13 paskelbė antrąsias pakartotines varžytynes. 2014-10-17 pareiškėjo kuratorė pateikė antstolei prašymą parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui – pilnametystę pasiekusiai pareiškėjų dukrai E. P.. 2014-11-12 VĮ Registro centro sistemos pranešimu elektroninės varžytynės baigėsi, turtas parduotas už 87000 Lt (25196,94 Eur) kainą pirkėjui R. S.. Pagal vykdomosios bylos viršelyje esančius įrašus 2014-11-17 R. S. įmokėjo likusią 80100 Lt sumą už nupirktą iš varžytynių turtą. Pareiškėjas prašo panaikinti šį varžytynių rezultatą kaip neteisėtą, antstolei įvykdžius daugybę procesinių pažeidimų ir teikia jo nurodomas aplinkybes tvirtinančius įrodymus.

Dėl išieškotojo atsiliepime nurodomo res judicata teismo sprendimo

Pareiškėjas, be kitų motyvų, nurodo netinkamai nustatytą parduoto iš varžytynių turto įkainojimą. Išieškotojas nurodo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad parduodamo iš varžytynių turto rinkos kainą antstolis nustatė tinkamai, todėl klausimas nekvestionuojamas (T.1, b.l.36). Teismas su šiais argumentais sutinka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teismui priimant minimą nutartį parduoto iš varžytynių nekilnojamojo turto individualus vertinimas atliktas nebuvo, byloje gautas įrodymas – ekspertizės aktas Nr. 2015-059 yra naujas įrodymas, kuris teismo turi būti vertinamas drauge su kitais byloje esančiais įrodymais vertinant įvykusių varžytynių teisėtumą.

Dėl pareiškėjo nurodomo CPK 667 str. netaikymo ir bendraturčio pirmenybės teisės pirkti iš varžytynių parduodamą turtą pažeidimo

Pareiškėjas nurodo, kad antstolė turėjo vadovautis CPK 667 str. ir pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir šis klausimas turėjo būti išspręstas iki varžytynių paskelbimo. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pareiškėjo nurodoma įstatymo norma turi būti taikoma tais atvejais, kai turtas dviem ar daugiau asmenų priklauso bendrosios nuosavybės teise ir jų dalys turte nėra nustatytos, dėl ko yra būtina kreiptis į teismą, kad teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, sprendimu individualizuotų skolininko turto dalį bendroje nuosavybėje, esant reikalui nustatytų naudojimosi daiktu tvarką. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų pareiškėjo ir jo motinos turto dalys yra nustatytos, jiedu ta pačia notarine dovanojimo sutartimi yra susitarę dėl naudojimosi daiktu tvarkos. Turtas viešame registre registruotas kaip asmeninė pareiškėjo nuosavybė. Dėl šio antstolė, nesiūlydama išieškotojui pasinaudoti CPK 667 str. įtvirtinta teise, pažeidimo nepadarė. Teismas taip pat sutinka su antstolės atsiliepime nurodomais motyvais, kad daiktą parduodant iš varžytynių, LR CK 4.79 str. 1 d. netaikoma ir bendraturtis neturi pirmenybės teisės pirkti parduodamas turto dalis vykdymo procese.

Dėl kitų aplinkybių lemiančių turto pardavimo iš varžytynių atitikimą įstatymui, bendriesiems teisės principams ir Tarptautiniam žmogaus teisių reglamentavimui

CPK 602 str. nurodoma, kad Turto pardavimas iš varžytynių negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų. Pažeidimai turi būti esminiai. Nors šiuo atveju pardavimo iš varžytynių aktas dar nebuvo surašytas, tačiau varžytynės yra įvykusios, pareiškėjas savo teise gina ginčydamas antstolės veiksmus, todėl esant pateiktam skundui turi būti vertinamas atlikto veiksmo teisėtumas CPK 602 str. prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra pažymėjęs, kad esminis pažeidimas – vertinamoji kategorija. Teisėjas kiekvienu konkrečiu atveju analizuoja priverstinio turto pardavimo aplinkybes ir jas įvertina. Varžytynes reglamentuojančių normų nesilaikymas gali pažeisti skolininkų, kreditorių ar varžytynėse dalyvavusių ir jose įsigijusių turtą asmenų teises ir teisėtus interesus. Esminiais pažeidimais pripažintini faktai, kurie galėtų sudaryti pagrindą varžytynių aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 str. tvarka arba bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais bei pagal CPK 717 str. paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Teismas turi diskrecijos teisę esminiu pažeidimu pripažinti ir kitokius faktus (LAT 2006-03-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2006).

