Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys (kreditoriai) UAB „Minibank“, UAB „Julianus Inkaso“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

UAB „Minibank“ pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareikštą ieškinį palaiko.

UAB „Julianus Inkaso“ pateikė prašymą įstoti trečiuoju asmeniu, nes UAB „Nordecum“ perleido reikalavimo teises į skolininkę E. G.. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, o procesinius dokumentus siųsti elektroninių ryšių priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2012 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. 4576. Ieškovas prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas.

Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio šalys neveda, gyvena skirtingose valstybėse, santuoka yra iširusi galutinai, teismo paskirtas terminas susitaikymui šalių apsisprendimo skirtis nepakeistų, o tik pažeistų šalių teises bei koncentruoto bylos išnagrinėjimo principą, pareikalautų papildomų išlaidų.

Pagal LR CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.). Ieškovas teigia, kad abu su atsakove pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, nes iki santuokos įregistravimo ketino apsigyventi Lietuvoje, o po santuokos įregistravimo ieškovas, atlikdamas bausmę turėjo ribotas galimybes bendrauti su atsakove, o atsakovė po santuokos sudarymo praėjus 6 mėnesiams nutraukė bendravimą su ieškovu ir iki šiol jo nepalaiko. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių, todėl teismas daro išvadą, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Santuoka nutraukinta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Bylos duomenimis šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, dalintino nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (Civilinio kodekso 3.62, 3.59 straipsniai), tačiau ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o atsakovė yra sveiko ir darbingo amžiaus, todėl jai išlaikymas nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo palikti atsakovei santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo pavardė, o atsakovei paliktina santuokos įregistravimo metu įgyta pavardė (CK 3.69 str.1 d.).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 3.109 straipsnyje nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Ieškovas prašo pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolėmis įsipareigojimus kreditoriams UAB „Minibank“ ir UAB „Julianus Inkaso“, iš kurių atsakovė, nežinant ir neturint ieškovo sutikimo, paėmė kreditus savo asmeniniams poreikiams. Kreditorius UAB „Minibank“ su ieškiniu sutiko pilnai, o UAB „Julianus Inkaso“ prieštaravimų dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė.

Teismas įvertinęs tai, jog kreditoriai neprieštarauja, kad atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai ir po santuokos nutraukimo būtų laikomi asmeninėmis jos prievolėmis, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pinigus skolinosi neinformavusi ieškovo ir neturėdama jo sutikimo, pinigus panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, pripažįsta, jog kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams UAB „Minibank“ ir UAB „Julianus Inkaso“ yra asmeninės atsakovės E. G. prievolės.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas paduodama ieškinį sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1,06 Eur pašto išlaidų už pranešimų kreditoriams apie iškeltą civilinę bylą siuntimą, todėl ieškinį patenkinus pilnai iš atsakovės priteistina 42,06 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. G. (iki santuokos – K.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2012 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. 4576, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui E. G. palikti jo pavardę – „G.“, o atsakovei E. G. palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „G.“.

Po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovės E. G. skolinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „Minibank“ ir UAB „Julianus Inkaso“ asmeninėmis atsakovės E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovės E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 42,06 Eur (keturiasdešimt du eurus 06 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.