Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Dainiui Pažarauskui, Dianai Voskoboinikovai, Jūratei Tamašauskienei,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. B., V. K., V. M., D. L., V. S., D. Š., V. R., R. R., I. S., V. G., G. P., G. S., V. V., R. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Naujojoje Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, teistas: 1) 2003-11-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d., 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 213 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 m., pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2005 m. gruodžio 28 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės, 2) 2009 m. balandžio 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 245 str. 15 MGL (1950 Lt) bauda, baudą sumokant per 6 mėn., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, o nuo 2003 m. gruodžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 6 d. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006-2007 metais, o būtent:

nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1914 redakcija, galioja nuo 2003-12-30) nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose – neįformino ir neįrašė į 2006 metų veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų už atliktus darbus pagal sudarytas statybos rangos sutartis, pristatytas statybines medžiagas, bei parduotus mobilius namelius: A. B. už 6 000 Lt, R. N. už 20 000 Lt, A. J. už 7 200 Lt, D. L. už 36 000 Lt, V. V. už 12 400 Lt, G. M. už 4 300 Lt, V. S. už 14 350 Lt, I. S. už 6 000 Lt, L. V. ir V. V. už 9 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) už 45 767 Lt, A. G. už 30 000 Lt, D. Š. (buvusi Ž.) už 63 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) už 210 000 Lt, V. R. už 30 000 Lt, D. S. už 10 000 Lt, A. Z. už 5 852,88 Lt, iš viso už 509 869,88 Lt;

nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 punkto reikalavimų – pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, 16 punkto reikalavimų – visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, 2006–2007 metais, neišrašydamas pinigų paėmimą patvirtinančių dokumentų paėmė iš įmonės užsakovų avansines įmokas 2006 m.: iš S. G. – 10 000 Lt, K. K. – 47 600 Lt, V. K. – 10 600 Lt, R. N. – 20 000 Lt, A. J. – 7 200 Lt, K. B. P. – 3 000 Lt, D. L. – 2 000 Lt, V. V. – 1 200 Lt, D. Z. – 34 000 Lt, A. G. – 65 500 Lt, S. V. – 497 Lt, D. S. – 10 000 Lt, A. Z. – 5 852,88 Lt, iš viso 2006 metais 217 449,88 Lt, 2007 m.: iš S. V. – 2 500 Lt, R. V. – 700 Lt, V. P. – 2 800 Lt, G. P. – 27 000 Lt, iš viso 2007 metais 33 000 Lt;

nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 4 punkto reikalavimų – pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, 16 punkto reikalavimų – visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, neįformino ir neįrašė į 2006–2007 metų veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų, kai grąžino įmokas klientams: L. D. – 30 000 Lt, V. K. – 2 000 Lt, K. B. P. – 3 000 Lt, S. M. – 4 000 Lt, V. K. – 5 000 Lt, iš viso grąžino 44000 Lt.

Be to, kaltinamasis D. R. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, o nuo 2003 m. gruodžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006 metais, o būtent:

nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio reikalavimų, kad ūkinės operacijos turinys yra privalomas apskaitos dokumento rekvizitas, 2 straipsnio reikalavimų, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, t. y. 2006–2007 metais į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus įtraukė 3 PVM sąskaitas faktūras – 2006-08-18 išrašytą J. K. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 10 030 Lt, 2006-08-01 išrašytą A. P. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 10 030 Lt, 2006-08-09 išrašytą R. B. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 10 030 Lt, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo.

Be to, kaltinamasis D. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 3 d. iki 2007 m. kovo 6 d., kaip atskaitingas asmuo iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gavo piniginių lėšų ir iš klientų pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas ir apmokėjimus už atliktus darbus neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų:

2005-08-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio išlaidoms gavo 3800 Lt, 2005-08-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 02 – 4400 Lt, 2005-08-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 03 – 1000 Lt, 2005-08-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 05 – 1500 Lt, 2005-08-24 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 06 – 1500 Lt, 2005-09-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 09 – 2230 Lt, 2005-11-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 10 – 2801,02 Lt, 2005-11-24 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 – 750 Lt, 2005-12-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 19 – 12015,49 Lt, iš viso per 2005 metus gavo 29 996,51 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidas pateisino dėl 18 770,64 Lt, o nepateisino – 11 225,87 Lt;

2006-01-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio išlaidoms gavo 8000 Lt, 2006-02-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16 – 1100 Lt, 2006-02-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 – 2385,29 Lt, 2006-03-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 – 9000 Lt, 2006-03-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 10 – 3000 Lt, 2006-03-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 – 8415,22 Lt, 2006-03-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12 – 9500 Lt, 2006-03-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13 – 9800 Lt, 2006-03-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14 – 9800 Lt, 2006-04-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16 – 10000 Lt, 2006-05-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 18 – 9500 Lt, 2006-07-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 31 – 27035,30 Lt, 2006-08-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 32 – 41800 Lt, 2006-08-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 36 – 11500 Lt, 2006-08-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 38 – 24000 Lt, 2006-09-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 43 – 63500 Lt, 2006-09-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 45 – 25000 Lt, 2006-09-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 46 – 20000 Lt, 2006-09-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 47 – 38000 Lt, 2006-10-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 – 22980 Lt, 2006-10-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 53 – 20000 Lt, 2006-10-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 58 – 10053,66 Lt, 2006-11-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 – 51769,35 Lt, 2006-12-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 71 – 15663,04 Lt, 2006-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 77 – 47556,35 Lt, iš viso per 2006 metus gavo 49 9358,21 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidas pateisino dėl 241 225,12 Lt, o nepateisino – 258 133,09 Lt;

2007-01-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio išlaidoms gavo 26 000 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidas pateisino dėl 15 682,45 Lt, o nepateisino – 10 317,55 Lt;

pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas: 2006 metais iš S. G. priėmė 10 000 Lt, K. K. – 47 600 Lt, V. K. – 10 600 Lt, R. N. – 20 000 Lt, A. J. – 7 200 Lt, K. B. P. – 3 000 Lt, V. V. – 1 200 Lt, D. Z. – 34 000 Lt, A. G. – 65 500 Lt, S. V. – 497 Lt, D. S. – 10 000 Lt, A. Z. – 5 852,88 Lt, iš viso per 2006 metus – 215 449,88 Lt, 2007 metais iš S. V. priėmė 2 500 Lt, R. V. – 700 Lt, V. P. – 2 800 Lt, G. P. – 27 000 Lt, iš viso per 2007 metus – 33 000 Lt, o per 2006–2007 metus – 248 449,88 Lt, iš jų 116 240 Lt grąžino: 2006 metais L. D. grąžino 30 000 Lt, 2007 metais V. K. – 7 000 Lt, Klemui B. P. – 3 000 Lt, S. M. – 4 000 Lt, R. V. – 36 240 Lt, R. V. – 36 000 Lt.

Taip D. R. per 2005–2007 metus pasisavino iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gautų 279 676,51 Lt ir iš klientų paimtų avansinių įmokų ir apmokėjimų už atliktus darbus 132 209,88 Lt. Iš viso D. R. pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą – 411 886,39 Lt.

D. R. kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 6 PVM sąskaitose faktūrose, o būtent: 2006-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) išrašytoje R. M. 60000 Lt sumai, 2006-06-02 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) išrašytoje C. S. B. 16 800,01 Lt sumai, 2007-01-10 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) išrašytoje A. G. 10030 Lt sumai, 2006-08-18 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) išrašytoje J. K. 10030 Lt sumai, 2006-08-01 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) išrašytoje A. P. 10030 Lt sumai, 2006-08-09 sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) išrašytoje R. B. 10030 Lt sumai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, po ko D. R. patvirtinus šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis savo parašu, suklastojo tikrus dokumentus 2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išrašytą R. M., 2006-06-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išrašytą C. S. B., 2007-01-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išrašytą A. G., 2006-08-18 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išrašytą J. K., 2006-08-01 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išrašytą A. P., 2006-08-09 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išrašytą R. B..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino iš dalies.

Dėl kaltinimo, kad nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1 d. nuostatų, neįformino ir neįrašė į 2006 m. veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų už atliktus darbus pagal sudarytas statybos rangos sutartis, pristatytas statybines medžiagas, parduotus mobilius namelius A. B., R. N., A. J., D. L., V. V., G. M., V. S., I. S., L. V. ir V. V., A. G., D. Š., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), V. R., D. S., A. Z., iš viso už 509 869,88 Lt, parodė, kad kiekvienu atveju buvo susitarimas sutvarkyti dokumentus vėliau, po darbų atlikimo, einamojo mėnesio gale. A. B. visi pinigai buvo pervesti bankiniu pavedimu. Pats A. B. sakė, kad visi pinigai buvo pavedimu padaryti. Dėl sutarties su R. N., kiek pamena, buvo įtraukta į apskaitą. Dėl sutarties su A. J. – negali tiksliai pasakyti. D. L. 36000 Lt buvo įtraukti į apskaitą, buvo išrašytas kasos pajamų orderis, pinigai buvo pajamuoti. V. V. 12400 Lt buvo pervesta per banką, nes pastarasis buvo Norvegijoje, dokumentai įtraukti į apskaitą. Ūkinės operacijos su G. M., V. S., I. S., V. V., UAB (duomenys neskelbtini), D. Š., UAB (duomenys neskelbtini), V. R. (60000 Lt), D. S., A. Z. buvo įtrauktos į apskaitą. Dėl A. G. – neprisimena.

Nebuvo tikslo neįtraukti operacijų į apskaitą. Nepadarė nusikaltimo, kad paėmė į kišenę, organizavo darbus. Ne etapais darbų išrašymas vyksta, o po atliktų darbų. Padaro darbus, tada išrašo sąskaitą faktūrą už padarytus darbus. Jei vien pamatų išliejimas – tada turi būti išrašyta sąskaita faktūra. Jų tikslas buvo dirbti toliau. Įstatymas nedraudžia nedaryti sąmatų, jei nereikalauja klientas, nedraudžia išrašyti sąskaitos, nurašyti medžiagas pridavus darbus. Išvadoje parašyta, kad pirktos medžiagos, buvo sąskaitos faktūros medžiagoms. Tai nereiškia, kad jie tas medžiagas tuoj turėjo. Nespėjo pagal terminus, buvo tęsiami terminai, kai kurios sutarys nutrauktos. Buvo kviečiami klientai atvykti surašyti aktus. D. Š., V. S., (duomenys neskelbtini) buvo kviečiami, kad atvyktų, siuntinėjo sąskaitas faktūras, kad pasirašytų ant darbų priėmimo aktų. Jie nesugebėjo įrodyti, kad klientai turi pasirašyti, nesiėmė griežtų priemonių per antstolius. Jie neketino bankrutuoti, darbai vyko toliau. Paėmė visus dokumentus, nebegalėjo įforminti, nes ir antspaudą atėmė. Pripažįsta, kad neįtraukė į buhalterinę apskaitą dėl laiko stokos, nenurašė medžiagų, nes nespėjo, buvo bankrotas.

Dėl kaltinimo, kad nesilaikė LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 str. 1 d. reikalavimų, 2006 m. neišrašė kreditinės sąskaitos faktūros už 4800 Lt ir nepatikslino S. G. 2006-10-04 išrašytos PVM sąskaitos faktūros už S. G. pirktas statybines medžiagas ir jo atliktus statybos darbus, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006 metais, parodė, kad, kiek pamena, rangos sutartis buvo 60000 Lt, buvo išrašyta sąskaita faktūra, o kodėl ji nepatikslinta, nežino. Daug laiko praėjo, nepamena. Už 4800 Lt S. G. pats atliko darbus, jie neįformino, pripažįsta, bet tai tik aplaidumas.

Dėl kaltinimo, kad nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1 d. nuostatų, „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p., 16 p. reikalavimų, 2006–2007 metais, neišrašydamas pinigų paėmimo patvirtinančių dokumentų, paėmė iš įmonės užsakovų avansines įmokas iš S. G., K. K., V. K., R. N., A. J., K. B. P., D. L., V. V., D. Z., A. G., S. V., D. S., A. Z., R. V., V. P., G. P., iš viso 2006 m. 217449,88 Lt, o 2007 m. – 33000 Lt, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 metais, parodė, kad pripažįsta, kad paėmė pinigus (2006 m. 217449,88 Lt, 2007 m. 33000 Lt) iš tų asmenų, kad buvo paimta grynais pinigais, ir turėjo būti išrašyti kasos pajamų orderiai. Visiems pinigams, kurie būdavo gaunami, būdavo išrašomi kasos apskaitų orderiai. Tai buhalterės darbas. Jis pateikdavo buhalterei visus duomenis su rangos sutartimi. Rangos sutartyje buvo užrašoma pinigų suma. Buhalterė išrašo kasos pajamų orderius, o jis pinigus paima.

Dėl kaltinimo, kad nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1 d. nuostatų, „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 p., 16 p., neįformino ir neįrašė į 2006–2007 metų veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų, kai grąžino įmokas klientams L. D., V. K., S. M., K. B. P., R. V., R. V., V. K., iš viso 116240 Lt, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 metais, parodė, kad L. D., V. K. išrašyti kasos išlaidų orderiai. Ar kasos išlaidos orderis išrašytas S. M., nežino. V. K. netgi pavedimas padarytas. Buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, pasirašė, kiek jis pamena, V. K., R. V., R. V., L. D., tik ar buvo įtraukti į kasos žurnalą, negali atsakyti. Jei buhalterė atostogauja, ką jam daryti, nes niekam nebuvo pavesta dirbti buhalterės darbą, kai pastarosios nėra.

Dėl kaltinimo, kad nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. ir 2 str. reikalavimų, 2006–2007 metais į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus įtraukė 6 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas R. M., Ch. S. B., A. G., J. K., A. P., R. B., kuriose įrašyti tikrovės neattinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 metais, parodė, kad nebuvo klastojama, asmens tapatybių netikrino, kas buvo sakoma, tam buhalterė išrašydavo sąskaitas faktūras. A. G. pirko namelį, buvo išrašyta sąskaita faktūra. A. G. neneigia, kad pirko. R. M. pirko, jis atsimena, kad statė, berods, Bubiuose, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) rąstinį namą su antro aukšto įrengimu. Jiems pasakė šitam žmogui išrašyti sąskaitą. Patys neprisigalvojo. Skolos yra oficialiai, bet neoficialiai jie neskolingi. Jis ne buhalteris. Žmonės įnešė pinigus, jie buvo kviečiami, kad pasirašytų ant kasos pajamų orderio. Tada naikinasi skola. Jie išrašo sąskaitą faktūrą. Duoda pinigus ir vakare pažada atvykti. Pinigai buvo įnešti, kur jie apiforminti, nežino. Sąskaitomis faktūromis turėjo būti įforminti. Rangos sutarties Ch. S. B. nereikėjo, pastarasis pirko tik medžiagas. A. G. atvežė namelį, J. K. taip pat namelis, R. B. namelis, nereikia rangos sutarties.

Dėl kaltinimo, kad pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 6 p., 3 d. nuostatas, bendrovės kasos knygoje padarė įrašus pagal kasos pajamų orderius, kurie nebuvo pasirašyti bendrovės direktoriaus ir kasininko bei pinigus mokančių asmenų, parodė, kad kasos pajamų orderiai įtraukti buvo. Iš kur jam žinoti, kas buvo kasos knygoje? Ar buvo su rekvizitais, ar be, negali atsakyti. Pripažįsta, kad dokumentuose turi būti parašai. Gali būti apsirikimas, atidėjimas vėliau pasirašyti.

Dėl kaltinimo, kad pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., 16 str. 1 d. nuostatas, neorganizavo, kad apskaitos registruose būtų užfiksuotos ūkinės operacijos – 43 prekių pirkimo ir paslaugų operacijų, iš viso už 13878, 75 Lt, įformintų pagal PVM sąskaitas faktūras, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2005–2007 metais, parodė, kad natūralus aplaidumas galėjo būti, neneigia, kad dažnai laiku nepateikdavo sąskaitų. Tai tik aplaidumas, jei dokumentas išrašytas ir nepadėtas į buhalteriją. Pripažįsta, kad operacijos nebuvo apskaitos registruose užfiksuotos. Tai tik aplaidumas dėl nežinojimo, darbo specifikos, kompetencijos nebuvimo, o ne apgaulingas buhalterijos vedimas.

Dėl kaltinimo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2005-08-03 iki 2007-03-06 iš bendrovės kasos kaip atskaitingas asmuo avansu ūkio išlaidoms gavo piniginių lėšų, iš kurių pasisavino 279676,51 Lt, parodė, kad kaip direktorius jis gaudavo pinigų ūkinėms išlaidoms, pripažįsta, kad gali būti, kad nepateisino visų paimtų pinigų išleidimo, kad tai jo aplaidumas. Nesutinka, kad tai pasisavinimas, nes pasisavinimas tolygus tam, kad pasiėmė į kišenę. Pinigai dėl aplaidumo nepateisinti, pinigai buvo leidžiami įmonės ūkio išlaidoms, pinigai buvo duodami akcininkams, kurie atvykdavo labai dažnai. Grynais pinigais akcininkams atiduodavo. Buvo susitarimas, kad paėmę pinigus ir nupirkę prekes Anglijoje, dokumentus atsiųs. Jie pradėjo gauti namelius, dokumentų negaudavo, taip ir išėjo, kad jis išleido pinigus. Be dokumentų jis duodavo pinigus. Negali pasakyti, kiek, galbūt visi, gal mažiau, pinigų sumos buvo didelės. Pateisinamų dokumentų neturi. Nepripažįsta, kad iššvaistė. Sprendimus priimdavo trise, tais žmonėmis jis pasitikėjo. Pinigus ūkio išlaidoms leisdavo. Kodėl akcininkai neatiduoda, negali pasakyti, buvo šnekėta, kad jie turės pateisinančius dokumentus, bet jis neturi tų dokumentų. Supranta, kad buvo padaryta žala, tik nepripažįsta iššvaistymo, pasisavinimo. Buvo pats kasininkas, be pateisinamo dokumento ėmė, dokumentai būdavo paskui, po kelių dienų ar savaičių. Pripažįsta, kad aplaidžiai pristatinėjo dokumentus, veiklą vykdė visiškai, investavo į mobilių namelių pirkimus, viskas vykdavo per aukcioną, nenurašė medžiagoms. Jei būtų įvykęs medžiagų nurašymas, tų pinigų nebūtų buvę. Šiuo atveju dokumentų poėmis buvo, kiek medžiagų pirkta, nenurašyta, nes nespėjo. D. Ž. nėra parašo, nenusirašė medžiagos, žmonės pradėjo nebendrauti, taip viskas ir įvyko. Jei būtų padirbinėję parašus, būtų kitas nusikaltimas, nenorėjo to daryti.

