- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 1-51-805/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00607-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- T. S.
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Guodra“ staliumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2014-03-07 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. galutine subendrinta bausme - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 iki 6 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. S. 2014 m. gruodžio 16 d. apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su šeimos nariu – žmona V. S. metu, sudavė tris kartus rankos delnu V. S. į žandą, ją pastūmė rankomis, dėl ko pastaroji nukrito ant miegamojo lovos, o nukentėjusiajai V. S. bandant atsistoti spyrė koja jai į krūtinę, tokiu būdu mušdamas, sukėlė šeimos nariui – žmonai V. S. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais T. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 str. 2 d.
Iš kaltinamojo T. S. apklausos protokolo matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka visiškai, pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Paaiškino, kad 2014-12-16 apie 19 val. žmonai V. S. pradėjus priekaištauti dėl to, kad jis per ilgai užtruko darbe, miegamajame sudavė tris kartus delnu jai į žandą, o jai nenusiraminus, pastūmė ją ant lovos. Jai nenurimus, spyrė nestipriai į krūtinę (b.l. 42).
Iš nukentėjusiosios V. S. apklausos protokolo matyti, kad 2014-12-16 apie 17-19 val. į namus grįžo sutuoktinis T. S.. Ji pradėjo pastarajam priekaištauti, kad po darbo vėlai grįžta į namus, suėmusi patąsė jam už rūbų, tačiau fizinio smurto nenaudojo. Jis nieko nepaaiškinęs, nuėjo į miegamąjį, todėl ji nusekė iš paskos ir vėl pradėjo priekaištauti pavėluoto sugrįžimo iš darbo. Tada sutuoktinis sudavė jai tris kartus rankos delnu per žandą, paskui ją pastūmė rankomis ir ji nugriuvo ant lovos. Jai mėginant keltis sutuoktinis vieną kartą spyrė koja jai į krūtinę Dėl to jai buvo atsiradusi kraujosruva, skaudėjo. Dėl padaryto sužalojimo įgydymo įstaigą nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir nevyks. Sutuoktinis jos atsiprašė, pažadėjo daugiau nesmurtauti, ji jam atleido, susitaikė (b.l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. S. prisipažinimo, nukentėjusiosios V. S. parodymų, T. S. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2014-12-19 protokolu - pareiškimu V. S. nurodė, jog 2014-12-16 apie 17-18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė sutuoktinis T. S., suduodamas tris kartus rankos delnu per veidą ir vieną kartą įspyrė į krūtinę (b.1. 2).
2014-12-19 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-12-16 apie 17-18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V. S. sumušė sutuoktinis T. S., suduodamas jai tris kartus rankos delnu per veidą ir vieną kartą įspirdamas į krūtinę (b.1. 3-4, 5).
2014-12-9 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo kambariai ir virtuvė tvarkingi. Grumtynių pėdsakų neužfiksuota (b.l. 7-8, 9).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., t.y. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį, sutuoktinę V. S., su kuria kartu gyvena tuose pačiuose namuose, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už T. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis T. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 45).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. T. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. S. praeityje teistas už anlaogiško nusikaltimo padarymą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, dirba, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme (b.l. 45).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei į tai, kad prokuroro siūloma skirti bausmės rūšis, jos dydis ir įpareigojimai teismo nesaisto, T. S., siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant teismo numatytus įpareigojimus (BK 48 str. 6 d. 1 p., 7 d..) kadangi, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą bei keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu, T. S. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą bei keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. nuteistajam T. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, T. S. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti T. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.