Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. G., Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių vykdymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas, institucija, teikianti išvadą byloje – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama santuoką tarp V. B. ir N. R., įregistruotą 2003 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 60, nutraukti dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovei palikti R. pavardę, atsakovui – B. pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų S. B. ir M. B. gyvenamąją vietą su motina pagal jos gyvenamą vietą, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 174,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant periodines išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant lėšas į ieškovės sąskaitą ir paskiriant ją lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis nustatant, kad atsakovas kas antrą savaitgalį leidžia su dukromis, pasiimdamas nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. sekmadieniais; trečiadienį leidžia su dukromis pasiimdamas S. B. iš mokyklos, M. B. iš darželio ir grąžindamas į jų gyvenamą vietą ne vėliau kaip 19.00 val.; atsakovas nevaržomai gali bendrauti su dukromis telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis; vasarą tėvas bendrauja su nepilnametėmis dukromis šešias savaites, prieš tai iš anksto iki vasaros pradžios, suderinus laiką su motina; didžiųjų metų švenčių metu (Velykų ir Kalėdų) vaikai vieną dieną praleis su motina, kitą su tėvu; kiekvienais metais - Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu, Motinos dieną – su motina; apie galimas bendravimo kliūtis su vaikais (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto. Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, pripažinti visus sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš 2007 m. rugsėjo 17 d. kreditavimo sutarties Nr.BS/006/117, sudarytos tarp AB „Citadele“ bankas ir ieškovės su atsakovu, ieškovės asmeninėmis prievolėmis, priteisti ieškovei iš atsakovo 30882,50 Eur kompensaciją už turto vertės skirtumą, 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti ikisantuokines pavardes. Nustatyti nepilnametės S. B. gyvenamą vietą kartu su tėvu pagal jo gyvenamąją vietą, nepilnametės M. B. gyvenamą vietą nustatyti kartu su motina. Priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai M. B. po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, ir iš ieškovės priteisti išlaikymą dukrai S. B. po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki dukters pilnametystės, paskiriant atsakovą lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra M. B., nustatant, kad atsakovas kas antrą savaitgalį leidžia su nepilnamete dukra M. B., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 19.00 val.; nevaržomai, kiek tai nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, gali bendrauti su dukra M. telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis; vasarą tėvas bendrauja su nepilnamete dukra M. šešias savaites, apie tai iš anksto, iki vasaros pradžios, suderinęs laiką su dukters motina; didžiųjų metinių švenčių metu (Velykų ir Kalėdų) dukra M. vieną dieną leis su motina, kitą su tėvu; kiekvienais metais Tėvo dieną dukra M. praleidžia su tėvu, Motinos dieną būna su motina; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra M. (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto. Nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra S. B. tvarką, nustatant, kad su dukra S. B. motina bendrauja, atsižvelgiant į dukters poreikius, pagal tarpusavio susitarimą su ja, apie tai informuojant tėvą, ieškovė, norėdama dukterį S. B. paimti į renginius, koncertus bei pramogas, turi informuoti atsakovą prieš 3 dienas. Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, nustatyti naudojimosi turtu tvarkas pagal atsakovo pateiktus UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 22 d. ir UAB „Kaliforma" 2015 m. paruoštus naudojimosi tvarkos planus, įpareigoti ieškovę ir atsakovą mokėti AB „Citadele“ bankui 2007 m. rugsėjo 17 d. kreditavimo sutartimi suteiktą kreditą gyvenamojo namo statybai, atsakovui priteisti įgytus iki santuokos asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, 500,00 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį ir bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad santuokos iširimo priežastis yra atsakovo netoleruojamas ir neprognozuojamas elgesys, egoizmas, pavydas, patyčios, žeminimas, niekinimas, ignoravimas, pastovus psichologinis smurtas, neištikimybė. Prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo 1500,00 Eur neturtinę žalą, abiejų dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti išlaikymą iš tėvo ir nustatyti jo bendravimo su dukromis tvarką.

Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė buvo atsakovui neištikima, bendravo su kitu vyru, tam paaiškėjus ji išėjo iš namų, tačiau dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu nebuvo lojalūs, pakantūs ir pažeidė sutuoktinių pareigas vienas kitam. Dukrų gyvenamąją vietą ir bendravimo su jomis tvarką prašo nustatyti pagal dabar esamą. Išlaikymą priteisti iš abiejų šalių po 145,00 Eur kiekvienai dukrai.

Vaiko teises ginanti institucija - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Atstovė nurodė, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pritaria, kad nepilnametės S. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nes tai atitinka paties vaiko individualius interesus, norus ir nedaro jam žalos. Nustačius nepilnametės S. gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, antrajam iš tėvų išlieka pareiga išlaikyti dukrą. Nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiama į vaiko interesus. Mano, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo su dukromis tvarka geriausiai atsitinka šiandienos situaciją.

