Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas AntanavičiusBaudžiamoji byla Nr. 1A-801-785-2014;

Teisėjas Lidija DeksnienėTeisminio proceso Nr. 1-61-1-00857-2013-5;

2014 m. spalio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Danutės Giačaitės, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendį paskirtos ir neatliktos 8 mėn. 10 d. bausmės dalis ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trim) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. K. ieškovei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista 185,40 Lt žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui VSDFV(duomenys neskelbtini) skyriui - 510,17 Ltžalos atlyginimo, nukentėjusiajai G. K. - 5000Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. spalio 12 d., apie 21.30 val., būdamas tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini) konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu –sutuoktine G. K., metu, mažamečio vaiko akivaizdoje, tyčia sudavė sutuoktinei nukentėjusiajai G. K. ne mažiau penkis smūgius kumščiu į galvos sritį, po ko ji nukrito ant sėdmenų ir į grindis juos susitrenkė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė kumščiais gulinčiai ant grindų G. K. ne mažiau tris smūgius įįvairias kūno vietas– galvą, rankas ir spyrė koja du kartus jai į kairįšoną ir kairę ranką. Tęsdamas nusikalstamą veiką, rankomis sugriebė gulinčiai ant grindų G. K. už plaukų ir tempė ją gulinčią ant nugaros grindimis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė kumščiu G. K. ne mažiau dviejų smūgiųį galvą ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai G. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejų sėdmenų srityse, kairiame žaste, kairio klubo srityje, abiejuose šlaunyse, odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, kaktoje, kairėje plaštakoje, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam A. K. tinkamai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Nustatydamas bausmės dydį apeliantui pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra nustatyta lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą visuomenei, t. y. tai, kad A. K. anksčiau teistas du kartus už nusikaltimus asmens sveikatai, tame tarpe ir už sunkų sveikatos sutrikdymą,bei turto sugadinimą, naują nusikalstamą veiką, kuria taip pat buvo sutrikdyta sveikata šeimos nariui, padarė neišnykus teistumui. Minėtos aplinkybėsrodo didesnį A. K. pavojingumą visuomenei, apibūdina jį kaip asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Tokią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad nuteistajam buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Ankstesnė bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, nebuvo efektyvi ir nebuvo pakankama užtikrinti bausmės tikslus, todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai šiuo atveju parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai už padarytą nusikalstamą veiką skyrė A. K. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad teisme nebuvo išklausyti trys liudytojai, t. y. V. J., N. S. ir J. Č., nėra laikytina esmine, kuri turėtų įtakos bylos baigčiai. Iš 2014 m. liepos 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo protokolo matyti, jog nuteistojo ir jo advokato iniciatyva posėdžio metubuvo prašoma iškviesti liudytoją N. S., tačiau teisėja nutarė atmesti advokato prašymą. Teismas atsisakymą tenkinti tokį prašymą motyvavo tuo, kad po įvykio praėjus daug laiko,o be to, N. S. paaiškinimai negalės paneigti objektyvaus įrodymų šaltinio –specialistoišvados. Liudytojų V. J. ir J. Č. parodymai taip pat nebuvo būtini, nes minėti asmenys konflikte nedalyvavo, todėl bylai svarbių faktų negalėjo žinoti.Pirmosios instancijos teismas dėl teisminio bylos nagrinėjimo metu išreikštų prašymų motyvuotai pasisakė, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus bei detaliai juos išanalizavo, kas leido įrodyti nuteistojo kaltę ir paskirti atitinkamą bausmę.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat neteisingai išklausyti ir suprasti parodymai. Tačiau nuteistasis skunde nenurodo, kurie parodymai neteisingai suprasti ir kokios lengvinančios aplinkybės nepripažintos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog teismas byloje esančius įrodymus vertino nepalankiai nuteistajam, nėra pagrindas teismo padarytas išvadas dėl A. K. kaltės pripažinti neteisingomis. Dėl atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nuosprendyje taip pat pasisakyta, nuosprendyje pažymėta, kad A. K. savo kaltės nepripažino. Kitų nuteistojo padėtį lengvinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nenustatinėjo lengvinančiu aplinkybių ar netinkamai vertino parodymus.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. K., išlaidas iki 2014-09-30 sudaro 100 Lt dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1p.

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 100 Lt, iš nuteistojo A. K. nepriteisti.