Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, anksčiau teistas 6 kartus, paskutinius kartus:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį skirta galutinė 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, taikant BK 75 straipsnį, atidėtas 1 metams bei jam paskirti įpareigojimai: gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J., smurtaudamas, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 11.00 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės A. K., atžvilgiu, tai yra kaire koja spyrė A. K. į veido sritį, į lūpas, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia rankomis sugriebęs jai už kaklo, ją smaugė. Tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą.

Be to, V. J. 2023 m. spalio 20 d., apie 2.35 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 prom. neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą sugyventinės A. K. atžvilgiu, tai yra konflikto metu pastūmė sugyventinę rankomis į nugarą, dėl ko ji trenkėsi galva į nenustatytą vietą kambaryje, vėliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia kaire ranka sudavė A. K. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių. Tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2023 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta iš dalies. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Iki įvykio alkoholinius gėrimus vartojo apie dvi dienas. Gėrė degtinę. 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 11.00 val., tarp jo ir sugyventinės A. kilo konfliktas. Jis nuo ryto dėjo savo daiktus, norėjo su A. nebegyventi ir išsikraustyti. A. atiminėjo jo rūbus. Jis norėjo kraustytis gyventi pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir A. kyla nuolatiniai barniai, ji taip pat dažnai vartoja alkoholį. Jie pykstasi, todėl jis nutarė išeiti, kad nebesipyktų. Nori pasakyti, kad, kai jį pristatė į areštinę, jam girtumą tikrino alkotesteriu, pamena, kad pripūtė apie 3 promiles, tiksliai nespėjo pamatyti, tik pareigūnas pasakė, kad 3 promilės. Jis pamena, kad A. namuose nespyrė, tą tikrai žino, bet jis pamena, kad ją pastūmė, ją atstūmė kaire ranka nuo savęs. Nori pasakyti, kad A. jis nesmaugė, nežino, kodėl pareiškime ji nurodė, kad jis smaugė, nes to nebuvo. Po to, kai jis ją pastūmė, jo sugyventinė išėjo iš namų, o jis nuėjo miegoti. Kai atvyko pareigūnai jis buvo namuose vienas su vaikais. Ar vaikai matė konfliktą, negali pasakyti. A. išėjus iš namų, vaikai liko namuose. Dėl to pastūmimo jai tikrai negalėjo skaudėti, jis pastūmė ją nestipriai. Jis savo kaltę pripažįsta iš dalies, kad bendrai konfliktas buvo, ir kad ją pastūmė. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis gyvens pas mamą J. J., adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 90–95).

2023 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. J. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta visiškai. Žino, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su jo buvusia sugyventine A. K.. A. jam pati paskambino 2023 m. spalio 19 d. vakare ir paprašė sutaisyti sulūžusią skalbimo mašiną. Ji jo paprašė pažiūrėti. Jis atėjo 2023 m. spalio 19 d. apie 19.00 val. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini). Pažiūrėjo tą skalbimo mašiną, surado gedimą, tačiau pataisyti negalėjo – negalėjo nupirkti sulūžusios dalies, nes jau buvo vėlu. A. pasakė, kad jis pasiliktų ir jis pasiliko. Ji nupirko butelį degtinės. Jie abu gėrė virtuvėje. Vaikai buvo kambaryje. Nežino, kiek buvo valandų, tačiau jau buvo naktis, kai jie virtuvėje susipyko, jis negali pasakyti net, kodėl kilo konfliktas. Buvo girtas, atsimena, kad visas konfliktas buvo virtuvėje, atsimena, kaip A. pastūmė, ji trenkėsi į spintelę, kuri stovėjo prie virtuvės durų. A. tylėjo, jam nieko nesakė, matė, kaip jai iš lūpos pasileido kraujas. Po to kokius veiksmus atliko, nežino, neatsimena, jis nuėjo miegoti, o atvykę pareigūnai jį pažadino, jį rado lovoje, jis klausė jų nurodymų. Vyko į policijos komisariatą. Supranta, kad pas A. K. jam nereikėjo eiti, supranta, kad padarė klaidą, jų santykiai keblūs, kai jie išgėrę. Sutinka dalyvauti programose, kuriose dalyvauja asmenys dėl smurtinio elgesio, nori keistis. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Pažada pas A. K. nesilankyti. Gailisi, kad jai sukėlė fizinį skausmą. (el. b. t. 2, b. l. 26–31).

