Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir R. L. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas R. Ž. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos 2020 m. rugsėjo 23 d. pažyma; Juridinių asmenų registro išrašu; 2010 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto – pirkimo pardavimo sutartimi; 2019 m. rugsėjo 19 d. valstybės įmonės Registrų centro raštu dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo; Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu dėl ŽŪB „Orė“ dokumentų; Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Iš pareiškėjo R. Ž. pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuosavybės teisės į grūdų sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantę adresu: (duomenys neskelbtini), šių teisių suvaržymai ar juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (b. l. 11). Pareiškėjas šį grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), pirko rašytine 2010 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto prikimo–pardavimo sutartimi iš B. S. (b. l. 10). Rašytinių įrodymų kaip B. S. įgijo nurodytą grūdų sandėlį nepateikta, tačiau pareiškėjas nurodė, kad B. S. įgijo grūdų sandėlį iš ŽŪB „Orė“, kuri šiuo metu yra išregistruota (b. l. 9), už turimus savo pajus. ŽŪB „Orė“ duomenys apie turimą turtą savivaldybės archyvui nebuvo perduoti (b. l. 12). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad grūdų sandėlis, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pastatytas 1950 metais, yra 324,27 kv. m bendro ploto, yra vieno aukšto, neturi jokių atskirų patalpų (b. l. 13–27). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnija pažymi, kad R. Ž. mediniu grūdų sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai naudojasi, prižiūri ir periodiškai remontuoja nuo 2010 m. liepos 30 d. iki šiol (b. l. 8).

Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pažymėtina, jog CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Be to, tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).

Išanalizavus bei įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjas R. Ž. nėra nekilnojamojo daikto – grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), – savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs minėtą nekilnojamąjį daiktą, t. y. įgijo valdymą iš B. S. pagal rašytinę 2010 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto prikimo–pardavimo sutartį. Duomenų, kad B. S. būtų nesąžiningai įgijusi iš ŽŪB „Ore“ sandėlį, nėra. Pareiškėjas grūdų sandėlį sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo daugiai kaip 10 metų, t. y. nuo 2010 m. liepos 30 d. Nustatyta, kad pastato – grūdų sandėlio – valdytojas (pareiškėjas), pradėjęs jį valdyti, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą ir sąžiningu valdytoju išliko visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad pastatas būtų pastatytas savavališkai. Ginčo dėl grūdų sandėlio valdymo ir naudojimosi tvarkos tarp pareiškėjo ir kitų asmenų nėra. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdo grūdų sandėlį, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai, kad daugiau kaip dešimt metų pareiškėjas nepertraukiamai naudojosi daiktu, jį turi ir valdo kaip savo turtą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas R. Ž. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – grūdų sandėlį, 324,27 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 3 dalimi, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į grūdų sandėlį, 324,27 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.