Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-05-19 · Civilinė byla Nr. 2S-803-513/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-19
Bylos Nr.
2S-803-513/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
A. V.
Suinteresuotas asmuo
A. J.
Teisėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2S-803-513/2016

Teisėja Elena Pauliukienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01766-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.8; 3.5.1.1; 3.3.2.2; 3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantė) A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-08 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., A. J., antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja (išieškotoja) teismo prašė nustatyti A. J. dalį jos ir sutuoktinio A. J. bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. nustatyti, kad skolininkei (A. J.) priklauso 1/2 dalies turto, aprašyto turto arešto aktuose Nr. S1-382836, Nr. S1-383193, Nr. S1-385926, Nr. S1-385929. Nurodė, jog antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/15/03894, pradėta vykdyti pagal 2015-11-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-6-903/2015 dėl 12 250 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininkės A. J. išieškotojos A. V. naudai. Antstolis yra užvedęs ir vykdomąją bylą Nr. 0010/15/03909 vykdomojo rašto Nr. 1-6-903/2015 pagrindu dėl 4 875 Eur žalos atlyginimo išieškojimo išieškotojo A. V. (atstovė pagal įstatymą A. V.) naudai bei vykdomąją bylą Nr. 0010/15/03910 pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-6-9033/2015 dėl 4 875 Eur žalos atlyginimo išieškojimo išieškotojo P. V. naudai.

Atsiliepimas

Skolininkė A. J. atsiliepimu su prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad antstolis turto arešto aktais areštavo visą skolininkės ir jos sutuoktinio turtą, nurodydamas išieškotojai konkretų terminą kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Šį terminą pareiškėja praleido, bet antstolis pratęsė jį iki 2016-02-20. A. J. apskundė tokius antstolio veiksmus. Be to, skolininkė yra pateikusi kasacinį skundas dėl 2015-11-12 nutarties panaikinimo, todėl prašo klausimą dėl turto dalies nustatymo spręsti po to, kai kasacinės instancijos teismas išnagrinės jos skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-08 nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nustatęs, jog antstolis 2015-11-17 vykdomojo rašto dėl 12 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrindu išieško skolą iš A. J., rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ir sprendė, jog skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas; inžineriniai tinklai – gręžinys; vandentiekio tinklai – vandentiekio įvadas bei nuotekų šalinimo tinklai, todėl antstolio turto arešto aktu Nr. S1-382836 areštuoto skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (turto vertė – 12 425,62 Eur) vertės visiškai pakanka įvykdyti prievoles ir todėl nėra pagrindo individualizuoti skolininkės dalį bendrame jos ir sutuoktinio turte CPK 667 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad turto arešto aktu Nr. S1-382836 areštuoto asmeninės skolininkės turto vertės pakanka vykdomajam raštui Nr. 1-6-903/2015 įvykdyti, motyvuodamas, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teikti atskirus prašymus teismui, susijusius su jų interesų gynimu (CPK 443 str. 3 d., 663 str.), pareiškėjos prašymą nustatyti skolininkės dalį jos ir sutuoktinio A. J. bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje pagal turto arešto aktus (Nr. S1-383193, Nr. S1-385926, Nr. S1-385929) vertino kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-08 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog visas turto arešto aktu Nr. S1-382836 areštuotas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkei (A. J.). Pažymi, jog šiame turto arešto akte aiškiai nurodyta, kad asmeninės nuosavybės teise apeliantei priklauso tik 0,2851 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teismas šiuo atveju neįvertino aplinkybių, jog apeliantė yra ištekėjusi (nuo (duomenys neskelbtini)), jog nėra įregistruota jokių skolininkės sudarytų vedybų sutarčių, kuriomis butų pakeistas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto, įgyto santuokos metu, teisinis režimas, jog sutuoktiniai turto nėra pasidaliję ir pan. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 0,2500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gręžinys Nr. 38737, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų išvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apeliantės įsigyti nuo 1999-04-26 iki 2009-09-18, taigi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams – A. J. ir A. J., todėl laikytini atidalytinu turtu. Toks turtas yra ir jų transporto priemonės „Peugeot 206“, „Volkswagen Golgf Plus“ ir KMZ 8136 bei mažasis pramoginis laivas, sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis. Turto arešto aktu Nr. S1-382836 areštuoto turto vertė nėra nurodyta, įrašyta, jog vertė bus nustatyta atskiru patvarkymu. Teismo nutartyje akcentuota 12 425,62 Eur suma yra ne areštuotų daiktų vertė, o turto arešto mastas vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03894 (išieškoma suma su vykdymo išlaidomis). Be to, pirmiausia būtina atidalyti turtą, o tik po to jį vertinti (kreiptis į ekspertą dėl rinkos vertės nustatymo). Asmeninės nuosavybės teise apeliantei priklausančio žemės sklypo vertė yra 1 600 Eur, tokią vertę 2016-02-03 ataskaitoje nurodė nekilnojamojo turto vertintoja UAB „Inreal“. Taigi, šio turto neabejotinai neužteks vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03894 išieškomai 12 230 Eur žalos sumai padengti. Teismas neteisingai nurodė, kad skirtingose vykdomosiose bylose kreiptis reikia su atskirais prašymais dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Nagrinėjamu atveju skolininkė vykdomosiose bylose Nr. 0010/15/03894, 0010/15/03909 ir 0010/15/03910 yra ta pati – apeliantė, todėl atidalyti jos dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte trijose atskirose civilinėse bylose būtų beprasmiška. Jei vykdomųjų bylų yra daugiau, skolininkui bendrąja nuosavybe priklausančio turto atidalijimo procesą vis tiek būtina atlikti, nes nuo to priklauso išieškojimas ir kitose vykdomosiose bylose. Jei skolininko turto pakanka, tuomet pagrindo nustatinėti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra, o jei neužtenka, toks pagrindas egzistuoja, nepaisant išieškotojų, kurie kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte nustatymo, skaičiaus. Teismas suklydo vertindamas įrodymus, todėl neatskleidė bylos esmės.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. J. ir A. J. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra priimtas nagrinėti A. J. kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-11-12 nutarties, todėl prašo nutraukti šią bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Vykdomosios bylos Nr. 0010/15/03894 duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. 2015-11-17 vykdomojo rašto dėl 12 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrindu atlieka vykdymo veiksmus – išieško skolą iš A. J. išieškotojos (nukentėjusiosios) A. V. naudai (vykdomosios bylos l. 1–2). Antstolis 2015-11-20 turto arešto aktu Nr. S1-382836 (turto arešto mastas – 12 425,62 Eur) areštavo šiuos daiktus: transporto priemonę „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0,2851 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (pažymėta, jog tai asmeninė skolininkės nuosavybė), 0,2500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio įvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų išvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos l. 55–56).

