Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui A. S. ir jo atstovui advokatui R. M..

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Generolo Jono Žemaičio karo akademijos atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei Krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2025-04-23 sprendimą, kuriuo nepritarta pareiškėjo 2025-02-17 prašymui nutraukti 2018-09-06 profesinės karo tarnybos sutartį Nr.PS-323 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrę šią sutartį nutraukti.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pareiškėjas vrš. A. S. (toliau – Pareiškėjas arba Karys), atlieka karo tarnybą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – Akademija) Bazinių karininkų kursų Taktikos sekcijos (toliau – BKKTS) vyriausiojo instruktoriaus pareigose, sudaręs 2018-09-06 profesinės karo tarnybos sutartį Nr. PS-323 (toliau – PKT Sutartis) su Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM). PKT Sutarties 1 punkte numatyta, kad KAM, atstovaujama Akademijos viršininko, brg. gen. A. V., priima Karį į profesinę karo tarnybą iki 2028-08-29 (iki teisės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal ištarnautus metus įgijimo pagal KASKTĮ 31 straipsnio 3 d.). PKT Sutartyje numatytos šalių teisės ir pareigos: Karys įsipareigoja 1 punkte numatytą laikotarpį profesinę karo tarnybą atlikti krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijose, taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir kitose valstybėse, užsienio valstybių ar tarptautinėse organizacijose ir tinkami vykdyti visas kario pareigas (3 punktas). KAM įsipareigoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka skirti Karį į pareigas ir užtikrinta jam tinkamas tarnybos sąlygas ir socialines garantijas, nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų (4 punktas). PKT Sutarties 7 punkte numatyta Kario teisė savo iniciatyva nutraukti sutartį prieš terminą krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu. Kartu PKT Sutarties 8 punkte numatyta Kario pareiga krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlyginti KAS turėtas išlaidas per paskutinius 3 tarnybos metus, tiesiogiai suujusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, išskyrus atveju, kai sutartį nutraukia dėl krašto pasaugos ministro pripažintų svarbių nuo Kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių. Pareiškėjas 2025-02-17 Krašto pasaugos ministrui pateikė prašymą nutraukti PKT Sutartį nuo 2025-05-01 ir išleisti Pareiškėją į atsargą (toliau – Prašymas). Prašyme nurodytas šis pagrindinis Pareiškėjo motyvas (priežastis) dėl kurios prašoma PKT Sutartį nutraukti: „dėl asmeninių savybių pagrįstos motyvacijos stokos, ko pasėkoje tampu piktesnis aplinkinių kolegų atžvilgiu, o tinkamai atlikti užduotis tampa vis sunkiau.“ Kartu toliau paaiškinant, kad tai nėra „pirmas prašymas išeiti iš struktūros, 2010 m. taip pat rašiau prašymą dėl panašių priežasčių kuris buvo patenkintas. Po dviejų metų vėl grįžau tarnauti, ir manau kad beveik visą laikotarpį tai dariau gana sėkmingai.“ Pareiškėjas Prašyme taip pat nurodo, kad „atėjo laikas kai suprantu jog motyvacijos stoka didėja ir tai pasekmė tik mano asmenybės savybių, o ne sistemos kurioje aš esu. Su tuo bandau kovoti pastaruosius porą metų, tačiau niekam nesikeičiant, dabar tvirtai nusprendžiau palikti kariuomenę. Nenoriu vis labiau tapti tuo kariu, kuris kelia papildomas neigiamas emocijas artimiausiems kolegoms, o viršininkams papildomas problemas dėl tinkamo užduočių vykdymo.“ Prašymo nagrinėjimo procedūra ir sprendimo dėl jo priėmimo tvarka atliekama remiantis Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. V-800 redakcija) (toliau – Aprašas). Remiantis Apraše nustatytais procedūriniais reikalavimais, Pareiškėjo prašymą savo rezoliucija „Pritariu išleidimui į atsargą“ 2025-02-17 patvirtino Pareiškėjo tiesioginis vadovas (vadas) BKKTS viršininkas mjr. I. A.. Taip pat 2025-02-17 rezoliucija „Pripažįstu prašyme nurodytas priežastis svarbiomis“ Prašymą patvirtino aukštesnis vadovas (vadas) BKK viršininkas plk. ltn. M. S. bei 2025-02-20 rezoliucija „Siūlau pripažinti svarbiomis ir atleisti“ KAS institucijos ar jos padalinio vadovas (vadas) plk. R. D.. Prašyme yra papildomai nurodoma Kario atleidimo iš tarnybos ir išleidimo į atsargą įsakymo projektui parengti reikalinga informacija: Vrš. A. S. neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; KAS nepatyrusi išlaidų, susijusių su vrš. A. S. mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, kurios