Vaiko teises ginanti institucija - Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio klausimus, pirmiausia atsižvelgiama į vaikų interesus, jų išsakytą nuomonę. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams. Pripažįstama pagal praktiką, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti užtektų minimalios algos, bet forma ir dydis negali būti ribojama, tačiau būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybes tobulinti gebėjimus, užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą. Mano, kad nepilnametės M. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir nepilnametės S. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitiktų vaikų interesus.

Trečiojo asmens AB „Citadele“ bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimu, kuriuo prievolė bankui modifikuota bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turto padalijimu nesutinka.

Teismas nustatė, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išspręsti šalių ginčą tik dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nes Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas dalinis sprendimas. Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo, dėl kreditorinių reikalavimų padalijimo byla bus nagrinėjama toliau ((duomenys neskelbtini) str.).

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką įregistravo 2003 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 60 (1 t. b. l. 45). Šalys turi nepilnametes dukras S. B., gimusią (duomenys neskelbtini)., ir M. B., gimusią (duomenys neskelbtini)., (1 t. b. l. 15-16).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 - 3.30 straipsniai, 3.35 - 3.36 straipsniai, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis ir 3.100 straipsnis. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis yra pavydus, egoistas, jo elgesys netoleruojamas ir neprognozuojamas, jis tyčiojosi, ją žemino, niekino ir ignoravo, psichologiškai smurtavo, buvo neištikimas. CK 3.61 straipsnio 1 dalis numato, kad vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės. Atsakovas nesutinka, kad jo ir ieškovės santuoka iširo dėl jo kaltės. Priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu nebuvo lojalūs, pakantūs ir pažeidė sutuoktinių pareigas vienas kitam.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Tačiau bet kokiu atveju teismo išvados negali būti pagrįstos tik šalių išdėstytais samprotavimais ar spėjimais.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas smurtavo fiziškai ir naudojo psichologinį smurtą, platino ir skleidė žeminančią informaciją apie ją, kuri buvo išspausdinta laikraštyje, nuolat rašė skundus Finansinių nusikaltimų tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės kontrolės tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės tarybai, Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių tarnybai, Alytaus policijai, kuriais siekė sumenkinti ieškovę tarp darbdavių, kolegų, pažįstamų ir giminių bei pažeminti, nesirūpino šeima, nerodė ieškovei pagarbos. Šiuos teiginius ieškovė grindė tuo, kad atsakovas Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas dėl fizinio skausmo sukėlimo ieškovei. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvo nuo 2014 m. vasario 5 d. Šalys siūlė viena kitai santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bet susitarti nepavyko. Ieškovė 2014 m. liepos 28 d. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodė, kad santuoka šiuo metu yra iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę nuo 2014 m. vasario 5 d. A. A. rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamų veikų, kurios įvykdytos 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d. (7 t. b. l. 16-19). Šalių dukra S. B. nurodė, kad tėvas namuose nesmurtavo. Nustačius šias aplinkybe, teismas daro išvadą, kad fizinio smurto atvejis buvo jau faktiškai santuokai iširus, kuomet šalys kartu nebegyveno ir tai negalėjo būti priežastis santuokai iširti. Ieškovė nepateikė daugiau įrodymų, kad atsakovas santuokos metu jos atžvilgiu naudojo psichologinį ar fizinį smurtą. Kad atsakovo pateikta informacija apie ieškovę nepažemino jos garbės ir orumo, pasisakė Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. nutartyse nurodydamas, kad ieškovė pagal darbo pobūdį laikytina viešu asmeniu, pateiktos nuotraukos nėra kuo nors šokiruojančios ar išskirtinės, todėl stresui ar išgyvenimams pagrindo nėra (7 t. b. l. 63-71). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas rašė skundus Finansinių nusikaltimų tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės kontrolės tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės tarybai ir taip buvo žeminama ieškovė (3 t. b. l. 54-61). Atsakovo kaltės taip pat neįrodo ir ieškovės pateikti įrašai, kuriuose girdimas sutuoktinių ramus bendravimas, ir nuotraukos, kuriose neištikimybė, smurtas ir netinkamas elgesys neužfiksuoti. Ieškovės paaiškinimų nepakanka konstatuoti, kad atsakovas prieš ją vartojo smurtą, santuokos metu žemino ją, nepagarbiai elgėsi ar kitaip pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad vien jis kaltas dėl šeimos iširimo. Atsakovo pateiktas garso įrašas patvirtina, kad ieškovė netgi paprastoje gyvenimiškoje situacijoje sureaguoja labai emocionaliai. Teismas mano, kad nesutarimai šeimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek ir atsakovas paaštrėjusių santykių šeimoje laikotarpiu nesugebėjo surasti abiem sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos išsprendimo būdo, jie netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas, nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos. Išnagrinėtos aplinkybės, pateikti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sutuoktiniai abu buvo nepakankamai tolerantiški, neišsaugojo vienas kitam pagarbos, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, o santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), todėl šiuo atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju, vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tenkintinas šalių prašymas dėl pavardžių ir santuoką nutraukus ieškovei paliktina pavardė – R., atsakovui paliktina B. pavardė (CK 3.69 str. 1 d.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimus, jei šalys dėl to nesusitarė.

