Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-09-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-830-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-11
Bylos Nr.
II-830-1100/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00962-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
T. Š.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-830-1100/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00962-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. Š. (T. Š.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Š. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos B. M. 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16256-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji tyrėja B. M. 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16256-2023 nustatė, kad T. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2023 m. birželio 17 d. apie 10.06 val. Vilniuje, Krivūlės g., vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą nustatytas 0,46 promilių neblaivumas), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

T. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

T. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei administracinio nusižengimo teiseną dėl jo nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Teismui konstatavus, kad T. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, pateiktas alternatyvus prašymas – Institucijos vyresniosios tyrėjos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą pakeisti: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių arba ją sušvelninti (maksimaliai sutrumpinti terminą) ir skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Pareiškėjas skunde teigia, kad alkoholį vartojo 2023 m. birželio 16 d. vakare. Įvykio dieną, t. y. 2023 m. birželio 17 d., alkoholio nevartojo, tačiau netinkamai įvertino savo būklę iš po vakar, nors sėsdamas prie automobilio vairo jautėsi visiškai blaivus ir vairavo saugiai. Jo vairuojamą automobilį pareigūnai sustabdė ne dėl įtarimą sukėlusio vairavimo ar įtartinos išvaizdos, o todėl kad vyko reidas, kurio metu buvo tikrinamas visų vairuotojų blaivumas. Jam nustatytas 0,49 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą 0,47 promilių neblaivumas), kuris nežymiai viršija ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė. T. Š. neneigė administracinio nusižengimo, pripažino kaltę ir tai lengvina jo atsakomybę, paskirtą baudą sumokės. Jis neteistas, anksčiau už panašius KET pažeidimus nebaustas, nėra priklausomas nuo alkoholio, jį vartoja labai retai ir saikingai, tik išskirtinėmis progomis. Šios aplinkybės rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas yra netyčinis, atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl neatsargumo. Pažymima, kad pareiškėjas sąžiningai vykdo administracinio poveikio priemonę ir nuo nustatytos dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 17 d. nevairuoja jokios transporto priemonės, suvokia padarytą pažeidimą ir jo pavojingumą.

Skunde nurodoma, kad, prieš atliekant blaivumo testą alkotesteriu, pareigūnai turėjo įsitikinti, ar jis bent 15–20 minučių nieko nevalgė ir negėrė, bent 2 minutes nerūkė, priešingu atveju alkotesterio duomenys laikytini netiksliais. Pareigūnai, tikrindami jo blaivumą, minėtų veiksmų neatliko. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27 punktą (pastaba: pareiškėjo skunde nurodytas 27 punktas, tačiau iš turinio matyti, kad remiamasi 29 punktu), asmuo, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo (2023 m. birželio 17 d. 10.37 val.) mažiau nei per 1 valandą (2023 m. birželio 17 d. 11.30 val.) jis kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją dėl etilo alkoholio kraujyje nustatymo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 3169/2023(01) konstatuota, kad jo kraujyje nustatyta koncentracija 0,20 promilių etilo alkoholio, t. y. nustatyta leistina norma vairuoti transporto priemones. Pažymima, kad pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti byloje paprastai yra skiriama ekspertizė. Šioje byloje ekspertizė nebuvo skirta, o skundžiamas nutarimas priimtas remiantis tik alkotesterio rodmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad tarp alkotesterio rodmenų ir specialisto išvados yra esminių prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti, šie prieštaravimai turėjo būti aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, t. y. pareiškėjo, naudai.

T. Š. skunde cituoja teismų praktiką, susijusią su ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu, pagal kurią, skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, administracinę nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą administracinį nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga, nes turi močiutę, kuri gyvena viena kaime ir ja reikia rūpintis, ji ligota, dažnai reikia vežti į sveikatos priežiūros įstaigas, esančias mieste (apie 70 km kelio į vieną pusę). Taip pat reikia rūpintis jos namu ir ūkiu, nes pati to padaryti negali. Be to, šiuo metu pareiškėjas yra gavęs pelningą darbo pasiūlymą statybinių medžiagų parduotuvėje, tačiau į darbo pareigas įeina statybinių medžiagų išvežiojimas klientams. Šis darbas jam yra reikalingas, kad galėtų išlaikyti šeimą.

