Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. įgalioto atstovo advokato Aido Mažeikos (toliau ir – apeliantas, įgaliotas atstovas, advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarties, kuria netenkintas S. B. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Nacionalinė žemės tarnyba, Institucija) 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2022-2020, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 450 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2022-2020 S. B. nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 4 d., 10.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojas, suarė žemės sklype esantį bendrojo naudojimo kelią (suprojektuotą žemėtvarkos projekte) ir užsėjo grūdinėmis kultūromis (avižomis), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčija S. B. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nesutinka su S. B. skirta bauda, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrinant įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu.

11. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį turi būti nustatytas bent vienas iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Pažymėtina, kad savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. ANK 110 straipsnio l dalyje sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Analizuojamu atveju S. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad savavališkai užėmė valstybinę žemę – jo naudojamame žemės sklype esantį bendrojo naudojimo kelią (suprojektuotą žemėtvarkos projekte), jį suardamas ir užsėdamas grūdinėmis kultūromis (avižomis).

12. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi konstatuota, kad byloje pakako duomenų, patvirtinančių, jog S. B. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliantas, nors nagrinėjamu atveju ir neginčija bendro naudojimo kelio užarimo bei apsėjimo fakto, su tokia išvada nesutinka ir tvirtina, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra Patikrinimo akte pažymėto bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio, jame iš viso nėra įsiterpusių valstybinės žemės sklypų, S. B., vertindamas sklype esančius kelius, vadovavosi savininkų jam pateiktu žemės sklypo planu, kuriame ginčijamas kelias nepažymėtas, ir suardamas sklypą bei užsėdamas avižomis jis nežinojo arba negalėjo žinoti, kad į šį žemės sklypą yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, tai yra bendro naudojimo kelias. Advokato teigimu, šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti duomenys: žemės sklypo planas, Nekilnojamojo turto registro išrašas, Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt, kurios valdytojas yra Nacionalinė žemės tarnyba, esantys duomenys ir kt.

13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nors S. B. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

14. Apylinkės teismas, sutikdamas su Institucijos nutarimu, kuriuo S. B. nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, rėmėsi Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 46ŽN-75-(14.46.78.), iš kuriame esančių duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 4 d., dalyvaujant pareiškėjui B. B., buvo atliktas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris dalinės nuosavybės teise priklauso B. K., J. V., G. P., D. M. ir kurio naudotojas pagal 2017 m. gegužės 18 d. Žemės sklypo panaudos sutartį yra administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B., patikrinimas. Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vietovėje rastas suartas bendro naudojimo kelias, kuris eina per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje pusėje, jo vietoje auga avižos. Patikrinime dalyvavęs S. B. teigė, kad žemės sklypą naudoja pagal 2017 m. gegužės 18 d. Žemės sklypo panaudos sutartį bei, kad žemės sklypą arė šių metų pavasarį, taip pat nurodė, kad „<...Savininkui dalyvaujant buvo ariama. Buvo kelias A. liepė suarti...>“, patikrinime dalyvavęs B. B. taip pat nurodė, kad „<...kelias buvo naudojamas, pavasarį buvo suartas ir užsėtas avižomis...>“. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir kitais byloje esančiais dokumentais: Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2069-79 bei 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-7681-79 patvirtintų Grendavės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planų ištraukomis, iš kurių matyti, kad buvo suprojektuotas kelias, žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skiriantis į dvi dalis, planuose yra pažymėtas 3 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, sklypo 2005 m. rugsėjo 12 d. abrisu bei 2005 m. rugsėjo 26 d. žemės naudmenų plotų apskaičiavimo lentele, kuriuose pažymėta, kad žemės sklypą kerta bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, taip pat sklypo planu, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo ribos atitinka Grendavės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtiname Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-7681-79 suprojektuotas ribas. Minėti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad į S. B. naudojamą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įsiterpęs bendro naudojimo kelias – valstybinės žemės juosta, skirta bendram naudojimui ir šis valstybinės žemės plotas į minėto žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Žemės sklypo plane bei abrise yra pasirašę sklypo savininkai. Apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, konstatuoja, kad aukščiau aptarti įrodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina tiek aplinkybę, jog avižomis užsėtoje vietoje buvo kelias, tiek, kad šis, į sklypą įsiterpęs, kelias yra valstybinė žemė – vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, suprojektuotas tam, kad gretimų žemės sklypų savininkai, naudotojai galėtų patekti prie savo žemės sklypų.