Dėl kaltinimo, kad 2006–2007 m. iš klientų pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų, parodė, kad visi pinigai buvo paimti, gali būti, kad jis paėmė. Šitos sumos jau prieš tai pateisintos dokumentais. Iš S. G. paėmė 10000 Lt, turbūt grynais pinigais, negali pasakyti, ar išrašė tą pačią minutę, ar vėliau, berods, buvo antra sumos dalis – 10000 Lt. Pinigai buvo paimti, nes jis iki ofiso neatvažiuodavo, buvo sąskaita faktūra ir pinigų paėmimo kvitas. Įformintas buvo, išrašytas, bet jis gal nepasirašė. Dėl K. K. gali pasakyti, kad nebuvo išrašytas kasos pajamų orderis, bet ranka buvo parašyta, uždėtas antspaudas, kad paimti pinigai, kad galėtų ateiti kitą dieną ir buhalterė išrašytų kasos pajamų orderį. Nežino, kodėl neįtraukta į kasą, turėjo įtraukti buhalterė, darbai buvo vykdomi. Dėl V. K. 10600 Lt jis nepamena, jei grąžino pinigus per banką, tai ir turėjo paimti per banką. Nepamena, ar buvo įforminta. Dėl R. N. 20000 Lt buvo sutartis sudaryta, kasos pajamų orderis buvo paruoštas. Negali pasakyti tiksliai, berods, viskas buvo daroma tvarkingai. Pripažįsta, kad paėmė pinigus iš R. N.. A. J. buvo neišrašyti dokumentai, pripažįsta. Su A. J. buvo sutarę, kad pinigus paims, po to atlikę savo paslaugas, sąskaitas faktūras išrašys. Iš K. B. P. pinigus paėmė, paskui grąžino. Dėl D. L. nesupranta, iš kur 2000 Lt. Pastaroji sumokėjo 34000 Lt. Neigia, kad įmonė gavo 1200 Lt iš V. V.. Tai buvo ne įmonės reikalai, su V. V. turėjo civilinių santykių, pastarajam jis pardavė lentas. Iš D. Z. buvo paimti 34000 Lt, neišrašytas dokumentas, nes pastarasis skubėjo, mama buvo įgaliota, sakė, kad atvyks, pasirašys. Dėl A. G. nesutinka, kad nebuvo išrašyta – pirma buvo namas, išrašyta sąskaita faktūra. Kad darbai neįforminti, nesutinka, vežė medžiagas, iš paskos vežė sąskaitą faktūrą. Dėl aplaidumo galėjo būti neįtraukti, gavo grynais. Iš dalies sutinka. Dėl S. V. 497 Lt nelabai prisimena. V. buvo sudarę sutartį, turėjo sumokėti 30000 Lt, buvo sumokėję, tie pinigai pervesti į jo sąskaitą, kaip fizinis asmuo galėjo turėti civilinių santykių. Jam pervedė pinigus už jo asmenines paslaugas, su sutartimi, su įmone neturi nieko bendro. Bendrovės sutartis buvo, buvo poėmis ir grąžinimas. Dėl D. S. 10000 Lt – paėmė pinigus, išrašė sąskaitą faktūrą, nežino, ar pasirašė, neišrašė pajamų orderio, neįformino, į kasos knygą neįtraukė. Z. A. neprisimena. Nežino, kodėl neįtraukta į apskaitą, eurais negavo, gal liudytojas taip sakė. Bendra suma galėjo tokia būti, o kodėl neįtraukta, ar pinigai gauti, negali pasakyti. V. P. 2800 Lt nieko bendro su įmone neturi, jei pervedė į jo asmeninę sąskaitą. Tai asmeniniai santykiai. Buvo sutartis sudaryta, gali būti 54000 Lt, 2800 Lt nepriklausė įmonei, o 27000 Lt pervesta jam prašant, nes įmonei buvo uždėtas inkasinis. 27000 Lt turėjo būti įmonei, o 2800 Lt pervesti jam asmeniškai, ne įmonei. Apskritai sutinka, dalis pinigų buvo paimta ir neapiforminta. Dėl grąžinimo be išlaidų orderio – L. D. grąžino pinigus, prašė paskui ateiti pasirašyti, bet ši neatėjo. V. K. grąžinta 2000 Lt, gal grynais. Buvo sudaryta sutartis su visais, kam grąžinta, nepamena, kaip pervedė. Iš asmeninės sąskaitos nepervedė, galėjo kaip fizinis asmuo grynais arba iš įmonės sąskaitos pervesti. Dėl K. B. P. 3000 Lt – grąžino, neįformino, S. M. gražino, neįformino. R. V. 36000 Lt įforminta, R. V. – tas pats. Nesutinka, kad pinigus pasisavino, neturi nei namo, nei geros mašinos, buvo investuojama, darbai vyko. Namelius iš pradžių gavo, paskui nebegavo. Namelius gaudavo su dokumentais. Buvo 11 ar 18 namelių, o kiek dokumentų, nežino. Akcininkams grynais duodavo, nes nėra Anglijos pilietis, negalėjo dalyvauti aukcione. Supranta savo kaltę, kad neteisėtai panaudojo pinigus, turi tai pripažinti. Asmeniškai sau neėmė, iš dalies pripažįsta, kad iššvaistyta.

Dėl suklastojimo dokumentų – jie netikrindavo dokumentų, ką pasakė, tą išrašė. Visiškai neigia kaltę, jis pasirašė kaip įmonės vadovas. Žmogus buvo atėjęs, buvo prekės ir pinigai, negali pasakyti, kodėl įmonei skola, darbai buvo atliekamai, su R. N. sudarė sutartį, jie dirbo darbus, o R. N. pasakė, kam išrašyti, prašė perrašyti sąskaitą R. M., o kodėl R. M. nekalba apie tai, nežino. Įmonės buhalterė išrašė sąskaitą faktūrą, kurią jis davė darbininkui ar R. N., kad nuvežtų žmogui ir pasirašytų. R. N. yra skolingas. V. V. užsakė darbus. V. V. dirbo pas C. S. B., kuris pervedė pinigus, o jie parašė sąskaitą faktūrą. Sumos V. V. ir C. S. B. – 28000 Lt, V. V. įmonė liko skolinga, nors pastarasis pasiėmė visus daiktus, iš ten C. S. B. pervedė įmonei. Nesutinka dėl suklastojimo. A. G. neigia, kad iš jų pirko namelį. Jie nuo didesnės sąskaitos moka mokesčius, nesutinka, kad klastota. A. G. nelabai stabilios psichikos, iš pradžių net nurodė, kad nepirko. Dėl J. K., A. P., R. B. – pastarieji pirko mobilius namus, kam nurodė užrašyti sąskaitą faktūrą, tam ir užrašė, negali paaiškinti, gal žmogus norėjo nuslėpti, jie dokumentų netikrino.

Dėl civilinių ieškinių – liko įmonė skolinga. Jis asmeniškai skolingas, nesiginčija, išskyrus kai kuriuos atvejus. A. B. ieškinys įmonei, dėl D. Z. ieškinio sutinka. Su G. P. advokato išlaidomis nesutinka, dėl delspinigių nesutinka, su ieškiniu sutinka, neturi jokių pretenzijų. D. L. buvo pavedimas į jo sąskaitą, 20000 Lt ieškinys nepagrįstas, tegul pagrindžia, darbai atlikti. V. V. ieškinys 7000 Lt. Sutinka dėl 1200 Lt. Su R. ieškiniu nesutinka, žmonės šneka netiesą, jie verti kitokių sankcijų, jiems jis yra parašęs skolos vekselį, kad nuo įmonės nuimtų pretenzijas, reiškia ieškinį ir jam, ir įmonei. Įmonė tiek jiems nėra skolinga, jis, kaip fizinis asmuo, jiems pasirašė 44000 Lt, nes jie neigia, kad buvo padaryti darbai. Yra žmonės, kurie dirbo, padarytos sistemos, pamatai. R. A. pervedė jiems pinigus, jie pirko medžiagas, tačiau nepateikė, todėl pripažįsta, kad ieškinys pagrįstas.

2007-10-22 specialisto išvadoje Nr. 5-4/63 nurodyta, kad direktorius D. R. per laikotarpį nuo 2005-08-01 iki 2007-02-28 iš kasos avansu ūkio išlaidoms paėmė 555 354,72 Lt, panaudojo 261 799,46 Lt pagal išlaidas pateisinančius dokumentus, suregistruotus avanso apyskaitose, bendrovei liko skolingas 293 555,26 Lt.

D. R. laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2007 m. vasario 19 d. bendrovės kasos knygoje padarė įrašus pagal keturis kasos pajamų orderius (2006-12-27 Nr. KIR000107 – 26 000 Lt, 2006-12-29 Nr. KIR000108 – 9 000 Lt, 2007-01-05 Nr. KIR000109 – 18 000 Lt, 2007-02-19 Nr. KRI000111 – 10 000 Lt), išrašytus D. Ž. ir G. S. vardu, iš viso už 63 000 Lt, ir pagal vieną kasos išlaidų orderį (2007-01-09 Nr.,01), išrašytą D. R. vardu už 26 000 Lt, kuriuose nėra privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, nes jie nepatvirtinti direktoriaus ir kasininko D. R. parašais, nėra pinigus mokančių asmenų – D. Ž., G. S. parašų, pinigų gavėjo D. R. parašų. Direktorius D. R. nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų, kuriose nurodyta, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas ir pareigos, 3 dalies nuostatų – įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Todėl papildomai gauti dokumentai: keturi kasos pajamų orderiai 2006-12-27 Nr. KIR 000107, 2006-12-29 Nr. KIR 000108, 2007-01-05 Nr. KIR 000109, 2007-02-19 Nr. KIR 000111 ir 2007-01-09 kasos išlaidų orderis Nr. 01, kuriuose nėra privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, nepatvirtina ūkinių operacijų tapatumo. Dėl to tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 m. gruodžio mėn. ir 2007 m. sausio-vasario mėn.

Direktorius D. R. ir vyr. buhalterė T. S. UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. kovo mėn. buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo pinigų grąžinimo IĮ (duomenys neskelbtini) savininkei R. V. ir R. V., iš viso aštuonių ūkinių operacijų už 72 240 Lt (36240 + 36000). Tyrimo metu negalima nustatyti iš kokių lėšų direktorius D. R. pagal keturis kasos išlaidų orderius, įformintus R. V. 2007-03-07 Nr. 07, 2007-03-08 Nr. 08, 2007-03-09 Nr. 09, 2007-03-13 Nr. 10 grąžino iš viso 36 240 Lt ir pagal keturis kasos išlaidų orderius, įformintus R. V. 2007-03-14 Nr. 11, 2007-03-15 Nr. 12, 2007-03-16 Nr. 16, 2007-03-19 Nr. 17 grąžino iš viso 36 000 Lt, nes pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. vasario 19 d. kasos knygos paskutinį įrašą, pinigų likutis kasoje buvo 10 000 Lt. Direktorius D. R. ir vyr. buhalterė T. S. nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 4 dalies (2003m. gruodžio18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes šiam tyrimui papildomai pateiktų visų anksčiau nurodytų dokumentų duomenys nebuvo įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą bei dokumentų duomenys neparodyti nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos stoviui 2007-05-08 balanse. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007 m. kovo mėnesį.

Vyr. buhalterė T. S. 2007 m. sausio–vasario mėn. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose ,,Pirkimų ir pinigų mokėjimo žurnalas“, ,,Apyvartos žiniaraščio“ balansinėje sąskaitoje Nr. 443 ,,skolos tiekėjams“ ir balansinėje sąskaitoje Nr. 2435 ,,atskaitingi asmenys“ neužfiksavo ūkinių operacijų pagal keturiasdešimt tris prekių pirkimo ir paslaugų gavimo dokumentus, iš viso už 13 878,75 Lt. Bendrovės vyr. buhalterė T. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalies (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1914 redakcija, galioja nuo 2003-12-30) nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 3 dalies – apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus (2 t., 45–135 b. l.).

2009-06-22 specialisto išvadoje Nr. 5-4/60 nurodyta, kad įvertinus baudžiamojoje byloje Nr.40-1-422-07 devynių (9) liudytojų: A. P., V. M., I. P., J. G., D. L. ir A. L., V. A., V. G., G. S. parodymus ir jų pateiktus dokumentus, įtariamųjų D. R. ir T. S. apklausos duomenis, Latvijos Respublikos Generalinės prokuratūros tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus pateiktus duomenis dėl įmonės SIA (duomenys neskelbtini), 2007 m. spalio 22 d. specialisto išvados Nr. 5-4/63 nekeičia.

Jei pagal penkiolikos (15) liudytojų: A. B., R. N., A. J., D. L., V. V., G. M., V. S., I. S., L. V. ir V. V., A. G., D. Ž. Š., V. R., D. S., A. Z. ir įtariamojo D. R. parodymus, UAB (duomenys neskelbtini) pagal rangos sutartis užsakovams atliko įvairius statybos darbus, pristatė statybines medžiagas bei pardavė mobilius namelius 2006 metais: A. B. už 6 000 Lt, R. N. už 20 000 Lt, A. J. už 7 200 Lt, D. L. už 36 000 Lt, V. V. už 12 400 Lt, G. M. už 4 300 Lt, V. S. už 14 350 Lt, I. S. už 6 000 Lt, L. V. ir V. V. už 9 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) už 45 767 Lt, A. G. už 30 000 Lt, D. Ž. Š. už 63 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) už 210 000 Lt, V. R. už 30 000 Lt, D. S. už 10 000 Lt, A. Z. už 5 852,88 Lt, iš viso už 509869,88 Lt, tai bendrovės direktorius D. R. šių atliktų darbų neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į 2006 m. veiklos apskaitą, iš viso 509 869,88 Lt. Liudytojai K. K. nenurodžius atliktų darbų vertės, tyrimo metu negalima nustatyti bendrovės gautų pajamų už atliktus darbus K. K..

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. R. dokumentais neįformindamas ir neįrašydamas į 2006 metų veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų, iš viso už 509 869,88 Lt, nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1914 redakcija, galioja nuo 2003-12-30) nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

Dėl atliktų darbų neįforminimo dokumentais ir neįrašytų į apskaitą ūkinių operacijų už 509 869,88 Lt tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006 metais.

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. R., 2006 m. neišrašydamas faktiškai įvykusiam paslaugų teikimui PVM sąskaitų faktūrų už 509 869,88 Lt ir neįrašydamas į 2006 metų veiklos apskaitą už atliktus darbus gautų pajamų, iš viso 432 093,12 Lt pajamų (509 869,88 – 77 776,76) ir jų nedeklaruodamas atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijoje nesivadovavo Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 79 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodančiomis, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra. Bendrovės direktorius D. R. 2006 m. neįtraukdamas į apskaitą ir nedeklaruodamas iš viso 432 093,12 Lt pajamų (509 869,88 –77 776,76) nesilaikė minėto Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, kuriose nurodyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos už atlygį, 14 straipsnio 1 dalies nuostatų – prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, 2 dalies 1, 2 punkto nuostatų – kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė parduodama ar paslauga suteikiama arba kai gaunamas atlygis už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą, 15 straipsnio 1 dalies nuostatų – apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis, kurį gavo prekių arba paslaugos tiekėjas, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 2006 metais 77 776,76 Lt PVM (509 869,88 x 18% / (100% + 18%)).

Jei už S. G. pirktas statybines medžiagas ir jo atliktus statybos darbus bendrovės direktorius D. R. iš likusios mokėti sumos išskaičiavo iš viso 4 800 Lt, tai D. R. neišrašė kreditinės sąskaitos faktūros 4 800 Lt sumai ir nepatikslino 2006-10-04 S. G. išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) ir tuo nesumažino pardavimo pajamų 4 067,80 Lt ir nepatikslino PVM atskaitos 732,20 Lt. Jei pagal S. G. parodymų duomenis, D. R. iš likusios mokėti sumos jam išskaičiavo 4 800 Lt, tai UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. R. dokumentais neįformindamas kreditinio dokumento nesilaikė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 83 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės grąžinamos, prekių ( arba jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors priežasčių keičiasi pirkėjo mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėti aplinkybių pasikeitimai privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą.

Jei pagal septyniolikos (17) liudytojų parodymų duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui D. R. buvo avansu sumokėti pinigai už atliktus darbus ir statybines medžiagas 2006 m.: S. G. – 10 000 Lt, K. K. – 47 600 Lt, V. K. – 10 600 Lt, R. N. – 20 000 Lt, A. J. – 7 200 Lt, K. B. P. – 3 000 Lt, D. L. – 2 000 Lt, V. V. (pervedė N. J.) – 1 200 Lt, D. Z. – 34 000 Lt, A. G. – 65 500 Lt, S. V. – 497 Lt, D. S. – 10 000 Lt, A. Z. – 5 852,88 Lt, iš viso 2006 metais – 217 449,88 Lt, 2007 m: S. V. – 2 500 Lt, R. V. – 700 Lt, V. P. – 2 800 Lt, G. P. – 27 000 Lt, iš viso 2007 metais – 33 000 Lt, tai atsakingas asmuo už kasos operacijų atlikimą D. R. neįformino 250 449,88 Lt sumos (217 449,88 + 33 000) kasos pajamų orderių ir gautų įplaukų 2006 metais – 217 449,88 Lt ir 2007 metais – 33 000 Lt neužfiksavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. R. dokumentais neįformindamas ir neįrašydamas į 2006 m. veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų už 217 449,88 Lt ir 2007 m. už 33 000 Lt nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimų – pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį,16 punkto reikalavimų – visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.