teisės aktų nustatyta tvarka turi būti išieškotos karį išleidžiant į atsargą; vrš. A. S. neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Remiantis Aprašo 14 punktu Personalą administruojantis padalinys parengia lydraštį, adresuotą krašto apsaugos ministrui, ir su Kario Prašymu ir pridedamais pagrindžiančiais dokumentais teikia derinti dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (toliau – DokVIS) aukštesniems pagal pavaldumą vadovams, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Personalo valdybos J1 viršininkui, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktoriui, kariuomenės vadui. Derindamas lydraštį kariuomenės vadas, įvertinęs kario nurodytas priežastis ir derinusių asmenų siūlymus, įrašo savo išvadą ir siūlymą (Aprašo 15 punktas). Personalą administruojantis padalinys, suderinęs lydraštį, teikia jį pasirašyti institucijos ar padalinio vadovui (vadui), lydraščio derintojų sąrašą prideda kaip aiškinamąjį raštą DokVIS ir perduoda KAM krašto apsaugos ministro sprendimui priimti (Aprašo 16 punktas). Akademijos 2025-03-27 lydraštis Nr. PG-134 pridedamas. 2025-04-28 Pareiškėjas sulaukė skambučio iš Akademijos Personalo skyriaus darbuotojos, kuri informavo Pareiškėją, kad jo Prašymas krašto apsaugos ministrės sprendimu netenkintas. Pareiškėjas 2025-05-05 gavo DokVIS spausdintą Prašymo nagrinėjimo eigos kopiją, kurioje nurodyta, kad krašto apsaugos ministrė 2025-04-23 priėmė sprendimą dėl Prašymo, nurodydama DokVIS įrašu: „Nepritariu kario prašymui nutraukti PKT sutartį.“ (toliau – Sprendimas). KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, sudaręs kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių karys savo iniciatyva gali nutraukti sutartį prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą, pripažįstamos Aprašo 2 ir 3 punktuose nurodytos priežastys. Aprašo 2 punkte diferencijuotos tarnybos sutarties nutraukimo prieš terminą priežastys (pagal tai, ar priežastys nutraukti anksčiau termino PKT sutartį (ne)priklauso nuo kario valios ir ar yra (ne)pašalinamos). Aprašo 3 punkte numatyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys, dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Pagal Prašyme nurodytą argumentaciją, darytina išvada, kad šiuo atveju Pareiškėjo prašyme nurodytų priežasčių svarbumo vertinimui taikytinas Aprašo 3 punktas, kuriame nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys, dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Pareiškėjo nurodyta pagrindinė priežastis nutraukti PKT Sutartį, kurią jis laiko svarbia, yra asmeninės motyvacijos stoka. Lietuvos karinėje doktrinoje, patvirtintoje Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu pažymima, kad labai svarbus bet kurios organizacijos veiklos aspektas – pavaldinių motyvacija. Nurodoma, kad motyvacija – tai jėga skatinanti personalą veikti. Ji yra vidinė (saviraiškos, kūrybiškumo galimybės ir pan.) ir išorinė (karjera, apdovanojimai, atlyginimas, galimybė naudotis tam tikromis sistemomis, technika; mokytis, dalyvauti operacijose ir misijose, socialinės garantijos, pripažinimas ir pan.). Nurodoma, kad vienas iš penkių pagrindinių motyvacijos šaltinių yra tarnybos (darbo) turinys (svarbu, kad atliekama tarnyba (darbas) teiktų vidinį pasitenkinimą) (44 punktas). Mokslinėje literatūroje, nagrinėjančioje karių motyvaciją, taip pat teigiama, kad siekiant suprasti ir paaiškinti karių motyvaciją, analizuotina klasikinė XX a. A. H. Maslow teorija apie individo poreikių hierarchiją ir nurodoma, kad kario savo paskirties supratimas yra vienas iš veiksnių, padedančių suprasti ir paaiškinti profesinės karo tarnybos karių motyvaciją tarnauti. Taip pat nurodoma, kad A. H. Maslow teorinė prieiga yra tinkama šioje mokslo studijoje interpretuojant karių nurodomus motyvus tarnauti, taip pat priežastis, kurias jie įvardija apsispręsdami nutraukti tarnybą. Papildomai pažymėtina, kad Pareiškėjo nurodytą priežastį kaip svarbią pripažino jo tiesioginiai vadovai (vadai), kurie savo rezoliucijomis teikė Prašymą krašto apsaugos ministrui dėl PKT Sutarties nutraukimo. Tokia situacija reikštų, kad tiesioginiai vadovai (vadai) realiai ir adekvačiai interpretavo Pareiškėjo nurodytos priežasties svarbą ne tik jam asmeniškai, bet ir tarnybos kolegoms bei Lietuvos kariuomenei visumoje. Konstatuotina, kad Pareiškėjo nurodyta priežastis – motyvacijos tęsti karo tarnybą nebuvimas – Lietuvos karinėje doktrinoje ir moksle yra nurodoma kaip labai svarbi priežastis (aplinkybė), lemianti kario