Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine bylų rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BALTSTATA“ direktoriaus A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „BALTSTATA“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo pagrįstumo.

2. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BALTSTATA“ direktorius A. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo: 1) iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „BALTSTATA“; 2) restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Restrus“; 3) nustatyti 2 000 Eur plius PVM mėnesiui administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, kurią sudaro: restruktūrizavimo administratorės atlyginimas – 1 500 Eur plius PVM mėnesiui, kitos su restruktūrizavimo procesu susijusios administravimo išlaidos – 500 Eur plius PVM.

3. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. bendrovės vienintelis akcininkas nutarė pritarti restruktūrizavimo procesui, patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė administratorės kandidatūrai ir priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bendrovė, įsteigta 2006 m., yra stabiliai veikianti ir nuosekliai auganti krovinių pervežimo bendrovė. 2018 m. bendrovei nepavyko įsitvirtinti vakarų Europos rinkoje (Vokietijoje ir Prancūzijoje), kadangi bendrovė, bandydama plėsti savo veiklą, neapskaičiavo galimų rizikų, konkurencijos, todėl patyrė nuostolių. Bendrovė veiklos vakarų Europos rinkoje (Vokietijoje ir Prancūzijoje) nebevykdo, tačiau teikia ekspedijavimo paslaugas, organizuoja pervežimus Pabaltijo regione. Bendrovė turi apie 100 pastovių klientų, per mėnesį įvykdo apie 1 850 užsakymų. Įmonė yra moki, tačiau šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų, kurių pagrindinė priežastis – dviejų buvusių įmonės darbuotojų nesąžiningi veiksmai, kurie pasireiškė tuo, kad nutraukę darbo santykius su įmone, įsteigė kitą juridinį asmenį, kuris vykdo analogišką veiklą, bendradarbiauja su dalimi bendrovės buvusių klientų, todėl sumažėjo bendrovės veiklos apimtys ir užsakymų skaičius. Įmonė yra inicijavusi teisminį procesą dėl nuostolių atlyginimo. Restruktūrizavimo procesas leis stabilizuoti įmonės finansinę būklę, atstatyti ilgalaikį mokumą bei likviduoti esamus įsiskolinimus kreditoriams, išsaugant darbo vietas. Įmonė nėra nutraukusi veiklos, parengti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Įmonė toliau vykdys visas turimas ir galiojančias sutartis, planuoja atsisakyti sudarinėti mažai pelningus užsakymus, susikoncentruojant bei nukreipiant visus turimus veiklos ir žmogiškuosius resursus tik į didelių užsakymų vykdymą, siekiant iš to gauti kuo didesnę naudą. Šiai dienai įmonė turi optimalų darbuotojų skaičių (12 darbuotojų), tačiau augant užsakymų skaičiui, bendrovė planuoja darbuotojų skaičių padidinti iki 14. Skolas iš debitorių įmonė ketina susigrąžinti pagal sutartus terminus. Debitoriai yra didelės ir veikiančios įmonės, todėl įmonė turi galimybę atgauti skolas. Jeigu įmonė restruktūrizavimo proceso metu nepajėgs likviduoti visų skolų, bus svarstoma galimybė refinansuoti likusias nepadengtas skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą.

5. Teismas, atsakovės 2019 m. kovo 31 d. balanso, kreditorių ir debitorių sąrašų duomenimis nustatęs, kad bendrovės turtas sudaro 991 544,00 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2019 m. birželio 20 d. sudaro 1 041 384,94 Eur, t. y. viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, konstatavo, kad UAB „BALTSTATA“ yra nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, todėl sprendė, jog tai sudaro pagrindą atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus UAB „BALTSTATA“ restruktūrizavimo plano metmenis, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė neplanuoja įmonės veiklos įvairinimo ar naujų paslaugų teikimo, turto įsigijimo, o restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, todėl, atsižvelgiant į pradelstų įsiskolinimų kreditoriams sumą, jos nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Konstatuota, jog sudarytų ir šiuo metu vykdomų sutarčių vykdymas nepagrindžia aplinkybės, kad ši priemonė gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą ir pagerinti įmonės veiklos rezultatus, todėl, teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė restruktūrizavimo proceso metu turi realią galimybę padengti įsiskolinimą kreditoriams.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, vertindamas įmonės mokumą, nepagrįstai vadovavosi kreditorių sąrašo 2019 m. birželio 20 d. duomenimis, o ne 2019 m. kovo 31 d. duomenimis, nors bendrovės turimo turto vertę nustatė pagal 2019 m. kovo 31 d. balanso duomenis. Skirtingų laikotarpių duomenų vertinimas nulėmė nepagrįstą teismo išvadą, jog bendrovė yra nemoki.