Dėl avansu už statybos darbus sumokėtų įplaukų neįforminimo kasos pajamų orderiais ir neįrašytų į apskaitą ūkinių operacijų 2006 metais už 217 449,88 Lt ir 2007 metais už 33 000 Lt, iš viso už 250 449,88 Lt, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006-2007 metais.

Jei pagal šešis (6) liudytojų ir įtariamojo D. R. parodymų duomenis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. R. buvo grąžinti avansu užsakovų sumokėti už statybos darbus pinigai, 2006 metais: L. D. – 30 000 Lt ir 2007 metais: V. K. – 2 000 Lt, K. B. P. – 3 000 Lt, S. M. – 4 000 Lt, R. V. – 36 240 Lt, R. V. – 36 000 Lt, iš viso 81 240 Lt, bei vyr. buhalterės T. S. 2007 m. sausio mėn. grąžinti V. K. – 5 000 Lt, tai direktorius D. R. neįformino 2006 m. 30 000 Lt ir 2007 m. 81 240 Lt, iš viso 111 240 Lt sumos (30 000 + 81 240) išlaidų dokumentų ir vyr. buhalterė T. S. 2007 m. 5 000 Lt išlaidų dokumentų ir neužfiksavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, iš viso 116 240 Lt (111 240 + 5 000). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. R. dokumentais neįformindamas ir neįrašydamas į 2006 metų veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų dėl 30 000 Lt ir 2007 m. dėl 81 240 Lt, ir buhalterė T. S. 2007 m. dėl 5 000 Lt nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto – pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, 16 punkto reikalavimų – visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.

Dėl grąžintų pinigų už neatliktus statybos darbus neįforminimo išlaidų dokumentais ir neįrašytų į apskaitą ūkinių operacijų 2006 metais dėl 30 000 Lt ir 2007 metais dėl 86 240 Lt, iš viso dėl 116 240 Lt, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 metais.

Jei R. M. rąstinio namo nepastatė, tai UAB (duomenys neskelbtini) į bendrovės 2006 metų veiklos buhalterinę apskaitą įrašė dokumentus, t. y. 2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 2006-11-30 atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 06/03, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie rąstinio gyvenamo namo R. M. statybą pagal statybos rangos sutartį Nr. 2005/02-06, iš viso dėl 60 000 Lt. Jei pagal liudytojo R. M. ir įtariamojo D. R. parodymų duomenis, R. M. statybos rangos sutarties nesudarė, tai bendrovės direktorius D. R. 2006-11-30 įformino PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir joje įforminta kita, nei faktiškai įvykusi ūkinė operacija.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2006-06-02 įformintą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), ir 2006-06-16 eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) bendrovė pardavė C. S. B. medinį namą už 16 800,01 Lt. Pagal mokėjimo dokumentus nustatyta, kad C. F. S. B. pagal 2006-06-15 tarptautinį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 16 800,01 Lt (4 865,62 eurų) į bendrovės sąskaitą banke. Jei pagal liudytojo V. V. ir įtariamojo D. R. parodymus, rąstus už 16 800,01 Lt įsigijo V. V., o ne C. F. S. B., tai bendrovės direktorius D. R. išrašė dokumentus, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie medinio namo pirkėją už 16 800,01 Lt ir įrašė į UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. veiklos buhalterinę apskaitą.

Jei pagal liudytojo parodymus A. G. mobilaus namelio neužsakinėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) jo nepristatė, tai bendrovė į 2007 metų veiklos buhalterinę apskaitą įrašė dokumentus, t. y. 2007-01-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie mobilaus namelio pardavimą A. G. iš viso už 10 030 Lt. Jei pagal liudytojo A. G. parodymų duomenis A. G. mobilaus namelio nepirko, tai bendrovės direktorius D. R. 2007-01-10 įformino PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir įforminta kita, nei faktiškai įvykusi ūkinė operacija.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnis nurodo, kad ūkinės operacijos turinys yra privalomas apskaitos dokumento rekvizitas, 2 straipsnis nurodo, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.

Jeigu R. M. darbų neatliko, tai UAB (duomenys neskelbtini) 2006-11-30 išrašytoje R. M. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) dėl 60 000 Lt, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir juose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo.

Jei C. F. S. B. jokios rąstinės pirties neužsakė ir sutarties su bendrove nesudarė, tai pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. R. 2006-06-02 išrašytą C. S. B. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 16 800,01 Lt, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pirkėją, tai yra nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo.

Jei A. G. mobilaus namelio neužsakė ir nepirko, tai pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. R. 2007-01-10 išrašytą A. G. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl 10 030 Lt, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, joje nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų 3 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose įformintos kitos, nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos 2006 m. dėl 76 800,01 Lt (60000 + 16800,01) ir 2007 m. dėl 10 030,00 Lt, iš viso dėl 86 830,01 Lt panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 metaiss.

Visų prieš tai nurodytų dokumentų duomenys nebuvo įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą bei dokumentų duomenys neparodyti nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną 2007-05-08 balanse.

Jei pagal įtariamojo D. R. parodymus, už V. P., G. P. pervestus į jo asmeninę sąskaitą pinigus, iš viso 29 800 Lt, D. R., kaip fizinis asmuo pardavė rąstus G. P., tai D. R. gautos pajamos 29 800 Lt būtų priskiriamos A klasės pajamoms ir nuo minėtos sumos D. R. turėjo deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokestį (15 %) – 4 470,00 Lt. Tada direktorius D. R. nesilaikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad A klasės pajamoms priskiriamos: individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvalią medieną, 27 straipsnio 1 dalies nuostatų – nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuoti pajamų mokestį (2 t., 149–181 b. l.).

Specialistė A. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad byloje yra dvi jos išvados. Pirmoji nuo antrosios skiriasi, kadangi po to buvo apklausta eilė liudytojų, 2009-06-22 išvada remiasi liudytojų parodymais, ji galutinė. Parodymai sulyginti su duomenimis. Tvirtina šią išvadą. Turi patikslinimų. 30-ajame paskutinės išvados Nr. 5-4/60 lape nurodyta, kad pagal 15 liudytojų parodymus (duomenys neskelbtini) pagal rangos sutartį atliko darbus. Kaltinamajame akte išvardyta už 509869 Lt 88 ct, kurie darbai neįforminti ir neįrašyti į 2006 m. apskaitą. Direktorius neįformindamas ir neįrašydamas už tą sumą nevykdė buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatų, 13 str. 4 d. Įrašyta, kad dėl neįforminimo tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, to nėra įrašyta į kaltinamąjį aktą.

Pirmas pažeidimas apima 2006 m.

Antras pažeidimas keičiasi, kadangi nepaminėta, kad P. G., jei jis išskaičiavo, D. R. neišrašė sąskaitos, nesumažino pardavimo pajamų, nepatikslino PVM apskaitos. Tai 83 str. pažeidimas, veiklą, turtą galima nustatyti, specialisto išvadoje to nėra. Netinkamai įforminti dokumentai dėl P. G., specialisto išvadoje šito nebuvo. Galima dėl to nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklą ir kt., tai netrukdo.

Dėl 3 kaltinamojo akto dalies nesikeičia niekas, ten 2006–2007 m.

3 dalis irgi nesikeičia dėl 2006–2007 m.

5 dalis nesikeičia, irgi 2006–2007 m.

6 dalis – pažeidimas nesukelia pasekmių. Buvo nustatyta, kad kasos knygoje įrašyta, orderiai išrašyti, avansinė įmoka yra, iš viso 63000 Lt. Dokumentai be rekvizitų, tačiau tai netrukdo nustatyti veiklos rezultatus.

Dėl 7 dalies – pirmoji buvo parašyta, ten nėra nurodyta, kad negalima nustatyti turto, veiklos ir kt. rezultatų už 2005–2007 m. Tyrimui buvo pateiktas segtuvas su PVM sąskaitomis faktūromis, prie jų pridėti kvitai, pagal dokumentus nustatyta, kad 2007 m. sausio ir vasario mėnesiais neįtraukė 43 išlaidas pateisinančių dokumentų į 2007 m. sausio 31 d. avansinę apyskaitą ir į 2007-02-28 avansinę apyskaitą už 13878,75 Lt. Sumažino skolą, buvo parašyta, kad pažeidė 12 str. 4 d., o D. R. tik kasos operacijų taisyklių pažeidimą padarė, buvo patikslinta 2 išvadoje 26–27 lapas, D. S. atsakomybė keitėsi, atsakingas D. R.. Netrukdo tas neįtraukimas nustatyti įmonės veiklos rezultatus.

Nebuvo galima nustatyti veiklos rezultatų – lieka 1 kaltinimo dalis, dėl 2 dalies galima nustatyti, dėl 3 dalies negalima, 4, 5 dalys lieka, dėl 6 dalies nesukelia pasekmių.

Dėl 5 dalies po liudytojo apklausos žiūrint į buhalterinės apskaitos dokumentus, įvyko kitos, nei faktiškai įvykusios, ūkinės operacijos. Buhalterinės apskaitos dokumentai rodo ką kita. Sandoris vyko. Kadangi forminamos kitos ūkinės operacijos, tai trukdo įmonės veiklą, negalima nustatyti įmonės veiklos. Dokumentai yra. Sąskaita yra. Parodė liudytojas, kad jis sumokėjo 60000 Lt, bet nėra dokumentų. Sunku atsakyti, ar trukdo nustatyti įmonės veiklą, įforminta kito asmens operacija, pati operacija įforminta.

Dėl C. S. B. – sąskaita išrašyta jam dėl to paties objekto, kaip V. V.. Pati ūkinė operacija užfiksuota, tik netinkamai. Dėl jų galima nustatyti veiklą.

K., P., B. – neegzistuojantys asmenys – tokių operacijų nėra pagal sąskaitas faktūras, kad kitų vardais būtų atlikti darbai.

Kad negalima nustatyti veiklos – neapima 2005 metų, lieka tik 2006 ir 2007 m. 2005 m. buvo A. B., P. G., vyko mokėjimai 2005 m. Turėjo įtraukti į 2006 m. buhalterinę apskaitą. Tik 2006 m. ir 2007 m. negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio dėl ūkinių operacijų pažeidimų.

Dėl 4 kaltinimo dalies – buvo rasti kasos išlaidų orderiai, pateikė bankroto administratorius. Nekeičia specialisto išvados, neaišku, iš kokių pinigų, buvo likutis 10000 Lt, bet pinigai neparodyti. Kasos išlaidų orderiai yra, bet į kasos knygą neįrašyta. Išvadoje išdėstyta, jau buvo pateikti kasos išlaidų orderiai, pirmosios išvados 4 lape yra.

R. V. ir R. V. buvo grąžinti pinigai, ūkinės operacijos veikloje neužfiksuotos, nes pildė tik iki 2007 m. kovo mėnesio, o D. R. įrašė 2007 m. vasario 19 d., todėl negalima nustatyti veiklos. Dokumentai rasti, bet neįtraukti į apskaitą, neaišku, kada išrašyti, tai nekeičia išvados. Kai atsirado PVM sąskaitos faktūros, kad ir neįtraukta, bet galima nustatyti, o kasos išlaidų orderiai atsirado irgi, nors ir neįtraukti į apskaitą. Bankrotas paskelbtas, vėliau gauti kasos išlaidų orderiai, toliau registrai nepildyti. Įtraukus būtų galima nustatyti, reiktų suvesti apskaitą. Jei yra pirminiai dokumentai, galima susivesti į registrą, nustatyti veiklos rezultatus. Kasos išlaidų orderiai R. V. ir R. V. rasti, jie neįtraukti į registrą. Dokumentai rasti po to, pateikti bankroto administratoriaus, pasirašyti direktoriaus, R. V. ir R. V.. Negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio, turto, struktūros, privaloma įtraukti. Tas pažeidimas trukdo nustatyti įsipareigojimų dydį. Iš pirminių dokumentų galima nustatyti įmonės veiklą, dydį.

Pagal specialisto išvadą: pagal bendrovės kasos išlaidų orderius iš bendrovės kasos D. R. išduoti pinigai 2005 m. 29996,51 Lt ūkio išlaidoms. Išleista 18770,64 Lt, iš jų 1500 grąžino, pirko prekes ar už paslaugas mokėjo, 421,95 sumokėjo už degalus, 7 200 Lt naudojo už lentas, medieną ir avanso liekana – 11255,87 Lt.

Visi pagal avansines apyskaitas dokumentai buvo pateikti tyrimui, kurie pateisino D. R. išlaidas, kitų dokumentų nebuvo.

2006 m. D. R. iš bendrovės kasos 499358,21 Lt išduota. Panaudoti 241225,12 Lt, o avanso liekana – 269358,96 Lt, kuriems nėra pateisinamų dokumentų.

Buhalteriškai likutis prie praeito likučio nepanaudoto avanso likučio 11 tūkst. dedama už 2005 m., plius gavimai 499358,21 Lt ir atimama panaudojimą 241225,12 Lt. Ir gaunama ta suma 269358,96 Lt.

2007 m. pagal kasos išlaidų orderius išduota 26000 Lt, iš kurių jis pateisino 855,78, vasario 947,92 Lt, nepanaudota 293555,26 Lt avanso likutis. 2007 m. 1803,70 Lt iš viso pateisino.

13000 pagal 43 sąskaitas faktūras, kurias pasirašė D. R., pagal kurias atliko pirkimus, buvo neužfiksuotos avansinėse apyskaitose, bet ji įtraukė ir sumažino nepateisintas avansines išmokas, kadangi visuose kvituose buvo D. R. parašas.

D. R. liko skolingas 279676,51 Lt už trejus metus.

Kaltinamajame akte praleisti skaičiai 6 lape ir paskutiniame penketas praleistas.

R. V., R. V. buvo grąžintos įmokos, dokumentai papildomai pateikti. Tie dokumentai neįtraukti į įmonės apskaitos registrus, dėl to negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros, turto. Negalima nustatyti kasoje esančių dokumentinių kasos likučių. Kasa buvo tvarkyta iki vasario mėnesio. Negali nustatyti turto, dydžio ir struktūros. Rasti dokumentai dėl 72240 Lt apskaitos registruose nepasirodė. Apskaitos registrai buvo tuo metu netvarkyti, todėl laikosi savo ankstesnės nuomonės. Jeigu nebėra registrų, nebetvarkoma apskaita, galima daug orderių išrašyti. Pagal apklausos protokolus tie išlaidų orderiai nepasirašyti. T. S. pasirašė pas bankroto administratorių tuos dokumentus. Gavėjo parašai yra. R. V. ir R. V. pasirašė, kad grąžinti pinigai, bet ji nežino, ar realiai grąžinti. Pirminiai dokumentai yra. Jie sukelia pasekmes.

Rašydama išvadą, rėmėsi sąskaitomis faktūromis, vertino bendrai, atskaitingi asmenys buvo keli, pagal kiekvieną buvo sudaryta lentelė. Rėmėsi liudytojų parodymais, kad sumokėta ar grąžinta, o nebuvo užfiksuota. Davė išvadą dėl avansinių įmokų ir neišrašytų į avansinę apyskaitą. 2006 m., 2007 m. negalima iš dalies nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Grąžinta ir neužfiksuota 2006 m. – 30000 Lt, 2007 m. – 86240 Lt, iš viso 116240 Lt, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Dėl atliktų darbų neįforminimo dokumentais ir neįforminimo 509869,88 Lt 2006 m.

Rėmėsi liudytojų parodymais. Nuslėpė pajamas D. R.. Jei liudytojai parodė, kad atliko darbus, bet neįformino, reiškia, bendrovė neparodė pajamų, nesumokėjo PVM.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. parodė, kad 2005 m. gruodžio 14 d. sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kuri kaip rangovas įsipareigojo pastatyti rąstinį namą pagal brėžinius. Sutarties kaina buvo 60000 Lt ir dar PVM. Pasirašė sutartį įmonės savininkas D. R. ir jis, užsakovas. Buvo numatyti terminai, tačiau jie buvo praleisti. Pradiniams darbams avansu 2005 m. gruodžio 15 d. jis per banką pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 1000 Lt, o 17000 Lt pervedė 2006 m. sausio 27 d.. Jis įvykdė savo įsipareigojimus. Statybos darbai turėjo prasidėti 2006 m. gegužės mėnesį. Darbai nebuvo pradėti, todėl jis kreipėsi į D. R., kuris sakė, kad dėl tam tikrų priežasčių negali pradėti, kad paveda tiekėjai Rusijoje, reikia laukti. Po kiek laiko pavyko su D. R. susitarti, kad pradės darbus, išlies pamatus, darbai pajudės. Po daug trukusių raginimų pamatai buvo išlieti, o kada, nepamena. Pamatų vertės neatsimena, dalį jis apmokėjo, pats pirko cementą, šiltinimo medžiagas. Galėjo būti 10000 Lt pamatų vertė, kokius 3–4 tūkst. Lt jis papildomai išleido. Rąstų nebuvo atvežę. Tuo viskas ir baigėsi. Ieškinys 15000 Lt. Vertina atliktus darbus maždaug 3000 Lt. Nebuvo paskaičiavimų, kiek verti pamatai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. parodė, kad su kaltinamuoju sudarė sutartį dėl pirties statybos, tačiau dabar visko nepamena, tyrimo metu sakė tiesą. Palaiko 3600 Lt ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. parodė, kad 2006-02-08 pasirašius statybos rangos sutartį Nr. 2006/02-04 dėl rąstinės pirties statybos, jis D. R. tą pačią dieną padavė 10600 Lt, bet ši suma užfiksuota nebuvo. Jam paprašius D. R., kad pasirašytų po sutartimi, kad iš jo paėmė 10600 Lt, D. R. pasirašyti atsisakė, jokio kvito, kad paėmė 10600 Lt, neišdavė. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. R. sutartinių įsipareigojimų nevykdė, statybos net nebuvo pradėtos, todėl jis D. R. pasakė, kad grąžintų pinigus. 2007 m. sausio mėn. jam D. R. liepė atvažiuoti į kontorą ir pasakė, kad grąžins pinigus, bet D. R. nebuvo, o pinigus, 5 000 Lt, grąžino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, kuri jokių dokumentų neišrašė. 2007-02-22 jam D. R. į jo sąskaitą banke pervedė 2000 Lt. Jam UAB (duomenys neskelbtini) liko skolinga 3600 Lt (5 t., 28–29 b. l.).

Kaip matyti iš 2007-12-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, liudytojas V. K. pateikė 2007-02-22 sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuota, kad D. R. jam pervedė 2000 litų (5 t., 33–37 b. l.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. parodė, kad 2006 m. kovo mėnesį internete rado skelbimą, kad UAB (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, stato rąstinius namus. Susitiko su tos įmonės vadovu D. R., sudarė sutartį, kad statys rąstinį namą. Turėjo būti padaryti brėžiniai, statomas namas. Jis pervedė 49750 Lt. D. R. apžiūrėjo sklypą, bet nevyko darbai. Jis ne kartą skambino, tačiau kaltinamasis nekeldavo telefono ragelio. Jie apsipyko ir sutartį nutraukė, pasirašė, jog jam grąžins pinigus. Tai buvo 2006 m. liepos mėnesį. Po to jis kreipėsi į teismą, į UAB (duomenys neskelbtini), atgavo apie 20000 Lt. 27432 Lt jam negrąžinti. Papildomai mokėjo už ekskomisarų paslaugas, dar kreipėsi į privačius seklius UAB (duomenys neskelbtini). Sumokėjo 1600 Lt, 400 Lt, dar kažkiek. Maždaug apie 4000 Lt turėjo dar išlaidų. 32192,09 Lt civilinis ieškinys. Tyrimo metu sakė teisybę.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. parodė, kad pagal 2006-03-15 sudarytą rangos sutartį Nr. 2006/03-10 dėl rąstinio namo statybos 2006-03-06 mokėjimo nurodymu Nr. 1 jis pervedė avansą į bendrovės sąskaitą banke 49750 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų nevykdė, todėl jis statybos rangos sutartį nutraukė. D. R. negrąžinus sumokėto avanso, jis kreipėsi į Šiaulių m. apylinkės teismą dėl žalos išieškojimo. Pagal teismo sprendimą jam iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo antstolių išieškota suma 22 317,91 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) jam negrąžino 27432,09 Lt. Kadangi, norėdamas išsiieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą, kreipėsi į teismą, antstolių kontorą, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), patyrė 4760 Lt išlaidų (5 t., 51 b. l.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. L. parodė, kad 2006 m. kovo 20 d. su D. R. pasirašė sutartį dėl rąstinio namo statybos. Kovo 29 d. bendrovės kabinete D. R. ji įteikė avansu 34000 Lt, buvo išrašyti keturi kasos pajamų orderiai. Darbai turėjo prasidėti birželio mėnesį. Pamatus išliejo. Žmonės blogai dirbo. Vis skambino kaltinamajam, vis žadėjo, kad bus daroma, tai sakė, kad rąstai vežami, paskui – kad nevežami, tai per ploni, netinkami namui. Klausė, ar sutinka, kad iš blokelių pastatytų. Nebuvo, kur dingti, sutiko, kad iš blokelių statytų. Sakė, kad projektus sutvarkys, bet nieko nedarė, vilkino. Pradėjo statyti, iki langų pamūrijo. Atėjo ruduo, prasidėjo lietus, nemokėjo atlyginimo dirbusiam žmogui ir šis nebedirbo. Savo jėgomis ji statė namą. Pagal prašymą ji pervedė 3300 Lt medienai, bet nė pusės neatvežė, kiek ji sumokėjo. Jos ieškinys 20000 Lt, už likusią sumą daugmaž atliko darbus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. parodė, kad 2006 m. balandžio 26 d. sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. R. dėl rąstinio namo statybos. Jis sumokėjo 32000 Lt grynais. Iš pradžių negavo jokio dokumento apie pinigų gavimą, paskui davė, po kurio laiko orderius išrašė. Turėjo pastatyti namą už 78 tūkst. Lt, turėjo darbus pradėti po sutarties. 2006 m. vasaros pabaigoje atvažiavo meistrai. Dirbo labai nekokybiškai, jis buvo pretenziją surašęs, meistrai dar stiprino pamatus, bet po to šaltis pamatus iškėlė. 2006 m. spalio 17 d. sudarė kitas sutartis, kad pratęsia darbus, kad avansas sumokėtas už pamatus – 12000 Lt ir 2300 Lt kainavo geodezinis planas. Geodezinius darbus už 2300 Lt atliko, su tuo jis sutinka, o už pamatus nesutinka mokėti. Grąžino 17650 Lt. 14350 Lt ieškinį mažina 2300 Lt, lieka 12050 Lt ieškinys.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. parodė, kad 2006 m. balandžio 27 d. su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. R. pasirašė sutartį dėl pirties statybos. Sutarties kaina – 39000 Lt ir 18 procentų PVM. Sutarties galiojimas – iki 2006 m. rugsėjo 5 d. Avansu įnešė 15600 Lt per banką pavedimu. Liepos mėnesį išliejo pamatus, sutvarkė, toliau darbai sustojo. D. R. aiškino, kad pabaigs vieną namą, tada dirbs jiems. Sutarties terminas baigėsi, ji matė, kad tas namas nebaigtas, ir pas juos nejuda. Spalį pradėjo skambinti. Po Naujųjų metų atsivežė rąstus, namelį. Pažadėjo padaryti namelį be verandos, o atsivežė kitokį, netiko, nes pamatai buvo kitokie, o namelis buvo standartinis. Išsivežė namelį. Iki tol vis skambino kaltinamajam, ėjo į ofisą. Siūlė dar kažką, o paskui D. R. visai dingo. Ji buvo davusi kaltinamajam savo sąskaitos numerį, kaltinamasis žadėjo, kad perves pinigus. Laukia iki šiol. Civiline tvarka niekur nesikreipė. 15600 Lt ieškinį mažina 3500 Lt už pamatus, lieka 12100 Lt, kuriuos sumokėjo įmonei. Ji yra kreditorių sąraše bankroto byloje.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. V. parodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl rąstinio namo statybos. Darbai turėjo būti baigti 2006 m. lapkričio 15 d.. Namo sutarties suma buvo gal 90000 Lt. Įnešė 30000 Lt į sąskaitą banko pavedimu. Buvo padaryti pamatai, kurie neatitiko projekto, netikslūs. Po to vis skambino D. R., kuris teigė, kad vežamas namas iš Rusijos. Paaiškėjo, kad į jų sklypą atvežė ne tokį namą, todėl išsivežė. Buvo atvežę medienos, lentų, tai taip pat buvo išvežta. Prasidėjo pažadai, kad rytoj, po savaitės, kad tuoj atveš ir vėl neatsiliepia. 2006 m. lapkričio 16 d. raštu ji kreipėsi į įmonę ir įspėjo, kad kreipsis į teismą. 2006 m. lapkričio 20 d. buvo suderintas naujas statybų grafikas, turėjo būti pradėti statybų darbai ir baigti 2007 m. sausio 28 d.. Taip pat buvo pasirašytas įsipareigojimas sumokėti banko palūkanas, nes buvo paimta vyro vardu paskola iš banko. Darbai buvo nepradėti – tai blogas oras, tai žmonių nėra. Vasario mėnesį kreipėsi į advokatę Z. K., kuri pateikė įspėjimą. Tada pažadėjo pradėti darbus. 2007 m. kovo 21 d. ji išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Advokatė paruošė teismui pareiškimą priteisti nuostolius. D. R. teigė, kad ima asmeninę paskolą ir atlygins nuostolius, paskui nustojo kalbėti. Pasakė, pusę skolos atiduos mediena, kitą sumą – pinigais. 2007m. gegužės 28 d. D. R. pasakė, kad neišeina gauti lentų, žadėjo pervesti 15000 Lt, nes Ispanijoje stato namą. Kaip garantą pažadėjo pas notarą įkeisti turtą, įvertintą 60000 Lt. Pažadėjo atvežti dokumentus, žadėjo pas notarą patvirtinti. Kai susiruošė eiti pas notarą, likus valandai iki notaro priėmimo, kaltinamasis paskambino ir pasakė, kad nespės atvykti. Tada sutarė susitikti už poros dienų, bet sutartą dieną kaltinamasis telefonu neatsiliepė. Paskui perskambino, pasakė, kad „pasuoja“. Turto vertinimo neatvežė. Atvyko pas jį į namus, norėjo perrašyti skolą kaip asmeninę paskolą, patikėjo, jis dokumentų nepasirašė. Yra priteistas ieškinys iš UAB (duomenys neskelbtini), vykdomasis raštas yra. Tai avansu sumokėti 30000 Lt, taip pat pinigai, mokėti advokatei, palūkanos bankui. Pamatai buvo padaryti, bet D. R. pasakė, kad tai kompensacija. Dėl pamatų ieškinio nemažina, pastatė kitą namą, pamatai išlindę, pagal projektą buvo nekokybiški pamatai. Ieškinį palaiko. Ieškinio ta pati suma, kaip ir jos vyro L. V., kuris yra kreditorių sąraše.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š. (Ž.) parodė, kad norėdami ant senų pamatų pastatyti karkasinį namą, 2006 m. rugpjūčio 2 d. sudarė su kaltinamuoju rangos sutartį už 80000 Lt ir PVM. Turėjo būti brėžiniai, projektai. 26000 Lt ji iš karto sumokėjo, gavo pajamų orderį. Toliau iki spalio mėnesio buvo tylu. Dar du kartus mokėjo po 9000 Lt. Avansu iš viso 63000 Lt sumokėjo. Padarė nuotekų sistemą. Keitėsi darbų vadovai, bendromis jėgomis padidino pamatus, pamūrijo namą iki stogo, paskui prasidėjo darbo imitacija, reikėjo viską iš naujo daryti. Ji pati surado stogdengius ir jiems mokėjo, apmokėjo santechnikos darbus atlikusiems žmonėms. Dalis darbų buvo atlikta. Palaiko 48000 Lt ieškinį dėl padarytos žalos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. parodė, kad internete suradę UAB (duomenys neskelbtini), kuri stato namus, 2007 m. vasario 19 d. su D. R. sudarė sutartį rąstinio namelio statybai. D. R. įsipareigojo pastatyti namą gal už 60000 Lt, tiksliai sumos nepamena. 10000 Lt grynais įnešė, kvito negavo, tik sutartyje buvo parašyta, kad jis sumoka. Padavė pinigus kaltinamajam. Likusią sumą po darbų turėjo sumokėti. Neprasidėjo jokie darbai. Į sklypą D. R. buvo atvykęs pažiūrėti, pareikalavo dar pinigų. Jis davė 600 Lt į rankas. Iki 2007 m. gegužės 31 d. turėjo pabaigti darbus, bet nieko nepadarė. Ieškojo kaltinamojo telefonu, tačiau šis neatsiliepė, ofise taip pat nerado. Palaiko 10000 Lt ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. parodė, kad 2006 m. spalio mėnesį su vyru R. R. nusipirko sklypą, 2006 m. spalio 25 d. sudarė sutartį su bendrove (duomenys neskelbtini) dėl rąstinio namo statybos. Paėmė paskolą iš banko ir apie tai perspėjo D. R.. Sutarė, kad už 150000 Lt iki 2007 m. gegužės mėnesio padarys nuo pamatų iki raktų. Lapkričio mėnesį 60000 Lt įnešė. Kontoroje D. R. buvo vienas, išrašė kasos pajamų orderius, sumą išskaidė. D. R. sakė, kad reikia pradėti daryti pamatus iki žiemos, tačiau pamatai nebuvo daromi. Jie važiavo pas D. R. kelis kartus, skambino, vis pažadai buvo. Po to atvežė darbininkus į sklypą, po kurio laiko jie rado tik vieną žmogų, kuris neturėjo nei įrankių, nei avalynės. Pradėjo kasti pamatus, bet nieko iki galo nebuvo padaryta tinkamai. Po to viskas buvo perkasta, sutvarkyta. Jokios vertės UAB (duomenys neskelbtini) atlikti darbai neturi. Sutartis buvo sudaryta jos ir vyro vardu, jie išsituokę. Jie turėjo bankui įkeisti savo nekilnojamąjį turtą, 3 kambarių butą. Po to D. R. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nebebus, bus kita firma, bandė perrašyti sutartį, prašė parašyti, kad neturi pretenzijų, kad su juo sudarys sutartį. Jie surašė skolos raštelį, atėmė sumą už pamatus. Statybų leidimas buvo išimtas. Tą darbą pripažįsta. Nepripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus, davė lentas. Dar yra skolos raštelis, jie skolino pinigų D. R., tačiau tai nesusiję su ta byla. (duomenys neskelbtini) nebebuvo, kai lentas davė. 800 Lt yra sumokėta dėl skolos raštelio. Tai ne (duomenys neskelbtini) pinigai, o skolos grąžinimas asmeniškai D. R.. Prašo jai priteisti 70000 Lt, mažina ieškinį nuo 135000 Lt.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. parodė, kad 2006 m. spalio 25 d. savo ir žmonos vardu sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. R. dėl 150000 Lt vertės rąstinio namo statybos. Avansu jie sumokėjo grynais į bendrovės kasą 60000 Lt, gavo kasos pajamų orderį. Iki 2007 m. gegužės 15 d. turėjo užbaigti darbus. Pamatai buvo pradėti daryti, bet nepabaigti. Visą laiką jis skambino kaltinamajam, ieškojo, o pastarasis vis sakydavo: „rytoj, kraunam, vežam, darom“. Paskui bankrutavo (duomenys neskelbtini). Pinigų negrąžino. Turi grąžinti tiek, kiek jie sumokėjo. Procentus jie iki šiol moka, nes abu su žmona ėmė iš (duomenys neskelbtini) 60000 Lt kreditą. Prašo vieną ieškinį per pusę jam ir V. R.. Jam asmeniškai prašo priteisti 65000 Lt, iš kurių 30000 Lt buvo įmokėta avansu, o likusi dalis – palūkanos už kreditą iš banko. Kaltinamasis nesiūlė pinigų atsiskaityti, neskambino, jis pats turėjo kaltinamojo ieškoti. Bandoma buvo atsiskaityti, lentas kelias davė, kurias jis paėmė. Lentų buvo gal už tūkstantų litų, tačiau nemažina ieškinio sumos, nes jam nervai brangiau kainavo. Už jokią vertę neatliko darbų, nebuvo susitarimo, kad būtų mažinama 25000 Lt už darbus ir 5000 Lt už medieną. 800 Lt jis gavo paskutinį kartą, į žmonos sąskaitą pervedė 800 Lt ir už lentas 1000 Lt. Nemažina ieškinio šita suma.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. parodė, kad 2006 m. lapkričio 15 d. su kaltinamuoju D. R. sudarė sutartį dėl pirties statybos. Avansu jis įnešė 8000 Lt, buvo išrašytas kasos pajamų orderis. 2006 m. lapkričio pabaigoje jau buvo pirties pamatai, projektas, tačiau bendrovė jokių darbų neatliko, buvo tik D. R. pažadai rąstus atvežti. Jo ieškinys – 8000 Lt.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. parodė, kad 2006 m. vasarą susitiko su kaltinamuoju UAB (duomenys neskelbtini) biure, o 2007 m. sausio mėnesį nutarė pasirašyti sutartį dėl namo statybos. Po to jis bendravo su R. M., su kuriuo viską aptarė. Atvykus D. R., pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl 54000 Lt vertės namo statybos. Jis sumokėjo 8000 Lt grynais. Jam išdavė kasos pajamų orderį. Likusius 2800 Lt jo žmona pervedė į kaltinamojo nurodytą sąskaitą. Turėjo iki 2007 m. liepos 1 d. atvežti rąstus. Žmona paskambino jam ir pasakė, kad skambino iš (duomenys neskelbtini), kad pastariesiems iškelta bankroto byla. Buvo pasakyta, kad pakeis įmonės pavadinimą, dirbs toliau, pervesta į (duomenys neskelbtini) banką, pasakė, kad tai asmeninė sąskaita. Tada jis paskambino R. M., kuris pasakė pervesti pinigus. Jis pervedė 27000 Lt. Po to laukė iki 2007 m. liepos 1 d. Kiek jis skambino, vis sakė, kad rusai užgėrė, negali pakrauti. Po to jam skambinant nekėlė ragelio, apgaudinėjo. 2008 m. jam žinutę parašė, kad atveš namelį. Jam paskambinus, pasakė, vairuotojas girtas, neatveš, siūlė gerą pirkinuką – pirtį. Sakė, kad už 25000 Lt pirtį pastatys. Jis sakė, kad atvežtų tą namelį, bet vėl prašė pinigų. Jei atsiskaitytų, nereikalautų palūkanų.

Kaip matyti iš 2007-12-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, G. P. pateikė pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir mokėjimo nurodymus, kuriuose užfiksuota, kad pinigai buvo pervesti į D. R. sąskaitą (5 t., 189–195 b. l.).

Liudytoja V. P. parodė, analogiškai, kaip ir nukentėjusysis bei civilinis ieškovas G. P..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. parodė, kad 2006 m., galėjo būti rugpjūčio 3 d., sudarė su UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas buvo kaltinamasis, sutartį dėl 120000 Lt vertės rąstinio namelio statybos Žagarėje, per (duomenys neskelbtini) banką į (duomenys neskelbtini) sąskaitą įmokėjo avansą – 46800 Lt ar 46700 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) nieko nepadarė pagal sutartį. Rąstinis namelis turėjo būti pastatytas tų pačių metų rudenį. Vis buvo pažadai: tai oras negeras, tai vėl kažkas negerai. Pinigai negrąžinti, sklype kažką darė su kanalizacija. Prašo patenkinti civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d. su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi pasirašė sutartį dėl 12000 Lt rąstinio namelio statybos. Žmona į bendrovės sąskaitą įnešė 46800 Lt avansu. Dėl darbų atlikimo jis tarėsi su kaltinamuoju. Iki šalčių turėjo pastatyti namelį, tačiau buvo tik D. R. vis kiti pažadai, prašymai palaukti. Buvo kanalizacijos nuotekų plastikinis bosas įkastas, už kelis šimtus litų padaryta darbų, tačiau nei nuotekų sistemos dokumentų, nei sertifikatų nebuvo, jei perdarytų, kainuotų dar.

Nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2006 metų sausio mėnesį įgaliota mamos M. J. pasirašė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. R. dėl rąstinio namo statybos. Pinigai 47600 Lt buvo paduoti D. R. į rankas. Buvo darbo pabaiga, kabinete nebuvo daugiau nieko iš jo darbuotojų, kasos pajamų orderio nedavė. Kitą rytą jai nuvažiavus į UAB (duomenys neskelbtini), kaltinamasis paprastai parašė, kad gavo grynais pinigais. Pamatai pradėti daryti atšilus orams, gal buvo balandis. Buvo žmogus, kuris kuravo statybas. Pamatus, kiek ji žino, liejo siaubingai, neatitiko matmenys. Buvo parvežta dalis rąstų. Viskas buvo daroma vis primenant D. R.. Praėjo sutarties terminas, o darbai net nebuvo įpusėję. Tada jie pratęsė sutartį, bet praėjo ir tas temrinas. Tada ji sutartį nutraukė, pinigų neatgavo. Buvo parvežta tik dalis rąstų. Kaltinamasis reikalavo dar pinigų, bet ji pasakė, kad, kai bus visi rastai, sumokės. Po to ji kreipėsi į teismą dėl kitų dalykų. Patenkintas ieškinys, bet nieko negavo, jos motina yra bankroto byloje kreditorių sąraše. Dėl 47000 Lt nesikreipė niekur, nes dalis rastų parvežta. Nesutinka, kad UAB (duomenys neskelbtini) įdėjo daugiau darbo, nei sumokėta, buvo padaryta tiek, kiek sumokėta, paskui viskas buvo daroma savo lėšomis. Dėl neturtinės žalos ieškinio atsisako, tegul pasilieka kaltinamajam ant sąžinės.

Kaip matyti iš 2008-04-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, K. K. pateikė grynųjų pinigų priėmimo akto kopiją, pasirašytą D. R. (5 t., 19, 22 b. l.).

Civilinio ieškovo D. Z. atstovė V. Z. paaiškino, kad jos sūnus D. Z. 2006 m. buvo sudaręs sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kad pastatytų medinį namą, įnešė 34000 Lt. Dokumento, kad gavo pinigus, sūnui niekas nedavė. Tada su sūnumi ji nebuvo, tik paskui kartu važiavo, kai kaltinamasis rašė, kad paėmė pinigus. Norėjo paduoti į teismą, bet nebuvo kasos pajamų orderio. Sūnus nežinojo, kad reikia orderio, paskui tik parašė sutartį. Parašė skolos suderinimo aktą, D. R. pripažino, kad gavo pinigus. Atsiuntė darbininkus, bet vėl, kaip ir kitus, mulkino.

Kaip matyti iš 2007-06-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, D. Z. pateikė statybos rangos sutarties kopiją ir 2007-02-19 skolos suderinimo akto kopiją, pasirašytą D. R. (5 t., 104, 106–108 b. l.).

Liudytoja A. J. parodė, kad su D. R. buvo sudariusi sutartį namo rekonstrukcijai. Padarė viską, ko ji norėjo. Nepamena, ar raštu sudarė sutartį. Ji nemokėjo avanso, davė pinigų, gal 10000 Lt grynais, medžiagoms pirkti, kvito neprašė. Neprisimena, ar gavo raštelį už pinigus. Apie kaltinamojo įmonę nieko nežinojo, kaip su privačiu asmeniu tarėsi. Gal buvo surašytas koks dokumentas. Dabar jau visko smulkiai nepamena, dokumentų neturi. Žala jai nepadaryta. Tyrimo metu geriau prisiminė, teisybė parašyta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. parodė, kad 2006-02-28 ji sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2006/03-07a dėl namo rekonstrukcijos. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui D. R. avansu grynais pinigais sumokėjo kažkokią pinigų sumą, tačiau kokią, nurodyti negali, nes neatsimena, o D. R. sumokėtam avansui kasos pajamų orderio neišrašė. UAB (duomenys neskelbtini) atliko visus darbus, kurie buvo numatyti statybos rangos sutartyje (5 t., 43 b. l.).

Liudytojas K. B. P. parodė, kad 2006 m. kaltinamajam D. R. sumokėjo 3000 Lt grynais už pavėsinės pastatymą. Jokio dokumento negavo. Nepadarė pavėsinės. Gal po kokių metų televizijos pagalba atgavo visus pinigus, pretenzijų neturi.

Liudytoja G. P. parodė, kad 2006 m. kovo mėnesio pradžioje su UAB (duomenys neskelbtini) vyro vardu sudarė sutartį dėl rąstinio namelio statybos. Namelio vertė – 6000 Lt. Iš karto grynais 3000 Lt sumokėjo D. R.. Negavo jokių dokumentų. Darbų neatliko, vilkino, ji vis skambindavo. 2007 m. sausio mėnesį pats kaltinamasis paskambino, pasakė, kad atvažiuos, namelis bus, paskui vėl sakė, kad tai mašina sugriuvo, tai vėl kas, ji suprato, kad apgaudinėja. Kreipėsi į televiziją, buvo padarytas įrašas, kad yra davusi pinigus. Grąžino pinigus per televizijos darbuotoją.

Liudytojas A. P. parodė, kad prieš trejus metus, galėjo būti 2006 m. kovo mėnuo, sudarė sutartį dėl pirties su lauko baldais pastatymo su kaltinamuoju, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jis padavė avansą, kaltinamasis parašė kažkokį dokumentą. Kiek sumokėjo, nepamena, tyrimo metu sakė tiesą. Galėjo sumokėti 12000 Lt. Dokumentą, kad sumokėjo pinigus, gavo. Jis laukė, po kiek laiko kaltinamasis pasakė, kad parveš, tačiau neatvežus jis pradėjo skambinti. Kaltinamasis sakė, tai Sibire problemos, tai su mašinomis problemos. Praėjo terminas, niekas nepasirodė. Pavasarį išliejo pamatus, privežė smėlio, išbetonavo. Po to vėl buvo tylu, ramu. Jis skambindavo beveik kas dieną. Paskui atidavė pinigus grynais. Lyg 2000 Lt sumažino už pamatus. Tyrimo metu sakė tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad pagal 2006-03-03 sudarytą sutartį Nr. 2006/03-09 dėl rąstinės pavėsinės su lauko baldais statybos jis D. R. sumokėjo avansą, iš viso 12 000 Lt pagal du kasos pajamų orderius: 2006-03-03 Nr. KRI000025 – 9000 Lt ir 2006-03-06 Nr. KRI000026 – 3000 Lt. 2006-05-25 statybos rangos sutartį nutraukė, o D. R. iš viso 12 000 Lt jam grąžino pagal du kasos išlaidų orderius: 2006-08-25 Nr. 34/1 – 3000 Lt ir 2006-08-28 Nr. 35/1 9 000 Lt. Pretenzijų UAB (duomenys neskelbtini) neturi, civilinio ieškinio nereiškia (5 t., 48–49 b. l.).

Liudytojas S. M. parodė, kad 2006 m. kovo 28 d. sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius buvo D. R., dėl 35000 Lt vertės rąstinio namelio statybos. Sutartis turėjo būti įvykdyta iki birželio 14 d. Sumokėjo 4000 Lt avansą, gavo dokumentą. Namelis nebuvo statomas, apie metus laiko skambino. Kaltinamasis mokėjo labai gražiai įtikinti, kad tai tas blogai, tai tas. Tada jis paprašė atiduoti avansą. D. R. gal 2007 m. grąžino 4000 Lt grynais, dokumento neišrašė. Pretenzijų neturi.

Liudytoja G. M. parodė, kad 2006 m. kovo mėnesį su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl 9 kvadratų sodo namelio, 5000 Lt vertės, statybos. Iš viso ji sumokėjo 4300 Lt. Gavo kasos pajamų orderius. Namelis buvo ne iki galo pastatytas, nebuvo įdėti langai. Firma likvidavosi, už 700 Lt pati įsidėjo langus. Pretenzijų neturi, tik buvo nesilaikyta terminų.

Liudytojas J. G. parodė, kad prieš kokius 4 metus sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl rąstinio namelio statybos. Įnešė grynais 16000 Lt. Tai buvo įrašyta sutartyje. Kasos pajamų orderio negavo, pinigus padavė kaltinamajam. Statyba turėjo būti baigta po 3 mėnesių, tačiau namelio nepastatė. 8000 Lt grąžino. Jis kreipėsi į antstolį. Nutraukė bylą antstolis, pasakęs, kad nėra šansų susigrąžinti pinigus. Vekselį pasirašė, kad asmeniškai D. R. skolingas. Antstolis pasakė, kad bus lengviau išieškoti.

Liudytojas D. L. parodė, kad 2006 m. pavasarį rąstinio namo statybai pasirinko UAB (duomenys neskelbtini), sutartį pasirašė D. R.. Avansu įmokėjo 25000 Lt pavedimu. Gali būti, kad jo žmona pervedė 20000 Lt, jis – 5000 Lt. Iki 2006 m. lapkričio 1 d. turėjo tas namas stovėti. Kiek skambino, tiek jam D. R. žadėjo, kad bus. Rudeniop D. R. pasiūlė vietoje avanso pirtį, ir jie sutiko. Gavo rąstus pirčiai. Išrašė PVM sąskaitą faktūrą, tačiau jokių darbų neatliko, tik atspausdino schemą, kaip surinkti. Neatsimena, ar dar ką mokėjo, galėjo ir dar sumokėti. Pretenzijų neturi, džiaugiasi, kad nors tiek gavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, kad pagal 2006-06-05 sutartį Nr. 2006/06-22 dėl rąstinio namo statybos į bendrovės sąskaitą banke pervedė avansą: jo žmona A. L. – 20 000 Lt, jis – 5 000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų nevykdė ir rąstinio namo nepastatė, todėl pareikalavo grąžinti pinigus, bet D. R. pasiūlė už avansu sumokėtus pinigus atvežti rąstus. Jis pasirašė PVM sąskaitoje faktūroje dėl rąstinės pirties pardavimo ir D. R. pagal kasos pajamų orderį sumokėjo 2 140 Lt. Pretenzijų UAB (duomenys neskelbtini) neturi (5 t., 137–138 b. l.).

Liudytojas A. G. parodė, kad pagal 2006 m. birželio 15 d. sutartį UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pastatyti rąstinį namelį už 120000 Lt Anykščių rajone jo žemės sklype. Viską turėjo padaryti gal per pusę metų. Per kažkelintą susitikimą sumokėjo 30 ar 40 procentų sumos. Galėjo būti 46000 Lt. Davė jis grynus pinigus kaltinamajam, kuris žadėjo vėliau išrašyti dokumentą, tačiau jis negavo jokio dokumento. Dar jis mokėjo už pirtį gal 19500 Lt. Rašytinės sutarties dėl pirties nebuvo. Po to buvo atvežtas namelis, bet ne toks, kokio jis prašė. Pamatai buvo koreguoti, namelis buvo išvežtas, skyrėsi rąstų diametras. 65500 Lt iš viso sumokėjo, dokumento, kad davė pinigus, neturi. Ieškinio nereiškia.

Liudytojas S. G. parodė, kad pagal 2005 m. gruodžio 7 d. statybos rangos sutartį, kurią pasirašė D. R., UAB (duomenys neskelbtini) jiems pastatė apie 40000 Lt vertės rąstinį namą. Avansu sumokėjo 5000 ar 10000 Lt, dabar nepamena. Namas buvo pastatytas Vyturių g. A. P. pinigus grynais jis davė, kitus mokėjo per banką. Galėjo 10000 Lt grynais duoti D. R., kuris buvo atvažiavęs į namus. Dokumentą išrašė, kad atliko darbus. Apie pinigų gavimą dokumento neišrašė. Buvo 15000 Lt, 5000 Lt nuleido. Patys pirko medžiagas, patys dažė. Pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu S. G. parodė, kad 2005 m. gruodžio 7 d. pasirašius statybos rangos sutartį Nr. 2005/11-02 dėl rąstinio namo statybos jis į bendrovės sąskaitą banke pervedė avansą pagal du grynųjų pinigų priėmimo kvitus: 2005-12-13 Nr. 154576493 – 20 000 Lt, 2006-06-29 Nr. 170992211 – 3 200 Lt bei į bendrovės kasą įnešė pagal keturis kasos pajamų orderius: 2006-07-26 Nr. KRI000053 – 9 000 Lt, 2006-07-27 Nr. KRI000054 – 3 000 Lt, 2006-10-02 Nr. KIR000076 – 9 000 Lt, 2006-10-03 Nr. KIR000077 – 1 000 Lt, iš viso 45 200 Lt. Jis į neįrengtą namą įsikėlė gyventi 2006-09-01, namą įrengė 2006-10-04. D. R. į namus atvežė išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl atliktų darbų. Kai darbai buvo baigti, jis D. R. sumokėjo grynais pinigais dar 10 000 Lt, bet D. R. jam kasos pajamų orderio neišdavė. Už 4 800 Lt jis pirko statybines medžiagas ir pats padėjo įrengti namą, atliko statybos darbus, todėl iš likusios jam sumokėti sumos, tai yra 14 800 Lt, D. R. išskaičiavo 4 800 Lt ir jis bendrovei skolingas neliko (5 t., 14-15 b. l.).

Liudytojas S. N. parodė, kad gal 2006 m. namų statytojo įmonė (duomenys neskelbtini), kurios direktorius jis yra, sudarė sutartį su D. R. įmone UAB (duomenys neskelbtini) dėl 4 rąstinių namų statybos. Pagal sutartį buvo sumokėtas avansas 50 procentų visos sumos. Pinigai buvo pavedimu pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Bendra suma gal buvo 210000 Lt. Buvo nurodyti sutartyje terminai, turėjo prasidėti darbai gal po trijų mėnesių, vėlavo gal metus, neatliko darbų. Tai, ką atliko, darbais pavadinti negalima. Pastatytus pamatus reikėjo išgriauti, nes pamatai neatitiko pamato sąvokos, buvo nekokybiški. Geologiniai tyrimai buvo daromi, pats D. R. įsipareigojo atlikti tyrimus, tačiau darbai nebuvo atlikti. Paskui atvažiavo 1–2 namų ruošiniai. Tuos ruošinius pamatę jie išsigando, buvo skirtingo diametro mediena. Buvo paaiškinta, kad suklydo, pateiks kitus rąstus. Tada jis pats pradėjo ieškotis Rusijos tiekėjo. Teko pačiam tiesiogiai užsakinėti iš tos įmonės medieną, vežtis į Lietuvą. Jokie darbai pagal sutartį nebuvo atlikti, tuos darbus, kuriuos atliko, dar reikėjo šalinti. Pinigai negrąžinti, priteista, teismo sprendimas yra, pinigų negauta. Jis yra kreditorių sąraše. Kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo už sukčiavimą. Gali būti tokia suma, kaip nurodyta. Sutarties sąlygas su D. R. aptarinėjo kitas darbuotojas, jis tik pasirašė. Iš (duomenys neskelbtini) tik D. R. buvo, su kitais asmenimis jis nebendravo. Prašo laikyti visus ankstesnius parodymus teisingais.

UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. birželio 13 d. pareiškime nurodyta, kad pagal statybos rangos sutartį 2006/09-04 į bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke buvo pervesta iš viso 262 434 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pastatyti tris gyvenamuosius namus, tačiau įsipareigojimų nevykdė. UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. vasario 26 d. teismo sprendimu už akių priteista 243 577,42 Lt pagal rangos sutartį, 45 000 Lt delspinigių bei 6771,55 Lt žyminio mokesčio (1 t., 68–70 b. l.).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įformino tris PVM sąskaitas faktūras – 2006-08-18 (duomenys neskelbtini), 2006-08-01 (duomenys neskelbtini), 2006-08-09 (duomenys neskelbtini), pagal kurias bendrovė pardavė J. K., A. P., R. B. mobilius namelius už 10 030 Lt. Tyrimo metu, siekiant apklausti liudytojais J. K., A. P., R. B. nustatyta, kad tokių asmenų su tokiais anketiniais duomenimis nėra (buvo patikrinta LR centrinėje duomenų bazėje) (6 t., 28 b. l.).

Pagal Latvijos Respublikos Generalinės prokuratūros tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus prokuroro M. S. 2009 m. birželio 8 d. raštu Nr1/1-8-140-09/1790 pateiktą medžiagą, 2009 m. gegužės 25 d. Latvijos Respublikos VRM Valstybinės policijos Vyriausiosios kriminalinės policijos valdybos Ikiteisminio tyrimo valdybos Tarptautinės teisinės pagalbos prašymų skyriaus tyrėjos I. G. pateiktoje pažymoje nurodyta, įmonė (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos įmonių registre buvo įregistruota nuo 2005-03-29 iki 2009-05-15 adresu: Bauska rajonas, (duomenys neskelbtini). Ši įmonė 2009-05-15 pripažinta nemoki. Adresu Bauska rajonas, (duomenys neskelbtini) įregistruota įmonės revizoriaus R. E. deklaruota vieta. Tikrinant LR Gyventojų registro duomenų bazę, nustatyta, kad V. C. Latvijos Respublikos teritorijoje neįregistruotas. Pagal pateiktą įmonės SIA (duomenys neskelbtini) verslo registrą, U. V. (a. k. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) yra šios įmonės valdybos narys, adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini) (4 t., 177–179 b. l.).