Duomenų, jog skolininkei asmeninės nuosavybės teise, be minėto 0,2851 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (mokestinė vertė 4 344 Eur; http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp (CPK 179 str. 3 d.), priklauso ir kitas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, vykdomojoje byloje nėra.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

CK 3.88 str. 1 d. numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe, inter alia, pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog turto arešto aktu Nr. S1-382836 areštuotas turtas (išskyrus minėtą 0,2851 ha ploto žemės sklypą) yra būtent skolininkės asmeninė nuosavybė. Be to, duomenų, jog skolininkės ir jos sutuoktinio (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka yra nutraukta, santuokoje įgytas turtas padalytas ar egzistuoja kiti CK 3.100 str. išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, byloje nėra. Pažymėtina, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str.), įskaitant ir turtą bei pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismui nebuvo pagrindo atmesti pareiškėjos prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog visas areštuotas turtas yra asmeninė skolininkės nuosavybė ir šio turto pakanka vykdomajam raštui Nr. 1-6-903/2015 įvykdyti. Suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodyta aplinkybė dėl kreipimosi į kasacinės instancijos teismą nekeičia padarytų apeliacinės instancijos teismo išvadų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-17 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-222/2016, nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato A. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015-11-12 nutarties atmetė. Taigi skolininkės abejonės dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015-11-12 nutartimi (pakeitus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendį) iš jos nukentėjusiajai A. V. priteisto neturtinės žalos atlyginimo – 12 250 Eur, nukentėjusiesiems A. V. ir P. V. po 4 875 Eur yra patikrintos ir tai tik patvirtina ginčo išieškojimo pagrindo teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsižvelgdamas į tai, jog nuo atskirojo skundo padavimo (2016-03-15) iki dabar jau praėjo daugiau kaip du mėnesiai ir per šį laikotarpį objektyviai galėjo pasikeisti ginčo areštuoto turto sudėtis, teisinis statusas ir pan., įvertinęs pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo pažeidimus, teismas skundžiamą nutartį naikina ir pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduoda teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos A. V. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Irma Čuchraj