2023 m. gruodžio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. J. parodė, kad savo kaltę dėl abiejų veikų pripažįsta visiškai. Nori pasakyti, kad savo kaltę visada pripažino, neneigė smurtavęs prieš sugyventinę. Sutinka su arešto bausme. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, vykdys visus nurodymus. Labai gailisi dėl savo elgesio. Jis supranta, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, pasielgė blogai, kad ją mušė (el. b. t. 3, b. l. 52–55).

Kaltinamojo V. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Dėl 2023 m. rugsėjo 25 d. įvykdytos nusikalstamos veikos

Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. 13.21 val. V. J. nustatytas 3,11 promilių neblaivumas (el. b. t. 1, b. l. 190).

2023 m. lapkričio 17 d. perklausus BPC pateiktą telefoninio skambučio garso įrašą byloje nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 25 d., 11.13 val., į BPC skambino moteris, prisistačiusi T. G..

Dėl 2023 m. spalio 20 d. įvykdytos nusikalstamos veikos

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. spalio 20 d. 5.35 val. V. J. buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas (el. b. t. 83–84), o 2023 m. spalio 20 d. 3.19 val. A. K. nustatytas 2,98 promilių girtumas (el. b. t. 67–68).

2023 m. spalio 20 d. perklausus BPC pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad 2023 m. spalio 20 d., 2.38 val., paskambinusi moteris, prisistačiusi T. G. prašė atsiųsti policiją. Nurodė, kad ir vėl tas kaimynas ir vaikai rėkia, smaugia moterį, vaikai gina, baisus vaizdas, visi neblaivūs. Adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 32–34).

2023 m. spalio 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada 89TPK-350/2023 nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (netikslinga) (el. b. t. 3, b. l. 12–13).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Be paties V. J. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykių aplinkybes ir patvirtino, kad fizinį skausmą jai sukėlė jos sugyventinis V. J.; liudytojos T. G. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotas kreipimosi į BPC pranešimų turinys; alkotesterio duomenys. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad V. J., kaltinime nurodytais laikais ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. K..

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji A. K. nusikalstamų veikų metu buvo kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį penkerius metus, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tiesiogine tyčia, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narės – sugyventinės, sveikatai.

Pranešus V. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 3, b. l. 142–144).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmes V. J., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, įvykdyti du nusikaltimai žmogaus sveikatai, jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. J. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (el. b. t. 2, b. l. 186–191), baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (el. b. t. 3, b. l. 1–4). V. J. įtrauktas į psichiatrinio gydymo įskaitą, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale gydytas ambulatoriškai nuo 2020 m. sausio 30 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (el. b. t. 1, b. l. 196). 2023 m. spalio 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje 89TPK-350/2023 nustatyta, kad V. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (netikslinga) (el. b. t. 3, b. l. 12–13).

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. J. už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) nustatytų nusikalstamų veikų padarymą šių straipsnių sankcijose nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį − areštą, kurių dydis, atsižvelgiant į tai, kad V. J. praeityje teistas, taip pat ir už smurtavimą prieš šeimos narį, teistumas neišnykęs, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, parenkamas artimas BK 49 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, paskiriant V. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. rugsėjo 25 d. įvykdytas nusikaltimas) ir 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. spalio 20 d. įvykdytas nusikaltimas) atitinkamai 40 (keturiasdešimties) ir 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmes.

Kaltinamajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant visą paskirtą švelnesnę bausmę, paskiriant subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

V. J.

dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

V. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. 12.25 val. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. 9.56 val. bei nuo 2023 m. spalio 20 d. 3.05 val. iki 2023 m. spalio 20 d. 11.19 val. (dvi dienos) (el. b. t. 1, b. l. 68–72, 179–180, b. t. 2, b. l. 63–66, 149–151). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem arešto bausmės paroms (BK 66 straipsnis).

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. rugsėjo 25 d. veika) ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. spalio 20 d. veika) ir paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. J. (V. J.) galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. J. (V. J.) taikyto laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. 12.25 val. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. 9.56 val. bei nuo 2023 m. spalio 20 d. 3.05 val. iki 2023 m. spalio 20 d. 11.19 val. (dvi dienos), 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. (V. J.) sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. J. (V. J.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. J. (V. J.), kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-4 dalimis, per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, Kaune, (tel. 8 663 60132) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu info@nti-pn.lt pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.