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad yra esminių pažeidimų, dėl kurių antstolės priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo turi būti panaikinamas, o jų rezultatas pripažįstamas negaliojančiu. Šios išvados grindžiamos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo ištirtais jas tvirtinančiais įrodymais, dėl kurių seka žemiau pateikiami teismo motyvai.

Iš varžytynių parduotas turtas buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą. Tai yra, išvaržomas turtas parduotas beveik už pusė kainos, nei eksperto 2015-06-29 išvadoje nurodyta, jo nustatyta individuali turto rinkos vertė. Turtas parduotas už 25196,94 Eur, tuo tarpu eksperto nustatyta vertė antstolės atlikto turto įvertinimo dieną, pradedant trečiojo rato varžytynes ir ekspertizės akto surašymo dieną buvo atitinkamai 40 000 Eur ir 39 000 Eur. Įvertinus turto pobūdį (nekilnojamasis turtas) ir jo sudėtį (gyvenamasis namas, aptverta teritorija, kiemo aikštelė, ūkinis pastatas), turto dislokacijos vietą (miesto centras, arti visi reikalingi miesto infrastruktūros objektai, patogus greitas susisiekimas), parduodamo turto ypatumus (parduodama dalis turto, nors ir didesnioji, tačiau turtas parduodamas su senyvo amžiaus, 1928 metų gimimo, gyventoja), esamą patalpų padalijimo planą, kuris arba turėtų būti keičiamas (į vieną pirmo aukšto kambarį, priklausantį pareiškėjui, patekimas galimas tik iš gatvės), arba sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės atidalijimo iš bendrosios dalinės ir galimą dar vieną ginčą, bei atsižvelgus į tai, kad viešame registre turtas yra deklaruojamas kaip asmeninė pareiškėjo nuosavybė, tačiau iš išieškotojo gautomis lėšomis iš esmės pagerintas santuokos metu (skundo aplinkybės, viešo registro duomenys turto pažymoje apie išduotą statybos leidimą), kai išieškojimas šioje vykdomojoje byloje vykdomas tik vieno iš bendraskolių atžvilgiu, bei į pareiškėjo atstovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie tai, kad realiai turto pirkėjas yra ne R. S., o UAB ,,Bauda“, kurios tikslas - potencialių pirkėjų rato siaurinimas ir siekimas įgyti turtą už mažiausią įmanomą kainą, lemia teismo išvadą, kad turtas buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą. Šias nustatytas aplinkybes tvirtina į bylą pateikta susirašinėjimo medžiaga, kurioje UAB ,,Bauda“ atstovas A. K. pamini pareiškėjo atstovei, jog ekspertui atliekant turto vertinimą, gali būti nustatyta daug didesnė turto kaina (T.2, b.l.15). Apie didesnę turto kainą, prašydama skirti jo vertinimo ekspertizę buvo nurodžiusi ir pareiškėjo atstovė, kuriai turto vertintoja preliminariai buvo nurodžiusi, kad išvaržomo turto vertė gali siekti 400 000 Lt (atstovės paaiškinimai 2015-04-09 vykusio teismo posėdžio metu). Anksčiau paminėtoje susirašinėjimo medžiagoje UAB ,,Bauda“ siūlo išsipirkti iš pareiškėjo mamos jai priklausančią 30/100 turto dalį už didesnę kainą, t.y. brangiai bei siūlo kitokius tarpusavio turto perleidimo variantus (T.2,b.l.15). Faktinis pagal dokumentus turto pirkėjas R. S. nesidomėjo šia byla, neteikė atsiliepimo ar prašymų, nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, vykstančiam procesui buvo abejingas. Tai pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turtas parduotas už kainą ne tik neatitinkančią turto vertintojo akte nustatytosios turto rinkos vertės, tačiau ir už ženkliai mažesnę, nei ją turėtų sumokėti skolininko pasiūlyta pirkėja. Vietoj 87000 Lt, gautų pardavus turtą iš varžytynių, turėtų būti sumokėta 115 000 Lt, taip pat suponuoja teismo išvadą, kad yra pagrindas pripažinti jog vykdytose varžytynėse yra esminių trūkumų, kuriais buvo pažeisti tiek skolininko (turtas parduotas už per mažą kainą, lemiančią turto savininkui didelius turtinius nuostolius, kartu neužtikrinant didesnių įsipareigojimų įvykdymo išieškotojui), tiek ir išieškotojo (turtą pardavus už žemą kainą, pažeista kreditoriaus teisė atgauti didesnę skolos dalį, nors išieškotojas procesiniuose dokumentuose nenurodo, kad tai pažeidžia jo teises, tačiau ir nenurodo, kad jas atitinka ir kaip) bei trečiojo asmens (senyvo amžiaus skolininko motinos) interesai, kuriuos gindama pareiškėjo atstovė, teismui skundo netenkinus, neatmetė galimybės ginčyti ieškiniu kreipiantis į teismą dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo siekiant nustatyti, jog tai buvo išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Teismas sprendžia, kad aukščiau nustatytos teismo faktinės aplinkybės rodo, kad visų vykdymo proceso dalyvių bei trečiųjų asmenų interesai gali būti derinami turtą parduodant už ženkliai didesnę kainą skolininko pasiūlytam pirkėjui – jo dukrai ir trečiojo asmens anūkei. Teismo nuomone nustatyti turto ypatumai, kurie galėjo turėti esminės įtakos parduodamo iš varžytynių turto kainai, negali lemti būtinybės parduoti išvaržomą turtą už bet kokią kainą (pvz. organizuojant 5, 7 ar 9 rato varžytynes), kurią sutiktų mokėti pirkėjas, jeigu tai neatitinka objektyvumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą 7 teisėjų kolegijoje, yra nurodęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas įpareigoja nacionalinėje teisėje nenustatyti galimybės atlikti tokį sandorį, kai nepaisoma tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoriaus interesų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtinama skolininko teisių apsauga ir teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra, akcentuojant skolininko galimybę parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę (K. v. Slovakia, no. 57239/00, par. 61). Dėl nurodyto skundas tenkintinas iš dalies ir patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo, remiantis LR CPK 513 str. 1 d., naikintinas, o varžytynių rezultatas pripažįstamas negaliojančiu. Vien tikslas kuo greičiau įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Dėl šio antstolė įpareigotina išspręsti pareiškėjo kuratorės ir teismo posėdžio metu pareiškėjo dukters pateiktų prašymų dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui vykdymo klausimą.

Dėl kitų pareiškėjo nurodomų motyvų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių reikšmės šio skundo nagrinėjimui.

Išnagrinėjus bylą pareiškėjui gražintina iš teismo depozitinės sąskaitos pareiškėjo kuratorės įgalioto asmens J. V. įmokėto ir nepanaudoto eksperto paslaugoms apmokėti sumos dalis – 350 Eur (T.1, b.l.69-73,78,115,118).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014-10-13 antstolės Astos Lukšienės patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0140/11/1787, o jų rezultatą pripažinti negaliojančiu.

Įpareigoti antstolę Astą Lukšienę įstatymų nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo K. P. kuratorės R. P. vykdomojoje byloje Nr. 0140/11/1787, 2014-10-17 ir teismo posėdžio metu pareiškėjo dukters E. P. pateiktus prašymus dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui tenkinimo klausimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti neatvykusiems į teismo posėdį asmenims.

Grąžinti pareiškėjui K. P., a.k(duomenys neskelbtini) iš teismo depozitinės sąskaitos pareiškėjo kuratorės įgalioto asmens J. V., a.k(duomenys neskelbtini) 2015-04-22 į šią sąskaitą įmokėto ir nepanaudoto eksperto paslaugoms apmokėti mokėjimo dalį – 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų).

Nutartis per 7 d. nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.