Liudytojas V. U. parodė, kad 2006 metais Latvijos įmonei SIA (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbo, reikėjo namuko, todėl iš firmos (duomenys neskelbtini) įsigijo mobilų namelį, kuris buvo statomas Latvijoje Bauskės mieste. 2006 m. gegužės 15 d. iš karto grynais buvo sumokėta 17500 Lt, kvitai buvo išrašyti, Nr. KRI000037.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis nepažįsta kaltinamojo, UAB (duomenys neskelbtini) nežino, sąskaitos iš UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, sutarties nesudarinėjo. Sutartyje parašas panašus į jo, bet jis nepasirašinėjo sutarties, neatsimena. Tuo metu stipriai gėrė. Jo dokumentai nebuvo dingę. Būdamas neblaivus galėjo savo duomenis pateikti. Neturėjo tokių pinigų – 10000 Lt. Turi sodą, jame yra namelis ant ratų, kurį jis pirko gal prieš ketverius su puse metų už 4000 Lt. Sodų bendrijos buhalterė jam pasakė, kad kažkas parduoda namelį ant ratų. Jis pažiūrėjo, žmonės statėsi namelį. Po kiek laiko paskambino, kad yra už 4000 Lt. Atvežė namelį, grynais sumokėjo. Namelis išdaužytais stiklais, vidus išgriautas. Kai pinigus padavė, jam nedavė jokio dokumento. Kai atvežė namelį, irgi nedavė jokio dokumento, niekur jis nepasirašė. Tą tikrai prisimena. Buvo mašina „Mercedes“, du vyrai buvo atvažiavę. Raudoną automobilį „Volvo 740“ jis turi iki šiol.

Papildomos apklausos metu liudytojas A. G. paaiškino, kad pirko sodą 2007 m. sausio mėnesį, o kovo mėnesį pirko namelį 4000 Lt iš Tujų g. 6, kur buvo statomas namas. Iš pradžių jam siūlė vieną namelį už 8000 Lt, tačiau jis neturėjo tiek pinigų. Po kiek laiko paskambino jam tas pats žmogus, kurio nei vardo, pavardės, nei telefono numerio nepamena, ir pasakė, kad turi kitą namelį, kuriame nėra vidaus įrengimų, tik už 4000 Lt, Tą namelį jis ir nusipirko. Nepasirašinėjo jokių dokumentų, niekur parašo nedėjo, neturi jokio dokumento. Nežino, ar tai buvo kaltinamasis, ar ne, gal pastarojo sodas (duomenys neskelbtini). Pinigus mokėjo kitiems žmonėms. Su (duomenys neskelbtini) jokių reikalų neturėjo, ofise nebuvo. Buvo tyrimo metu jam parodyta sąskaita faktūra.Ten ne jo parašas, panašus, bet ne jo.

Liudytojas R. M. parodė, kad gal 2005 m., 2006 m. jir dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, D. R. buvo direktorius. Bendrovė rąstinius namus statė. Jis ieškojo klientų, pats sutarčių nesudarinėjo, tik nuvažiuodavo į vietą, parodydavo žmonėms namelius. Kelis kartus buvo paėmęs pinigus, kuriuos direktoriui perduodavo. Jis nuvykdavo į Klaipėdos terminalą, iš kur šešis mobiliuosius namelius parvežė. Porą į Gilvyčius nuvežė, vienas liko Klaipėdoje, vieną gal pas save parsivežė, vieną lyg pas D. R.. Buvo bazė Akmenėje, ten nuveždavo. Klaipėdoje pinigus paėmė jis, sąskaitos buvo išrašytos. Pinigus perdavė direktoriui. Pirko moteris namelius, matyt, Gilvyčiuose, sumos nepamena. Kiek pamena, negalėjo būti, kad nebuvo dokumentų. Negalėjo paimti namelių be direktoriaus. Konkrečiai statybų objektais jis nesirūpino, jei reikėdavo, atveždavo žmones, dar kažką. Darbai ėjo sunkiai, vėlavo. Pradėjo vėluoti algos, ir jis išėjo iš darbo. Tyrimo metu geriau prisiminė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriaus pavaduotojo pareigose. Šioje bendrovėje išdirbo apie metus laiko. Bendrovėje jis atlikdavo visus darbus, kuriuos jam pavesdavo direktorius D. R.. Daugiau tai buvo organizaciniai darbai ir juos atlikdavo direktoriaus D. R. pavedimu. Pats asmeniškai jokių sprendimų bendrovėje nepriiminėdavo. Kai jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), direktorius D. R. jam pavedė suorganizuoti darbą, tai yra parvežti mobiliuosius namelius iš Klaipėdos konteinerių terminalo. Jis, kiek prisimena, iš Klaipėdos konteinerių terminalo yra parvežęs šešis mobiliuosius namelius. Du mobiliuosius namelius nuvežė į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlį, esantį Akmenės r., (duomenys neskelbtini) k., vieną namelį parsivežė pas save į namus adresu: Radviliškio r., (duomenys neskelbtini) k., vėliau šį namelį įsivežė D. R.. Kur jis šį namelį išvežė, nežino. Vieną mobilųjį namelį nuvežė pas D. R. į namus, adresu SB (duomenys neskelbtini), Bubių sen., Šiaulių r., dar vieną mobilųjį namelį, kiek prisimena, nupirko Klaipėdoje ir jį pats žmogus iš Klaipėdos konteinerių terminalo išsivežė. Asmens, kuris nupirko mobilųjį namelį, jis įvardyti negali, jo neprisimena. Žino, kad iš šio asmens paėmė pinigus už mobilųjį namelį, kokią pinigų sumą, neprisimena. Šiam asmeniui pateikė išrašytą sąskaitą faktūrą, kurią buvo išrašiusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė. Gautus pinigus už mobilųjį namelį jis padavė D. R.. Likusius du mobiliuosius namelius nuvežė į Gilvyčius, Šiaulių r. Iš kur jis šiuos du mobiliuosius namelius paėmė, tai yra ar tiesiai iš Klaipėdos terminalo, ar iš Šiaulių, neprisimena. Dėl šių dviejų namelių pirkimo jis bendravo su moterimi. Kam sumokėjo pinigus už mobiliuosius namelius, tai yra jam ar D. R., jis neprisimena. Gali teigti, kad dėl šių dviejų namelių įsigijimo jis jokių dokumentų neišrašė. Jis išvardytus šešis mobiliuosius namelius transportavo į nurodytas vietas. Namelių transportavimo vietą nurodydavo D. R. ir visuose reikaluose dėl mobiliųjų namelių transportavimo dalyvaudavo D. R.. Kad UAB (duomenys neskelbtini) parduoda mobiliuosius namelius, buvo duotas skelbimas internete bei buvo nurodytas jo ir D. R. telefonas. Savo telefono numerio, kuris buvo nurodytas skelbime, jis neprisimena, išsisaugojęs neturi. Dėl mobiliųjų namelių pirkimo jam skambindavo įvairūs asmenys. Jis su jais susitikdavo, parodydavo mobiliuosius namelius. Jis pats asmeniškai klientų mobiliųjų namelių pirkimui neieškodavo. Jis jokių dokumentų dėl mobilių namelio įsigijimo surašęs nebuvo. Jis tik vieną mobilųjį namelį yra pardavęs Klaipėdoje. Jis rangos sutarčių nesudarinėjo (6 t., 73–74 b. l.).

Liudytoja T. S. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) 2005 m. nuo spalio mėnesio iki 2007 m. birželio 1 d. buhaltere. Kaltinamasis buvo įmonės direktorius ir kasininkas. Ji atostogavo 2007 m. nuo kovo 1 d. iki kovo 29 d. Grįžusi po atostogų, rado kasos išlaidų orderius, kuriuos norėjo įtraukti į apskaitą – kasos knygą, tačiau kasoje buvo 10000 Lt kovo mėn. likutis, o išlaidų buvo daug daugiau, todėl neįtraukė. 43 sąskaitos faktūros, prekių pirkimo paslaugų operacijos už medžiagas, būdavo vėlai pateikiamos. 2006 m. nuo gruodžio 20 d. nebuvo pateiktos, o kada buvo pateiktos, nepamena. Tvarka buvo tokia – mėnuo baigiasi, per 10 d. turi pristatyti pirminius apskaitos dokumentus. Iš pradžių buvo vykdoma, paskui pateikdavo jau po mėnesio, tai vėliau. Jeigu buvo dokumentai, įtraukdavo. Direktorius neliepė neįtraukti dokumentų, tiesiog nebuvo paduotos tos sąskaitos faktūros. Jos turi būti įtraukiamos, paskui turi būti nurašytos. Jai tik revizijos metu parodė tuos dokumentus. Suprato, gal papildomai buvo nunešti, ar rasti. Dokumentus gaudavo iš D. R. dažniausiai, būdavo, kad ir pavaduotojas atnešdavo. Taisyklėse buvo nurodyta, kad kasininko nereikėjo. Jie buvo trys žmonės, direktorius buvo ir kasininkas. Kasos ji nematydavo, įtraukdavo kasos dokumentus, grynų pinigų nematydavo. Buvo programa, pasakius ji išrašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius, tie dokumentai iš karto pakliūdavo į apskaitą. Buvo rasta nepasirašytų dokumentų, kuriuos ji atspausdindavo ir palikdavo ant stalo. Su klientais neturėjo jokių reikalų. Laisvos formos raštelių nebuvo, kad gauti ar atiduoti pinigai. Vieną kartą direktoriaus prašymu atidavė žmogui 5000 Lt, dokumentų nebuvo. Avansą paimdavo direktorius. Pinigai buvo imti prekėms pirkti. Ji tik dokumentus rašydavo, direktorius pasakydavo, kiek išrašyti, paskui čekius, sąskaitas atnešdavo. Ji nurašydavo, grynų pinigų nelietė. Pasirašydavo ji, kasininkas, direktorius. Buvo ne visi pinigai išleidžiami, būdavo likučiai. Šimtais tūkstančių nepadengtos sumos, buvo virš 200000 Lt. Iš pradžių jie dirbo viename kabinete. Ateidavo klientai, tardavosi. 2007 m. direktorius mažai būdavo, žmonės skųsdavosi, kad nepadaryti darbai. Ji sakydavo direktoriui, kad reikia paduoti dokumentus, taisyklėse buvo nurodyta, pats patvirtino taisykles, bet nevykdė. Negali pasakyti, kad aplaidžiai vedė buhalteriją, nes negaudavo dokumentų. Buvo realiai neįtraukti dokumentai. Direktorius galėjo padėti ant stalo dokumentus ir pastarieji būtų įtraukti į apskaitą. Nebuvo sąskaitų įtraukta į apskaitą, balansas neatitiko realios padėties. Jei ne visi dokumentai pateikti, reali padėtis neatspindi. Prie jos niekas grynų pinigų neimdavo be dokumento ir neįnešdavo į kasą. Gal direktorius neįvertino savo jėgų, terminai buvo nerealūs. Mediena buvo iš Rusijos, kol atvažiuodavo, vėlavo terminai, taip ir susidarė. Tik direktorius sutartis sudarinėjo, pavaduotojas nesudarinėjo. Kainas nustatydavo D. R., administratorė tik atspausdindavo. Tyrimo metu geriau prisiminė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės kasos knygoje ji padarė įrašus pagal kasos pajamų orderius 2006-12-27 Nr. KIR000107, 2006-12-29 Nr. KIR000108, 2007-01-05 Nr. KIR000109, 2007-02-19 Nr. KIR000111 ir 2007-01-09 kasos išlaidų orderį Nr. 01, kurie nebuvo pasirašyti bendrovės direktoriaus ir kasininko bei pinigus mokančių asmenų, į registrų apskaitą neįtraukė 43 prekių pirkimo ir paslaugų operacijų, nes jai jos pateiktos nebuvo, ir neįregistravo 8 piniginių grąžinimo operacijų apskaitos registruose, nes ji jų įregistruoti negalėjo, nes tuo metu atostogavo, tai yra nuo 2007-03-01 iki 2007-03-29. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės kasos knygoje padarė įrašus pagal kasos pajamų orderius 2006-12-27 Nr. KIR000107, 2006-12-29 Nr. KIR000108, 2007-01-05 Nr. KIR000109, 2007-02-19 Nr. KIR000111 ir vieną 2007-01-09 kasos išlaidų orderį Nr. 01, tačiau jie nebuvo pasirašyti direktoriaus, nes pagal buhalterinę programą „PRAGMA“ atspausdinus pajamų orderius bei išlaidų orderius, jie iš karto būna įtraukiami į apskaitos registrus ir kasos knygą. Minėtus kasos pajamų orderius bei vieną išlaidų orderį jai liepė atspausdinti UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. R., kuriam ji ir padavė kasos pajamų orderius bei vieną išlaidų orderį, kadangi jis bendrovėje buvo kasininkas. Ji pati pinigų imti negalėjo, nes kasininkas bendrovėje buvo tik D. R.. D. R. turėjo jai pristatyti pasirašytus kasos pajamų orderius bei vieną išlaidos orderį. Kada tiksliai D. R. jai grąžinto kasos pajamų orderius 2006-12-27 Nr. KIR000107, 2006-12-29 Nr. KIR000108, 2007-01-05 Nr. KIR000109, 2007-02-19 Nr. KIR000111 ir vieną 2007-01-09 kasos išlaidų orderį Nr. 01, ji pasakyti negali, nes neprisimena. Ji šiuos orderius sudėjo į kasos dokumentų segtuvą, kartu su tos dienos atspausdinta kasos knygos ataskaita, tai yra kiek buvo gauta tą dieną pajamų ir išlaidų. Kad kasos pajamų orderiai bei išlaidų orderiai buvo be kasininko, D. R., parašo bei juose nebuvo asmenų, mokančių pinigus, parašo, ji iš karto nepastebėjo. Ji neįregistravo 8 piniginių grąžinimo operacijų apskaitos registruose, ir ji jų įregistruoti negalėjo, nes tuo metu atostogavo, tai yra nuo 2007-03-01 iki 2007-03-29. Iki 2007-06-01 ji UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės prašymu sudarinėjo įmonės galutinį balansą ir ataskaitas. Ruošdama šiuos dokumentus, ji UAB (duomenys neskelbtini) kontoroje rado ant stalo padėtus 8 kasos išlaidų orderius: 2007-03-07 Nr. 07 dėl 9990 litų grąžinimo R. V., 2007-03-08 Nr. 08 dėl 9990 litų grąžinimo R. V., 2007-03-09 Nr. 09 dėl 9000 litų grąžinimo R. V., 2007-03-13 Nr. 10 dėl 7260 litų grąžinimo R. V., 2007-03-14 Nr. 11 dėl 9990 litų grąžinimo R. V., 2007-03-15 Nr. 12 dėl 9500 litų grąžinimo R. V., 2007-03-16 Nr. 16 dėl 9210 litų grąžinimo R. V., 2007-03-19 Nr. 7 dėl 7300 litų grąžinimo R. V.. Orderiai buvo be jos parašų, todėl nepagalvojusi, automatiškai juose pasirašė, norėdama juos įtraukti į apskaitą, bet pasirašiusi pastebėjo, kad jie išrašyti kovo mėnesį, kuomet ji atostogavo, bei jų įtraukti į apskaitą negalėjo, nes kasos likutis buvo 10 000 litų. Šiuos pasirašytus 8 kasos išlaidų ji nunešė bankroto administratoriui. Dėl 43 prekių pirkimo ir paslaugų operacijų neįtraukimo į apskaitą, gali paaiškinti, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. R. įsakymą, pirminius apskaitos dokumentus atsakingas asmuo turėjo pristatyti per 10 darbo dienų. Ji dokumentų į apskaitą neįtraukė, nes jai direktorius D. R. jų nepristatė per nustatytą terminą. Tyčia neįtraukti dokumentų į apskaitą neturėjo tikslo ir jai iš to jokios materialinės naudos nebūtų buvę. Ji 43 sąskaitų faktūrų 2007 m. sausio–vasario mėnesį net nematė. Kaip jie atsirado UAB (duomenys neskelbtini) kontoroje, ji nežino. 2006–2007 metais, tikslios datos neatsimena, jai UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. R. būnant bendrovės kontoroje, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, padavė 5000 litų ir paprašė tuos pinigus atiduoti vyriškiui. Kokiam vyriškiui ir kas tas vyriškis, D. R. jai nenurodė. Ar jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) klientas, ar D. R. pažįstamas, ji nežino. D. R. pats paduoti pinigų negalėjo, nes turėjo išvažiuoti. Vyriškio pavardę, kuriam ji turėjo paduoti 5000 litų, jai D. R. pasakė, bet šiuo metu pavardės ji neprisimena. Vyriškis į bendrovės ofisą atvyko maždaug už valandos, pasakė savo pavardę, bei nurodė pinigų sumą, kurią turėjo palikti D. R.. Ji vyriškiui padavė 5000 litų, kuriuos jai buvo palikęs D. R., kasos išlaidų orderio neišrašė, nes jai D. R. nenurodė, kad tai bendrovės klientas ir reikia išrašyti kasos išlaidų orderį. Ji tik šį vieną kartą yra D. R. prašymu grąžino pinigus. Daugiau jokių pinigų, jokiems asmenims nedavė. D. R. buvo bendrovės kasininkas ir jis visas pinigines operacijas atlikdavo pats. Kada D. R. jai nurodydavo išrašyti dokumentus, patvirtinančius ūkinę operaciją, todėl ji juos ir išrašydavo, ir po to paduodavo D. R. (6 t., 123–125 b. l.).

Liudytojas R. N. parodė, kad gal prieš kokius 7 metus su įmone (duomenys neskelbtini) sudarė dvi sutartis: dėl rąstinės pirties statybos ir namo rekonstrukcijos. Rąstinį namuką pastatė, atsiskaitė, ką sutarė, tą padarė. Avansą jis sumokėjo grynais pinigais D. R.. Turėjo kažkokį dokumentą, nežino, ar apie pinigų paėmimą. Buvo kažkokia sutartis pasirašyta, atrodo, dėl 60000 Lt vertės darbų. Tyrimo metu sakė teisybę. Žemė, ant kurios buvo statoma, buvo R. M. vardu, buvo įgaliojimas R. M. R. Ž.. Kieno vardu buvo sudaryta sutartis, nepamena. PVM sąskaitoje faktūroje, išrašytoje R. M. vardu, parašas panašus į jo, negali pasakyti, ar jis pasirašė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. N. parodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs dvi rangos sutartis – dėl rąstinės pirties statybos ir namo rekonstrukcijos žemės sklype, esančiame SB (duomenys neskelbtini), Bubių sen., Šiaulių r., kurį nusipirko iš pažįstamo R. Ž.. Jis bendrovės direktoriui D. R. sumokėjo avansą, tačiau kokia tai buvo pinigų suma, pasakyti negali, nes neprisimena, o D. R. kasos pajamų orderio neišdavė. Rąstinė pirtis buvo pastatyta ir įrengta, nors D. R. priėmimo-perdavimo akto neišrašė. Jis D. R. asmeniškai sumokėjo grynais pinigais, tačiau kokią pinigų sumą, jis neprisimena, bet tikrai ne mažiau kaip 20 000 Lt. D. R. kasos pajamų orderio neišdavė. Namo rekonstruoti UAB (duomenys neskelbtini) darbininkai nepradėjo. Jis UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturi. Turtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (t. 5, b. l. 38-39).