T. Š. skunde išreiškia sutikimą administracinio poveikio priemonės taikymui – draudimui vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Prašoma neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – ir paskirti kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Atsiliepimas

Institucijos vyriausiasis tyrėjas G. V. atsiliepimu į T. Š. skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Klausimą, dėl pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo, spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad Institucijos vyresnioji tyrėja, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, 2023 m. liepos 4 d. nutarimu pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi ANK 422 straipsnio 5 dalimi, T. Š. paskyrė minimalią (800 Eur) baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą minimaliam (12 mėnesių) laikotarpiui.

Atsiliepime teigiama, kad, įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 3169/2023(01), kurioje nurodyta, jog T. Š. kraujyje, paimtame 2023 m. birželio 17 d. 11.30 val. buvo nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 0,20 promilės, pažymima, kad kraujas tyrimui atlikti buvo paimtas praėjus 1 val. 20 min. nuo pirmojo tikrinimo alkotesteriu, todėl Institucija nesutinka, kad pareiškėjas įvykio metu vairavo transporto priemonę blaivus (mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas). Duomenų apie tai, jog alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Taisyklėmis, nėra, todėl laikoma, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Todėl šiuo atveju yra laikoma, kad pareiškėjas vairavimo metu buvo neblaivus.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Pabrėžiama aplinkybė, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas Vilniaus mieste, kur eismas yra intensyvesnis nei užmiestyje, ir visi eismo dalyviai turi būti ypatingai atidūs bei rūpestingi. Taip pat nurodoma, kad yra natūralu, jog įstatymu nustatyta tvarka paskirta administracinė nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiam asmeniui neigiamas pasekmes ir taip pasiekiami administracinei nuobaudai keliami tikslai. Priešingu atveju administracinės nuobaudos skyrimas butų neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jaustųsi nebaudžiami.

Atsiliepime pažymima teismų praktika, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

T. Š. skundas tenkinamas iš dalies.

T. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad alkoholinį gėrimą – alų – vartojo su draugais 2023 m. birželio 16 d. vakare iki vidurnakčio. Kitą dieną ryte atsikėlė, jautėsi gerai, nejuto apsvaigimo požymių ar „pagirių“, todėl nusprendė žmoną nuvežti į darbą, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnai. Nuo važiavimo pradžios iki sustabdymo praėjo apie pusvalandis (niekur nebuvo sustojęs). Pareigūnai davė pūsti į alkotesterį du kartus. Po to nuvyko į gydymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten gydytojas paėmė kraujo ėminį ir išrašė siuntimą. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2015 m. Jis yra baustas už KET pažeidimus, tačiau tokį pažeidimą padarė pirmą kartą ir patikina, kad tai nepasikartos. Jis rūpinasi savo močiute, prižiūri jos ūkį. Jis nėra vienintelis šeimos narys, kuris rūpinasi močiute, tačiau jis rūpinasi daugiausiai ir važinėja pas ją dažniausiai – tris, keturis kartus per savaitę. Šiuo metu pas ją važiuoja su autobusu arba jį kažkas nuveža. Dirba inžinerinių tinklų montuotoju, todėl dažnai reikia automobiliu atsivežti darbui skirtas medžiagas. Praradęs teisę vairuoti transporto priemones, galimai praras ir darbą. Palaiko skunde nurodytus prašymus. Įsirengti antialkoholinio variklio užraktą kainuoja apie 700 Eur. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismui T. Š. pateikė močiutės S. N. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog prieš (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras, ji gyvena viena atokiau nuo miesto ir žmonių, turi ūkį, kuriuo nebepajėgia pasirūpinti. Jai labai reikalinga pagalba, kurią suteikia anūkas T. Š., todėl prašo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 42).

Liudytojas A. M. (A. M.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba pareigūnu, pareiškėją yra matęs, bet nagrinėjamo įvykio metu su pareiškėju bendravo ne jis, o jo kolegė, administracinio nusižengimo protokolą taip pat surašė ne jis. Buvo girtumo tikrinimas, asmuo buvo sustabdytas. 99 procentai asmenų pirmiausia patikrinami bekontakčiu alkotesteriu, jei juntamas alkoholio kvapas toliau tikrinama kontaktiniu alkotesteriu. Iš karto patikrinama dėl neblaivumo, klausiama ar asmuo vartojęs alkoholio, tada būna duodamas antras pūtimas patikrinimui.

