- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-1537-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08369-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- P. B.
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
- 2.53.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ir atsakovės R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14786-155/2016 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei R. D. dėl avanso pagal preliminarią sutartį grąžinimo. Šalys pateikė teismui patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi šalių sudarytą taikos sutartį patvirtinti atsisakė. Teismas nustatė, kad šia taikos sutartimi šalys susitarė ne dėl ieškinio pagrindo ir dalyko ginčo išsprendimo (šios bylos esmė - avanso grąžinimas), tačiau dėl kito teisinio santykio - naujo sandorio (nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo ieškovo nuosavybėn pagal teismo patvirtintą nutartį, ieškovui atsakovei sumokant papildomą sumą už žemės sklypą (sklypo kainą)), nors ieškinyje toks reikalavimas - įpareigoti sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ar atsakovei perleisti ieškovo nuosavybėn žemės sklypą – suformuluotas nebuvo. Esant tokiems reikalavimams turėjo būti sumokėtas kitokio dydžio žyminio mokestis ir t. t. Be to, tokiam nekilnojamojo turto sandoriui patvirtinti CK 1.74 str. 1 d. numatyta notarinė forma, ir, šalims susitarus dėl pardavimo, visos sąlygos gali būti forminamos notarine tvarka. Teismui patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje, kurioje yra sprendžiamas ginčas tik dėl avanso grąžinimo, būtų paneigta imperatyvi CK 1.74 str. nuostata.
Šalies argumentai
Ieškovas P. B. ir atsakovė R. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį. Apeliantų teigimu, teismui pateikta patvirtinti taikos sutartis nėra nekilnojamojo turto perleidimo sandoris, o yra tik tarp šalių kilusio ginčo taikus išsprendimo būdas. Teismas neįsigilino į ginčo turinį ir esmę. Ieškovė, įvertinusi savo finansines galimybes grąžinti avansą, susitarė su ieškovu, kad vietoje avanso grąžinimo ji perduos ieškovui turtą, dėl kurio pirkimo-pardavimo buvo susitarta, natūra, o ieškovas už šį turtą sumokės atsakovei preliminarioje sutartyje nurodytos jo kainos ir sumokėto avanso skirtumą. Apeliantų teigimu, į teismą buvo kreiptasi dėl avanso pagal preliminarią sutartį grąžinimo, ir taikos sutartimi buvo išspręstas būtent avanso grąžinimo klausimas, perleidžiant ieškovui turtą, dėl kurio buvo sudaryta preliminari sutartis, natūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria atsisakė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo turinį ir esmę bei nepagrįstai sprendė, jog taikos sutartimi išspręsti klausimai, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teismą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantų argumentu nesutinka. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės 23 170 Eur avansą, sumokėtą pagal 2010-06-09 Preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2016-05-11 taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas atsisako visų savo reikalavimų atsakovei pagal ieškinį; atsakovė perleidžia ieškovui 0,8912 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-06-09 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas; ieškovas už perleidžiamą žemę atsakovei yra sumokėjęs 23 170 Eur avansą ir papildomai sumoka 2 896 Eur per dvi savaites nuo šios taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos. Akivaizdu, kad ieškovas ieškiniu teismo neprašė priteisti iš atsakovės avansą, perleidžiant turtą natūra ir sumokant už jį likusią kainos dalį, ar įpareigoti atsakovę sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog taikos sutartimi šalys susitarė ne dėl ieškinio dalyko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aptariamas apeliantų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, apeliantai atskirajame skunde nurodė, jog teismui pateikta patvirtinti taikos sutartis nėra nekilnojamojo turto perleidimo sandoris, o yra tik tarp šalių kilusio ginčo taikus išsprendimo būdas, todėl CK 1.74 str. ji neprieštarauja. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantų argumentu sutinka tik iš dalies. Pagal CK 1.74 str. 1 d. 1 p., daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Teismui pateikta taikos sutartimi šalys susitarė dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą, perleidimo. Nesant byloje iškelto ginčo dėl nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį, tokios taikos sutarties objektas išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos netvirtino.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.