Liudytoja I. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovą, su kuriuo 2006-03-23 sudarė sutartį dėl rąstinio namelio statybos. 18000 Lt grynaisiais buvo sumokėtas avansas, o bendra darbų suma galėjo būti apie 60000–61000 Lt. Kasos pajamų orderį turbūt gavo, gal per du kartus įnešė pinigus. Namelį turėjo pastatyti per du ar tris mėnesius, tačiau nepastatė, nieko nebuvo atlikta. Po to išgirdo, kad kažkas su firma ne taip, todėl paprašė atiduoti avansą. Gal liepos mėnesį nutraukė statybos rangos sutartį. Kaltinamasis grąžino pinigus grynais, davė kasos išlaidų orderį, sakė, kad nėra statybinių medžiagų, kad nėra rąstų, kad su Rusija nevyksta darbas. Žalos nepatyrė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė, kad pagal 2006-03-23 rangos sutartį Nr. 2006/03-12 dėl rąstinio namo statybos ji D. R. sumokėjo avansą – iš viso 18000 Lt pagal du kasos pajamų orderius: 2006-08-03 Nr. KRI0000561 – 9000 Lt ir 2006-08-07 Nr. KRI0000571 – 9000 Lt. Ji 2006-07-18 statybos rangos sutartį nutraukė, o D. R. 18 000 Lt jai grąžino pagal du kasos išlaidų orderius: 2006-08-25 Nr. 34 – 9000 Lt ir 2006-08-28 Nr. 35 – 9000 Lt. Pretenzijų UAB (duomenys neskelbtini) neturi, civilinio ieškinio nereiškia (5 t., 61–62 b. l.).

Liudytojas N. J. parodė, kad 2006 m. V. V., kuris gyvena Norvegijoje, pirko rąstinį namą. Kaip V. V. apmokėjo, jis nežino. Po to V. V. jo paprašė pervesti (duomenys neskelbtini) direktoriui D. R. gal 1200 Lt už langus ir duris. Telefonu D. R. jam pasakė savo sąskaitos numerį, vardą, pavardę, ir jis iš savo sąskaitos pervedė pinigus. Žino, kad neįvykdyta sutartis, trūko detalių daug, žino, kad nėra langų, durų, V. V. sakė, kad buvo sumokėjęs už tai, ko negavo. Kiek žino, V. V. negrįš, buvo grįžęs trumpai, kelioms dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. V. (gyvena užsienyje) parodė, kad pagal 2006-03-24 sudarytą rangos sutartį Nr. 2006/03-13 dėl rąstinės pirties statybos jis D. R. sumokėjo avansu iš viso 11200 Lt pagal du kasos pajamų orderius: 2006-03-24 Nr. KRI000027 – 9000 Lt ir 2006-03-27 Nr. KRI000028 – 2200 Lt. Jis tuo metu dirbo ir gyveno Norvegijoje, Kolbu mieste, todėl rąstinę pirtį turėjo atvežti adresu: (duomenys neskelbtini), Kolbu, Norvegija, tačiau neatvežė. Tuomet jis pats susirado transportą, o D. R. jam nurodė atvažiuoti ir pasiimti rąstus iš (duomenys neskelbtini) k. Akmenės r. Kuomet rąstai buvo pakrauti, jis paprašė savo darbdavio C. F. S., kad jis pervestų 16800 Lt į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, nes jis tuo metu Norvegijoje neturėjo atsidaręs savo sąskaitos, todėl savo darbdaviui padavė pinigus grynais, tai yra 4865,62 eurų. C. F. S. pats asmeniškai jokios rąstinės pirties iš UAB (duomenys neskelbtini) neužsakinėjo, o tik pervedė jo pinigus. Jis D. R. paprašė, kad dar užsakytų rąstus antram pirties aukštui, tuomet D. R. nurodė sąskaitos numerį, į kurią reikia pervesti 1200 Lt, tačiau į kokią sąskaitą jis neprisimena. Jis savo draugo N. J. paprašė, kad jis pervestų 1200 Lt į sąskaitą, kurią nurodė D. R.. Pinigai, kuriuos N. J. pervedė, t. y. 1200 Lt, buvo jo. Papildomai užsakytų rąstų bei langų, durų, grindų jis negavo. Jam padaryta 7000 Lt turtinė žala (5 t., 67–68 b. l.).

Liudytoja L. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis, kuris dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Ji buvo paskolinusi D. R., atrodo, 30000 Lt. Ji neklausė, ar skolina D. R. asmeniškai, ar įmonei. Viskas buvo seniai, nepamena tikslių duomenų. Nepamena, ar vienas pavedimas buvo, ar keli. Dalis skolos grąžinta, dėl kitos dalies pretenzijų neturi. Apie bendrovės veiklą nieko nežino, tyrimo metu sakė teisybę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. D. parodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) jokių sutarčių nesudarė, bet jos giminaitis pusbrolis D. R. paprašė paskolinti pinigų ir tuomet ji D. R. pervedė į sąskaitą 30000 Lt. Kam priklausė sąskaita, kurią nurodė D. R., ji pasakyti negali. Ji dar į nurodytą sąskaitą pervedė 9400 Lt ir 2000 Lt. D. R. skolą grąžino iki 2008 metų (6 t., 4–5 b. l.).

Liudytoja L. B. parodė, kad 2006 m. ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore. 2006-07-17 sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) sutartį dėl rąstinio namo statybos Anykščių rajone. Sutartį pasirašė ji ir D. R.. Kokia namo vertė buvo, jau neprisimena, avansą sumokėjo apie 50000 Lt, galėjo būti 45767 Lt. Pinigai buvo sumokėti bankiniu pavedimu į bendrovės sąskaitą. Sutartis turėjo būti įvykdyta sutartis gal per tris mėnesius. Buvo atvežtas rąstinis namas, rąstai be stogo, be langų, be durų, atvežta ir sumontuota, daugiau jokių darbų nesulaukė. Daugiau mokėjimų nebuvo, nes nebuvo už ką daugiau mokėti. Dokumentų neturėjo, kad gavo namelį, todėl įmonė į nuostolius nurašė tuos pinigus. Prašė pateikti dokumentus, atsiųsti sąskaitą faktūrą, bet UAB (duomenys neskelbtini) nieko nepateikė. Žala nepadaryta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. (miręs) parodė, kad 2006-02-27 statybos rangos sutarties Nr. 2006/02-06 su UAB (duomenys neskelbtini) nepasirašė ir šios bendrovės pavadinimą pirmą kartą girdi. Rangos sutarties pasirašymo dieną jis gydėsi ligoninėje. Jam priklausė žemės sklypas ir nebaigtas įrengti mūrinis namelis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Jis šį namelį ir žemės sklypą pagal įgaliojimą pardavė R. Ž.. Pirkimo-pardavimo dokumentų nesurašė, o parašė įgaliojimą, kad R. Ž. gali tvarkyti visus reikalus ir dokumentus dėl žemės ir namelio pardavimo (6 t., 30–31 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo laikomi iš Didžiosios Britanijos atvežti 11 vnt. mobiliųjų namelių ir juos iš įmonės teritorijos išsivežė UAB (duomenys neskelbtini) (4 t., 78–89 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-38(09) nurodyta, kad rankraštinius įrašus „R. M.“ UAB (duomenys neskelbtini) 2006-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) parašė ir eilutėje „Prekes gavau:“ pasirašė ne R. M., o kitas asmuo. UAB (duomenys neskelbtini) 2006-02-27 statybos rangos sutarties Nr. 2006/02-06 antro lapo skiltyje „Užsakovas“ pasirašė ne R. M., o kitas asmuo (6 t., 47–49 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-135(09) nurodyta, kad, nustatyti, ar tyrimui pateiktuose UAB(duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose 2006-08-01 ser. (duomenys neskelbtini), 2006-08-09 ser. (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 ser. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Prekes gavau“ pasirašė vienas asmuo, ar skirtingi asmenys nebuvo galima, dėl priežasčių, nurodytų lentelėje Nr. 2, pirmame punkte. Tikėtina, kad tyrimui pateiktose UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose: 2006-08-18 ser. (duomenys neskelbtini), 2006-08-01 ser. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Prekes gavau“ pasirašė ne D. R., o kitas asmuo (-ys). Kategoriškai atsakyti į klausimą nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytu lentelėje Nr. 2 trečiame punkte. Nustatyti, ar tyrimui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje faktūroje 2006-08-09 ser. (duomenys neskelbtini) eilutėje „prekes gavau“ A. P. vardu pasirašė D. R. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų lentelėje Nr. 2 ketvirtame punkte (7 t., 15–19 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-134(09) nurodyta, kad, nustatyti ar tyrimui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje faktūroje ser. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Prekes gavau“ pasirašė A. G., ar jo vardu pasirašė D. R., ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (7 t., 23–24 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-232(09) nurodyta, jog tikėtina, kad tyrimui pateiktose UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose: 2006-08-18 ser. (duomenys neskelbtini) R. B. vardu, 2006-08-01 ser. (duomenys neskelbtini) J. K. vardu, 2006-08-09 ser. (duomenys neskelbtini) A. P. vardu eilutėje „Prekes gavau“ pasirašė ne R. M., o kitas asmuo (6 t., 95–98 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-133(10) nurodyta, kad rankraštinius įrašus „R. M.“ 2006-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) parašė ir eilutėje „Prekes gavau:“ R. M. vardu pasirašė ne D. R., o kitas asmuo. Nustatyti, ar rankraštinius įrašus „R. M.“ 2006-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) parašė ir eilutėje „Prekes gavau:“ R. M. vardu pasirašė R. M., ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 1.2, 2.2 punktuose. 2006-02-27 statybos rangos sutarties Nr. 2006/02-06 antro lapo skiltyje „Užsakovas“ R. M. vardu pasirašė ne D. R., o kitas asmuo. Nustatyti, ar statybos rangos sutarties Nr. 2006/02-06 antro lapo skiltyje „Užsakovas“ R. M. vardu pasirašė R. M., ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 2.2 punkte (7 t., 37–40 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

BK 222 str. numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Padarius šias veikas, būtinos pasekmės – negalimumas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 str. dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka yra nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, kurio nuostatos įpareigoja: į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 str. 2 d.); ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 str. 1 d.); apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis užregistruoti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (12 str. 4 d.); ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti apskaitos registruose (16 str. 1 d.). Buhalterinės apskaitos įstatyme taip pat įtvirtinta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (2 str.), kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius įstatyme numatytus rekvizitus, ir kad ūkinės operacijos turinys yra privalomas apskaitos dokumento rekvizitas (13 str.).

Apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomi ir sąmoningi kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų pažeidimai. Tarp jų – kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (3 p. reikalavimas – pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, 4 p. reikalavimas – pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, 16 p. reikalavimas – visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą) pažeidimai.

Remiantis specialisto išvadomis, specialistės A. Č. paaiškinimais teisiamajame posėdyje, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, paties kaltinamojo D. R. daliniu savo kaltės pripažinimu, kitais bylos duomenimis, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis D. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t. y. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nevykdydamas anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pagal sudarytas statybos rangos sutartis su A. B., R. N., A. J., D. L., V. V., G. M., V. S., I. S., L. V. ir V. V., UAB (duomenys neskelbtini), A. G., D. Š., UAB (duomenys neskelbtini), V. R., D. S. ir A. Z. UAB (duomenys neskelbtini) šiems užsakovams atliko įvairius darbus, pristatė statybines medžiagas bei pardavė mobilius namelius, iš viso už 509 869,88 Lt, tačiau kaltinamasis D. R. šių ūkinių operacijų už atliktus darbus neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į 2006 metų veiklos buhalterinę apskaitą.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad pasitvirtino kaltinimas D. R., kad jis 2006–2007 metais, neišrašydamas pinigų paėmimą patvirtinančių dokumentų, paėmė kaltinime nurodytas avansines įmokas iš įmonės užsakovų – S. G., K. K., V. K., R. N., A. J., K. B. P., D. L., V. V., D. Z., A. G., S. V., D. S., A. Z., iš viso 2006 metais 217 449,88 Lt, S. V., R. V., V. P., G. P., iš viso 2007 metais 33 000 Lt, o taip pat, neįformindamas ir neįrašydamas į 2006–2007 metų veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų, grąžino įmokas L. D., V. K., K. B. P., S. M., iš viso 44 000 Lt, ir tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas. Tačiau iš kaltinimo šalinama, kad D. R. neįformino įmokų grąžinimo R. V. – 36 240 Lt, ir R. V. – 36 000 Lt, kadangi šias finansines operacijas patvirtinantys dokumentai buvo rasti, todėl tai netrukdo nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

D. R. taip pat kaltinamas, kad nesilaikė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 83 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes 2006 metais neišrašė kreditinės sąskaitos faktūros už 4 800 litų ir nepatikslino 2006-10-04 S. G. išrašytos PVM sąskaitos faktūros KRI Nr. 000012 už S. G. pirktas statybines medžiagas ir jo atliktus statybos darbus, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006 metais. Teisiamajame posėdyje liudytojas S. G. parodė, kad jis pats pirko statybines medžiagas už 4 800 Lt ir D. R. tuos pinigus iš jam likusios sumokėti bendrovei sumos išskaičiavo. Specialistė, įvertinusi liudytojo P. G. parodymus, paaiškino, kad tokiu atveju nėra įstatymo pažeidimo, dėl kurio nebūtų galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl teismas pašalina D. R. šią kaltinimo dalį.

Dėl D. R. inkriminuoto Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 3 dalies nuostatų pažeidimo, kai jis bendrovės kasos knygoje padarė įrašus pagal kasos pajamų orderius – 2006-12-27 Nr. KIR000107, 2006-12-29 Nr. KIR000108, 2007-01-05 Nr. KIR000109, 2007-02-19 Nr. KIR000111 ir 2007-01-09 Nr. 01, kurie nebuvo pasirašyti bendrovės direktoriaus ir kasininko bei pinigus mokančių asmenų, specialistė paaiškino, kad šis pažeidimas netrukdo nustatyti įmonės veiklos rezultatų. Esant tokiai specialistės išvadai, teismas laiko neįrodytu, kad kaltinamasis D. R. šiuo atveju apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Taip pat teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybes, kad kaltinamasis D. R. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neorganizuodamas, kad apskaitos registruose būtų užfiksuotos ūkinės operacijos pagal kaltinime nurodytas 43 PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pirkimo ir paslaugų operacijų, kadangi, specialistės teigimu, D. R. padarė tik kasos operacijų pažeidimą, nes esant pirminiams dokumentams, galima buvo nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Specialistės teigimu, dėl kaltinamojo D. R. padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tik už 2006 ir 2007 metus. Todėl tikslinamas kaltinimas ir nurodoma, kad kaltinamasis D. R. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ne nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d., o nuo 2006 m. sausio 1 d.

Kaltinamojo D. R. veika už anksčiau aptartą ir teismo laikomą įrodytu nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą teisingai kvalifikuojama pagal BK 222 str. 1 d., kadangi D. R. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus ir dėl to atsirado neigiami padariniai – nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis D. R. teigia, kad neįformino ir neįtraukė atliktų ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą dėl laiko stokos, nenurašė medžiagų, nes nespėjo, buvo bankrotas. Jo manymu, tai tik aplaidumas dėl nežinojimo, darbo specifikos, kompetencijos nebuvimo, o ne apgaulingas buhalterijos vedimas. Tokius kaltinamojo aiškinimus paneigė liudytoja T. S., dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, kuri parodė, kad ji sakydavo kaltinamajam, jog jai reikia paduoti ūkines operacijas fiksuojančius dokumentus, tai buvo nurodyta paties kaltinamojo patvirtintose taisyklėse, tačiau kaltinamasis to nedarė. Be to, didelis kaltinamojo padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų skaičius ir jų turinys rodo, kad tie pažeidimai neatsitiktiniai.

Atsižvelgęs į šiuos bei įvertinęs visetą kitų bylos duomenų, apibūdinančių D. R. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo kaltės turinį, teismas daro išvadą, kad D. R. aptariamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius įstatymus jis sąmoningai netinkamai vykdė, numatydamas, kad dėl to gali kilti BK 222 str. nurodyti padariniai, ir to norėjo. Todėl traktuoti aptartą kaltinamojo veiką kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nėra pagrindo.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis D. R. nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 ir 13 str. reikalavimų, nes 2006–2007 metais į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus įtraukė PVM sąskaitas faktūras – 2006-08-18 išrašytą J. K. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 10 030 Lt, 2006-08-01 išrašytą A. P. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 10 030 Lt, 2006-08-09 išrašytą R. B. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 10 030 Lt, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2007 metus. Tokią išvadą teismas daro remdamasis specialisto išvadomis bei tarnybiniu pranešimu (6 t., 28 b. l.), kuriame nurodyta, kad, remiantis LR centrine duomenų baze, asmenų, turinčių anketinius duomenis – J. K., A. P. ir R. B., nėra. Dėl šios kaltinimo dalies kaltinamasis D. R. paaiškino, kad jis netikrindavo, ar PVM sąskaitos faktūros išrašytos pagal tikrus klientų asmens duomenis. Duomenų, paneigiančių šiuos kaltinamojo teiginius, byloje nėra, ir teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis tyčia į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus įtraukė minėtas PVM sąskaitas faktūras, žinodamas, kad jose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo. Tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. R., nepatikrindamas, ar į buhalterinę apskaitą įtraukiamuose dokumentuose įrašyti tikri duomenys, vis dėlto nusikalstamai, t. y. aplaidžiai, tvarkė huhalterinę apskaitą. Įvertinęs kaltinamojo kaltės turinį, teismas kaltinamojo D. R. veiką dėl įtraukimo į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų J. K., A. P. ir R. B., kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 metais, perkvalifikuoja iš BK 222 str. 1 d. į 223 str. 1 d.