T. Š. skunde nesutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei administracinio nusižengimo teiseną dėl jo nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).

T. Š. neginčija aplinkybės, kad jis 2023 m. birželio 16 d. vakare, t. y. ne nagrinėjamo įvykio dieną, vartojo alkoholinius gėrimus. Skundu iš esmės ginčijamas policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotas neblaivumo laipsnis, kurį, T. Š. vertinimu, paneigia medicinos įstaigoje ištirtas kraujo ėminys. Skunde nurodoma, kad šios abejonės skundžiamame nutarime liko nepašalintos ir, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, turi būti laikoma, kad T. Š. veiksmuose nėra nustatyti administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai.

Vertindamas šiuos skundo argumentus, teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime buvo įvertinta, kad pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau neprieštarauja kitiems bylos duomenims ir padaryta pagrįsta išvada, kad T. Š. padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad T. Š. 2023 m. birželio 17 d. apie 10.06 val., Vilniuje, Krivūlės g., vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). T. Š. blaivumą patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0205, patikros sertifikato Nr. 1937294, kurio metrologinė patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 16 d., pirmu pūtimu, t. y. 2023 m. birželio 17 d. 10.10 val., nustatytas 0,49 promilių neblaivumas, kuris, įvertinus paklaidą, nustatytinas kaip 0,47 promilių neblaivumas, antru pūtimu, t. y. 2023 m. birželio 17 d. 10.27 val., nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, kuris, įvertinus paklaidą, nustatytinas kaip 0,46 promilių neblaivumas (b. l. 16–17). Taigi T. Š. blaivumo tikrinimo metu alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0205 patikra buvo galiojanti, vadinasi, šią priemonę galima buvo naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju nenustatyta, kad aptariamas alkotesteris nebuvo tinkamas naudoti. Be to, T. Š. neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas – užfiksuotas 2023 m. Neblaivumo nustatyto akte (b. l. 17). Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimas atliktas laikantis Taisyklių (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) reikalavimų, kadangi tarp pirmojo ir antrojo pūtimų praėjo daugiau kaip 15 min. laiko tarpas, bet ne daugiau kaip 30 min. (4 punktas), t. y. šiuo konkrečiu atveju – 17 min. Pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnai turėjo įsitikinti ar jis prieš blaivumo patikrinimą nerūkė, nevalgė ir negėrė, yra nepagrįsti, kadangi teisės aktuose (įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose) tokia pareigūnų pareiga nėra įtvirtinta. T. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo važiavimo pradžios iki jo sustabdymo praėjo apie pusvalandį, jis niekur nebuvo sustojęs. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo automobiliu gana nemažą laiką, abejotina, ar jis tuo metu valgė, rūkė ar gėrė, juolab byloje nėra užfiksuota, kad jis sakė apie tokias aplinkybes policijos pareigūnams, tikrinusiems jo neblaivumą (tokios abejonės iškeltos tik skunde). Atkreiptinas dėmesys, kad tarp dviejų T. Š. patikrinimų alkotesteriu nenustatyta esminių rodmenų skirtumų. Tai paneigia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys galėjo turėti įtakos jo nustatytam neblaivumui. Konstatuotina, kad, tikrinant T. Š. neblaivumą, nebuvo padaryta teisės aktų pažeidimų.

Pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. T. Š. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2023 m. birželio 17 d. 10.37 val., o jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę pasitikrinti neblaivumo, 2023 m. birželio 17 d. 11.30 val. buvo paimtas jo kraujas ir kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,20 promilių etilo alkoholio (b. l. 21). Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Šiame kontekste pasakytina, kad Taisyklių 29 punkte vartojama sąvoka „medicininė apžiūra“. Tuo metu Taisyklių 30 punkte nurodyta, kad po medicininės apžiūros surašomas medicininės apžiūros atlikimo aktas 2 egzemplioriais, iš jų: 30.1. pirmas egzempliorius pateikiamas asmeniui, kurio medicininė apžiūra buvo atliekama; 30.2. antras egzempliorius lieka asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų (toliau – Metodikos) 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 2.1. asmens būklės vertinimas (išskyrus šios metodikos 15 punkte numatytus atvejus); 2.2. tiriamųjų medžiagų paėmimas (išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį); 2.3. tiriamųjų medžiagų ištyrimas (išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį); 2.4. išvados formulavimas (išskyrus šios metodikos 15 punkte numatytus atvejus). Metodikų 7 punkte nurodyta, kad jei atliekamas asmens būklės vertinimas, gydytojas, vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – Medicininės apžiūros aktas). Tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą. Skiltis „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“ užpildoma įstaigoje, kurioje asmuo susipažįsta su išvada. Tuo metu Metodikų 10 punkte reglamentuojamas išvados formulavimas: 10.1. Jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas, gavęs toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytais atvejais išvada pildoma iš karto; <...> 10.3. Skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs (jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti), vartojęs/nevartojęs. Jei išvadoje teigiama, kad vartojęs, nurodoma kokių medžiagų. Nagrinėjamu atveju T. Š. nepateikė jo medicininės apžiūros atlikimo akto, kuriame būtų įvertinti visi Metodikų 7 punkte išvardyti požymiai, taip pat suformuluota atitinkama išvada. Tokiam aktui neprilyginama Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3169/2023(01) (b. l. 21). Pagal nustatytą reglamentavimą, asmens medicininę apžiūrą sudaro ne tik tiriamos medžiagos paėmimas ir ištyrimas, bet ir asmens būklės vertinimas. Tik atlikus minėtus veiksmus, gali būti surašytas medicininės apžiūros atlikimo aktas. T. Š. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad minėto pobūdžio apžiūra nebuvo atliekama. Esant tokioms aplinkybėms, vien minėtos specialisto išvados nepakanka pripažinti, kad T. Š. nustatytas neblaivumas alkotesteriu yra neteisingas.

Teismas taip pat pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnyba (toliau ir – VTMT) yra ne kartą išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilių etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat VTMT yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje AN2-462/2018, AN2-57-851/2022). Nagrinėjamu atveju nuo paskutinio T. Š. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu 10.27 val. iki jo kraujo paėmimo 11.30 val. nustatyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumai (atitinkamai 0,46 promilės, įvertinus paklaidą, ir 0,20 promilės) iš esmės atitinka minėtoje teismų praktikoje vadovaujamais išaiškinimais apie alkoholio kiekio organizme mažėjimo tendencijas dėl natūralių priežasčių po tam tikro laiko. Esminių prieštaravimų tarp T. Š. nustatyto neblaivumo alkotesteriu ir kraujo tyrimo nėra, juolab pareiškėjo kraujyje rasta alkoholio (nenustatyta, kad pareiškėjas buvo visiškai blaivus). Esant tokioms aplinkybėms, skirti byloje ekspertizę, kaip nurodyta T. Š. skunde, nėra pagrindo, be to, toks imperatyvas įstatyme nesuformuluotas (ANK 569, 587, 640 straipsniai). Vien pareiškėjo kitoks manymas savaime neleidžia daryti kitokios išvados. Taigi ta aplinkybė, kad T. Š. kraujyje buvo rasta etilo alkoholio koncentracija, kuri neviršija ribos, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė, nereiškia, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę prieš sustabdytas policijos pareigūnų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014 yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai ir nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022). Aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog kraujo tyrimo rezultatams nėra ir negali būti suteikiama išskirtinė (didesnė) įrodomoji galia prieš kitus įrodymus.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis T. Š., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, atitinkantis ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nustatytus būtinus objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Institucijai pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl T. Š. neblaivumo laipsnio, o skundžiamas nutarimas yra motyvuotas, paremtas išsamiu ANK nustatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstas bylos medžiaga, įvertinta įrodymų visuma. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas T. Š., savaime nereiškia, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą ir T. Š. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

T. Š. skunde taip pat keliamas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių) proporcingumo. Prašoma Institucijos vyresniosios tyrėjos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą pakeisti: pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę arba ją sušvelninti (maksimaliai sutrumpinti terminą) ir skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Nagrinėjamu atveju T. Š. skundžiamu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos nuobaudos – 800 Eur baudos – neginčija, ginčija tik administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – skyrimą, kuri, be kita ko, paskirta minimaliam, įstatyme nustatytam 12 mėnesių terminui.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 27 straipsnyje yra išvardintos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; 5) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Remiantis ANK 28–31¹ straipsniais, kuriuose aptartas šių administracinio poveikio priemonių turinys, kiekviena iš jų gali būti skiriama tik tuo atveju, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą galimos skirti tik dvi administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl teismas neturi galimybės svarstyti apie kitų administracinių poveikio priemonių skyrimą. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau pasisako dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui T. Š..