16. Aukščiau minėti duomenys taip pat patvirtina tai, kad S. B. žinojo aplinkybę, jog jo naudojamame žemės sklype yra bendro naudojimo kelias, kuris nėra šio žemės sklypo savininkų nuosavybė. Apygardos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, kurių, pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje nevertino pirmosios instancijos teismas, bei apeliaciniame skunde nurodytus dokumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino tinkamai, dėl ko teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog S. B. veiksmuose yra visi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, taip pat ir subjektyvusis elementas – tyčia. Kaip jau minėta, Patikrinimo akte yra paties S. B. paaiškinimas, jog toje vietoje, kur užsėta avižomis, buvo kelias ir jis jį suarė pavasarį, dalyvaujant žemės sklypo savininkui, kuris liepė suarti kelią. Kelio buvimą patvirtino ir trečiojo asmens B. B. patikrinimo metu duotas rašytinis paaiškinimas, jog naudojamas kelias pavasarį buvo suartas. Tai patvirtina ir jau minėti rašytiniai dokumentai, Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt skelbiama medžiaga, kuri yra laisvai prieinama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Todėl S. B. teiginiai, kad kelią suarė manydamas, jog šioje vietoje yra suformuota pieva, kurią patys šeimininkai prasišienaudavo, bet ne oficialiai patvirtintas bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, kad jis nežinojo apie kelią ar, kad dokumentuose nėra kelio, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti kaip jo gynybinė pozicija, kuri buvo nurodyta tik skunde apylinkės teismui, kuri prieštarauja anksčiau duotiems S. B. paaiškinimams ir kurios nepatvirtina jokie kiti duomenys. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad S. B. yra ūkininkas, kas leidžia teigti, jog tiek žemės reformos žemėtvarkos projektų, tiek ir žemės sklypų planų sutartinius ženklus skaito bei supranta, taip pat, kaip pats patvirtino, yra susipažinęs su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planu, taip pat žino, kaip prieiti prie viešai skelbtinos su jo naudojamu žemės sklypu susijusios informacijos, be to, byloje yra duomenys, kad S. B. jau yra kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrių dėl kitų jo naudojamų žemės sklypų archyvinių dokumentų kopijų išdavimo. Dėl to, darytina išvada, kad jis turėjo ir galėjo susipažinti su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planu ir kita viešai prieinama ir skelbtina su šiuo sklypu susijusia informacija, kilus abejonių turėjo teisę ir pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas dėl reikiamos informacijos suteikimo, tai yra, būdamas žemės sklypo naudotojas, privalėjo elgtis rūpestingai ir prieš suardamas kelią įsitikinti, kokioje žemėje yra bendro naudojimo kelias, tačiau to nepadarė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendro naudojimo kelias, kurį suarė ir užsėjo avižomis S. B., buvo ne jo naudojamame žemės sklype, o valstybinėje žemėje ir S. B. apie šio kelio egzistavimą žinojo, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nusižengimas padarytas tyčia. Tuo pačiu tai leidžia daryti išvadą, jog S. B. savavališkai užėmė valstybinę žemę – bendro naudojimo kelią, dėl to Institucijos nutarimu jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

17. Apeliaciniu skundu advokatas nesutinka ir su S. B. skirta bauda. Teigia, kad Institucija, nutarime konstatavo S. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau konkrečiai nenurodė, ar administracinį nusižengimą jis padarė iš chuliganiškų ar iš savanaudiškų paskatų, o tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje apskritai nurodė, kad S. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pasak apelianto, dėl šių aplinkybių apylinkės teismas turėjo sumažinti S. B. paskirtą didesnę nei vidurkis baudą. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas su šiais teiginiais sutinka.

18. Už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta bauda nuo 300 iki 560 Eur. Nacionalinė žemės tarnyba nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskyrė S. B. 450 Eur baudą, tai yra didesnę nei ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis (430 Eur) baudą. S. B. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo savo kaltės nepripažino, todėl Institucija pagrįstai jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat Institucijos nutarime pažymėta, kad egzistuoja S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 punkte, tai yra, kad administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, Nacionalinė žemės tarnyba nutarime konkrečiai nenurodė, ar ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą S. B. padarė iš chuliganiškų ar iš savanaudiškų paskatų (ar tiek iš vienų, tiek iš kitų), nors privalėjo tai padaryti, kadangi šios paskatos savo pobūdžiu skiriasi. Be to, iš paties nutarimo motyvų taip pat nėra aišku, kodėl S. B. nustatyta minėta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ji nėra niekaip pagrįsta. Bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad už suartą žemę S. B. būtų gavęs kokį nors atlygį ar jis jam būtų pažadėtas už žemės suarimą, taip pat iš bylos duomenų negalima konkrečiai spręsti, jog nusižengimą S. B. padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekdamas pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties ir pan., kas galėtų būti laikoma chuliganiškomis paskatomis. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo vertinimu, S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju nustatyta nepagrįstai. Be to, ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog S. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors tokio savo teiginio, prieštaraujančio Institucijos nutarimui, niekaip nemotyvavo. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie S. B. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad S. B. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, be to, administracine tvarka apskritai yra baustas vos kelis kartus už kitos rūšies nusižengimus, skirtas baudas yra sumokėjęs. Apygardos teismo manymu, įvertinus pažeidėjo asmenybę ir nusižengimo pobūdį, tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog yra S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, kad pagrindo skirti S. B. didesnę baudą nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, nėra, o nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam baudą, artimesnę minimaliai ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai baudai. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis keistina, pakeičiant Institucijos nutarimą ir juo S. B. skirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. įgalioto atstovo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-102-804/2021: pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2022-2020 ir S. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.