tarnybos esmę ir apsisprendimą ją tęsti arba nutraukti. Nurodytais argumentais ir motyvais, kaip nepagrįstas atmestinas Sprendimas, kuriuo Pareiškėjo nurodyta priežastis nepripažinta kaip svarbi Aprašo 3 punkto pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) 1999 m. kovo 4 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 48 straipsnis yra skirsnyje „Tautos ūkis ir darbas“. Šio straipsnio 1 dalies nuostata, jog „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, yra bendro pobūdžio norma, kuri remiasi visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija. Taigi minima Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata kiekvienam žmogui pirmiausia laiduoja galimybę laisvai rinktis darbą ar verslą privačios ūkinės veiklos srityje. Taip pat Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tai viena iš būtinų sąlygų žmogaus, asmenybės gyvybiniams poreikiams tenkinti, deramai padėčiai visuomenėje užsitikrinti. Kita vertus, tokia konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė suponuoja valstybės pareigą sudaryti atitinkamas teisines, socialines, organizacines prielaidas šiai teisei įgyvendinti. Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime dėl Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies aiškinimo, nurodyta, kad konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas šiai laisvei įgyvendinti. Sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas. Tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos. Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime išaiškinta, kad <...>valstybės nepriklausomybė, teritorijos vientisumas, konstitucinė santvarka yra vienos svarbiausių konstitucinių vertybių, kurių apsauga yra prioritetinė visų piliečių ir valstybės valdžios priedermė. Todėl valstybės apsaugos funkcijai, kuri apima konstitucinių vertybių, kaip prioritetinių, apsaugą, vykdyti yra reikalinga atskira institucinė sistema, sudaryta iš karinių ir sukarintų valstybės institucijų. Tarnyba šioje sistemoje yra viena iš konstitucinio valstybės tarnybos, kaip tarnybos Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, instituto rūšių, apimanti ir karo tarnybą, kuri tiesiogiai užtikrina valstybės apsaugos funkcijos vykdymą. Todėl tarnybai sukarintose ir karinėse institucijose yra taikomi valstybės tarnybai keliami pagrindiniai konstituciniai reikalavimai, inter alia lojalumo valstybei reikalavimas. Nurodyti Konstitucinio Teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad esant nustatytam specialiam teisiniam reglamentavimui, kuris numato profesionalios karo tarnybos atlikimą, tame tarpe ir profesionalios karo tarnybos sutarčių sudarymo bei nutraukimo sąlygas, vis tiek turi būti laikomasi Konstitucijos, inter alia 48 straipsnio nuostatos dėl laisvo darbo ir užsiėmimo pasirinkimo. Darytina išvada, kad įstatymu numatyta absoliuti krašto apsaugos ministro diskrecija vienasmeniškai nuspręsti dėl Aprašo 3 punkte nurodytų priežasčių svarbumo neatitinka ir prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnyje nurodyto reguliavimo. Kadangi Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, o kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija (Konstitucijos 6 straipsnis), nurodytais argumentais ir motyvais Sprendimas naikintinas ir PKT Sutartis nutrauktina. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones. Nurodyti Konstitucinio Teismo išaiškinimai, santykyje su Pareiškime nurodyta priežastimi dėl motyvacijos, leistų daryti išvadą, kad šiuo atveju leidimas nutraukti PKT Sutartį atitiktų tiek kario, tiek valstybės interesus, nes kario motyvacijos stoka gali turėti neigiamą poveikį tarnybos kokybei ir kariuomenės veiksmingumui, taikant proporcingumo principą. Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendime nurodyta, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos preambulėje; neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Darytina išvada, kad remiantis nurodytais argumentais ir motyvais, Sprendimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo ir atitinkamai – teisinės valstybės principo, todėl yra neteisėtas bei naikintinas. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, jis yra labai lakoniškas (įformintas tik įrašu DokVIS), nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, objektyviais duomenimis, nenurodyta priimto Sprendimo apskundimo tvarka. Sprendime nėra nurodyti argumentai (nuomonė) dėl kitų Pareiškėjo vadovų (vadų) pozityvaus apsisprendimo laikyti Pareiškėjo nurodytą priežastį svarbia.

Posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad svarbiomis gali būti pripažintos ir kitos, nenumatytos priežastys. Pareiškėjo motyvacinis lygmuo nepalankus tarnybai. Kariuomenė projektuodama kario karjerą vertina jo motyvaciją. Atestacijos rezultatai prastėjo, atsakovas turėjo įrodymus, kad su šiuo kariu yra neigiamos tendencijos, tą vertino žemutinės grandies vadai. Tiesioginiai vadai galėjo geriau įvertinti priežasčių svarbumą.

Atsakovės atsiliepime nurodoma, kad KASOKTĮ nustatytas specifinis kario statusas (21 straipsnis) ir apribojimai (draudimai) kariui savo iniciatyva nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą. Mano, kad šios įstatymo nuostatos krašto apsaugos ministrui suteikia diskrecinę teisę, atsižvelgus į įstatyme keliamus krašto apsaugos sistemai uždavinius ir nustatytas funkcijas, sistemos poreikius ir interesus, spręsti personalo komplektavimo klausimus ir taip pat nuspręsti, kokių kategorijų (pagal laipsnį, ištarnautą laiką specialybę ir kt. kriterijus) kariai šiuo metu yra reikalingi krašto apsaugai keliamų uždavinių užtikrinimui. Įvertinus minėtas KASOKTĮ nuostatas matyti, kad karo tarnyba yra organizuota ir teisiškai sureguliuota taip, jog atitiktų tokios tarnybos konstitucinę paskirtį - pasirengimo ginti valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą konstitucinę santvarką - apsaugą ir valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas, susijusias su profesinės karo tarnybos santykiais, yra ne kartą pažymėjęs, jog karo tarnyba yra specifinė karo tarnybos rūšis, reikalaujanti specialių ištikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykius, todėl kario veikla, kaip ir krašto apsaugos sistemos veikla negali kelti abejonių valstybei ar visuomenei, dėl kurios ši sistema sukurta ir veikia, tai reiškia, kad kariai savanoriškai įsipareigoję tarnauti tam tikrą laikotarpį KASOKTĮ statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis vykdys visas kario pareigas ir užtikrins šiai sistemai keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Tokiu būdu ir šioje byloje Pareiškėjo (kario) asmeninės priežastys, jeigu jos yra nenumatytos teisės akte, negali būti keliamos arba vertinamos aukščiau už valstybės ir visuomenės interesus. Vadovaudamasis KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, krašto apsaugos ministras 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtino Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašą (toliau - ir Aprašas), kuris reglamentuoja kario, sudariusio profesinės karo tarnybos sutartį, tarnybos nutraukimo savo iniciatyva prieš kario sutartyje įsipareigotą terminą priežastis ir procedūras. Šis poįstatyminis aktas ne tik reglamentuoja pačias profesinės karo tarnybos nutraukimo prieš terminą procedūras, bet ir pateikia sąrašą svarbių priežasčių ją nutraukti (Aprašo 2 punktas). Aprašo 3 punkte numatyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys, dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 6 d. sudarė PKT sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pareiškėjas atlieka karo tarnybą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau - Akademija) Bazinių karininkų kursų Taktikos sekcijos (toliau - BKKTS) vyriausiojo instruktoriaus pareigose. Pareiškėjas 2025 m. vasario 17 d. pateikė krašto apsaugos ministrei prašymą nuo 2025 m. gegužės 1 d. nutraukti PKT Sutartį ir išleisti Pareiškėją į atsargą (toliau - Prašymas). Prašyme nurodoma pagrindinė priežastis, dėl kurios prašoma nutraukti PKT Sutartį - motyvacijos stoka. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad personalą administruojantis padalinys į kario prašymą įrašo informaciją, nurodytą prašymo formoje, ir kario prašymą suderina su kario aukštesniais pagal pavaldumą vadovais, įskaitant KAS institucijos ar jos padalinio, kuriame tarnauja karys, vadovą. Įvertinus Prašymą matyti, kad Pareiškėjo prašymą savo rezoliucija, vadovaudamiesi Aprašo 5 punktu, „Pritariu išleidimui į atsargą“ 2025 m. vasario 17 d. patvirtino Pareiškėjo tiesioginis vadovas (vadas) BKKTS viršininkas mjr. I. A.. Taip pat 2025 m. vasario 17 d. rezoliucija pripažino prašyme nurodytas priežastis svarbiomis Prašymą patvirtino aukštesnis vadovas (vadas) BKK viršininkas plk. ltn. M. S. bei 2025 m. vasario 20 d. rezoliucija „Siūlau pripažinti svarbiomis ir atleisti“ KAS institucijos ar jos padalinio vadovas (vadas) plk. R. D.. Kario prašymo vertinimo ir sprendimo dėl atleidimo priėmimo procedūra numatyta Aprašo 14 - 22 punktuose. Remdamasi Aprašo 14 punktu, Akademija parengė lydraštį Nr. IS-261 (toliau - Lydraštis), adresuotą krašto apsaugos ministrui, ir su kario prašymu ir pridedamais pagrindžiančiais dokumentais pateikė derinti dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (toliau - DokVIS) aukštesniems pagal pavaldumą vadovams, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Personalo valdybos J1 viršininkui, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktoriui, kariuomenės vadui. Įvertinus Lydraščio derinimą DokVIS matyti, kad, Gynybos štabo Personalo valdybos JI (toliau - GS PV JI) viršininkas pik. ltn. Ž. A. prie pastabų nurodė, kad „karys nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų priežastis, dėl kurių nori nutraukti PKT sutartį. Siūlau nepripažinti kario prašyme nurodytas priežastis svarbiomis ir nenutraukti tarnybos sutarties.