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti T. Š. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus arba administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti. Tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti skundžiamu nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę kita ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyva – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pažymėtina, kad asmuo, be kita ko, skunde ir teismo posėdžio metu išreiškė sutikimą ir prašymą dėl minėtų administracinio poveikio priemonių taikymo, ir jos laikytinos pakankamomis siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės visų pirma pažymėtina, kad T. Š., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, kadangi nereikalauja padarinių atsiradimo ir vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Būtina įvertinti T. Š. padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus vėlyvo ryto metu, Vilniaus mieste, kur eismas gana intensyvus ir reikalaujantis didesnio atidumo. Pačio T. Š. teigimu, jis alkoholį vartojo 2023 m. birželio 16 d. vakare, o kitos dienos ryte vairavo automobilį, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, nors jautėsi gerai. 2023 m. birželio 17 d. apie 10.06 val. jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vykdomos kontrolės metu ir patikrintas jo blaivumas. Nustatytas 0,46 promilių neblaivumo laipsnis (įvertinus paklaidą), t. y. arti įstatyme nustatytos minimalios lengvo neblaivumo ribos (0,41 promilės), kurią peržengus atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Kita vertus, pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo itin nemažina tos aplinkybės, kad jis vartojo alkoholį ne nagrinėjamo įvykio dieną ar kad jo neblaivumas itin daug neviršija ribos, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė. Šiame kontekste pasakytina, kad T. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo važiavimo pradžios iki sustabdymo praėjo apie pusvalandis (niekur nebuvo sustojęs). Taigi pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio gana nemažą laiką. Be to, ta aplinkybė, kad T. Š. buvo nustatytas neblaivumas po išvakarėse pavartoto alkoholio, rodo, kad jis tuo metu gana nemažai pavartojo alkoholio. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nesudaro pagrindo tai, kad pareiškėjo vairuojamą automobilį pareigūnai sustabdė ne dėl įtarimą sukėlusio vairavimo ar įtartinos išvaizdos, o todėl kad vyko reidas, kurio metu buvo tikrinamas visų vairuotojų blaivumas.

T. Š. skunde nurodo, kad jis neneigė administracinio nusižengimo, pripažino kaltę ir tai lengvina jo atsakomybę, paskirtą baudą sumokės. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime individualizuojant administracinę atsakomybę jau buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir dar kartą tai daryti nėra pagrindo. Pasak T. Š., jis neteistas, anksčiau už panašius KET pažeidimus nebaustas, nėra priklausomas nuo alkoholio, jį vartoja labai retai ir saikingai, tik išskirtinėmis progomis. Tai teigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad T. Š. turi tris galiojančias administracines nuobaudas: 1) už 2022 m. liepos 27 d. transporto priemonės stovėjimą neleistinoje vietoje (bauda sumokėta 2022 m. spalio 13 d.); už 2023 m. balandžio 2 d. leistino greičio viršijimą 18 km/h (bauda sumokėta 2023 m. balandžio 3 d.); 3) už 2023 m. gegužės 1 d. leistino greičio viršijimą 39 km/h (bauda sumokėta 2023 m. gegužės 3 d.) (informacija, esanti asmens duomenyse). Taigi praėjus mažiau kaip dviem mėnesiams po paskutinio administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas padarė šioje byloje įrodytą administracinį nusižengimą. Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad T. Š. itin preciziškai laikosi KET. Tokios išvados nepaneigia, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs ar kad jis sumokėjo paskirtas baudas. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis sąžiningai vykdo administracinio poveikio priemonę ir nuo nustatytos dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 17 d. nevairuoja jokios transporto priemonės, suvokia padarytą pažeidimą ir jo pavojingumą. Toks T. Š. elgesys tik parodo, kad jis elgiasi taip, kaip būtina elgtis kiekvienam asmeniui, kuriam sustabdyta ar atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kitu atveju pareiškėjui būtų taikoma administracinė atsakomybė.

