Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Antanui Markūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie neatliktos pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-05-24 nuosprendį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nutesitųjų E. B., S. K. ir D. D. solidariai priteista Valstybinei Ligonių kasai 1542 litai 90 ct. asmens sveikatos priežiūros išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti S. K. ir D. D., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pagal LR BK 138 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. spalio 31 d. apie 4 val. Alytaus pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) 17-o nuteistųjų būrio 5-ame miegamajame, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. ir D. D., iš asmeninių paskatų-supykę dėl nuteistojo S. N. elgesio, tyčia sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis, o S. K. dar ir geležiniu vamzdžiu, o būtent D. D. pirmas kirto ranka S. N. į galvą, po to S. K. sudavė geležiniu vamzdžiu ne mažiau dešimt smūgių S. N. į kojas ir rankas bei kitas kūno vietas, tuo pat metu D. D. sudavė rankomis S. N. ne mažiau vieną smūgį į galvą, o E. B. sudavė kumščiais bei kojomis ne mažiau penkis smūgius S. N. į krūtinę ir nugarą, bei tęsdami nusikalstamą veiką 17-o nuteistųjų būrio laiptinėje D. D. sudavė S. N. ne mažiau vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, S. K. sudavė koja ne mažiau vieną smūgį į galvos sritį, E. B. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vieną smūgį delnu į veidą, tokiais bendrais veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajam S. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairės pusės V-VI šonkaulių lūžimo bei pjautinio dešinės rankos nykščio tiesiamosios sausgyslės pažeidimo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl LR BK 138 str. 1d. numatyto nusikaltimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, vaidmenį bendrininkų veikoje.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgė į tai, kad E. B. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, būdamas praeityje teistas penkis kartus. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, tačiau jį nuteistasis padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo. Kadangi įvykdytas tyčinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, remiantis LR BK 27 str.1 d. E. B. yra recidyvistas. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę skyrė nuteistajam pagrįstai.

LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nesunkus, įvertino nuteistojo atsakomybę švelninančią atsakomybę, o būtent tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, įvertino apelianto vaidmenį nusikaltimo padaryme bei tai, kad į nusikaltimą jis įsitraukė vėliausiai, ramino kitą nuteistąjį ir neleido toliau šiam mušti nukentėjusiojo. Teismas taip pat pagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje. E. B. charakterizuojamas neigiamai. Apylinkės teismas įvertino visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirtoji bausmė yra žymiai mažesnė už BK 138 str. 1d. numatytą šios bausmės vidurkį (daugiau nei 1.5 metų) ir artima minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (3mėn.). Įvertinus tai, kad nuteistasis nusikalsta šeštą kartą, nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, bausmės atlikimo metu, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kolegija konstatuoja, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu ir ankstesniu Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-05-24 nuosprendžiu skirtas bausmes pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. 1d., 3d., prie ankstesniu nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės 1 metų 4 mėnesių pridėjo dalį (6 mėn.) skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės ir skyrė galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 2 metams. Tiek bausmė pagal LR BK 138 str. 1d., tiek ir galutinė subendrinta bausmė, įvertinus nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pavojingumą, kitas LR BK 54 str. numatytas aplinkybes nėra aiškiai per griežta.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, bausmės nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padaryto nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumui ir būtina realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Bausmė nuteistajam paskirta teisingai. Teisinio pagrindo ją švelninti nėra. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl paliekamas galioti, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.