Vaikų interesus nulemia teigiama vaiko kaip asmenybės raida, poreikis turėti saugią tiek fizine, tiek socialine prasme aplinką, būti apsaugotam nuo suaugusių kasdieninių rūpesčių. Tėvai vaikų interesus supranta skirtingai, priklausomai nuo jų pačių pažiūrų, išsilavinimo, moralinių ir kitų savybių, todėl teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti vaikų interesus atsižvelgiant į vaikų norus. Kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir priimant sprendimą turi būti į ją atsižvelgiama ((duomenys neskelbtini) CK 3.177 str.). Vertinant vaikų norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaikų amžių, bet ir į jų brandumą (J. T. vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaikų išreikštam norui, pavyzdžiui prisirišimą prie asmens, su kuriuo jie gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaikų norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaikų noras prieštarauja jų interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė nustatyti dukrų S. B. ir M. B. gyvenamą vietą su ja. Atsakovas prašė nustatyti S. B. gyvenamą vietą su juo, o M. B. gyvenamą vietą su ieškove. S. B. apklausiama teisme nurodė, kad jai gyventi su tėčiu sekasi gerai, ji ir toliau nori gyventi su juo, su mama bendrauti šiuo metu nenori (7 t. b. l. 62). Liudytoja L. M., kuri yra mergaitės auklėtoja, patvirtino, kad mergaitė gerai jaučiasi gyvendama pas tėvą, mokosi gerai, serga daug mažiau nei kiti vaikai, visada mokykloje tvarkinga, švari, aprengta gražiai, sušukuota. Tai patvirtina, kad atsakovas tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra ir yra sudarytos tinkamos sąlygos jai gyventi pas atsakovą. Vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, S. B. nuomone dėl bendravimo su mama ir noru gyventi su tėčiu, institucijos atstovės nuomone, nustatytina S. B. gyvenamoji vieta su atsakovu pagal jo gyvenamąją vietą, kadangi tai geriausiai atitinka jos interesus. Šalių nepilnametės dukters M. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, pagal jos gyvenamąją vietą, kadangi tai geriausiai atitinka jos interesus ir atsakovas su tuo sutinka (CK 3.174 str.).

Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką reglamentuoja CK 3.192 straipsnio nuostatos. Tėvas (motina), su kuriuo vaikas negyvena, privalo teikti jam išlaikymą (CK 3.192 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką turi būti aiškinama, atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaiko atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečio vaiko išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, tai yra prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos A. T. 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos A. T. 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 174,00 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant periodines išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant lėšas į ieškovės sąskaitą ir pavedant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovas su išlaikymo dydžiu nesutiko ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai M. B. po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš ieškovės N. R. išlaikymą dukrai S. B. po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki dukters pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant atsakovą lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad abu tėvai yra dirbantys, gaunantys pastovias pajamas, turintys turto ir galimybes teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms (1 t. b. l. 19). Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas bei nepilnamečių vaikų poreikius, teismas turi pagrindo manyti, kad tėvai galėtų skirti kas mėnesį po 150,00 Eur kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias šalių turtinę padėtį, teismas mano, kad 150,00 Eur išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus, užtikrins jo būtinus poreikius. Iš ieškovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai S. B. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo to momento, kai dukra apsigyveno pas tėvą, - 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki dukters pilnametystės indeksuojant periodines išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, paskiriant atsakovą. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai M. B. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2014 m. liepos 28 d. iki dukters pilnametystės indeksuojant periodines išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, paskiriant ieškovę.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų (CK 3.175 str. 2 d.).