“ Lietuvos kariuomenės vyr. puskarininkis srž. Mjr. D. M. prie pastabų nurodė: „Nesutinku, kad kario nurodytos priežastys galėtų būti pripažintos svarbiomis ir siūlau PKT sutarties nenutraukti“. Lietuvos kariuomenės vado funkcijas lydraščio vertinimo dieną vykdęs gen. ltn. R. B. lydraščio derinime nurodė nepritariantis kario prašymui nutraukti sutartį ankščiau laiko. Nurodė, kad PKT nutraukimo priežastis neatitinka Apraše nurodytų svarbių priežasčių kriterijų, o pateikta informacija nepagrįsta jokiais įrodymais. Taigi akivaizdu, jog Lietuvos kariuomenė nepritarė Pareiškėjo prašymui nutraukti PKT sutartį, nurodydama to priežastis. Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento (toliau - KTPD) Karinio personalo politikos skyriaus vyr. specialistė mjr. I. P. prie užduoties rezultato įrašė: „vrš. A. S. prašo nutraukti PKT sutartį (galioja iki 2028-08-29) savo iniciatyva prieš terminą, dėl asmeninių savybių ir motyvacijos stokos. Teigia, kad tampa piktesnis kolegų atžvilgiu ir jam vis sunkiau tinkamai atlikti tarnybines užduotis. Karys jau kelis metus stengiasi įveikti šias problemas, tačiau situacijai nesikeičiant nusprendė išeiti iš kariuomenės. Kario tiesioginiai, aukštesni vadai ir LK TD kario prašymui pritaria. LKV, GŠ JI ir kariuomenės vyr. puskarininkis nepritaria kario prašymui nutraukti sutartį ankščiau laiko, kadangi nurodytos priežastis neatitinka apraše nurodytų svarbių priežasčių kriterijų, o pateikta informacija nepagrįsta jokiais įrodymais. KAM TD vertinimu, kario prašymas atitinka esminius reikalavimus, taikomus tokio prašymo formai bei turiniui. Tuo pačiu pažymėtina, kad kario prašymo motyvai negalėtų būti laikomi nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis. Taigi priimant galutinį sprendimą galėtų būti atsižvelgiama į tarnybos užtikrinimo poreikius bei vykdomą personalo administravimo politiką“. Gynybos štabo Personalo valdybos J1 vyr. specialistė mjr. I. P. pasiūlė nepritarti kario prašymui nutraukti PKT sutartį kario iniciatyva prieš terminą, kadangi kario prašymas yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pateikta prašymą pagrindžiančių įrodymų. Be to, pasiūlė ir galimą rezoliuciją krašto apsaugos ministrei: ,,Nepritariu kario PKT sutarties nutraukimui“. Minėtą poziciją ir siūlymą krašto apsaugos ministrei pakartojo ir KTPD viršininkas D. Č., ir KTPD direktorius A. M.. Krašto apsaugos ministrė, įvertinusi visų derinančiųjų asmenų pozicijas ir Pareiškėjo prašymą bei vadovaudamasi jai KASOKTĮ suteikta diskrecija nuspręsti, ar kario nurodytos priežastys, dėl kurių jis prašo nutraukti PKT sutartį, yra pakankamos ir svarbios, 2025 m. gegužės 6 d. raštu, padarydama įrašą DokVIS, priėmė sprendimą nepritarti kario prašymui nutraukti PKT. Krašto apsaugos ministrė, priimdama sprendimą įvertino tai, kad karinė tarnyba yra išskirtinė tarnyba, paremta pavaldumu, subordinacija ir nuolatiniu pasirengimu, o atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją - ir prioritetine daugumos kitų laisvių ir teisių prasme (pvz., 2024 m. kovo 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278- 415/2024). Krašto apsaugos sistema investuoja į karį, jį ruošia, nuo jo pasirengimo priklauso valstybės gynybos pajėgumas ir kokybė. Sutiktina, kad pasirašius PKT kariui atsiranda papildomos atsakomybės, suvaržymai ir pareigos, tačiau tuo ir yra paremta krašto apsauga siekiant tinkamo jos veikimo. Būtent todėl tokios priežastys kaip „motyvacijos stoka“ negali būti vertinamos kaip svarbios, dėl kurių būtų galima nutraukti PKT sutartį. Manytina, jog tokių priežasčių pripažinimas svarbiomis iškreiptų karo tarnybos esmę ir lemtų valstybės gynybinės galios mažėjimą ir nykimą. Be to, paminėtina ir tai, jog Pareiškėjo Prašyme nutraukti PKT sutartį nurodyta priežastis (t. y. motyvacijos stoka) atsakovo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu buvo nepripažinta svarbia dar ir todėl, kad Pareiškėjas jos nepagrindė jokiais įrodymais, Prašymas deklaratyvus ir nemotyvuotas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjas jau nebe pirmą kartą prašo nutraukti PKT sutartį ir į šį aspektą taip pat buvo atsižvelgta. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, laikosi pozicijos, jog toks krašto apsaugos ministrės sprendimas priimtas pagal nustatytas procedūras bei atitinka KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalyje bei kituose teisės aktuose numatytą krašto apsaugos ministro kompetenciją, yra priimtas pagal Aprašo procedūras, įvertinus Pareiškėjo ir kitų procese dalyvaujančių asmenų pozicijas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad motyvacijos stokos pripažinimas sukurtų negerą precedentą. Būtų iškreipta karo tarnybos esmė. Jei nėra pateikta įrodymų, kad priežastys svarbios, tuomet priimamas neigiamas sprendimas. Įstatymų leidėjas numatė, kad galima nutraukti tik dėl ministro nustatytų svarbių priežasčių.

Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas nepateiktas, apie posėdžio laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2025-04-23 sprendimo, kuriuo nepritarta pareiškėjo 2025-02-17 prašymui nutraukti 2018-09-06 profesinės karo tarnybos sutartį Nr.PS-323 (toliau – ir Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas su Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) 2018-09-06 sudarė profesinės karo tarnybos sutartį Nr. PS-323 (toliau – PKT Sutartis). PKT Sutarties 1 punkte numatyta, kad KAM priima Karį į profesinę karo tarnybą iki 2028-08-29. Pagal PKT sutarties 3 p. pareiškėjas (karys) įsipareigojo tarnauti PKT Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

Pareiškėjo 2025-02-17 prašyme nurodoma, kad prašoma nutraukti sutartį „dėl asmeninių savybių pagrįstos motyvacijos stokos, ko pasėkoje tampu piktesnis aplinkinių kolegų atžvilgiu, o tinkamai atlikti užduotis tampa vis sunkiau.“ Taip pat pareiškėjas papildomai paaiškino, kad tai nėra „pirmas prašymas išeiti iš struktūros, 2010 m. taip pat rašiau prašymą dėl panašių priežasčių kuris buvo patenkintas. Po dviejų metų vėl grįžau tarnauti, ir manau kad beveik visą laikotarpį tai dariau gana sėkmingai“; „atėjo laikas kai suprantu jog motyvacijos stoka didėja ir tai pasekmė tik mano asmenybės savybių, o ne sistemos kurioje aš esu. Su tuo bandau kovoti pastaruosius porą metų, tačiau niekam nesikeičiant, dabar tvirtai nusprendžiau palikti kariuomenę. Nenoriu vis labiau tapti tuo kariu, kuris kelia papildomas neigiamas emocijas artimiausiems kolegoms, o viršininkams papildomas problemas dėl tinkamo užduočių vykdymo.“

Pareiškėjo prašymą savo rezoliucija 2025-02-17 patvirtino Pareiškėjo tiesioginis vadovas (vadas) BKKTS viršininkas mjr. I. A. ir aukštesnis vadovas (vadas) BKK viršininkas plk. ltn. M. S. bei KAS institucijos ar jos padalinio vadovas (vadas) plk. R. D.. Kita vertus, Gynybos štabo Personalo valdybos JI (toliau - GS PV JI) viršininkas pik. ltn. Ž. A. prie pastabų nurodė, kad „karys nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų priežastis, dėl kurių nori nutraukti PKT sutartį. Siūlau nepripažinti kario prašyme nurodytas priežastis svarbiomis ir nenutraukti tarnybos sutarties“; Lietuvos kariuomenės vyr. puskarininkis srž. Mjr. D. M. prie pastabų nurodė: „Nesutinku, kad kario nurodytos priežastys galėtų būti pripažintos svarbiomis ir siūlau PKT sutarties nenutraukti“. Lietuvos kariuomenės vado funkcijas lydraščio vertinimo dieną vykdęs gen. ltn. R. B. nurodė nepritariantis kario prašymui nutraukti sutartį ankščiau laiko; nurodė, kad PKT nutraukimo priežastis neatitinka Apraše nurodytų svarbių priežasčių kriterijų, o pateikta informacija nepagrįsta jokiais įrodymais. Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento Gynybos štabo Personalo valdybos J1 vyr. specialistė mjr. I. P. pasiūlė nepritarti kario prašymui nutraukti PKT sutartį kario iniciatyva prieš terminą, kadangi kario prašymas yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pateikta prašymą pagrindžiančių įrodymų. Be to, pasiūlė ir galimą rezoliuciją krašto apsaugos ministrei: ,,Nepritariu kario PKT sutarties nutraukimui“.

Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 31 str. profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į PKT, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

KASOKTĮ 37 straipsnyje numatyta, kad karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, sudaręs kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.

Profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo priežasčių klasifikacija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).

Aprašo 2 punkte nurodoma, kad svarbiomis priežastimis, dėl kurių karys savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą, pripažįstamos: 2.1. šios svarbios nuo kario valios nepriklausančios ir nepašalinamos priežastys: 2.1.1. karys teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas vieninteliu neveiksnaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju arba turi slaugyti asmenį su negalia (artimą giminaitį, įvardintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 68 straipsnio 7 dalyje), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir nėra kitų asmenų, galinčių pasirūpinti asmeniu su negalia; 2.1.2. kariui vienam auginant vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki aštuoniolikos metų; 2.2. šios svarbios, tačiau dėl kario valios atsiradusios ir pašalinamos, priežastys: 2.2.1. karys paveldi ūkininko ūkį, kitą juridinį subjektą ar jų dalį bei ketina tęsti veiklą, dėl kurios negalės suderinti tarnybos ir asmeninių interesų; 2.2.2. kario sutuoktinis dėl darbo santykių privalo keisti gyvenamąją vietą ir išvykti iš Lietuvos arba kario sutuoktinis ne mažiau kaip 6 mėnesius yra išvykęs iš Lietuvos ir deklaravęs gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, o karys ketina persikelti gyventi į kitą šalį kartu su sutuoktiniu; 2.2.3. karys yra priimtas į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos nuolatines studijas, kurias baigus suteikiamas karininko laipsnis (toliau – LKA nuolatinės studijos); 2.2.4. karys atrenkamas į teisėjus, prokurorus, vidaus reikalų ministro ar finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žvalgybos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ar Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnus; 2.2.5. karys bandomuoju laikotarpiu apsisprendžia, kad negali tinkamai atlikti profesinės karo tarnybos. Aprašo 3 punkte nurodoma, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys, dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad Pareiškėjo prašyme nurodytų priežasčių svarbumo vertinimui taikytinas Aprašo 3 punktas, kuriame nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys, dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą.