1.2. Nesutiktina su teismo išvada, jog didžiąją dalį įmonės turto sudaro trumpalaikis turtas – gautinos sumos, kurios negali būti laikomos patikimu turtu. Prie restruktūrizavimo plano metmenų pridėtas įmonės debitorių sąrašas, kuris patvirtina, jog atsakovės gautinos sumos yra realus turtas.

1.3. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, jog įmonės veikla nėra nuostolinga, įmonė patiria laikinus finansinius sunkumus. Taip pat restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kokios priemonės leis atstatyti įmonės ilgalaikį mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais – veiklos vykdymo tęstinumas, debitorių skolų išieškojimas, finansinių reikalavimų refinansavimas, kreditorių nuolaidos.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

3. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovė atitinka nemokios įmonės statusą bei metmenyse nurodytos priemonės nepagrindžia planuojamo bendrovės mokumo atkūrimo, atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu. Nors apeliantas atskirajame skunde ir kvestionuoja šias teismo išvadas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais sutikti neturi pagrindo.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų

5. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai. Taigi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto statymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs restruktūrizavimo bylos iškėlimui būtinas ĮRĮ 4-6 straipsniuose numatytas materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygas, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju jos egzistuoja. Šios teismo išvados byloje nekvestionuojamos, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako (CPK 320 straipsnis). Pirmiau minėta, kad bendrovei restruktūrizavimo bylą atsisakyta iškelti, teismui nustačius ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, dėl kurių pagrįstumo pasisakoma žemiau.

Dėl bendrovės finansinės padėties vertinimo

7. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – teismui padarius išvadą dėl įmonės nemokumo. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės finansinę padėtį, vadovavosi į bylą pateiktu 2019 m. kovo 31 d. balansu bei kitais bendrovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagrindžiančiais įrodymais. Iš minėto balanso duomenų matyti, kad bendrovės turto vertė 2019 m. kovo 31 d. sudarė 991 544 Eur (ilgalaikis (materialus) turtas – 44 942 Eur, trumpalaikis turtas – 939 816 Eur). 2019 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, bendrovės įsipareigojimai sudarė 1 061 314,63 Eur, iš kurių pradelsti – 439 654,28 Eur (t. 1 b. l. 73 – 84). Taip pat pagal pateiktą kreditorių sąrašą nustatyta, jog skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2019 m. birželio 20 d.) pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro viso 1 041 384,94 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinio proceso metu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog įmonės turimas turtas 2019 m. birželio 20 d. duomenimis būtų pakitęs, t. y. jog įmonės turimo turto vertė būtų padidėjusi lyginant su 2019 m. kovo 31 d. įmonės balanso duomenimis, todėl apelianto argumentas, kad skirtingų laikotarpių (2019 m. kovo 31 d. ir 2019 m. birželio 20 d.) duomenų vertinimas nulėmė nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bendrovės nemokumo, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

9. Nustatyta, kad didžiąją dalį bendrovės turto sudaro trumpalaikis turtas, o būtent per vienerius metus gautinos sumos (debitoriniai įsiskolinimai) – 921 286 Eur. Įmonė nekilnojamojo turto, kuris jai priklausytų nuosavybės teise, neturi. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonės ilgalaikį turtą sudaro lengvasis automobilis, reklaminė iškaba, oro kondicionavimo sistema, nudėvima patalpų esminio pagerinimo sistema (t. 1 b. l. 27).

10. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad debitorinių įsiskolinimų išieškojimo realumas yra abejotinas, nes byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti apie tokių debitorinių įsiskolinimų susigrąžinimo aiškias perspektyvas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie galimybes išieškoti likusias sumas iš debitorių, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė nei teismo sprendimų, nei sudarytų taikos sutarčių, nei skolų dengimo grafikų ar jų suderinimo aktų, nei duomenų apie pradėtus teismo procesus. Vien apelianto nurodytos aplinkybės, kad debitoriai yra veiklą vykdančios įmonės, nepatvirtina šių skolų realaus išieškojimo galimybių, juolab kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendrovė aktyviais veiksmais siektų šias skolas susigrąžinti. Konstatuotina, jog yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reali bendrovės turto vertė yra mažesnė ne tik nei apskaityta balanse, bet ir mažesnė nei nurodyta metmenyse.