Šalys prašė nustatyti jų bendravimo su vaikais tvarką ir patvirtino, kad 2014 m. spalio 14 d. teismo nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra M. B. ir 2016 m. kovo 7 d. teismo nutartimi nustatyta ieškovės bendravimo tvarka su nepilnamete dukra S. B. jas tenkina. Institucijų atstovės tokiai bendravimo tvarkai pritarė. Esant šioms aplinkybėms nustatytina, kad ieškovė su nepilnamete dukra S. B. bendrauja taip: kas antrą savaitgalį leidžia su nepilnamete dukra S. B., pasiimdama nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 19.00 val.; nevaržomai, kiek tai nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, gali bendrauti su dukra S. B. ir kitomis savaitės dienomis ją pasiimant iš mokyklos, prieš tai įspėjant atsakovą ir S. B. sutinkant, ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 valandos, taip pat bendrauti telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis; vasarą motina bendrauja su nepilnamete dukra S. B. šešias savaites, prieš tai iš anksto, iki vasaros pradžios, suderinus laiką su dukters tėvu; didžiųjų metinių švenčių metu (Velykų ir Kalėdų) dukra S. B. vieną dieną praleis su motina, kitą su tėvu; kiekvienais metais Tėvo dieną nepilnametė dukra praleidžia su tėvu, o Motinos dieną būna su motina; ieškovė, norėdama dukrą S. B. paimti į renginius, koncertus bei pramogas, turi informuoti atsakovą prieš tris dienas; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra S. B. (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto. Taip pat nustatytina, kad atsakovas su dukra M. B. bendrauja taip: kas antrą savaitgalį leidžia su M. B., pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. sekmadieniais; trečiadienį leidžia su dukra pasiimdamas M. B. iš darželio ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val.; nevaržomai, kiek tai nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, gali bendrauti su dukra telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis; vasarą atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra šešias savaites, prieš tai iš anksto, iki vasaros pradžios, suderinus laiką su motina; didžiųjų metinių švenčių metu (Velykų ir Kalėdų) dukra vieną dieną praleis su motina, kitą su tėvu; kiekvienais metais Tėvo dieną nepilnametė dukra praleidžia su tėvu, o Motinos dieną būna su motina; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto.

Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 str.). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus, tačiau negali būti vykdomas per prievartą (CK 3.170 str. 3 d.). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ar nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti ar pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Priėmus dalinį teismo sprendimą šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų padalijimo, valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio klausimai nespręstini. Šios bylinėjimosi išlaidos bus dalintinos priimant galutinį teismo sprendimą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2003 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 60, sudarytą tarp N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini).,, ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., e, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, N. R. palikti pavardę – R., V. B. palikti pavardę – B..

Nustatyti nepilnametės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini).,, gyvenamą vietą su motina N. R..

Nustatyti nepilnametės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su tėvu V. B..

Priteisti iš atsakovo V. B. išlaikymą dukrai M. B. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos –2014 m. liepos 28 d. iki jos pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad jomis disponuoja motina N. R. uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovės N. R. išlaikymą dukrai S. B. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki jos pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad jomis disponuoja tėvas V. B. uzufrukto teise.

Nustatyti ieškovės N. R. bendravimo su nepilnamete dukra S. B. tvarką:

N. R. kas antrą savaitgalį leidžia su nepilnamete dukra S. B., pasiimdama nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 19.00 val.;Ieškovė N. R. nevaržomai, kiek tai nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, gali bendrauti su dukra S. B. ir kitomis savaitės dienomis ją pasiimant iš mokyklos, prieš tai įspėjant atsakovą V. B. ir S. B. sutinkant, ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 valandos, taip pat bendrauti telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis;Vasarą motina N. R. bendrauja su nepilnamete dukra S. B. šešias savaites, prieš tai iš anksto, iki vasaros pradžios, suderinus laiką su dukters tėvu V. B.;

Didžiųjų metinių švenčių metu (Velykų ir Kalėdų) dukra S. B. vieną dieną praleis su motina N. R., kitą su tėvu V. B.;

Kiekvienais metais Motinos dieną dukra S. B. praleidžia su motina N. R., Tėvo dieną praleidžia su tėvu V. B.;N. R., norėdama dukrą S. B. paimti į renginius, koncertus bei pramogas, turi informuoti V. B. prieš tris dienas;Apie galimas bendravimo kliūtis su dukra S. B. (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto.

Nustatyti atsakovo V. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. B. tvarką:

V. B. kas antrą savaitgalį leidžia su M. B., pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. sekmadieniais;Atsakovas trečiadienį leidžia su dukra pasiimdamas M. B. iš darželio ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val.; Atsakovas nevaržomai, kiek tai nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, gali bendrauti su dukra telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis; Vasarą tėvas V. B. bendrauja su nepilnamete dukra šešias savaites, prieš tai iš anksto, iki vasaros pradžios, suderinus laiką su motina N. R.; Didžiųjų metinių švenčių metu (Velykų ir Kalėdų) dukra vieną dieną praleis su motina N. R., kitą su tėvu V. B.; Kiekvienais metais Tėvo dieną nepilnametė dukra praleidžia su tėvu V. B., o Motinos dieną būna su motina N. R.; Apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto.

Atmesti ieškovės N. R. ieškinio reikalavimą dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja A. D.