Tačiau teismas laiko neįrodytu tai, kad dėl kitų 3 PVM sąskaitų faktūrų (2006-11-30 išrašyta R. M. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) už 60 000 Lt, 2006-06-02 išrašyta C. S. B. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) už 16 800,01 Lt, 2007-01-10 išrašyta A. G. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) už 10 030 Lt) įtraukimo į apskaitos registrus negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 metais, ir šias aplinkybes iš aptariamos kaltinimo dalies pašalina. Teismas taip sprendžia remdamasis liudytojų R. N., V. V. (ikiteisminio tyrimo metu) ir N. J. parodymais, kad PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose R. M. ir C. S. B. vardu, buvo užfiksuotos faktiškai vykusios ūkinės operacijos, tik kitų asmenų vardu. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas A. G. patvirtino, kad daugiau kaip prieš ketverius metus jis pirko namelį ant ratų, tuo metu stipriai gėrė, dėl to visko gerai neatsimena, sutarčių nepasirašinėjo, tačiau parašas panašus į jo. Esant tokiems abejonių keliantiems dėl negalėjimo prisiminti įvykio aplinkybių liudytojo parodymams, teismo nuomone, byloje neįrodyta, kad 2007-01-10 A. G. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Remiantis specialisto išvadomis bei specialistės parodymais teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad kaltinamasis D. R. nuo 2005 m. rugpjūčio 3 d. iki 2007 m. kovo 6 d. pagal kaltinime nurodytus kasos išlaidų orderius avansu ūkio išlaidoms per 2005 metus gavo 29 996,51 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidas pateisino tik 18 770,64 Lt sumą, o nepateisino 11 225,87 Lt, per 2006 metus gavo 499 358,21 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidas pateisino tik 241 225,12 Lt sumą, o nepateisino 258 133,09 Lt, 2007 m. sausio 9 d. gavo 26 000 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidas pateisino tik 15 682,45 Lt sumą, o nepateisino 10 317,55 Lt. Iš viso D. R. per 2005–2007 metus iš UAB (duomenys neskelbtini) avansu ūkio išlaidoms gavo 555 354,72 Lt, iš jų 279 676,51 Lt panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, bendrovei pinigų negrąžino. Be to, remiantis specialisto išvadomis bei specialistės parodymais teisiamajame posėdyje, nukentėjusiųjų V. K., G. P., V. V., civilinio ieškovo atstovės V. Z., liudytojų V. P., D. S., A. J., K. B. P., G. P., S. G., K. K., A. G., R. N. parodymais, nustatyta, kad 2006–2007 metais, neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų, pagal sudarytas statybos rangos sutartis kaltinamasis priėmė avansines įmokas iš S. G., K. K., V. K., R. N., A. J., K. B. P., V. V., D. Z., A. G., S. V., D. S., A. Z., R. V., V. P., G. P., iš viso 248 449,88 Lt, iš jų 116 240 Lt 2006–2007 metais grąžino L. D., V. K., K. B. P., S. M., R. V., R. V..

Taigi kaltinamasis D. R. nepateisino dokumentais iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gautų 279 676,51 Lt ir šių pinigų bendrovei negrąžino, o taip pat negrąžino iš klientų paimtų 132 209,88 Lt avansinių įmokų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. L. parodė, kad pagal sutartį dėl rąstinio namo statybos D. R. avansu ji sumokėjo 34000 Lt, buvo išrašyti kasos pajamų orderiai, o po to ji dar pervedė bendrovei 3300 Lt. D. L. nenurodė, kad būtų perdavusi D. R. dar 2000 Lt. Kaltinamasis D. R. taip pat neigia priėmęs iš D. L. 2000 Lt neišrašant dokumentų. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinime dėl pinigų pasisavinimo nepagrįstai nurodoma, kad D. R. priėmė iš D. L. 2000 Lt dydžio avansinę įmoką, neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų. Todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo ir atitinkamai mažinama pasisavintų pinigų suma.

Pats kaltinamasis D. R. neneigia, kad iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gavo kaltinime nurodytas pinigų sumas, pripažįsta, kad gali būti, kad nepateisino visų paimtų pinigų išleidimo. Kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę dėl avansinių įmokų priėmimo iš klientų neišrašant pinigų priėmimo dokumentų ir visiškai sutiko su kaltinime nurodytomis klientams grąžintomis pinigų sumomis. Kaltinamojo teigimu, pinigai nebuvo pasisavinti, o dėl aplaidumo nepateisinti, nes buvo leidžiami įmonės ūkio išlaidoms, gryni pinigai be dokumentų buvo duodami akcininkams prekėms pirkti Anglijoje. Kaltinamasis pripažįsta savo kaltę, kad neteisėtai panaudojo pinigus, tačiau nurodo, kad asmeniškai sau pinigų neėmė.

Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, iš esmės jis neneigia objektyviojo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – pinigų paėmimo fakto, tai, teismo nuomone, byloje neginčijamai įrodyta byloje surinktų duomenų visetu. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Kaltinamasis D. R. neigia pasisavinęs jam inkriminuojamą sumą, motyvuodamas tuo, kad pinigai buvo leidžiami bendrovės reikmėms, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šį kaltinamojo teiginį. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. R. paimti bendrovei priklausantys pinigai nebuvo naudojami UAB (duomenys neskelbtini) investicijoms ar veiklai vystyti, kadangi pagal daugumos byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų sudarytas statybos rangos sutartis su kaltinamojo vadovaujama bendrove, net ir paėmus pakankamai dideles avansines įmokas, praktiškai jokie darbai nebuvo atliekami, statybinės medžiagos nenuperkamos ir nepristatomos. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gauti pinigai ir iš klientų paimtos avansinės įmokos, neišrašius pinigų priėmimo dokumentų, kaltinamajam D. R. buvo jo tiesioginės tyčios paversti bendrovės pinigus savo turtu išraiška.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. R., veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – 411 886,39 Lt, ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 183 str. 2 d., kadangi kaltinamasis pasisavino didelės vertės, viršijantį 250 MGL dydžio sumą (BK 190 str.), turtą.

D. R. kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 6 PVM sąskaitose faktūrose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, po to D. R. patvirtinus šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis savo parašu, suklastojo tikrus dokumentus: 2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), išrašytą R. M., 2006-06-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), išrašytą C. S. B., 2007-01-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), išrašytą A. G., 2006-08-18 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), išrašytą J. K., 2006-08-01 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), išrašytą A. P., 2006-08-09 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą R. B..

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad klastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, tai atlieka sąmoningai, ir nori taip veikti.

Kaltinamasis D. R. dėl dokumentų klastojimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis netikrindavo klientų asmens dokumentų, PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos pagal klientų nurodytus duomenis.

Kaip jau konstatuota anksčiau, trijose iš kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų (2006-11-30 išrašyta R. M. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2006-06-02 išrašyta C. S. B. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2007-01-10 išrašyta A. G. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotos faktiškai vykusios ūkinės operacijos, tik kitų asmenų vardu. Dėl kitų trijų PVM sąskaitų faktūrų (2006-08-18 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), išrašyta J. K., 2006-08-01 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), išrašyta A. P., 2006-08-09 sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), išrašyta R. B.), kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, teismo rašysenos specialisto išvadose nurodyta, jog tikėtina, kad PVM sąskaitose faktūrose – 2006-08-18 (duomenys neskelbtini), 2006-08-01 (duomenys neskelbtini) – eilutėje „Prekes gavau“ pasirašė ne D. R., o nustatyti, ar PVM sąskaitoje faktūroje 2006-08-09 (duomenys neskelbtini) eilutėje „prekes gavau“ pasirašė D. R. ar kitas asmuo, negalima (7 t., 15–19 b. l.).

Taigi byloje nėra duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis D. R. kaltinime nurodytuose dokumentuose savo parašu patvirtindamas nenustatyto asmens įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinį, suvokė, kad įtvirtina tikrovės neatitinkančią informaciją ir sąmoningai siekė paleisti tokius dokumentus į teisinę apyvartą kaip tikrus. Todėl, nenustačius kaltinamojo D. R. subjektyviojo požymio – kaltės (tiesioginės tyčios) – buvimo aptariamoje jo veikoje, teismas kaltinamąjį D. R. pagal BK 300 str. 1 d. išteisina konstatuodamas, kad jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo D. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip matyti iš specialisto išvados, D. R. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, yra psichiškai sveikas, ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (7 t., 135 b. l.).

Esant tokiai teismo psichiatro išvadai, teismas sprendžia, jog kaltinamasis D. R. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pakaltinamas, todėl turi būti baudžiamas už padarytas nusikalstamas veikas.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam D. R. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Vertindamas kaltinamojo D. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra tyčinis nusikaltimas (BK 183 str. 2 d.), įstatymo leidėjo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Be to, savo veiksmais kaltinamasis padarė didelę turtinę žalą, kurios nei dalies neatlygino.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. R. nagrinėjamų nusikaltimų padarymo metu neturėjo teistumo (7 t., 118 b. l.), tačiau buvo baustas administracine tvarka (7 t., 142-146 b. l.), byloje nenustatyta jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Naujosios Akmenės miesto seniūnas nurodo, kad žinių apie D. R. neturi (7 t., 138 b. l.). Kaip matyti iš pažymos apie šeimos sudėtį, D. R. turi du mažamečius vaikus (7 t., 140 b. l.).

Atsižvelgęs į šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad už D. R. įvykdytą nusikalstamą veiką pagal BK 183 str. 2 d. (tiek 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red., tiek 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų, individualizuodamas bausmes, t. y. nustatydamas konkrečius skiriamų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydžius, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmių, mažesnių nei sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, paskyrimas kaltinamajam neprieštarauja įstatyme numatytiems bausmės tikslams.

Kaltinamasis D. R. nusikaltimus, už kuriuos dabar teisiamas, padarė iki ankstesnio teismo baudžiamojo įsakymo (7 t., 125 b. l.) priėmimo. Todėl šiuo nuosprendžiu jam skiriamos bausmės bendrinamos su 2009 m. balandžio 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 245 str. paskirta bausme – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d.).

Pagal BPK 110 str. 1 d. civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris patyrė žalą ir baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Civilinis ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas tik priimant teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir tik kai: 1) fiziniam a juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad civiliniais ieškovais pripažinti ir iš kaltinamojo D. R. prašo priteisti:

A. B. 15 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 12 b. l.), V. K. 3 600 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 31 b. l.), V. M. 32 192,09 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 53 b. l.), D. L. 20 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 59 b. l.), V. V. 7 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 70 b. l.), V. S. 12 050 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 96 b. l., teisme sumažino 2 300 Lt), I. S. 12 100 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 101 b. l., teisme sumažino 3 500 Lt), D. Z. 34 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 109 b. l.), D. Š. 48 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 146 b. l.), R. A. 46 800 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 158 b. l.), V. R. 70 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 169 b. l., teisme sumažino 65 000 Lt), R. R. 65 000 Lt turtinės žalos (avansinė įmoka ir palūkanos bankui) atlyginimo (8 t., 152 b. l., teisme sumažino 65 000 Lt), V. G. 8 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t., 177 b. l.), G. P. 37 800 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (5 t. 185 b. l.; 8 t., 67 b. l.) , G. S. 10 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 14).

Byloje nustatyta, kad pagal sudarytas statybos rangos sutartis kaltinamasis D. R., neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų, priėmė avansines įmokas ir jų negrąžino šiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: V. K. 3 600 Lt, V. V. 1 200 Lt, D. Z. 34 000 Lt ir G. P. 29 800 Lt (2 800 Lt paimti iš V. P.). Taigi žala nurodytiems civiliniams ieškovams atsirado todėl, kad kaltinamasis D. R. padarė BK 183 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. pasisavino jam patikėtus pinigus – avansines įmokas. Teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo D. R. nusikalstamo veikimo (turto pasisavinimo) ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad V. K., V. V., D. Z. ir G. P. civiliniai ieškiniai turi būti patenkinti (BPK 115 str.). Civilinių ieškovų V. V. ir G. P. civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies, kadangi V. V. tik 1 200 Lt pervedė į asmeninę kaltinamojo D. R. sąskaitą, likusi pinigų suma, dėl kurios pareikštas V. V. civilinis ieškinys – 5 800 Lt, buvo įnešta į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, o G. P. ir V. P. pervedė į asmeninę kaltinamojo D. R. sąskaitą 29 800 Lt, likusi pinigų suma – 8 000 Lt, buvo įnešta į UAB (duomenys neskelbtini) kasą. Civilinis ieškovas G. P. taip pat prašo priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismui nekyla abejonių, kad netekęs didelės pinigų sumos, G. P. labai išgyveno, jautėsi apgautas ir pažemintas, kaip jis pats teigia, todėl jo patirti išgyvenimai dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo turi būti atlyginti (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas G. P. dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus vertina 2 000 Lt neturtinės žalos dydžio suma, t. y. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies. Taip pat tenkinamas G. P. prašymas priteisti 5 procentus metinių palūkanų (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Kiti civiliniai ieškovai – A. B., V. M., D. L., V. S., I. S., D. Š. (buvusi Ž.), R. A., V. R., R. R., V. G. ir G. S. – pagal sudarytas statybos rangos sutartis avansines įmokas įmokėjo į UAB (duomenys neskelbtini) kasą ar pervedė į šios bendrovės sąskaitą. Kaip jau minėta anksčiau, civiliniai ieškovai V. V. bei G. P. taip pat dalį avansinių įmokų (V. V. – 5 800 Lt, G. P. – 8 000 Lt) įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą. Todėl, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, prievolė atlyginti žalą visiems minėtiems civiliniams ieškovams atsirado bendrovei. Kaltinamojo D. R., kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininko, t. y. juridinio asmens dalyvio, atsakomybė pagal bendrovės prievoles galima tik subsidiarinė, pripažinus, kad jo veiksmai lėmė bendrovės negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų (CK 2.45 str., 2.50 str. 3 d.). Remiantis teismų praktika, juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d. atsirasti reikalinga sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.), juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-118/2011, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-147/2009.). Taigi, nesant duomenų apie bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini), kaip pagrindinio skolininko, turto nepakankamumą prievolėms įvykdyti, tenkinti minėtų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamojo D. R. nėra teisinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinti civiliniais ieškovais I. S., V. R., R. R. ir V. G. jau yra įrašyti į 2009 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintą bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą (8 t., 194–195 b. l.).

Taigi, nesant galimybės teismui šioje byloje spręsti civilinių ieškinių priteisimo nei iš UAB (duomenys neskelbtini), nei iš kaltinamojo D. R. klausimą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B., V. M., D. L., V. S., I. S., D. Š. (buvusi Ž.), R. A., V. R., R. R., V. G. ir G. S. pareikšti civiliniai ieškiniai, taip pat iš dalies nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir G. P. civiliniai ieškiniai (V. V. dėl 5 800 Lt, G. P. dėl 8 000 Lt) paliekami nenagrinėtais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. V. civilinio ieškinio dėl 34 647,87 Lt turtinės žalos atlyginimo teisme atsisakė, todėl procesas dėl V. V. civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. prašo priteisti jam išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti (8 t., 67 b. l.). Iš byloje esančių dokumentų – advokato orderio (5 t., 196 b. l.) ir pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) (8 t., 66 b. l.), matyti kad nukentėjusiajam G. P. teisinę pagalbą teikė advokatas D. Ž., kuriam už teisines paslaugas (atstovavimą, dokumentų surašymą ir patarimus) nukentėjusysis sumokėjo 1000 Lt. Taigi G. P. prašomos priteisti proceso išlaidos yra visiškai pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2010 m. balandžio 16 d. nutarimu laikinai apribotos D. R. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą: žemės sklypą 0,0640 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naujosios Akmenės m. k. v.; pastatą-sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Naujosios Akmenės m. k. v.; žemės sklypą 0,0537 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naujosios Akmenės m. k. v.; žemės sklypą 0,0704 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naujosios Akmenės m. k. v. (7 t., 49-53 b. l.). Civiliniams ieškiniams užtikrinti pratęstinas kaltinamajam D. R. paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas (BPK 151 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su 2009 m. balandžio 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį paskirta bausme – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, bausmes apimant bei iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. R. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Kardomąsias priemones D. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį D. R. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

V. K. 3 600 Lt turtinės žalos atlyginimo;

V. V. 1 200 Lt turtinės žalos atlyginimo;

D. Z. 34 000 Lt turtinės žalos atlyginimo;

G. P. 29 800 Lt turtinės žalos atlyginimo ir nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo G. P. pareiškimo padavimo (2007-10-07, 5 t., 197 b. l.) iki nuosprendžio įvykdymo, 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1 000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B. (15 000 Lt), V. M. (32 192,09 Lt), D. L. (20 000 Lt), V. S. (12 050 Lt), I. S. (12 100 Lt), D. Š. (48 000 Lt), R. A. (46 800 Lt), V. R. (70 000 Lt), R. R. (65 000 Lt), V. G. (8 000 Lt), G. S. (10 000 Lt), G. P. (8 000 Lt) ir V. V. (5 800 Lt) civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į D. R. turtą: žemės sklypą 0,0640 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naujosios Akmenės m. k. v.; pastatą-sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Naujosios Akmenės m. k. v.; žemės sklypą 0,0537 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naujosios Akmenės m. k. v.; žemės sklypą 0,0704 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naujosios Akmenės m. k. v.

Daiktinius įrodymus – UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius apskaitos dokumentus (paketai Nr. 1, 2, 3, 4) – palikti prie bylos.

Dokumentus (laisvuosius rašysenos pavyzdžius, esančius pakete Nr. 5) – 2005-08-19 paslaugos ir akcijų užsakymą, sutartį Nr. OM 573044, 2005-08-03 GSM abonemento prašymą, paimtus D. R., 2008-08-10 paslaugų sutartį Nr. 113, paimtą R. M., –nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti atitinkamai D. R. ir R. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.