11. Byloje pateikti duomenys apie bendrovei priklausančio ilgalaikio turto sudėtį, nurodant, jog jį sudaro lengvasis automobilis, reklaminė iškaba, oro kondicionavimo sistema, nudėvima patalpų esminio pagerinimo sistema. Pažymėtina, jog būtent ilgalaikis turtas yra tas turtas, į kurį paprastai nukreipiami kreditorių išieškojimai, t. y. turtas realiai užtikrinantis įsipareigojimų kreditoriams įvykdymą. Pagal pirmiau nurodytus duomenis matyti, kad bendrovei priklausantis ilgalaikis turtas 2019 m. kovo 31 d. sudarė tik 4,53 proc. viso į balansą įrašyto turto vertės.

12. Apeliantė akcentuoja tai, kad ji nėra nutraukusi ūkinės – komercinės veiklos, turi vykdytinų sutarčių, tačiau veiklos vykdymo faktas pats savaime nelemia išvados, kad veiklą vykdanti įmonė yra moki. Vykdoma veikla gali būti neefektyvi, nuostolinga (tai patvirtina į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita), todėl veikos vykdymas negali eliminuoti nustatytos nemokios bendrovės būsenos, kaip pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Taip pat ta aplinkybė, kad bendrovė 2019 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis veikė pelningai (gavo 22 717 Eur pelną), nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pagrįsta išvada, kad bendrovė atitinka nemokios įmonės sąvoką, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai (1 041 384,94 Eur) iš esmės viršija visą jos turimą turtą (991 544,00 Eur), kurio didžiąją dalį, kaip minėta, sudaro debitorinės skolos (921 286 Eur), kurių atgavimo realumas byloje neįrodytas, juolab kad debitorinių įsiskolinimų susigrąžinimas visa apimtimi praktikoje nėra dažnas atvejis. Nurodomos apelianto aplinkybės, kad įmonės veikla nėra nuostolinga, neturi įtakos bendrovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykiui (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto bendrovės nemokumo.

Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

14. Nustatytas bendrovės nemokumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnis 5 dalis 3 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų restruktūrizavimo plano metmenų trūkumų (ne)pagrįstumas nagrinėjamu atveju iš esmės negali turėti įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad metmenų turinys neatspindi bendrovės ateities teigiamų perspektyvų, nes pateikti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie bendrovės mokumo atkūrimo realias galimybes.

15. Nors metmenims negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, tačiau iš juose pateiktos informacijos jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog bendrovė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą. Metmenyse nurodomas verslo planas yra tęsti ūkinę – komercinę veiklą. Taigi, planuojami pagrindiniai pajamų šaltiniai yra pajamos iš įprastinės ūkinės – komercinės veiklos bei debitorinių įsiskolinimų atgavimas, vertintini kaip pernelyg abstraktūs ir nesudarantys pagrindo išvadai apie realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti bendrovės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, buvimą.

16. Iš metmenų bei apeliantės procesinių dokumentų, be kita ko, ir iš atskirojo skundo matyti, kad bendrovė atstatyti mokumą ketina, iš esmės tęsdama dabar vykdomą veiklą bei planuodama atgauti debitorines skolas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tik tokios priemonės nėra pakankamos bendrovės mokumui atkurti. Bendrovė nėra numačiusi jokių papildomų veiklos finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, įmonės veiklos įvairinimo ar naujų paslaugų teikimo, turto įsigijimo ir kt., o neįrodžius debitorinių skolų atgavimo realumo nėra pagrindo tokias priemones vertinti pakankamomis bendrovės mokumo atkūrimui.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vykdomos sudarytos sutartys taip pat nesudaro pagrindo bendrovės veiklą vertinti perspektyvia. Be to, konstatavus faktinę bendrovės nemokumo būseną, nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad apeliantas užtikrins nurodomų sutarčių tinkamą tolimesnį vykdymą.

18. Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad metmenyse nurodytos priemonės nėra pakankamos bendrovės mokumui atkurti, nes vien veiklos tęsimas nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

19. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimuose išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas bei pagrįstai atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.