Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Laurila“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto bylą prašoma iškelti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Ieškovas nurodo, jog atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. liepos 19 d. buvo 6 898,58 Eur. Siekdamas išieškoti skolą, ieškovas atsakovei taikė priverstinio poveikio priemones. Skolos išieškojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu perduotas vykdyti antstoliui. VĮ Registrų centras duomenimis, UAB „Laurila“ vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „Laurila“ vardu yra įregistruota viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, kita transporto priemonė yra išregistruota. Paskutinis Juridinių asmenų registrui pateiktas UAB „Laurila“ balansas yra už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad atsakovė yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pateikė kaip kreditorius, kuriam, kaip surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas įpareigotai valstybės institucijai, atsakovė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Iš paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui pateikto UAB „Laurila“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovė turėjo ilgalaikio turto už 6 664 Eur, trumpalaikio turto už 46 018 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 4 057 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 19 948 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 22 013 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 16 332 Eur, iš jų visi mokėtini per vienerius metus. Teismo vertinimu, nors 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė nurodytu laikotarpiu nebuvo nemoki, tačiau byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Iš 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų nustatyta, kad didžiąją dalį atsakovės turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Nesant byloje duomenų apie atsakovės galimybę gauti šias sumas, įrodymų, kad atsakovės vadovas ėmėsi konkrečių priemonių, jog skolos būtų atgautos, taip pat duomenų, kad vedamos derybos ar yra pradėti teisminiai procesai su debitoriais dėl skolų atgavimo, šis atsakovės turtas negali būti vertinamas kaip realus jos turtas. Duomenų, kad atsakovė tebeturi 2015 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas atsargas ir pinigines lėšas byloje taip pat nėra. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu įregistruota viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Prie šios transporto priemonės valdymo teisės yra nurodyta, kad atsakovė yra savininkė-valdytoja, todėl, nežinant taikomų apribojimų šios transporto priemonės atžvilgiu masto, ji neįskaitytina į atsakovės turto bendrą masę. Nurodytų aplinkybių pagrindu, atsakovės vadovui nepateikus duomenų apie įmonės turimą turtą ir jo vertę, spręstina, kad atsakovė neturi realaus turto.

Ieškovas pareiškime nurodė, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. liepos 19 d. buvo skolinga 6 898,58 Eur. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad pagal vykdomuosius raštus UAB „Laurila“ mokestinė nepriemoka valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams yra 3,1 Eur. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad teismui žinomi atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra nemažesni nei 6 901,68 Eur.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas UAB „Laurila“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir iškelti UAB „Laurila“ bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė UAB „Bankroto vizija“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Laurila“, įmonės kodas 303325906, esančiai Kauno m., Skirmanto g. 21-12.

Įmonės bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto vizija“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA198).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovei ir bankroto administratorei.

Pavesti bankroto administratorei atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.