T. Š. skunde itin akcentuoja teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą darbo funkcijoms atlikti, taip pat kad dėl pritaikytos administracinio poveikio priemonės nukentės jo šeimos interesai (kitaip tariant, T. Š. akcentuoja teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą močiutės sveikatos ir ūkio tinkamai priežiūrai).

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad T. Š. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, o dėl atsirasiančių neigiamų teisinių pasekmių jis gali būti atleistas iš darbo ir netekti gaunamų pajamų, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų apskritai aptariamos administracinio poveikio priemonės netaikymą ar trumpinti jos taikymo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes vakare vartojęs alkoholį, neįsitikinęs savo fiziologine būsena, ryte vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste, neabejotinai žinodamas, kad toks elgesys yra pavojingas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga.

Visiškai neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti jos terminą taip pat nesudaro pagrindo ir T. Š. šeimos interesų apsauga. Pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jo močiutei reikalinga pagalba ūkyje ir sveikatos priežiūros tikslais. Šios aplinkybės nepadarė įtakos T. Š. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Nors pareiškėjo močiutė S. N. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė kad jo anūko, t. y. T. Š., pagalba jai yra labai reikalinga (b. l. 42), T. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nėra vienintelis giminaitis, galintis ja pasirūpinti. Taigi nėra pagrindo teigti, kad, T. Š. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai ir neproporcingai pažeisti šeimos interesai, juolab, kad pareiškėjo močiute galės pasirūpinti ir kiti šeimos nariai arba jis pats, nes teisės vairuoti transporto priemones laikinas neturėjimas neužkerta tam kelio – iki močiutės namų galima nuvažiuoti kitais būdais, pavyzdžiui, autobusu, paprašius draugų ar kitų giminaičių. Aptariama aplinkybė nelaikytina tokia, kuri sudaro teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją sumažinti kuo trumpesniam terminui, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus.

Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Todėl T. Š. skundo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atmetamas. Vien pareiškėjo priešingas manymas ir skunde cituojama teismų praktika (pažymėtina, kad kalto asmens administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus) savaime nesudaro pagrindo taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę.

Kaip minėta, T. Š. skunde taip pat prašo jam skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Kaip minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta viena iš alternatyvų už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Teismas visų pirma pažymi, kad Komisariato pareigūnė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, skundžiamame nutarime nenurodė argumentų, kodėl T. Š. nėra teisinio pagrindo skirti minėtą alternatyvią administracinio poveikio priemonę.

Sprendžiant klausimą, ar yra teisinis pagrindas taikyti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kartu skiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtina įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir įvertinti, ar tai padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Teismas šiuo atveju vertina, ar Komisariato pareigūnė skundžiamu nutarimu teisėtai ir pagrįstai netaikė alternatyvios administracinio poveikio priemonės su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu T. Š..

Teismas, spręsdamas T. Š. skunde keliamą klausimą, iš naujo atsižvelgia į visas reikšmingas aplinkybes. Pirma, pareiškėjui buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą). Pasak pareiškėjo, jis vartojo alkoholį išvakarėse, o ne transporto priemonės vairavimo dieną. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjui nustatytas neblaivumas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Būtina įvertinti ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog T. Š. anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam. Administracinių nusižengimų registro išraše užfiksuota, jog jis per penkerius metus tris kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kurie nelaikytini itin šiurkščiais. Kartu tai nelaikytina pagrindu neskirti T. Š. draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nes šios administracinio poveikio priemonės paskirtis – užkirsti kelią asmeniui pakartotinai vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam. Be to, byloje nenustatyta, kad T. Š. asmenybė yra tokia pavojinga, kad jam yra būtina taikyti tik privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams, o nesirinkti alternatyvios administracinio poveikio priemonės su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu (dirba, yra vedęs, rūpinasi močiute). Pareiškėjas teismo posėdžio metu sutiko, kad būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. T. Š. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti T. Š. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus alternatyvias administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams. Pastarosios administracinio poveikio priemonės paskyrimas leis užtikrinti, kad T. Š. nevairuos transporto priemonių būdamas neblaivus, ji atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui, kartu tai T. Š. leis po tam tikro laiko vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

T. Š. (T. Š.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16256-2023 dalį, kuria T. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių:

paskirti T. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių.

T. Š. išaiškinti, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 3 dalis).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis