Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės,

atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovei Erikai Zakarauskaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui N. C., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. C. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas N. C. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2015 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 68-629 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 2S-2240 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b.l. 5-8).

Pareiškėjas skunde nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui 2015 m. balandžio 13 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN) nutarimu Nr. 68-629 buvo paskirta nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų.

Apskundus šią drausminę nuobaudą, Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2015-05-21 sprendimu Nr. 2S-2240 atmetė ir paliko drausminę nuobaudą nepanaikintą.

Skundžiamuose sprendime ir nutarime dėstomi aiškiai tikrovės neatitinkantys faktiniai duomenys, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 12 d. apie 14.30 val. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą pasitikrinti apsvaigimo, tačiau tikrintis kategoriškai atsisakė. Tokie skundžiamų sprendimo ir nutarimo teiginiai yra akivaizdžiai neteisingi, kadangi pareiškėjas nebuvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą, todėl ten ir negalėjo atsisakyti tikrintis apsvaigimą.

Pažymėjo, kad net pačiame skundžiamame sprendime nurodyta, kad nagrinėjant skundą buvo vertinami tik dokumentai. Tačiau iš pareiškėjo skundo turinio akivaizdžiai matyti, kad nebuvo nei išsireikalauta, nei įvertinama filmuota medžiaga, kuri būtų objektyviai įrodžiusi faktą, jog atsisakė pareiškėjas tikrintis apsvaigimą, ar neatsisakė, ar nebuvo net vedamas į Sveikatos priežiūros tarnybą tokiam patikrinimui.

Kadangi Kalėjimų departamentas neatliko išsamaus, visapusiško ir objektyvaus pareiškėjo skunde nurodytų faktų patikrinimo, tai nebuvo paneigti ir pareiškėjo tvirtinimai, kad jis neatsisakė pasitikrinti apsvaigimo, kadangi jo buvo prašoma duoti šlapimo mėginius, tai jis jų negalėjo duoti dėl objektyvių priežasčių - kadangi nenorėjo šlapintis. Tokias priežastis jis nurodė ir pareigūnams. Kadangi nevengė duoti šlapimo mėginio, pareiškėjas paprašė duoti atsigerti vandens ir palaukti, kol galės nusišlapinti. Tačiau pareigūnai dėl priežasčių, kurių net nepaaiškino, nesutiko duoti atsigerti vandens ir tada nepagrįstai konstatavo, kad jis atsisakė tikrintis apsvaigimą. Visiškai akivaizdu, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo duoti šlapimo mėginių ir atitinkamai dėl objektyvių priežasčių negalėjo tokiu pareigūnų nurodytu būdu pasitikrinti apsvaigimo. Pareigūnai galėjo patikrinti pareiškėjo apsvaigimą kitokiu būdu, tačiau to dėl nežinomų priežasčių nedarė.

Nebuvo tirtos ir kitos pareiškėjo skunde išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės – kad pareiškėjas jau kitos dienos ryte, kai jau buvo atvykęs į darbą gydytojas, pats užsiregistravo pas gydytoją ir pats pasisiūlė duoti kraujo mėginius apsvaigimo tyrimams, netgi sutiko sumokėti už šiuos tyrimus. Tačiau pareiškėjui niekas neleido duoti kraujo mėginių tyrimams ir, vėlgi, nenurodę jokių priežasčių, jį išvarė iš medicininio punkto. Dėl tokių pareigūnų veiksmų pareiškėjas padavė skundą pataisos namų direktoriui, tačiau jokio atsakymo dar negavo.

Kadangi Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, jo prašomų duomenų ir įrodymų nesurinko ir neįvertino, nors jis to prašė, tai akivaizdu, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas tik formaliai, nesistengiant nustatyti tikrųjų faktinių aplinkybių ir tiesos.

Nepagrįsti ir skundžiamo sprendimo teiginiai, kad pareiškėjui buvo paskirta pagrįsta ir teisinga nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Tokius teiginius Kalėjimų departamentas grindžia Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 4/07-68 sąvokų išaiškinimu, kur nurodyta, kas pripažįstamas itin piktybiškai pažeidusiais režimą. Įsakymas Nr. 4/07-68 nustato laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juo vadovautis skiriant ir parenkant nuobaudos rūšį ir dydį.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo pažeidimą pareiškėjui galėjo būti skirta nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų. Tačiau, jeigu ir buvo padarytas pažeidimas, tai jis nebuvo toks šiurkštus, kad jį būtų reikėję uždaryti į baudos izoliatorių maksimaliam penkiolikos parų terminui.

Skiriant pareiškėjui nuobaudą buvo pažeistos Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės, jog skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nei skundžiamame nutarime, nei sprendime nuodugniai nemotyvuota, kodėl pareiškėjui buvo paskirta tokia griežta nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių maksimaliam įstatyme numatytam 15 parų terminui, kodėl terminas nebuvo mažesnis, kodėl nebuvo galima nuobaudos tikslų pasiekti švelnesnėmis nuobaudomis. Todėl akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo ir jos parinkimo nėra tinkamai motyvuotas ir nėra teisingas, o skundžiamame sprendime taip pat nėra tinkamai išnagrinėtas pareiškėjo skundas šioje dalyje ir nėra pateikti teisingi ir pagrįsti argumentai dėl pareiškėjo skundo motyvų dėl per griežtos, todėl neteisingos, paskirtos nuobaudos. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas atsiliepimu į skundą bei jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 25-29).

Atsakovas atsiliepime į skundą bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas Pravieniškių PN bausmę atlieka nuo 2010 m. lapkričio 12 d. 2015 m. balandžio 12 d. buvo pateikti du tarnybiniai pranešimai: Nr. 45-881-1, surašytas Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčio padėjėjo ir Nr. 45-881-2, surašytas Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo. Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose Pravieniškių pataisos PN direktoriui pranešama, kad 2015 m. balandžio 12 d. apie 10.00 val. įstaigos 2-o sektoriaus apėjimo metu 4-ame lokaliniame sektoriuje buvo sulaikytas 16-5 brigados nuteistasis N. C., įtarus, kad nuteistasis gali būti vartojęs alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Jis buvo parvestas į KPP Nr. 3. Apie 14.30 val., nuvedus nuteistąjį į sveikatos priežiūros tarnybą pasitikrinti apsvaigimą, pastarasis kategoriškai atsisakė apsvaigimą tikrintis greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba. Nuteistajam buvo išaiškinti atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą teisiniai padariniai, t. y. kad remiantis Kalėjimų departamento 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 jam bus pripažintas apsvaigimas ir dar kartą buvo pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą, tačiau nuteistasis kategoriškai tai daryti atsisakė. Tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

Įvertinus nuteistojo padarytą laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimą, 2015 m. balandžio 13 d. Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu nuteistajam N. C. skirta nuobauda- uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų. Su šiuo nutarimu jis supažindintas, kopiją gavo 2015 m. balandžio 14 d.

2015 m. gegužės 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 62-2102, atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas draudžiamų medžiagų vartojimo faktas, vadovaujantis Pravieniškių PN direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-292 „Dėl programos, skirtos darbui su nuteistaisiais, kurie pataisos namuose drausmine tvarka buvo bausti už apsvaigimą", siūlyta nuteistąjį N. C. įrašyti į tikslinės programos vykdymą. Taip pat tokia rekomendacija buvo išdėstyta 2015 m. gegužės 5 d. Medicininiame pažymėjime Nr. 81(2)-199.

2015 m. gegužė 6 d. Pravieniškių PN direktoriaus įsakymu Nr. 2-490 N. C. pradėtas tikslinės programos, skirtos darbui su nuteistaisiais, kurie bausmę atlieka 2-ame sektoriuje ir drausmine tvarka buvo bausti už apsvaigimą, vykdymas.

Pažymėjo, kad nuteistojo N. C. apsvaigimas buvo tikrintas 2015 m. birželio 11 d., surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 201. Pastarąjį kartą nuteistasis N. C. sutiko atlikti greitos tyrimo priemonės (testo) patikrinimą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo nuostatos.

Ginčijamu atveju nuobauda buvo skirta nuteistajam, kuris padarė pataisos įstaigos rėžimo reikalavimų pažeidimą. Atsakovo atstovė pabrėžė, kad iš BVK 142 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių nuobaudų, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems, matyti, kad nuobaudos yra svarbios įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes, kuriuos taip pat nulemia nuteistojo laikymo sąlygų ir teisinės padėties pakeitimą. Skiriant nuobaudą pareiškėjui jokių abejonių dėl padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimo nekilo. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais ir argumentais ir mano, kad nuobaudą panaikinti nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d., 76 str. 2 d.). Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 68-629 pareiškėjui N. C., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje 16-5 brigadoje, už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą buvo skirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų (b. l. 40). Nuobauda pareiškėjui paskirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą, nes 2015 m. balandžio 12 d. apie 10:00 val. įstaigos 2-o sektoriaus apėjimo metu 4-ame lokaliniame sektoriuje buvo sulaikytas 16-5 brigados nuteistasis N. C., įtarus, kad nuteistasis gali būti vartojęs alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, jis buvo parvestas į KPP Nr. 3. Apie 14:30 val. nuvedus nuteistąjį į sveikatos priežiūros tarnybą pasitikrinti apsvaigimą, pastarasis kategoriškai atsisakė apsvaigimą tikrintis greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba (2015-04-15 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 124). Nuteistajam buvo paaiškinti atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą teisiniai padariniai, t. y. kad remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 jam bus pripažintas apsvaigimas ir dar kartą buvo pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą, tačiau nuteistasis kategoriškai tai daryti atsisakė (b. l. 33-40).

Pareiškėjas 2015 m. balandžio 17 d. skundu minėtą nutarimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 2S-2240 pripažino Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 68-629 paskirtą nuobaudą pagrįsta (b. l. 21,22).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 68-629 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo nuteistajam N. C. paskirta nuobauda, pagrįstumo bei jo teisėtumo.

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus yra absoliutus. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimu pripažįstamas nustatytas nuteistojo šia bausme alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimo faktas, nepriklausomai nuo alkoholio koncentracijos promilėmis jo biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose. BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda – atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų. BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008-02-01) (toliau- Aprašas) 4 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas; 4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – aktas) 1 priedas) surašymas. Pagal Aprašo 5, 6 punktų nuostatas neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip matyti iš Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus DBP A. B. ir vyresniojo prižiūrėtojo V. S. 2015 m. balandžio 12 d. tarnybinių pranešimų ir teismo posėdyje apklaustų liudytojais parodymų, 2015 m. balandžio 12 d. apie 10.00 val. įstaigos 2-ojo sektoriaus, apėjimo metu 4-ame kaliniame sektoriuje buvo sulaikytas 16-5 brigados nuteistasis N. C. įtarus, kad nuteistasis gali būti vartojęs alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, buvo parvestas į KPP Nr.3. Apie 14.30 val. nuvedus nuteistąjį į sveikatos priežiūros tarnybą pasitikrinti apsvaigimą, pastarasis kategoriškai atsisakė pasitikrinti apsvaigimą greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba (2015-04-12 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatyto aktas Nr. 124). Nuteistajam buvo paaiškinti atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą teisiniai padariniai, t. y. kad, remiantis Kalėjimų Departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 jam bus pripažintas apsvaigimas, ir dar kartą buvo pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą, tačiau nuteistasis kategoriškai to atsisakė. Tuo nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, o pareigūnai atliko jo apsvaigimo patikrinimą Apraše nustatyta tvarka.

Aprašas detaliai reglamentuoja neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo tikrinimo procedūrą. Ją atliekant pildomas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas, kurio forma patvirtinta Aprašo 1- uoju priedu. Pagal Aprašo 8 punkto nuostatas ši procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinus nesutikimo pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo) teisines padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo neblaivumo (girtumo), apsvaigimo patikrinimas, jis pasirašo Aprašo 1- uoju priedu patvirtintos formos akto pradžioje, jei nesutinka, jam kyla Aprašo 9 punkte (Jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas) numatyti padariniai – pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį, psichiką veikiančias medžiagas.

Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus DBP A. B. parašas 2015 m. balandžio 12 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr.124 pradžioje patvirtina, kad pareiškėjas dėl apsvaigimo patikrinimo greita tyrimo priemone (testu) nesutiko (Aprašo 4.4 p.)(b.l.35,36). Tai, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti 2015 m. balandžio 12 d. akte Nr.124 dėl nesutikimo, kad būtų nustatomas jo apsvaigimas, dėl teisinių padarinių, patvirtina Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus DBP A. B. ir vyresniojo prižiūrėtojo V. S. parašai akto pabaigoje (b.l.36)(Aprašo 22 p.).

Pareiškėjas tiek 2015 balandžio 13 d. pasiaiškinime, tiek skunde teismui nurodė, kad 2015 m. balandžio 12 d. apie 11.00 val. buvo nuvestas atlikti testo, tačiau kadangi nenorėjo šlapintis, todėl pareigūnų paprašė vandens atsigerti. Tokias priežastis jis nurodė ir pareigūnams, kadangi neketino vengti duoti šlapimo mėginius. Tačiau pareigūnai dėl priežasčių, kurių net nepaaiškino, nesutiko duoti atsigerti vandens ir tada nepagrįstai konstatavo, kad jis atsisakė tikrintis apsvaigimą (b.l.37). Visiškai akivaizdu, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo duoti šlapimo mėginių ir atitinkamai dėl objektyvių priežasčių negalėjo tokiu pareigūnų nurodytu būdu pasitikrinti apsvaigimo. Pareigūnai galėjo patikrinti pareiškėjo apsvaigimą kitokiu būdu, tačiau to dėl nežinomų priežasčių nedarė (b.l.5-8). Taigi vertinat šį pareiškėjo paaiškinimą, kuris buvo parašytas ne 2015 m. balandžio 12 d., iki jam išreiškiant nesutikimą, kad būtų nustatomas jo apsvaigimas greita tyrimo priemone, o 2015 m. balandžio 13 d., t. y. po laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo akto surašymo, šis pareiškėjo paaiškinimas pripažintinas siekiu išvengti atsakomybės už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų draudimų pažeidimą. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog 2015 m. balandžio 12 d. apie 10.00 val. įstaigos 2-ojo sektoriaus, apėjimo metu 4-ame kaliniame sektoriuje sulaikytas 16-5 brigados nuteistasis N. C. nebūtų vartojęs alkoholinių gėrimų ar jų surogatų, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pareiškėjas nei Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nagrinėjusiam pareiškėjo 2015 m. balandžio 17 d. skundą dėl ginčijamo nutarimo pagrįstumo ir nuobaudos paskyrimo, nei teismui, nagrinėjančiam jo skundą, pareiškėjas nepateikė (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nutarimas nepagrįstas ir dėl to, kadangi pareiškėjas apsvaigimo patikrinimui nebuvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą, pareigūnai galėjo patikrinti pareiškėjo apsvaigimą ir kitokiu būdu, tačiau to dėl nežinomų priežasčių nedarė, be to, pareiškėjas jau kitos dienos ryte, kai buvo atvykęs gydytojas, pats pasiūlė duoti kraujo mėginius apsvaigimo tyrimams ir netgi pasiūlė sumokėti už šiuos tyrimus, yra nepagrįsti nei faktiniais įrodymais, nei Aprašo nuostatomis.

Aprašo 7 punkte numatyta, kad suimtojo (nuteistojo) neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu nustatytose patalpose. Pareiškėjas pripažįsta, jog šiuo nagrinėjamu atveju tokia vieta yra Sveikatos priežiūros tarnyba. Kaip ir nurodyta pareigūnų 2015 m. balandžio 12 d. tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdyje pateiktuose liudytojų parodymuose, pareiškėjas apie 14.30 val. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą pasitikrinti apsvaigimą, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė pasitikrinti apsvaigimą greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba (2015-04-12 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatyto aktas Nr. 124). Gi pareiškėjas netgi 2015 m. balandžio 13 d. pasiaiškinime nenurodė jokios konkrečios vietos kur jis buvo „nuvestas ant testų“. Tokiu būdu labiau tikėtina, kad nuteistojo N. C. apsvaigimo nustatymo procedūra buvo atliekama laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu nustatytose patalpose- Sveikatos priežiūros tarnyboje.

Kaip jau minėta Aprašas detaliai reglamentuoja neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo tikrinimo procedūrą. Aprašo 4-15 punktuose numatyta tikrinimo procedūros nustatymo laikas ir būdai, tačiau jame nėra numatyta tiriamoji medžiaga (kraujas)(Aprašo 16, 17, 18 punktai) ar apsvaigimo nustatymas nuteistojo pasirinktu laiku, nes pagal Aprašo 5, 6 punktų nuostatas neblaivumo (girtumo), apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (Aprašo 12-15 punktai), todėl pareiškėjo jau minėti skundo argumentai yra nepagrįsti (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas skunde taip pat kėlė nuobaudos adekvatumo klausimą. Teigė, kad aiškiai nepagrįsti ir skundžiamo sprendimo teiginiai, kad pareiškėjui buvo paskirta pagrįsta ir teisinga nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Tokius teiginius Kalėjimų departamentas grindžia Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. Nr. 4/07-68 sąvokų išaiškinimu, kur nurodyta kas pripažįstamas itin piktybiškai pažeidusiais režimą. Tačiau visiškai akivaizdu, kad įsakymas nuobaudų teisinių santykių nereglamentuoja, todėl negali būti taikomas skiriant ar parenkant drausmines nuobaudas. Iš skunde išdėstytų argumentų matyti, kad nebuvo paneigti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, kad jam buvo paskirta aiškiai per griežta, todėl aiškiai neteisinga, nuobauda. BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo pažeidimą jam galėjo būti skirta nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų. 15 parų, kurios pareiškėjui buvo paskirtos skundžiamu nutarimu, yra maksimalus terminas, kurį galima laikyti baudos izoliatoriuje. Tačiau, jeigu ir buvo padarytas pažeidimas, tai jis nebuvo šiurkštus, kad jį būtų reikėję uždaryti į baudos izoliatorių maksimaliam 15 parų terminui.

Minėta, kad nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Aptariamo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos drausmės komisijos teikimas.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų (toliau- Kriterijai)(aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2003-05-01) 3 ir 3.2 punktus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto draudimo pažeidimas yra traktuojamas kaip itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas, už kurį gali būti skiriama nuobauda - perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę.

Iš Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. pažymos matyti, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje nuo 2011 m. sausio 26 d. iki ginčijamos nuobaudos paskyrimo, nuobaudos buvo skirtos 7 kartus, paskatinimų iki 2015 m. balandžio 13 d. nebuvo (b. l. 31,32). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos drausmės komisija 2015 m. balandžio 13 d. posėdyje nutarė siūlyti šių Pataisos namų direktoriui skirti nuobaudą- uždaryti nuteistąjį N. C. į baudos izoliatorių 15 parų (b. l. 38, 39). Drausmės komisijos pasiūlymas pataisos įstaigos direktoriui yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktorius nagrinėjamu atveju į šį pasiūlymą atsižvelgė visiškai ir pagal BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą skyrė nuobaudą – nuteistojo uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų. Išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą teisėjų kolegija konstatuoja, kad BVK 143 straipsnio pažeidimų nenustatyta. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos griežtumo Kalėjimų departamentas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr.2S-2240 pagrindo švelninti nuobaudą nenustatė. Sprendime pagrįstai akcentuota, kad pareiškėjas padarė itin piktybinį režimo pažeidimą. Pažeidimo pobūdis (itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas), taip pat aplinkybė, kad N. C. net 7 kartus buvo baustas už įvairius bausmės atlikimo režimo pažeidimus, yra pagrindas išvadai, jog Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktorius ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. balandžio 17 d. skundą, pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog atsakovo paskirta pareiškėjui nuobauda nėra per griežta ir ją skiriant buvo laikytasi BVK 143 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėjo skundo argumentai esą atsakovas, paskirdamas nuobaudą, pervertino, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas yra šiurkštus, nuobaudos terminas galėjo būti mažesnis ir taip būtų pasiekti nuobaudos tikslai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (ABTĮ 57 str.).

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad 2015 m. balandžio 12 d. apie 10:00 val. nuteistasis N. C. vartojo psichotropines medžiagas, tuo pažeisdamas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, o nuobauda paskirta laikantis BVK 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, taigi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2015 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 68-629 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 2S-2240 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl skundas netenkintinas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo N. C. skundo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.