Pažymėtina, kad taikant sisteminį aptariamo teisės akto (Aprašo) nuostatų vertinimą, Aprašo 3 punktas taikytinas tiek vertinant svarbias priežastis, kurios nurodomos Aprašo 2 punkto 2.1 papunktyje – t. y. svarbios ir nuo kario valios nepriklausančios ir nepašalinamos priežastys, tiek vertinant nurodomas Aprašo 2 punkto 2.2 papunktyje – svarbios, tačiau dėl kario valios atsiradusios ir pašalinamos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4171-492/2016 nurodoma, kad Aprašo 2 punkte svarbios priežastys diferencijuotos į dvi skirtingas kategorijas nesant aiškių kriterijų, taigi Aprašo 3 punkte numatyta galimybė pripažinti priežastis svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis priežastimis, kai įstatyme nėra baigtinio priežasčių sąrašo, turi būti realizuojama taikant asmenų lygybės ir nediskriminavimo principą – tai reiškia, kad asmenims turi kilti tos pačios teisinės pasekmės, kai jie iš esmės atsiduria tapačioje ar labai panašioje padėtyje. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad pareiškėjui dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių (motyvacijos stoka) susidarė tokia pati sudėtinga ar panaši situacija, kokia yra numatyta Aprašo 2.1 ir 2.2. papunkčiuose. Išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės, įgalina daryti išvadą, kad pareiškėjo prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodytos priežastys ir aplinkybės, negali būti pripažintos nuo pareiškėjos (kario) valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis, nei svarbiomis, tačiau dėl kario valios atsiradusiomis ir pašalinamomis priežastimis. Pažymėtina, kad ir prastesni pareiškėjo veiklos vertinimo / atestacijos rezultatai negali būti priskirtini nei vienai iš Aprašo 2 punkte numatytų priežasčių, nei pagrįsti Aprašo 3 punkto taikymą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad PKT sutartis, sudaryta įstatymo pagrindu, pasižymi tuo ypatumu, kad jos šalių teises ir pareigas, sutarties vykdymo sąlygas, didžiąją dalimi nulemia KASOKTĮ ir su šiuo įstatymu susijęs teisinis reglamentavimas bei tikslai, kuriems pasiekti ji sudaryta. Taigi tiek šalių diskrecija susitarti dėl sutarties vykdymo sąlygų, tiek galimi šalies (pareiškėjo) tam tikri subjektyvūs lūkesčiai yra reglamentuojami viešosios teisės normų, todėl pareiškėjas, tiek sudarydamas PKT sutartį, tiek ją siekdamas nutraukti, turėjo aiškiai suvokti/suvokė jos sudarymo tikslą, vykdymo sąlygas ir savo atsakomybės mastą.

Pareiškėjo skunde akcentuojama, kad Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime dėl Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies aiškinimo, nurodyta, kad konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas šiai laisvei įgyvendinti. Kita vertus, pažymėtina, kad KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai bei pabrėžiama, kad išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. Taigi darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, numatė specialų, viešosios teisės normų reguliuojamą, PKT sutarties nutraukimo reglamentavimą.

Teismas daro išvadą, kad priimant Sprendimą, individualizuotai buvo įvertintos visos reikšmingos byloje aplinkybės, teisingai aiškintos ir taikytos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, tinkamai įvertinta ir užtikrinta byloje ginamų skirtingų visuomenei reikšmingų konstitucinių vertybių pusiausvyra.

Konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir kitą pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės įpareigojimo nutraukti 2018 m. rugsėjo 6 d. profesinės karo tarnybos sutartį Nr.PS-323.

Atsižvelgiant į tai, kad atmestini visi skunde keliami reikalavimai, netenkintinas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.